Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 133,44 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad automobilis BMW 5 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonių draudimo sutartimi, draudimo poliso Nr. 97744548, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 9 d. – 2013 m. rugsėjo 6 d. ieškovės buvo apdraustas draudimu nuo visų rizikų. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio 2013 m. balandžio 5 d. ieškovei pateiktos informacijos apie eismo įvykį nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d., 19.35 (duomenys neskelbtini), ieškovės apdraustas automobilis, vairuojamas R. S., užvažiavo ant kliūties - įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio kairės pusės ratus. Policijos pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., administracinė teisena nutraukta. Iš Prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuris buvo užpildytas pagal pareiškėjos A. S. pranešimą, nustatyta, jog 2013 m. vasario 28 d., apie 19 val. ieškovės apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) pateko į įvykį. Prašyme išmokėti draudimo išmoką įvykio aplinkybes nurodęs R. S., nurodė, kad 2013 m. vasario 27 d. apie 19.00 val. važiuodamas namo (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, nepastebėjo duobės, nes priešais važiavo automobilis su ilgomis šviesomis ir jį apakino, kelio danga buvo slidi, greitis apie 40 km/h, jokių ženklų ir kelio žymėjimo nebuvo; apie įvykį buvo pranešta policijai. 2013 m. kovo 1 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio BMW 5 530D sugadinimai, patirti 2013 m. vasario 28 d. eismo įvykio metu, kuriame nurodyta, kad turi būti keičiamos kairės pusės priekinė ir galinė padangos. 2013 m. kovo 15 d. ieškovės Transporto žalų vertintojų skyrius sudarė ekspertinę sąmatą, kurioje nustatė 958,17 Lt nuostolio sumą, iš kurios išskaičiavo 300 Lt besąlyginę išskaitą ir 2013 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą išmokėti A. S. 658,17 Lt draudimo išmoką, kuri buvo pervesta 2013 m. kovo 19 d. Atsakovė nuostolių dydžio neginčijo (CPK 13, 178 str.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2013 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. R0001359861 dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovės regreso tvarka. Atsakovė 2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. A33(1)-2667-(4.18), atsakydama į pretenziją, nurodė, kad 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-880 sudaryta Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisija, išnagrinėjusi pretenziją, mano, kad vairuotojas nebuvo pakankamai apdairus ir todėl yra kaltas dėl įvykio ir nustatė orientacinę neteisminiu būdu atlygintinos žalos sumą – 329 Lt (50 proc. prašomos atlyginti žalos). Ieškovė 2013 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu informavo, kad nesutinka su pasiūlymu atlyginti 50 proc. žalos, kadangi nėra nustatyta, kad dėl padarytos žalos iš dalies atsakingas ir vairuotojas ir pakartotinai paprašė atlyginti 658,17 Lt žalą. Ieškovei buvo atsakyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nekeičia savo nuomonės, išdėstytos 2013 m. gegužės 17 d. rašte.Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad įvykis, kurio metu apgadintas automobilis BMW 5 530D, įvyko 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), o kelias yra įtrauktas Vilniaus rajono vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 15 str.; Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.; Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1 p.). Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.Teismas, įvertinęs transporto priemonę vairavusio asmens paaiškinimus, nustatė, kad vairuotojas nepastebėjo duobės, nes iš priekio važiavęs automobilis su ilgomis šviesomis jį apakino. Kelių eismo taisyklių 96 p. nustato, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti. Iš vairuotojo paaiškinimų nustatyta, kad jis važiavo apie 40 km/h greičiu, tai yra maksimaliu greičiu, todėl, teismo vertinimu, jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas išvengti žalos atsiradimo, kadangi akinamas priešais važiavusios transporto priemonės nesustojo ir net nesumažino greičio, ko pasekoje nepastebėjo duobės ir į ją įvažiavo. Pažymėjo, kad vairuotojas važiavo namo, todėl maršrutas jam buvo gerai žinomas ir jis turėjo galimybes įvertinti kelio būklę. Teismas, remdamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p., darė išvadą, kad aplinkybė, jog transporto priemonės vairuotojas apakintas priešais važiuojančio automobilio nesustojo ar nesumažino greičio, patvirtina, kad jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, nesiėmė priemonių žalai išvengti arba jai sumažinti. Toks ieškovės apdraustos transporto priemonės valdytojo elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jo didelį neatsargumą ir CK 6.828 str. pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį 30 proc. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 str.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog kilusią žalą sąlygojo netinkama kelio dangos būklė ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas - jeigu kelio dangos būklė būtų buvusi tinkama, ieškovės draudėjo, kaip eismo dalyvio, elgesys nebūtų sąlygojęs eismo įvykio, o tuo atveju, jeigu ieškovės apdraustos transporto priemonės valdytojas būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, eismo įvykio taip pat būtų galima išvengti arba sumažinti žalingų pasekmių mastą. Vertindamas nukentėjusio asmens neatsargumo įtakos žalingų pasekmių kilimui mastą, teismas atsižvelgė į tai, jog defektai nebuvo pažymėti specialiu įspėjamuoju ženklu, ką turėjo atlikti atsakovė kaip kelio savininkė ir valdytoja, kas apsunkino nukentėjusio asmens galimybes iš anksto pastebėti kliūtį.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 190,62 Eur žalos atlyginimui, kurią grindžia transporto priemonės techninės apžiūros aktu, ekspertizės sąmata, pateiktomis į bylą fotonuotraukomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos buvimą ar jos dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jau 2013 m. gegužės 17 d., atsakydama į ieškovės pretenziją, pripažino, kad buvo padaryta žala, ginčas kilo tik žalos sumažinimo dėl didelio transporto priemonės valdytojo neatsargumo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad nepateikta įvykio vietos schema, nenurodyta, kokio dydžio buvo duobė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad žala padaryta kitomis aplinkybėmis. Į bylą pateiktas Vilniaus a. VPK Vilniaus r. PK VPS kelių policijos raštas, patvirtina, kad žala automobiliui buvo padaryta automobiliui įvažiavus į duobę atsakovei priklausančiame kelyje. Duobės buvimo kelyje fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, kad į eismo įvykį nebuvo kviesti atsakovės atstovai, nes šių asmenų susipažinimas/nesusipažinimas su įvykio vieta jos faktinei būklei įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 190,62 Eur. Teismas byloje nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį 30 proc., todėl ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 133,44 Eur žalos atlyginimo.Teismas su atsakovės argumentais, kad praleistas ieškinio senaties terminas nesutiko. CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad atsakovės sudaryta komisija išnagrinėjusi skundą priėmė sprendimą atlyginti 50 proc. ieškovės reikalautos žalos, o ieškovė minėto sprendimo neskundė, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad įstatymas nenustato ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos tokio pobūdžio ginčų sprendimui. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2013 m. vasario 28 d., draudimo išmoką ieškovė išmokėjo 2013 m. kovo 18 d. ir nuo tos dienos jai atsirado teisė reikšti subrogacinius reikalavimus už eismo įvykį kaltiems asmenims. Ieškinys teismus pateiktas 2016 m. vasario 9 d., todėl ieškovė ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimui pareikšti nepraleido.Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), todėl iš jos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1094/2014).Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškinys patenkintas iš dalies (70 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis 10,50 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Įvykus eismo įvykiui, nukentėjusysis liko eismo įvykio vietoje ir kvietė policijos pareigūnus, kad užfiksuotų eismo įvykio vietą bei patirtą žalą. Vairuotojas paaiškinime apie eismo įvykį nurodo, jog kelio danga buvo slidi, kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Duobės nesimatė, o vairuotojas buvo apakintas priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesų, todėl neturėjo objektyvios galimybės pastebėti ir išvengti kelio važiuojamojoje dalyje buvusios kelio duobės. Eismo įvykio medžiagoje užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių (važiavo leistinu greičiu (40 km/h)), tačiau oro sąlygos (žiemos metas, šlapia kelio danga) sudarė nepalankias sąlygas, kurioms esant vairuotojas negalėjo išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančios kelio duobės.Nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini) gatvė veda link nukentėjusiojo namų, ši aplinkybė nesuponuoja to, kad vairuotojas turėtų žinoti visus gatvės nelygumus ar joje esančias duobes. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. balandžio 5 d. pažymoje nurodyta, jog administracinė teisena buvo nutraukta remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. Tai įrodo, jog policijos pareigūnai, kurie buvo eismo įvykio vietoje, ir objektyviausiai galėjo vertinti įvykio vietą bei sąlygas, vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio neįžvelgė.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė su juo nesutinka, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.Faktas, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dar nereiškia, jog vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-281/2014; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012. Vairuotojui vietovė yra gerai pažįstama. Be to, prie ieškinio nepateikta kelių policijos medžiaga, iš kurios matytųsi įvykio vieta ir automobilio apgadinimai eismo įvykio fiksavimo metu, pvz. eismo įvykio schema. Neaišku, kurioje konkrečiai vietoje ir kokio dydžio bei gylio buvo duobė. Atsakovė nedalyvavo įvykio aplinkybių išaiškinimo ir žalos nustatymo procese - neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvykis buvo tiriamas ir žala nustatoma bei atlyginama objektyviai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, nors tokia teisė numatyta Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 35 p.Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Sprendimą dėl žalos atlyginimo ieškovei priėmė, pasirašė ir išsiuntė Administracijos direktorius. Administracijos direktoriaus priimti sprendimai yra individualiais administraciniais aktais pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. bei 8 str. nuostatas. Todėl komisijai priėmus sprendimą neatlyginti žalos, ieškovė, nesutikdama su juo, privalėjo per 1 mėnesį nuo jo gavimo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymą atlyginti žalą. Teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei CK 6.266 str. 1 d. atsirasti. Savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jokios teisės normos nenumato pareigos užtikrinti, kad duobių, nelygumų, įgriuvų keliuose niekad neatsirastų. (duomenys neskelbtini). eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota. Įvykio dieną (duomenys neskelbtini) g. nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės ir kiti kelio nelygumai. Kadangi duobė atsirado staiga, to negalima buvo išvengti ar numatyti, todėl vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d. nuostata, jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą veiklą, nuostatas (CK 6.246 str.), jokios žalos ieškovei ji nepadarė (CK 6.249 str, 1 d.), nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp neatliktų neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos (CK 6. 247 str.). Teismas padarė klaidingą ir neteisėtą išvadą, kad vairuotojo veiksmuose nustatytas didelis neatsargumas sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį tik 30 proc. Faktas, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dar nereiškia, jog vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų precedentų, nes vairuotojo pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai patvirtina ir pastaruoju metu tokio pobūdžio bylose formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-281/2014; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimo atveju (CK 6.271 str.) viešoji teisė nenumato palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos, todėl nurodytos palūkanos negali būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011).Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjai A. S., įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą atsakovę, ir perėmė draudėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą. Įvykus eismo įvykiui, nukentėjusysis liko eismo įvykio vietoje ir kvietė policijos pareigūnus, kad užfiksuotų eismo įvykio vietą bei patirtą žalą. Vairuotojas paaiškinime apie eismo įvykį nurodo, jog kelio danga buvo slidi, kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Duobės nesimatė, o vairuotojas buvo apakintas priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesų, todėl neturėjo objektyvios galimybės pastebėti ir išvengti kelio važiuojamojoje dalyje buvusios kelio duobės. Eismo įvykio medžiagoje užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių (važiavo leistinu greičiu (40 km/h)), tačiau oro sąlygos (žiemos metas, šlapia kelio danga) sudarė nepalankias sąlygas, kurioms esant vairuotojas negalėjo išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančios kelio duobės.