- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-1431-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04341-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl apelianto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo priėmimo klausimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-19 sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės, j.a.k. 188708224, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 133,44 EUR žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 133,44 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2016-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,5 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu atsakovas skundė minėtą sprendimą, prašydamas jį panaikinti, o ieškinį atmesti visiškai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi nustatė apeliantui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Nurodė, kad pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. valstybės ar savivaldybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, jei siekiama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Šiuo atveju ginčas byloje kilęs su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo. Todėl apeliantas įpareigotinas sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, t.y. 15 eurų, bei pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą. Nurodo, kad savivaldybės yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus siekiant apginti savivaldybės interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas iš atsakovo priteisė 133,44 eurų žalą ir kitas susijusias sumas ieškovui. Nagrinėjamu atveju atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o būtent sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.
LR CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Taigi, šios normos analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija, teikdama apeliacinį skundą ir ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo žala buvo priteista iš jos, siekia apginti siekia apginti valstybės teises bei teisėtus interesus, t.y. įrodinėdama, kad priteista žala kilo ne dėl jos kaltės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, vadovaujantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi įpareigodamas atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, šį klausimą išsprendė neteisingai, nes nepagrįstai reikalavo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 3 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.