Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-227-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-05-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
II-227-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00162-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Nukentėjusysis
I. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-227-1133/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00162-2023-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B. (toliau – ir pareiškėjas),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Mariui Lisauskui,

nukentėjusiajam I. S. (I. S.),vertėjaujant Anai Grečišnikovai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi skundą padavusio asmens A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28793-2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu (toliau – nutarimas) A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 424 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis 2022 m. lapkričio 18 d. 15.43 val., Vilniuje, Zanavykų g. 1, vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės gabaritus, sukdamas į dešinę neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl ko su galine vairuojamo automobilio dalimi kliudė sustojusį automobilį, taip pat pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio C kategorija ir 95 kodas negalioja. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus. Jam paskirta 30 Eur bauda.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas A. B. nesutikdamas su nutarimu pateikė 2023 m. sausio 19 d. skundą su priedais, kuriame prašo institucijos nutarimą panaikinti bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nesutinka su jam priimtu administracinio nusižengimo nutarimu, nes:

2.1. atkreipė dėmesį, kad jis nuo pat pradžių neigė jam pareikštus kaltinimus ir bandė išaiškinti, kad jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymio nėra. Nurodė, jog policijos pareigūnai, atvykę į vietą ir braižydami eismo įvykio schemą, negalėjo nepamatyti, kad lengvasis automobilis „Toyota“ stovi ne kelkraštyje, o 1,5 m nuo kelkraščio, tai įrodo jo pateiktos nuotraukos, o policijos pareigūnai eismo įvykio schemoje nurodė, jog lengvasis automobilis stovi kelkraštyje priekine dalimi 0,30 cm, o galine – 0,40 cm, nors iš pateiktų nuotraukų matosi, kad taip nebuvo. Pažymėjo, jog eismo įvykio schemoje nėra pažymėtų priparkuotų kelkraštyje automobilių, kuriuos apvažiuodamas lengvasis automobilis atsidūrė jo važiuojamosios dalies pusėje. Jo nuomone, minėtas automobilis atsiradus kliūčiai jo važiuojamojoje dalyje privalėjo jam (pareiškėjui) duoti kelią (KET 139 punktas), nes jo pusėje buvo kliūtis, o be to ir KET 119 punkte nurodyta, kad transporto priemonė privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl būtent jo (pareiškėjo) nuomone, šių KET reikalavimų nesilaikymasis ir buvo priežastinis ryšys dėl kurio įvyko eismo įvykis;

2.2. nurodė, jog jam buvo inkriminuoti pažeidimai nesurinkus ir neturint jokių objektyvių įrodymų (vadovavosi vien tik „Toyota“ vairuotojo klaidinančiais parodymais bei savo prielaidomis), aplaidžiai nubraižant eismo įvykio schemą bei nepašalinus prieštaravimų. Pažymėjo, jog nebuvo apklausti liudytojai, nerinko, nesiaiškino, netyrė ir tinkamai, objektyviai nefiksavo duomenų galėsiančių padėti teisingai išspręsti administracinio nusižengimo bylą. Atkreipė dėmesį, jog pareigūnė G. J., fiksuodama nusižengimą, pažeidė eilę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymų Nr. 5-V-673 patvirtintos instrukcijos, reglamentuojančios policijos pareigūnų veiklą, reikalavimus (netinkamai surinko įvykio faktinius duomenis, nenustatinėjo įvykio aplinkybių, neapėmė visų galimų liudytojų paaiškinimų). Buvo nuslėpta, kad automobilis „Toyota“ buvo visiškai kitokioje padėtyje nei nurodyta eismo įvykio schemoje;

2.3. pabrėžė, kad policijos pareigūnai jam reiškė kaltinimus nesurinkę jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti jo kaltę. Pareigūnai vadovavosi tik savo klaidingu įsitikinimu (b. l. 2-5). Pareiškėjas su skundu pateikė tris nuotraukas, kuriuose jis užfiksavo nukentėjusiojo automobilį (6-8)

Atsiliepimas

3. Institucija, nesutikdama su pareikštu skundu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad naikinti nutarimą ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes pareiškėjas pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, o tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 40).

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės G. J. 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. lapkričio 18 s. apie 16.39 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Zanavikų g. 1, pranešėjo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė sunkvežimis „Scania“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo stovinčius automobilius. Krovininio automobilio vairuotojas A. B. paaiškino, kad važiavo Zanavikų g. suko į dešinę ir kliudė automobilį „Toyota“, kuris pasak jo, bandė „įlįsti“. Kiek vėliau nurodė, kad apskritai nematė šio automobilio ir nežino, iš kur jis atsirado. Automobilio „Toyota“ vairuotojas I. S. paaiškino, kad važiavo Zanavykų g. link Pelesos g. ir pamatė, kad priešais atvažiuoja krovininis automobilis, jis jį praleido, nes gatvėje dešinėje pusėje buvo sustatyti automobiliai, o jam stovint ir praleidinėjant krovininį automobilį pastebėjo, kaip šis pradėjo užsukinėti į dešinę ir dėl didelių gabaritų, galine dalimi kliudė jo stovintį automobilį bei jį apgadino (b. l. 15).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo A. B. 2022 m. gruodžio 20 d. prašymas su fotonuotraukomis, kuriame prašo prie bylos prijungti po įvykio padarytas nuotraukas, bei nurodė, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilio „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė du KET reikalavimus, t. y. 139 punkto, kuris nurodo, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Bei KET 119 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad transporto priemonė privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (b. l. 20).

6. Institucijos pateiktose nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiojo automobilis, matyti, jog minėto automobilio priekis labiau nutolęs nuo kelkraščio, nei jo galas. Taip pat užfiksuotas minėtam automobiliui padarytas pažeidimas bei pareiškėjo vairuotas sunkvežimis (b. l. 21-25):

7. Pareiškėjo pateiktose nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiojo automobilis, šio automobilio apgadinimas ir tai, kad tarp nukentėjusiojo automobilio ir kelkraščio laisvai stovi pareigūnas (b. l. 54-62).

8. Vaizdo įrašai iš pareigūnų, atvykusių į įvykį, „Body“ kamerų:

8.1. vaizdo įraše Nr. „2022_1118_170422_045.mp4“ matyti, jog pareigūnai priėjo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis duoda paaiškinimus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis matė, kad pareiškėjui buvo sunku pravažiuoti, tada jis sustojo. Nurodė, kad pareiškėjo vairuoto automobilio galinė dalis užkabino. Paaiškino, kad jis nematė, ar pareiškėjas rodė posūkį. Nukentėjusysis nurodė, kad pareiškėjas net nepajautė, nes jam pasakė darbuotojai. Pareiškėjas klausia pareigūnų, kas gresia, o pareigūnas atsakė, kad jis užsukinėjo ir kliudė stovinčią mašiną, o be to pats pareiškėjas nurodė, kad ten automobilio nebuvo, tad jis nukentėjusiojo automobilio net nematė. Pareiškėjas aiškina, kad buvo spūstis ir jis praleidinėjo automobilis, o nukentėjusysis pasakė, kad spūsties ten nebuvo, nes jis sustojo ir matė ir dar kartą pasakė, kad jis sustojo dėl to, kad matė, jog pareiškėjui sunku pasukti ir be to važiavo automobiliai. Pareiškėjas nurodė, jog savo kaltės nemato. Pareigūnė pasakė, kad „laiko netempiam, duodam vairuotojų pažymėjimus“. Pareiškėjas pasakė, kad jis nesutinka, o pareigūnas nurodė, jog eis į bylos nagrinėjimą;

8.2. vaizdo įraše Nr. „2022_1118_170422_046.mp4“ užfiksuota, kaip pareiškėjas pareigūnei paduoda savo pažymėjimą. Pareigūnas pasakė „luktelkit mašinose, aš atnešiu paaiškinimus parašysite“. Pareigūnai nueina į savo tarnybinį automobilį, ieško paaiškinimų blankų;

8.3. vaizdo įraše Nr. „2022_1118_174047_047.mp4“ užfiksuota kaip nukentėjusysis skaito savo paaiškinimu, pareigūnas prašo palaukti automobilyje.

9. Teisme pareiškėjas A. B. savo skundą palaikė ir nurodė, kad vairavo krovininį automobilį, kurio ilgis 10 m. Važiavo į statybų aikštelę. Atvažiavo iš Pelesos g., įsuko į Zanavykų g. Kylant į kalniuką, jam iš kairės labai daug automobilių stovėjo kelkraščiuose. Važiavo į viršų ir matė atvažiuojant „Toyota“, bet šis automobilis buvo toli. Rodė posūkį (statybininkai jam rodė, kad „nekabintų“, rodė „važiuok, važiuok“), pažiūrėjo, kad tikrai tilps, nes automobilių iš kairės pusės nebuvo, jo automobilio ratas jau buvo ant borto, buvo išlikę net padangų žymės. O „Toyota“ leidosi į pakalnę ir, matyt, bandė „prašokti“. Matė nukentėjusiojo automobilį kildamas į viršų. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis.

9.1. Nurodė, kad pasukus į Zanavykų gatvę iki posūkio buvo 200-300 m. Jis (pareiškėjas) buvo įsitikinęs, kad tikrai pravažiuos ir neužkabins automobilių, nes nebuvo automobilių, todėl ir važiavo. Nukentėjusiojo automobilis buvo prie įvažiavimo į kitą kiemą. Jis įvažiavo į kiemą ir tada atėjo žmogus, kuris pasakė, kad jis (pareiškėjas) jam užkabino automobilį. O jis (pareiškėjas) pasakė „kaip aš galėjau tave užkabinti, juk tavęs čia nebuvo“. Sakė, kad jo čia nebuvo, nes jis leidosi į pakalnę. Jis (nukentėjusysis) atvažiavo jam (pareiškėjui) priešpriešais lenkdamas stovinčias mašinas. Jis leidosi į pakalnę nuo kalno, važiavo link Pelesos g. Jis (pareiškėjas) matė, kaip tas automobilis leidosi į pakalnę. Ten buvo dviejų eismo juostų kelias, tačiau mano, kad nėra ten skiriamosios juostos.

9.2. Sakė policininkei, kad važiavo per bortus, jog neužkabintų stovinčių automobilių, o ji jam pasakė „tu mūsų nemokink, kaip dirbti, eik į mašiną sėdėk“. Jis nuėjo į automobilį sėdėti. Sakė policininkei, kad reikia išmatuoti kelio plotį, o ji jam pasakė, kad jis (pareiškėjas) yra kaltas. Tada jis pradėjo daryti nuotraukas. Tada pareigūnai jo paprašė duoti tachografo duomenis, davė. Vėliau jam atnešė protokolą, liepė pasirašyti, jau buvo sutemę. Jis pasirašė protokolą ir pasakė, kad tai neatitinka tikrovės, nes nėra nubraižytos schemos, neišmatuota. Prašė perbraižyti, bet pareigūnai pasakė, kad negali, nes jau davė nukentėjusiajam.

9.3. Jo automobilio plotis 2,55 m. jo vairuoto automobilio dešinysis ratas užvažiavo ant šaligatvio borto. Prieš sukdamas į posūkį pamatė, kad atvažiuoja minėtas automobilis. Minėtas „Toyota“ automobilis nuo jo buvo 10-15 m. kylant į kalnelį, matė, kad atvažiuoja automobilis. Matė, kaip tas automobilis leidosi nuo kalno ir turėjo jį (pareiškėją) praleisti. Buvo įsitikinęs, jog „Toyota“ sustos. Jis (pareiškėjas) pradėjo sukti, o tas automobilis važiavo. Jis (pareiškėjas) nejautė jokio kontakto, jei „Toyota“ automobilis būtų pasitraukęs bent 10 cm, problemų nebūtų. Įvykio metu „Toyota“ judėjo. „Toyota“ buvo 1,5 m atstumu nuo šaligatvio.

10. Nukentėjusysis I. S. teisme parodė, kad institucijos nutarimas pagrįstas, nes ne jis kaltas dėl eismo įvykio.

10.1. Nurodė, tą dieną vyko darbo reikalais, pasuko iš Dzūkų g. į Zanavykų g. Zanavykų g. reljefas yra kalvotas (yra pakilimas, nedidelis paviršiaus plotas ir tada nuolydis). Įveikęs viršutinę Zanavykų g. dalį, pradėjo leistis. Pravažiavęs kelias dešimtis metrų pamatė, kad iš Pelesos g. į Zanavykų g. suka didelis krovininis automobilis. Buvo dar pakankamai toli, bet jis (nukentėjusysis) pamatė, kad krovininis automobilis daro posūkį. Pamatė sunkvežimį būdamas ne ant kalno viršaus, o jau pradėjęs leistis nuo kalno (apie 30-40 m atstumu). Tuo metu, kai krovininis automobilis pasisuko į Zanavykų g., prie bortelio stovėjo pastatyti automobiliai, vienas ar du automobiliai važiavo antra juosta, todėl kroviniam automobiliui buvo sunku pasisukti, todėl jis (nukentėjusysis) sustojo, kad praleisti krovininį automobilį. Kai sustojo, krovininis automobilis buvo ką tik pradėjęs sukti iš Pelesos g. Gali būti, kad jo kabina jau buvo pasukusi į Zanavykų g., tačiau visa krovininė dalis dar buvo Pelesos g. Krovininis automobilis galėjo pasukti tik tada, kai Zanavyku g. važiavę automobiliai išvažiavo iš šios gatvės, t. y. tuo metu, kai krovininis automobilis pradėjo suktis Zanavykų g, jis (nukentėjusysis) sustojo. Nuo to momento, kai pareiškėjas pasuko į Zanavikų g., iki to momento, kai jis kliudė jį (nukentėjusįjį), praėjo keletas sekundžių. Nuo sankryžos, kur sukosi krovininis automobilis, iki jo (nukentėjusiojo) automobilio buvo 40-50 m, todėl pareiškėjas turėjo jį pamatyti, atstumas buvo nedidelis, bet su pareiškėju kažkas buvo kabinoje ir jo dėmesys buvo nukreiptas kitur, nes sunku buvo jo (nukentėjusiojo) nepastebėti. Jeigu jis (nukentėjusysis) būtų jam trukdęs pravažiuoti, pareiškėjas būtų sustojęs, pažiūrėtų iš kabinos.

10.2. Jo automobilio „Toyota C. V.“ plotis 177 cm. Atstumas nuo šaligatvio iki jo automobilio kairio krašto, kur buvo suduotas smūgis, buvo ne didesnis nei 220 cm, o Zanavykų g. Plotis toje vietoje yra 7 m (pats pamatavo). Nežino, kodėl pareigūnai pamatavo, kad plotis 540 cm, gal manė, kad toks atstumas buvo nuo priešingos gatvės pusės iki jo automobilio. Pareiškėjas sako netiesą, kad jo (nukentėjusiojo) automobilis įvykio metu judėjo. Kai jis (nukentėjusysis) sustojo, krovininis automobilis buvo ką tik pasukęs į Zanavikų g., t. y. tarp jų buvo kelių dešimčių metrų atstumas. Pareiškėjas teigia, kad jis (nukentėjusysis) priėjo prie krovininio automobilio vairuotojo ir jį pakvietė. To nebuvo. Šalia renovuojamo namo buvo du darbininkai, kurie matyt jie ir išgirdo susidūrimo garsą ir vienas iš jų nuėjo pas pareiškėją, kuris tuo metu įvažiavo į aikštelę.

10.3. Smūgio metu jis sėdėjo automobilyje ir matė, kad besisukdamas krovininis automobilis savo kėbulo apatine dalimi užkabino jo automobilį.

11. Liudytoja G. J. teisme parodė, kad įvykio schemą braižė jos kolega E. P.. Schema braižyta, kai automobiliai buvo įvykio vietoje. Nežino, kodėl fotografuota be liniuočių.

12. Liudytojas E. P. teisme parodė, kad eismo įvykio schemoje gatvės plotas galėjo skirtis (schemoje nurodytas plotis – 5,40 m, o paaiškėjo, jog 6,90 m), nes buvo daug sniego, buvo apsnigta. Dėl automobilio padėties, tai nukentėjusiojo automobilis „pririštas“ prie objekto, sunkvežimis nebuvo „pririštas“ prie objekto, nes jis buvo pavažiavęs nuo įvykio vietos. Teismui parodžius pareiškėjo nuotraukas, nurodė, jog nuotraukoje matyti ne nukentėjusiojo automobilio provėžos, nes jis važiavo nuo gatvės viršaus. Yra netikslumų schemoje lyginant su parodyta nuotrauka. Skiriasi schemoje nurodytas atstumas lyginant su nuotrauka. Mato, kad yra neatitikimai, bet negali pasakyti kiek skiriasi, gali būti ir 50 cm neatitikimas. Sutiko, kad eismo įvykio schema neatitinka situacijos, kuri buvo iš tikrųjų. Jis matavo patį kelią be kliūties, matavo ne toje vietoje, kur stovi automobilis, o už įvažiavimų į kiemus.

13. Teisme institucijos atstovas nurodė, kad jų vertinimu, nukentėjusysis vairuodamas automobilį, įvertinęs situaciją kelyje, priėmė teisingus sprendimus. Matydamas, kad įkalne važiuoja didelių gabaritų automobilis, su kuriuo prasilenkti bus neįmanoma, sustojo dešiniai, ties įvažiavimu į kiemą. I. S. vadovavosi KET 129 punktu. Pareiškėjas, vairuodamas didelių gabaritų transporto priemonę, sukdamas į dešinę, neįvertino situacijos kelyje, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, neįvertino, kad tai daryti saugu, dėl to galine transporto priemonės dalimi kliudė sustojusį automobilį ir pažeidė KET. Nurodė, kad teismo nurodymu buvo nuvykęs į įvykio vietą išmatuoti kelio pločio, jo lotis 6,90 m.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

14. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

15. Nutarimu A. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjui paskirta subendrinta 30 Eur bauda.

16. Byloje neginčijama, kad pareiškėjas vairavo nutarime nurodytą transporto priemonę, negaliojant vairuotojo pažymėjime nurodytai C kategorijai ir 95 kodui, t. y. kad padarė ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinį nusižengimą, pažeisdamas pažeistas KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie be kita ko neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Teismas nenustatė pagrindų abejoti šiuo sprendimu.

17. Tačiau ginčijamas A. B. nubaudimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o būtent, kad eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo kaltės, jam pažeidus KET 126 punkte įtvirtintą reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.

18. Skundžiamame Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuota, jog A. B. nutarime nurodytu laiku, vietoje vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės gabaritus, sukdamas į dešinę neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko galine vairuojamo automobilio dalimi kliudė sustojusį automobilį.

19. Teismas nesivadovauja eismo įvykio schemoje nurodytais: kelio pločiu; matmenimis, rodančiais automobilio „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priekio ir užpakalio atstumą nuo kelkraščio, nes jie klaidingi. Teisme apklaustas minėtą įvykio schemą braižęs pareigūnas E. P. pripažino, kad schemoje yra netikslumų, netiksliai išmatuoti atstumai. Taip pat ir institucijos atstovas teisme nurodė, jog pats išmatavo kelio plotį, todėl nubraižytoje eismo įvykio schemoje klaidingai nurodytas kelio plotis 5,4 m, kai turi būti 6,9 m. Tokius pat rodmenis gavo ir nukentėjusysis išmatavęs kelio plotį. Eismo įvykio schemos netikslumą dalyje dėl nukentėjusiojo automobilio padėties kelyje patvirtina tiek paties pareiškėjo, tiek institucijos byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad klaidingai nurodytas atstumas nuo bortelio iki nukentėjusiojo automobilio. Schemoje nurodyta, kad automobilio „Toyota“ priekis buvo 40 cm nuo bortelio, o užpakalis – 30 cm, nors iš nuotraukų esančių kito automobilio vėžių ir nukentėjusiojo automobilio ratų padėties matyti, kad klaida gali būti net apie 50 cm, todėl teismas minėtais duomenimis, nurodytais eismo įvykio schemoje nesivadovaus. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat klaidinga nurodyta jos sudarymo data „2022 m. spalio 18 d.“, nes eismo įvykio schema braižyta eismo įvykio metu, „2022 m. lapkričio 18 d.“ (b. l. 16). Todėl teismas, vertindamas dėl pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą vadovausis teisme nustatytomis ir neginčijamomis aplinkybėmis, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis yra 6,90 m pločio, nukentėjusiojo automobilio „Toyota“ priekis buvo jo važiuojamojoje kelio dalyje toliau nuo bortelio (apie 90 cm), o užpakalis buvo arčiau „Toyota“ važiuojamosios kelio dalies bortelio (nutolęs apie 70-80 cm).

20. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad eismo įvykio metu buvo padaryti šie nukentėjusiojo automobilio „Toyota C. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai“ užpakalinės kairės pusės durys ir užpakalinės kairės pusės sparnas (b. l. 17). Taip pat tai, kad nukentėjusiojo automobilis po eismo įvykio nebuvo patrauktas iš eismo įvykio vietos.

21. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog institucija nutarimą priėmė neturėdama jokių objektyvių įrodymų ir vadovaudamasi tik automobilio „Toyota“ vairuotojo – nukentėjusiojo parodymais. Priešingai, nutarimas priimtas vadovaujantis ne vien tik nukentėjusiojo parodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu paaiškinimus pateikė ne vien tik nukentėjusysis, bet ir pats A. B., nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, užfiksuoti nukentėjusio automobiliui padaryti pažeidimai. Be to matyti, jog pareiškėjas gavo administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 2022 m. gruodžio 20 d. 10.30 val. (b. l. 14). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. žinojo apie vyksiantį nagrinėjimą, tai užfiksuota pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotose vaizdo įrašuose (pareigūnas pasakė, kad vyks bylos nagrinėjimas). Taip pat pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą su nuotraukomis (b. l. 20-25). Iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėjas buvo kartu, kai nukentėjusysis davė paaiškinimus ir pasakojo apie įvykį bei išsakė savo nuomonę. Taigi, matyti, jog institucija priimdama nutarimą vadovavosi ne vien tik nukentėjusiojo duotais paaiškinimais, tačiau ir kita medžiaga, o taip pat ir pareiškėjui buvo suteiktos galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti duomenis bei įvykio vietoje pateikti paaiškinimus.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nukentėjusysis keitė savo važiavimo kryptį. Tokia aplinkybę nurodė ir teisme sakydamas, kad nukentėjusysis matyt bandė „prašokti“. Tačiau toks pareiškėjo argumentas paneigtas, visų pirma, nukentėjusiojo teisme duotais parodymais. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis pamatė pareiškėjo vairuojamą automobilį leisdamasis nuo kalno. Nurodė, jog atstumas nuo tos vietos, kur pamatė pareiškėjo vairuotą automobilį, iki tos vietos, kur sustojo, buvo nedidelis – 30-40 m. nukentėjusiojo automobilis sustojo, kai pareiškėjo automobilis pasisuko į Zanavykų g. Antra, pareiškėjo argumentą, jog nukentėjusysis smūgio metu judėjo, paneigia ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas nukentėjusiojo automobilio apgadinimas. Iš nuotraukos akivaizdžiai matyti, jog pažeidimas nėra braukiamo, o yra smūginio pobūdžio, o tai rodo, jog kliudytas stovintis nukentėjusiojo automobilis.

23. Pareiškėjas tiek skunde, tiek duodamas parodymus teisme apeliavo į KET 119 punktą, kuriame nustatyta, jog transporto priemonė privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nurodė, jog nukentėjusiojo automobilis buvo toli nuo kelkraščio ir buvo būtent jo važiuojamojoje dalyje. Byloje nustatyta, jog kelio plotis yra 6,9 m, nukentėjusiojo automobilio plotis 1,77 m, jis nuo savo važiuojamosios kelio dalies bortelio buvo nutolęs daugiau nei nurodyta eismo įvykio vietos schemoje, tačiau nebuvo išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą. Šią išvadą teismas daro ne tik su proceso dalyviais vizualiai įvertinęs vaizdo medžiagą ir fotonuotraukas, bet abiejų šalių vairuotų transporto priemonių pločius, važiuojamosios dalies plotį, nukentėjusiojo automobilio padėtį ir aplinkybę, kad jis stovėjo, nustatytus nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. Kelio plotis, 6,90 m, pareiškėjo vairuojamo automobilio plotis yra 2,55 m (iš pareiškėjo paaiškinimų), t. y. pareiškėjas važiuodamas savo eismo juosta užėmė ją beveik visą, nukentėjusiojo automobilio plotis - 1,77 m (duomenys internete, peržiūrėti teismo posėdyje). Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio priekis buvo labiau nutolęs nuo kelio bortelio, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas darydamas manevrą nukentėjusiojo automobilio priekio nekliudė savo vairuoto automobilio priekiu, o tai rodo, kad jei pareiškėjas nebūtų daręs posūkio, o būtų važiavęs tiesiai, eismo įvykio nebūtų buvę, nes abi transporto priemonės buvo savo eismo juostose ir kelio važiuojamosios dalies pakako prasilenkti abiem automobiliams.

24. Pareiškėjas nurodė, jog jis kildamas į kalnelį pastebėjo nukentėjusiojo vairuotą automobilį, kuris, jo nuomone turėjo jį praleisti. Jis stebėjo, kad neužkabintų automobilių, kurie stovėjo apsnigti. Jis buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis sustos, todėl suko į dešinę. Nurodė, jog darydamas posūkį užvažiavo ratais ant bortelio. Nukentėjusysis teisme taip pat nurodė, jog tuo metu, kai pareiškėjo automobilis buvo Zanavykų g. pradžioje (kai krovininis automobilis pasisuko į Zanavykų g.), prie bortelio stovėjo automobiliai, be to viena ar dvi mašinos važiavo antra juosta, todėl pareiškėjo vairuojamam automobiliui buvo sunku pasisukti, tai matydamas jis nelenkė kelkraštyje stovėjusių automobilių, o sustojo prieš paskutinį stovėjusį automobilį savo važiuojamoje kelio juostoje, norėdamas praleisti pareiškėjo automobilį. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas matė atvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį, turėjo galimybę ir jį matyti sustojusį, tačiau iš esmės neįvertino savo vairuoto automobilio gabaritų, neįsitikino, kad daryti manevrą saugu, o tai ir lėmė nukentėjusiojo vairuoto automobilio kliudymą bei eismo įvykio kilimą. T. y. būtent dėl pareiškėjo neteisingos situacijos įvertinimo (neatsargumo), vairuojant didelių gabaritų transporto priemonę, pareiškėjui darant posūkį į dešinę, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, kliudyta nukentėjusiojo sustojusi transporto priemonė.

25. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. B., veikdamas neatsargiai, pažeidė KET 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Panaikinti ar keisti institucijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28793-2022 ir pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė