- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- AN2-183-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00162-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d, nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28793-2022, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28793-2022 A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 18 d. 15.43 val., Vilniuje, Zanavykų g. 1, vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės gabaritus, sukdamas į dešinę neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl to su galine vairuojamo automobilio dalimi kliudė sustojusį automobilį, taip pat pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio C kategorija ir 95 kodas negalioja. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkintas A. B. skundas dėl Institucijos nutarimo, šį nutarimą paliekant nepakeistą. Nutartyje pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ginčija tik nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. B. matė atvažiuojantį nukentėjusio asmens automobilį ir turėjo galimybę matyti jį sustojusį, tačiau neįvertino vairuoto automobilio gabaritų, neįsitikino dėl daromo manevro saugumo ir tai lėmė nukentėjusiojo automobilio kliudymą bei eismo įvykio kilimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykis kilo būtent dėl A. B. neteisingos situacijos įvertinimo (dėl neatsargumo), vairuojant didelių gabaritų transporto priemonę. Dėl to, apylinkės teismas sprendė, kad Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. nesutinka su jam inkriminuotu ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytu nusižengimu, nesutinka, kad neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės gabaritus ir sukdamas į dešinę neįsitikino, jog tai daryti saugu. Skunde pažymima, kad nėra aišku, kaip apelianto vairuotas automobilis, nekeisdamas važiavimo krypties, važiuoja savo kelio dalies juosta, sukdamas į dešinę, t. y. kiemą, kliudo automobilį, kuris keičia važiavimo kryptį, t. y. rikiuojasi iš apelianto važiuojamos dalies pusės, nes jo važiuojamosios dalie kelkraštyje yra priparkuoti automobiliai, dėl to lengvasis automobilis buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, kuria važiavo apeliantas, dėl to, nesutinkama su pozicija, kad kaltas yra būtent jis. Pabrėžiama, kad iš esmės tapačias aplinkybes apeliantas nurodė į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei ir bylą nagrinėjusiam pareigūnui bei pirmosios instancijos teisme. A. B. vertinimu, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad jis judėjo savo eismo juosta ir suko dešinėn, o lengvojo automobilio „Toyota“ vairuotojas keitė važiavimo kryptį ir mėgino prasisprausti tarp jo (A. B.) automobilio ir kelkraštyje stovėjusių automobilių. Apelianto įsitikinimu, eismo įvykį lėmė tai, kad rikiuodamasis lengvojo automobilio vairuotojas žiūrėjo į kelkraštyje stovėjusį automobilį, jog nekliudytų jo, nes iš vairuotojo pusės dešinės pusės matomumas yra prastesnis, dėl to, neapskaičiavo ir nepaliko tarpo iš kairiojo šono.
3.2. Skunde teigiama, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai, braižydami eismo įvykio schemą, negalėjo nematyti, jog automobilis „Toyota“ stovi ne kelkraštyje, o daugiau nei 1,5 m atstumu nuo jo (šias aplinkybes patvirtina apelianto į bylą pateiktos nuotraukos), tačiau pareigūnai eismo įvykio schemoje nurodė, kad lengvasis automobilis stovi kelkraštyje priekine dalimi nutolęs 0,40 m, o galine 0,30 m, nors tai neatitinka tikrovės, dėl to eismo įvykio schemoje A. B. nurodė su ja nesutinkantis. Be to, schemoje nebuvo pažymėti kelkraštyje stovėję automobiliai, kuriuos apvažiuodamas automobilis „Toyota“ buvo atsidūręs apelianto važiuojamosios dalies pusėje. A. B. vertinimu, automobilio „Toyota“ vairuotojas privalėjo jam duoti kelią, nes kliūtis buvo būtent šio automobilio pusėje, dėl to KET 119 ir 139 punktų pažeidimai lėmė eismo įvykį (yra susiję su juo priežastiniu ryšiu). Teigiama, kad policijos pareigūnai administracinio nusižengimo bylą A. B. atžvilgiu iškėlė vien tik remdamiesi prielaidomis ir klaidinančiais automobilio „Toyota“ vairuotojo paaiškinimais.
3.3. Skunde cituojamos ANK 569 straipsnio nuostatos teigiant, kad įvykio tyrimo metu policijos pareigūnai nevykdė tiesioginių funkcijų (ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apelianto teigimu, kyla klausimas, ar kitas eismo įvykio dalyvis nėra policijos pareigūnų pažįstamas, nes eismo įvykio schema nubraižyta taip, jog apelianto kaltumas atrodytų akivaizdus. A. B. vertinimu, policijos pareigūnai, be kita ko, pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimus dėl pakankamų nusižengimo sudėtį patvirtinančių įrodymų surinkimo. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pareigūnai, prieš surašydami administracinio nusižengimo protokolą, nei iškart po įvykio, nei vėliau neapklausė galimų liudytojų, be to, neatsižvelgta į tai, jog šalia eismo įvykio vietos yra vaizdo kamera, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo objektyviai fiksuoti duomenys, galintys padėti teisingai išspręsti bylą. Apelianto išvados dėl netinkamo įrodymų rinkimo daromos, remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
3.4. Apeliaciniame skunde pateikiami ir argumentai dėl įrodymų tyrimo teisme, atkreipiant dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė G. J. parodė, jog eismo įvykio schemą braižė ne ji, be to, klaidinančiai nurodė, jog neva A. B. teigė, kad apskritai nematė automobilio „Toyota“. Eismo įvykio schemą braižęs E. P. negalėjo paaiškinti, kodėl matmenys nurodyti klaidingai ir kodėl nebuvo nubraižyti kelkraštyje stovėję automobiliai.
3.5. Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, kad A. B. matė, jog nukentėjusiojo automobilis sustojo ties įvažiavimu į kiemą – apeliantas niekada to nesakė ir viso proceso metu teigė, jog matė jo važiuojamąja dalimi priešais važiuojantį automobilį „Toyota“, tačiau nesitikėjo, kad šio automobilio vairuotojas bandys prasilenkti nepraleidęs apelianto automobilio. Be kita ko, nukentėjusysis I. S. (I. S.) nepagrįstai nurodė, kad apeliantas važiavo automobilyje ne vienas, priešingu atveju būtų eismo įvykio liudytojas ir apelianto dėmesio nuo automobilio vairavimo niekas neatitraukė. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad nuo jo automobilio kairiojo krašto iki šaligatvio buvo ne didesnis nei 220 cm atstumas, vadinasi, jo automobilis buvo priešpriešinėje važiuojamoje dalyje. Teigiama, kad nukentėjusiojo važiuojamosios dalies plotis yra 3,5 m, o jis pats nurodė, jog buvo priešingoje kelio dalyje. Dėl tokių nukentėjusiojo paaiškinimų įvykio aplinkybės tapo neaiškios.
3.6. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo eismo įvykio schema, tačiau, apelianto vertinimu, tai yra pagrindinis eismo įvykio įrodymas, dėl to, nėra aišku, kuo remdamasis, teismas nustatė, jog nukentėjusiojo automobilis stovi apie 0,90 m priekinė dalis ir 0,70–0,80 m galinė dalis nuo dešinio kelkraščio. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nesiremiant eismo įvykio schema vieno vairuotojo paaiškinimai buvo laikomi svaresniais nei kito.
3.7. Teigiama, kad policijos pareigūnai, įvykio dieną fiksuodami administracinį nusiengimą, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos instrukcijos, reglamentuojančios policijos pareigūnų veiklą, reikalavimus – netinkamai surinko faktinius duomenis, nesurinko visų galimų liudytojų paaiškinimų, neatkreipė dėmesio, kad situacija yra ginčytina ir neatsižvelgė į vaizdo kamerą, kurios įrašas galėtų padėti bylos aplinkybių išsiaiškinimui. Šie pažeidimai, apelianto vertinimu, neabejotinai turėjo įtakos administracinio nusižengimo aplinkybių nustatymui.
3.8. Skunde cituojamos ANK 569 straipsnio nuostatos ir remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byloje Nr. N444-1216/2012. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi tik bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu išsakytomis, tačiau objektyviais įrodymais nepagrįstomis, prielaidomis. Apylinkės teismas vadovavosi policijos pareigūnų G. J. ir E. P. neinformatyviais ir klaidinančiais teiginiais, nors pareigūnai galėjo būti šališki. Apelianto parodymai nepagrįstai vertinti kaip mažiau patikimi nei nukentėjusiuoju pripažinto automobilio „Toyota“ vairuotojo. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigiama, kad nagrinėjamu atveju manytina, jog byla nagrinėta nepakankamai išsamiai ir neobjektyviai, o administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. suteikia pagrindą manyti, kad policijos pareigūnai ar teismas galėjo būti nepakankamai objektyvūs ir šališki, o tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.
3.9. Remiantis apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, formuojama įrodymų rinkimo ir in dubio pro reo (liet. – visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai) kontekste, teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija neįrodinėjo apelianto kaltės, o pažeisdama ANK 567 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam apeliantui. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kaltė nebuvo įrodyta, visos byloje kilusios abejonės vertintinos jo naudai ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą iš esmės prašoma netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliaciniam skundui tenkinti. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą, o apeliantas, nesutikdamas su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie buvo įvertinti neteisingai, be to, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Dėl to, skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 424 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į jos gabaritus, sukdamas į dešinę neįsitikino, jog saugu tai daryti, ir galine transporto priemonės dalimi kliudė sustojusį I. S. vairuotą automobilį; be to, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio C kategorija ir 95 kodas negaliojo (b. l. 10–12).
7. ANK 417 straipsnio 7 dalyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu), tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) numatyta administracinė atsakomybė už Kelių teismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK.
8. ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.
9. Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina administracinės atsakomybės taikymo A. B. dėl šio administracinio nusižengimo pagrįstumo, o nagrinėja apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kurie, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, jog A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto nuostatas. KET 126 punkte (suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).
12. Sutiktina, jog nagrinėjamoje byloje esanti 2022 m. spalio 18 d. eismo įvykio schema nubraižyta netinkamai, o joje pateikti ir bylos nagrinėjimui reikšmingi duomenys nelaikytini teisingais. Pirmiausia, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, eismo įvykio schema buvo nubraižyta ne „spalio 18 d.“, o „lapkričio 18 d.“, t. y. eismo įvykio dieną. Be kita ko, pagal eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis Zanavykų gatvės plotis yra 5,4 m, vis dėlto, byloje esantis nukentėjusiojo I. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas minėtosios gatvės pločio išmatavimas patvirtina, kad gatvės plotis yra 6,9 m (b. l. 68). Pabrėžtina, kad Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog gatvės plotis įvykio vietoje yra 6,90 m, o su tokiais matavimo rezultatais sutiko tiek nukentėjusysis, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. (b. l. 70). Be to, eismo įvykio schemoje nurodyta, kad atstumas tarp automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės rato iki šaligatvio buvo 0,4 m, o atstumas tarp galinio rato ir šaligatvio – 0,3 m (b. l. 16). Visgi, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog šie matmenys nėra teisingi, nes atstumai yra akivaizdžiai didesni. Šiame kontekste pažymėtina, kad eismo įvykio schemą braižęs E. P., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad schemoje yra netikslumų lyginant ją su parodyta nuotrauka ir sutiko, jog eismo įvykio schema neatitinka situacijos, kuri buvo iš tikrųjų, o gatvės plotis, liudytojo paaiškinimu, galėjo skirtis dėl to, nes buvo daug sniego (b. l. 71). Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti byloje esančia eismo įvykio schema. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byloje pateikta eismo įvyko schema ir ją braižiusio pareigūno darbas vertintinas itin kritiškai, nes apie eismo įvykio technines aplinkybes duomenų turintis suteikti dokumentas parengtas neužfiksavus teisingų duomenų. Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, plotis yra 6,90 m, tačiau tikslių atstumų tarp šaligatvio ir nukentėjusiojo automobilio priekinio bei galinio ratų nustatyti nėra galimybės. Apygardos teismas negali neabejotinai sutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad klaida dėl nukentėjusiojo I. S. automobilio ratų atstumo nuo bortelio gali būti net apie 0,5 m, dėl to, automobilio priekis buvo nuo šaligatvio nutolęs apie 0,9 m, o galinė automobilio dalis – apie 0,7–0,8 m. Neabejotinai spręsti galima tik tai, kad eismo įvykio schemoje nurodyti 0,3 m ir 0,4 m atstumai nėra teisingi, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nukentėjusiojo automobilis nuo šaligatvio buvo nutolęs daugiau nei 1,5 m, juo labiau, kad neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiojo automobilio priekinė ir galinė dalys nuo šaligatvio buvo nutolę nevienodu atstumu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad neįvertinęs vairuojamos transporto priemonės gabaritų, kliudė stovėjusį automobilį (ANK 417 straipsnio 7 dalis, KET 126 punktas).
13. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto (ne)buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris reiškia ne išankstinį įsitikinimą ir / ar nuojautą, o įrodymais pagrįstą išvadą, daromą iš surinktų įrodymų.
14. Iš byloje esančių paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas I. S. automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durelės (b. l. 17). Šių pažeidimų neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo vertinimu, eismo įvykį, taigi, ir automobilio pažeidimus lėmė tai, kad I. S. keitė važiavimo kryptį, t. y. iš priešpriešinės važiuojamosios dalies rikiavosi į savo važiuojamosios dalies pusę, taip mėgindamas pravažiuoti tarp apelianto transporto priemonės ir nukentėjusiojo kelio pusėje priparkuotų automobilių. Dėl to, A. B. teigimu, I. S., pažeisdamas KET 119 ir 139 punktų nuostatas, t. y. neduodamas kelio, nors jo pusėje buvo kliūtis ir nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukėlė eismo įvykį. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kyla dėl klausimo, kurio vairuotojo (A. B. ar nukentėjusiojo I. S.) veiksmai / neveikimas lėmė I. S. automobilio apgadinimus.
15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad iš Pelesos gatvės įsuko į Zanavykų gatvę. Jam kylant į kalniuką, kairėje pusėje daug mašinų stovėjo kelkraščiuose. Važiavo į viršų ir matė atvažiuojantį „Toyota“ automobilį, bet šis buvo toli. Tvirtino, kad sukdamas į dešinę rodė posūkį, važiavo, o automobilis „Toyota“ leidosi į pakalnę, matyt, bandė „prašokti“. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. teigimu, I. S. atvažiavo priešpriešai lenkdamas stovinčias mašinas (b. l. 49). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie A. B. teiginiai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais kitiems administracinio nusižengimo bylos duomenims. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nuotraukoje užfiksuotas automobilio „Toyota Corolla Verso“ pažeidimas yra smūginio, ne braukiamo pobūdžio (b. l. 23, 58), o tai patvirtina, jog A. B. kliudė stovintį automobilį. Be to, pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu A. B. nurodė ir tai, jog darydamas posūkį nebeatkreipė dėmesio, kur yra nukentėjusiojo automobilis (b. l. 51), vadinasi, net ir pats apeliantas negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusysis nepraleido jo (A. B.) ir bandė pravažiuoti priešpriešinio eismo juosta, taigi, tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir paneigtais administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma. Šios aplinkybės patvirtina apygardos teismo įsitikinimą, kad A. B. matė atvažiuojantį nukentėjusiojo I. S. automobilį, tačiau dėl neatsargumo neįvertino susidariusios eismo situacijos ir savo vairuotos transporto priemonės gabaritų (past. – pats A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vairuoto krovininio automobilio ilgis 10 m, o plotis 2,55 m (b. l. 49)), neįsitikino, jog saugu atlikti posūkio manevrą ir kliudė stovėjusį nukentėjusiojo automobilį.
16. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad pradėjo leistis Zanavykų gatve, o pravažiavęs kelias dešimtis metrų pamatė, jog iš Pelesos gatvės į Zanavykų gatvę suka didelis krovininis automobilis. Nukentėjusiojo teigimu, jis sustojo ir laukė, kad galėtų praleisti krovininį A. B. vairuotą automobilį dar tada, kai A. B. buvo netoli Pelesos gatvės sankryžos, ką tik padaręs posūkį; beveik pačioje Zanavykų gatvės pradžioje. Nukentėjusysis I. S. nurodė, kad sustojo kiek galėjo arčiau šaligatvio, o prie šaligatvio stovėję automobiliai trukdė jam pastatyti automobilį dar arčiau (b. l. 50). Be to, nukentėjusysis ir paaiškinime, surašytame įvykio dieną, nurodė, kad sustojo praleisti sunkvežimį (b. l. 18). Nors sutiktina, kad vairuotojai turi važiuoti arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto (past. – tokia pareiga įtvirtina KET 119 punkte), o nukentėjusiojo automobilis nuo šaligatvio buvo nutolęs labiau nei nurodyta eismo įvykio schemoje, visgi, aptarti duomenys, t. y. kelio plotis, nukentėjusiojo automobilio plotis bei byloje esančios nuotraukos, leidžia spręsti, jog I. S. sustojo praleisti A. B. krovininį automobilį ir stovėjo savoje eismo juostoje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. B. kliudė stovintį nukentėjusiojo automobilį, dėl to, apeliacinio skundo argumentai, jog I. S. keitė važiavimo kryptį ir žiūrėjo į kelkraštyje stovėjusį automobilį, kad šio nekliudytų, laikytini nepagrįsta apelianto gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš užfiksuotos nukentėjusiojo automobilio padėties, kuri nepakito įvykus eismo įvykiui, matyti, jog automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekis yra labiau nutolęs nuo šaligatvio ir arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio, tačiau, kaip teisingai pabrėžta ir skundžiamoje nutartyje, A. B. vairuota transporto priemone I. S. automobilio priekinės dalies nekliudė, o kliudė galinę dalį, kuri buvo mažiau nutolusi nuo šaligatvio, taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog dėl eismo įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis, nes nepaliko tarpo iš kairio šono. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. B. važiuojant tiesiai eismo įvykis nebūtų kilęs, o tai sustiprina įsitikinimą, jog nukentėjusiojo automobilis buvo kliudytas būtent dėl to, jog A. B., atlikdamas posūkio manevrą, neįvertino savo transporto priemonės gabaritų ir neįsitikino, jog manevrą atliks saugiai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog I. S. automobilis buvo priešingoje kelio dalyje. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo šaligatvio iki jo automobilio kairio krašto, į kurį buvo suduotas smūgis, buvo ne didesnis nei 220 cm atstumas. Kaip jau buvo minėta, Zanavykų gatvės dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, plotis yra 6,9 m, vadinasi, vienos krypties eismo juostos plotis – 3,45 m. Atsižvelgus į tai, nukentėjusiojo paaiškinimai, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina nepagrįstų skundo teiginių, jog I. S. buvo priešpriešinio eismo juostoje.
17. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo iškelta, remiantis išimtinai klaidinančiais nukentėjusiojo paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. administracinio nusižengimo faktą ir kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti byloje esantys duomenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, jeigu nukentėjusiojo paaiškinimai / parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi bei patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, gali būti pripažinti įrodymais, o jais gali būti remiamasi priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Institucijos nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik nukentėjusiojo paaiškinimais, tačiau ir užfiksuotomis įvykio vietos / situacijos nuotraukomis, taip pat paties A. B. paaiškinimais, o pirmosios instancijos teisme šie duomenys buvo dar kartą įvertinti, priimant sprendimą, kuris laikytinas teisėtu, teisingu ir pagrįstu. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad eismo įvykio schemoje klaidingai nurodyti duomenys savaime nenaikina nukentėjusiojo paaiškinimų / parodymų teisėtumo ir patikinimo, juo labiau, kad jais remiamasi ne sprendžiant dėl konkrečių matmenų, kurie klaidingai nurodyti eismo įvykio schemoje, t. y. šie matmenys nėra nustatinėjami remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais, be to, kaip jau minėta, šio proceso dalyvio paaiškinimus / parodymus patvirtina ir kiti duomenys. Aukštesnysis teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus, kad dėl nukentėjusiojo paaiškinimų eismo įvykio aplinkybės tapo neaiškios; kad nukentėjusysis teigė, jog A. B. krovininiame automobilyje važiavo ne vienas. Pastebėtina tai, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė tik tai, kad, jo vertinimu, A. B. jį turėjo matyti, nebent kažkas su juo buvo kabinoje ir jo dėmesys buvo nukreiptas (b. l. 72). I. S. neteigė, kad A. B. važiavo ne vienas, tačiau iškėlė savo versiją, kodėl apeliantas galėjo jo nepamatyti.
18. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad savivaldybė įvykio vietoje neturi kamerų, jų taip pat neturi ir vyriausiasis policijos komisariatas, o kameros toje vietoje yra tik atliekų tvarkymo pažeidimų fiksavimo, prevencijos tikslais ir jos apimta tik konteinerį (b. l. 70), todėl apelianto teiginiai, jog administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į eismo įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų duomenis, nepagrįsti. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodomi teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą, reikalavimų pažeidimai yra neargumentuoti ir grindžiami išimtinai apelianto nesutikimu su byloje esančių duomenų vertinimu, tačiau nesutikimas su proceso dalyvio pateiktu bylos duomenų vertinimo siūlymu ir priešingų išvadų padarymas, jeigu jos yra pagrįstos, motyvuotos ir neprieštaringos, nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, juo labiau, nesant kitų duomenų, nepatvirtina bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo vadovautasi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, kad juos vertino šališkai ar ignoravo reikšmingas bylos aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Institucijos bei pirmosios instancijos teismo įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą išanalizuoti bylos duomenys pagrindžia, jog A. B. dėl neatsargumo pažeidė KET 126 punkto reikalavimus – neįvertindamas savo vairuotos transporto priemonės gabaritų ir dėl to kliudydamas stovėjusį nukentėjusiojo I. S. automobilį padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
20. Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas eismo įvykį fiksavusių ir tyrusių pareigūnų galimo šališkumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pabrėžtina, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatavimui nepakanka vien tik šalių nuomonės, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno suinteresuotumą, jog būtų priimtas sprendimas, palankus vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju galiausiai buvo priimtas A. B. netenkinantis sprendimas, savaime nepatvirtina eismo įvykio aplinkybes fiksavusio pareigūno (-ų) šališkumo. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio aplinkybes fiksavę ir eismo įvykio schemą braižę pareigūnai nepriėmė nutarimo, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu. Nors, kaip jau buvo minėta, pareigūnų darbas, kai eismo įvykio schema nubraižoma nurodant neteisingus duomenis, netikslias aplinkybes, vertintinas kritiškai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, pagrindžiančių, kad į iškvietimą atvykę pareigūnai buvo suinteresuoti I. S. palankaus sprendimo priėmimu, juo labiau, kad pareigūnė G. J. tik surašė administracinio nusižengimo protokolą, o A. B. buvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to, duomenų, patvirtinančių pareigūnų šališkumą, nepateikia ir pats apeliantas.
21. Byloje nėra ir duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl galimo teismo šališkumo laikytini neturinčiais objektyvaus pagrindo.
22. Sutiktina, kad abu analizuojamo eismo įvykio dalyviai teigė, jog kalta yra priešinga šalis, tačiau vien tai, kad išanalizavus byloje surinktus duomenis priimamas sprendimas administracinėn atsakomybėn patraukti būtent A. B., nepatvirtina nei eismo įvykio aplinkybes fiksavusių, nei Institucijoje sprendimus priėmusių pareigūnų, nei pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pabrėžtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl, apelianto įsitikinimu, neteisingo ir neteisėto įrodymų vertinimo kyla išimtinai iš nesutikimo su jo nubaudimu.
23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam A. B.. Byloje surinkti duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kaltę, o nepašalintų abejonių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, dėl to nėra pagrindo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
24. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos dėl aptarto nusižengimo. Apygardos teismo vertinimu, paskirta 10 Eur dydžio bauda, tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei bei teisinga. Be to, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, A. B. pagrįstai galutinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda – paskirta pagal ANK 424 straipsnio 1 dalies sankciją, nes šis administracinis nusižengimas laikytinas sunkesniu nei numatytasis ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgdamas į apelianto poziciją apygardos teismas plačiau paskirtos administracinės nuobaudos klausimu nepasisako.
25. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą, nes A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jam paskirta administracinė nuobauda dėl šio nusižengimo laikytina teisinga ir proporcinga, dėl to, palikta nepakeista. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.