- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-1094/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01138-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Egidija Tamošiūnienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Citadele“
- Trečiasis asmuo
- N. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1404-567/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Citadele“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo N. K. (buvusi S.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Citadele“ bankas (toliau tekste – ir bankas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 72 248,20 EUR draudimo išmoką; 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2009-05-20 AB „Citadele“ bankas kartu su kitais Lietuvoje veikiančiais bankais sudarė su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutartį dėl šalių veiksmų kredito gavėjui nevykdant ar netinkamai vykdant būsto kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir/ar mokėti palūkanas. Šioje sutartyje šalys susitarė, jog sutarties galiojimo laikas yra vieneri metai, todėl 2010-05-20 buvo sudaryta analogiška sutartis. 2010-06-17 bankas su UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė susitarimą dėl 2009-05-20 ir 2010-05-20 sutarčių vykdymo. 2008-02-22 bankas su N. K. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BK/1992/002-R (toliau tekste – Kreditavimo sutartį), pagal kurią jai buvo suteiktas 60 820,20 EUR kreditas namų valdai pirkti ir 11 584,80 EUR namų valdai remontuoti. Vadovaujantis sutarties specialiosios dalies 4.6 punktu, 2008-02-28 Draudimo liudijimu Nr. BPD 040531 N. K. įsipareigojimų vykdymas buvo apdraustas UAB “Būsto paskolų draudimas”. 2008-09-09 bankas su N. K. sudarė susitarimą Nr. BK/1992/002.1-R, kuriuo šalys susitarė palūkanų rūšį pakeisti iš kintamų į fiksuotas. Kredito gavėja netinkamai vykdė savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį, todėl ieškovas 2011-03-28 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti Nr. 10.3-9/3012. 2011-10-19 raštu UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo banką, jog draudėjos N. K. draudiminė apsauga pagal 2008-02-27 išduotą draudimo liudijimą, serija Nr. BPG 040532, yra galiojanti draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. 2011-12-09 bankas gavo 2011-12-05 UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, vadovaujantis UAB „Būsto paskolų draudimas“ Būsto kredito taisyklių Nr. 004 7.2 punktu dėl jame nustatyto 300 dienų termino pažeidimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.260 str. 2 d., 6.261 str.), pažeidžia 2009-05-20 ir 2010-05-20 sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Bankas vykdė savo pareigą glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kredito gavėjai netinkamai vykdant prievolę grąžinti būsto kreditą, mokėti palūkanas būsto kredito sutartyje nustatytais terminais, bankas 2011-03-28 išsiuntė draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai dėl N. K. gauti. Ieškovas 2011-08-10 rašte Nr. 10.3-9/6767 dėl papildomų dokumentų pateikimo tiksliai įvardijo papildomus dokumentus, reikalingus draudžiamojo įvykio tyrimui atlikti, t. y. būtent tuos, kurie buvo nurodyti atsakovo 2011-05-10 elektroniniame laiške, tačiau ieškovas pakartotinai pateikė atsakovui ne draudiko prašytus dokumentus, t. y. 2011-03-17 įspėjimo dėl sutarties nutraukimo įteikimą/neįteikimą kredito gavėjai įrodančius dokumentus bei paaiškinimus dėl kredito gavėjos gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo, reikalingus draudžiamojo įvykio tyrimui atlikti, bet 2011-02-04 įspėjimo dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, siųsto kredito gavėjai, bei šio įspėjimo įteikimo kredito gavėjos motinai patvirtinančių dokumentų kopijas. 2011-08-26 raštu Nr. SB-2542 dėl papildomų dokumentų pateikimo atsakovas informavo ieškovą, kad jo pateikti papildomi dokumentai - 2011-02-04 įspėjimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo negalėjo būti panaudoti, kaip pagrindas būsto kreditavimo sutarties nutraukimui, nes akivaizdu, kad kredito gavėja tokio reikalavimo negavo. Tiek atsakovas, tiek ieškovas turi interesą, kad būsto kreditavimo sutartis būtų nutraukiama tinkamai, t. y. sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka, kadangi vienašalis sutarties nutraukimas gali būti ginčijamas ir esant teisiniam pagrindui, gali būti teismo pripažintas neteisėtu. 2012-01-10 ieškovo rašto Nr. 10.1-9/386 7 p. pats ieškovas pripažįsta, kad pagal atsakovo nurodytus trūkumus kredito gavėja būtų tinkamai informuota apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Atsakovas, atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, 2011-12-05 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo. Sprendime atsakovas pažymėjo, kad terminas nuo pirmojo būsto kreditavimo sutarties pažeidimo atsiradimo dienos iki galutinio banko nustatyto termino jam pašalinti dienos yra 320 kalendorinių dienų, todėl draudimo taisyklių Nr. 004 7.2 p. nustatytas 300 kalendorinių dienų terminas yra praleistas ir pagal draudimo taisyklių Nr. 004 7 ir 54 p. bei 2010-05-20 sutarties nuostatas atsisako mokėti draudimo išmoką. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui pateikti patvirtinimą dėl draudiminės apsaugos galiojimo buvo tik formalus veiksmas, nes faktinės bylos aplinkybės patvirtino faktą, kad bankas sprendimą atnaujinti būsto kreditavimo sutartį priėmė šio patvirtinimo nesulaukęs, o apie tikslią kreditavimo sutarties atnaujinimo datą atsakovui nėra žinoma (LR CK 1.5 str., 1.116 str., 1.138 str., 6.193 str. 4 d., 6.206 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 72 248,20 EUR draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą dėl ieškovo su atsakovu 2010-05-20 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 10-149 sąlygų vykdymo ir atsakovo pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką, pažymėjo, kad vertinant, ar atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, svarbu nustatyti, ar šalys tinkamai vykdė nurodytos sutarties 10.1 punkto nuostatas, numatančias, kad visi pranešimai ir kitas susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiamas kitoms šalims pirmiausia siunčiant juos elektroniniu paštu, ir po to išsiunčiant šį pranešimą paštu, bei 2010-06-17 UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir banko sudaryto Susitarimo dėl 2009-05-20 ir 2010-05-20 sutarčių įvykdymo Nr. 10-187 5.3 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad šio susitarimo galiojimo metu ieškovas nevykdo atsakovui pagal bendradarbiavimo sutartį numatyto reikalavimo atsiųsti bendrovei būsto kredito gavėjui siunčiamo reikalavimo (pretenzijos) apie pareikštą reikalavimą pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus kopiją.
Teismas padarė išvadą, kad vertinant kreditavimo sutarties sąlygų, numatančių pranešimų ir kito susirašinėjimo įteikimo tvarką, svarbu, jog CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai kreditavimo sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog 2011-02-04 AB „Citadele“ bankas išsiuntė N. K. įspėjimą Nr. MB5-01/218 adresu (duomenys neskelbtini), dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, įspėjant, kad neįvykdžius iki 2011-03-08 įsipareigojimų, bankas 2011-03-09 vienašališkai nutraukia 2008-02-22 Kreditavimo sutartį, kuris minėtu adresu buvo įteiktas 2011-02-10 N. K. motinai D. N., patvirtina, kad N. K. buvo tinkamai pranešta apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nes iš banko siųstą pranešimą priėmė kredito gavėjos vardu jos motina, kuri priskiriama kredito gavėjos artimiesiems giminaičiams (CK 3.135 str.), be to, pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 12.2 punktą pranešimai kitai šaliai siunčiami paštu ir laikomi gautais penktą dieną nuo jų išsiuntimo dienos (CK 6.166 str.).
Teismo vertinimu, ieškovas, sudaręs būsto kredito draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu, elgėsi sąžiningai ir pakankamai bendradarbiavo su atsakovu (CK 6.200 str. 1, 2 d.) įvykus draudžiamajam įvykiui, o atsakovas, gavęs 2011-03-28 banko pateiktą atsakovui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti, turėjo priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ir surašyti draudžiamąjį aktą per 10 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo (Taisyklių 50, 51 p.), elgėsi ne visiškai sąžiningai ir nepakankamai bendradarbiavo su banku. Atsakovas, tik gavęs 2011-06-28 raštišką banko kreipimąsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudžiamojo įvykio tyrimo ir 2011-07-20 pateikdamas informaciją, jog atsakovas buvo išsiuntęs paklausimus dėl duomenų apie įspėjimo įteikimą N. K. pateikimo 2011-04-26 ir 2011-05-10 elektroniniu paštu, tačiau jokio atsakymo negavo, nebuvo suinteresuotas operatyviu draudžiamojo įvykio tyrimu, atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 7.2 punktas nustatė, kad maksimalus terminas nuo pirmo būsto kreditavimo sutarties pažeidimo atsiradimo dienos iki galutinio banko nustatyto termino jam pašalinti dienos negali būti ilgesnis kaip 300 kalendorinių dienų. Be to, atsakovas suabsoliutino banko pareigą asmeniškai įteikti pranešimą kredito gavėjai, ir tokiu aiškinimu suteikdamas sutartį pažeidžiančiai šaliai nepagrįstą pranašumą ir sudarydamas sąlygas skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis, neišmokant draudimo išmokos.
Teismas padarė išvadą, kad 2011-08-26 atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikto ieškovui AB „Citadele“ bankas rašto Nr. SB-2542 dėl papildomų dokumentų pateikimo išvados suklaidino banką dėl draudžiamojo įvykio tyrimo teisinio rezultato, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis N. K. neginčijo kreditavimo sutarties nutraukimo ir banko, kaip kreditoriaus veiksmų, teisėtumo nutraukiant kreditavimo sutartį pagal 2011-02-04 AB „Citadele“ bankas išsiųstą N. K. įspėjimą Nr. MB5-01/218 adresu (duomenys neskelbtini), dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nuo 2011-03-09, kuris minėtu adresu buvo įteiktas 2011-02-10 N. K. motinai D. N..
Teismas pripažino, kad 2011-12-05 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes paties atsakovo ne visiškai sąžiningi veiksmai netinkamai bendradarbiaujant, sudarė sąlygas bankui dėl atsakovo klaidinančių išvadų formaliai praleisti 300 dienų terminą nuo pirmo būsto kreditavimo sutarties pažeidimo (N. K. palūkanų nemokėjo nuo 2010-12-28). Teismas konstatavo, kad 2011-10-10 banko pretenzija Nr. MB5-01/1515 nustatytas terminas pažeidimams pašalinti iki 2011-11-12 buvo perteklinis, nes 300 dienų terminas pagal banko 2011-02-04 įspėjimą nebuvo praleistas, ir šio draudžiamojo įvykio atveju bankas teisingai atliko veiksmus pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 ir 2010-05-20 sutarties nuostatas.
Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. procesines palūkana, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į ginčo esmę, šalių santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės.
Teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 14 str. 1 d., 177 str. 1, 2 d., 183 str. 1 d., 185 str. 1 d., 197 str. 1 d., 250 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad teismas neanalizavo arba netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, banko bendravimo ir bendradarbiavimo su atsakovu praktiką, draudimo sutarties šalių, t. y. N. K. (draudėjos) ir draudiko (atsakovo), taip pat atsakovo ir naudos gavėjo (banko) teises ir pareigas vykdant būsto kreditavimo sutartį, draudžiamojo įvykio tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.), tarp šalių pasirašytas sutartis aiškindamas vadovaujantis tik pažodiniu teksto aiškinimu, nenagrinėdamas tikrųjų banko ir atsakovo ketinimų, kitų pasirašytų sutarčių sąlygų, jų tarpusavio ryšio. Teismas taip pat netinkamai aiškino Taisykles, neatsižvelgė, kad jose nustatytas maksimalus terminas buvo viršytas dėl paties ieškovo kaltės, t. y. jo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta nesilaikant kreditavimo sutartyje nustatytos šios sutarties nutraukimo tvarkos, be to, kad ieškovas šį faktą pripažino, atnaujindamas nutrauktos kreditavimo sutarties galiojimą, o jo / darbuotojų aplaidumas ir nerūpestingumas įgyvendinant savo teises tiesiogiai sąlygojo maksimalaus termino praleidimą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino prievolių ir sutarčių vykdymo principus, nustatytus CK 6.38, 6.200 straipsniuose, taip pat į sąžiningumo principą (CK 6.158 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra viešas juridinis asmuo, jam negalėjo būti taikomas 6 procentų metinių palūkanų dydis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Citadele“ bankas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, taikytinas sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Bankas vykdė savo pareigą glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis. Įvykus įvykiui bankas atsakovui nustatyta tvarka pateikė paraišką draudimo išmokai gauti ir joje nurodytus dokumentus, nuolat domėjosi draudžiamojo įvykio tyrimu ir teikė papildomus dokumentus. Be to, bankas atsižvelgė į atsakovo poziciją ir atnaujino kreditavimo sutartį, o skolininkei nevykdant prievolių pagal sutartį, ją nutraukė ir pateikė pakartotinę paraišką draudimo išmokai gauti bei joje nurodytus dokumentus.
Atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo grindžiamas visiškai formaliu pagrindu, t. y. termino praleidimu, todėl ieškovas su tokia jo pozicija nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-22 AB PAREX bankas (dabar AB „Citadele“ bankas) ir N. K. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BK/1992/002-R dėl 60 820,20 EUR paskolos namų valdai pirkti, 11 584,80 EUR namų valdai remontuoti (t. 1, b. l. 119-139), o 2008-02-25 - Hipotekos lakštą Nr. 02120080003202 (t. 1, b. l. 140-148), kuriuo N. K. įkeitė nekilnojamąjį turtą Kreditavimo sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams užtikrinti. 2008-02-27 UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir N. K. sudarė draudimo sutartį, kadangi tokia sąlyga buvo pateikta Kreditavimo sutartyje (t. 1, b. l. 52, 122), poliso serija BPD040531, nurodant naudos gavėją - banką, dėl 100 procentų negrąžinto būsto kredito, t. y. 72 405 EUR, būsto kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio naudos gavėjo negautų palūkanų už draudimo taisyklių 47.2 punkte nurodytą terminą sumos. 2009-11-10 bankas pateikė N. K. įspėjimą Nr. MB5-01/284 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo bei jos duomenų tvarkymo (t. 2, b. l. 186). 2009-12-28 UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir N. K. sudarė Mokėjimo draudimo susitarimą Nr. BD 040531-1/1341 prie 2008-02-27 draudimo sutarties dėl draudimo išmokos bankui išmokėjimo vykdant būsto kreditavimo sutartyje draudėjo prisiimtus įsipareigojimus grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2010-11-29, padengti šio susitarimo dieną susidariusią skolą bankui, išskyrus netesybas (laiku negrąžinto būsto kredito suma – 79,12 EUR, nesumokėtos palūkanos – 661,15 EUR) (t. 2, b. l. 30-34). 2011-01-04 AB „Citadele“ bankas pateikė N. K. įspėjimą Nr. MB5-01/16 adresu (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo (t. 1, b. l. 114), o 2011-01-20 banko atstovė elektroniniu laišku N. K. dar kartą pabrėžė, kad susidaręs įsiskolinimas (apie kurį buvo kalbėta su N. K. sutuoktiniu) turi būti padengtas iki 2011-01-28 (t. 2, b. l. 28). 2011-01-26 N. K. informavo banką elektroniniu paštu, kad pasikeitė jos nuolatinė gyvenamoji vieta (t. 2, b. l. 28), o 2011-02-04 banke buvo gautas N. K. 2011-01-26 pranešimas (t. 1, b. l. 95), kad jos adresas nuo 2010-11-27 yra (duomenys neskelbtini). 2011-02-04 bankas išsiuntė N. K. įspėjimą Nr. MB5-01/218 (t. 1, b. l. 115) adresu (duomenys neskelbtini), dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, įspėjant, kad neįvykdžius iki 2011-03-08 įsipareigojimų, bankas 2011-03-09 vienašališkai nutraukia 2008-02-22 Kreditavimo sutartį. Šis įspėjimas minėtu adresu buvo įteiktas 2011-02-10 N. K. motinai D. N. (t. 2, b. l. 191). Be to, banko atstovė 2011-02-08 išsiuntė elektroninį laišką N. K., prie kurio pridėjo tos pačios dienos įspėjimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 194). 2011-03-17 AB „Citadele“ bankas išsiuntė N. K. raštą Nr. NB5-01/436 adresu (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo, pranešant, jog nevykdant 2008-02-22 Kreditavimo sutarties Nr. BK/1992/002-R, bankas vienašališkai 2011-03-16 nutraukė Kreditavimo sutartį (1 t., b.l. 116).
2011-03-28 bankas pateikė atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti Nr. 10.3-9/3012 (t. 1, b. l. 56). 2011-04-26 elektroniniu paštu atsakovas išsiuntė paklausimą į banką (t. 2, b. l. 26-27). 2011-05-10 elektroniniu paštu atsakovas išsiuntė paklausimą į banką dėl įspėjimo įteikimo N. K. duomenų (t. 1, b. l. 57). 2011-06-28 AB „Citadele“ bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su raštu Nr. 10.3-9/5663 dėl draudžiamojo įvykio tyrimo, nurodydamas, jog bankas nėra gavęs sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo arba pranešimo dėl kokių priežasčių šis sprendimas nėra priimtas (t. 1, b. l. 58).
2011-07-20 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė AB „Citadele“ bankui raštą Nr. SB-2099 (1 t., b.l. 59-64) dėl draudžiamųjų įvykių, informuodamas, jog dėl N. K. atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė paklausimus - 2011-04-26 elektroniniu paštu ir 2011-05-10 elektroniniu paštu dėl įspėjimo įteikimo N. K. duomenų pateikimo, tačiau jokio atsakymo negavo (t. 1, b. l. 57). 2011-08-10 AB „Citadele“ bankas pateikė atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą Nr. 10.3.-9/6767 dėl papildomų dokumentų pateikimo - 2011-02-04 įspėjimo Nr. MB5-01/218 ir įteikimo pranešimo kopijas (t. 1, b. l. 65). 2011-08-26 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė AB „Citadele“ bankas raštą Nr. SB-2542 dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, jog bankas nėra informavęs skolininkės apie kreditavimo sutarties nutraukimą ir ją nutraukė (t. 1, b. l. 66-67).
2011-09-30 AB „Citadele“ bankas pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą Nr. 10.3-9/830 dėl sutarties atnaujinimo ir draudiminės apsaugos galiojimo (t. 1, b. l. 68). 2011-10-10 bankas pateikė N. K. raštą adresais: (duomenys neskelbtini), dėl įsipareigojimų ir sutarties nutraukimo bei duomenų tvarkymo (t. 1, b. l. 117, 118). Korespondencija (duomenys neskelbtini), buvo neįteikta, nes adresatas persikraustė (t. 2, b. l. 198). 2011-10-19 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė AB „Citadele“ bankas raštą Nr. SB-3410 dėl N. K., informuojant, jog N. K. draudiminė apsauga pagal 2008-02-27 išduotą draudimo liudijimą, serija Nr. BPD 040531, yra galiojanti draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 69). 2011-11-17 AB „Citadele“ bankas pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti (t. 1, b. l. 70). 2011-12-05 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo (t. 1, b. l. 72), nurodydamas, kad N. K. palūkanų nemokėjo nuo 2010-12-28, o 2011-10-10 banko pretenzija Nr. MB5-01/1515 nustatytas terminas pažeidimams pašalinti iki 2011-11-12, praleidus 300 dienų terminą, ir šio draudžiamojo įvykio atveju bankas neteisingai atliko veiksmus pagal Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 7 ir 54 p., 2010-05-20 sutarties nuostatas.
2012-01-10 AB „Citadele“ bankas pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą Nr. 10.1-9/386 dėl 2011-12-05 sprendimo nemokėti draudimo išmokos, prašydamas išmokėti draudimo išmoką N. K. atžvilgiu, nes bankas draudimo taisyklėse nustatytą terminą praleido dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ neveikimo sutartyje nurodytais terminais (t. 1, b. l. 73-74). 2012-02-01 UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė AB „Citadele“ bankas raštą Nr. SB-618 dėl draudimo išmokos, informuodamas, jog 2011-12-05 bendrovės sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo keičiamas nebus (t. 1, b. l. 75-76).
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas kaip naudos gavėjas tinkamai įvykdė draudiko nustatytas sąlygas siekiant reikalauti draudimo išmokos.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas - draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui AB „Citadele“ bankui motyvuodamas tuo, kad bankas praleido Būsto paskolų draudimo taisyklių 7.2 punkte nustatytą maksimalų terminą, per kurį bankas turėjo imtis veiksmų, kad draudėjas pašalintų Kreditavimo sutarties pažeidimus (54.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad toks atsakovo sprendimas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo padarytas išvadas pripažinti neteisėtomis ar nepagrįstomis.
Viena iš šiai bylai reikšmingų aplinkybių yra ta, ar ieškovas tinkamai įspėjo kredito gavėją apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, nes tam, kad naudos gavėjas įgytų teisę reikalauti draudimo išmokos, Kreditavimo sutartis turi būti nutraukta (Taisyklių 7.3 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, nustatęs, kad trečiasis asmuo N. K. pažeidė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laiku nemokėjo įmokų (byloje fiksuojama pažeidimo data – 2010-12-28), 2011-02-04 išsiuntė įspėjimą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nuo 2011-03-09. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio įspėjimo siuntimas trečiajam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini), ir jo įteikimas N. K. motinai 2011-02-10, laikytinas tinkamu įteikimu N. K. vadovaujantis CK 6.218 straipsniu, 6.166 straipsniu, teismų praktika, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Jis nurodo, kad teismas nesiaiškino fakto, kad tiek 2008-02-22 Kreditavimo sutartyje, tiek 2008-09-09 susitarime N. K. buvo nurodžiusi bankui savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), toks pats nurodytas ir hipotekos lakšte, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu bankas siuntė įspėjimus adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliantu, kad nurodytuose dokumentuose kredito gavėjos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau savo 2011-01-26 pranešime bankui dėl adreso pasikeitimo (t. 1, b. l. 95) kredito gavėja nurodė, kad buvęs adresas – (duomenys neskelbtini), todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad iki šio pranešimo pateikimo Kreditavimo sutarties šalys buvo susitarusios dėl korespondencijos siuntimo nurodytu adresu (CPK 185 str.). Tai, kad bankas 2011-01-26 elektroniniu paštu buvo informuotas apie pasikeitusią N. K. nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 28), šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankas, išsiųsdamas pranešimą ankstesniu jam žinomu adresu, netinkamai pranešė kredito gavėjai apie sutarties nutraukimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, N. K. išsiųstas pranešimas buvo įteiktas jos motinai D. N. (t. 2, b. l. 191), kuri priskiriama kredito gavėjos artimiems giminaičiams (CK 3.135 str.), ir byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo neturėjo objektyvios galimybės sužinoti apie tokį banko pranešimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokiu pranešimu buvo pažeistos trečiojo asmens teisės ar atsirado kitos neigiamos teisinės pasekmės. Be to, papildomai pažymėtina tai, kad iš į bylą pateikto banko ir N. K. elektroninio susirašinėjimo (t. 2, b. l. 194) matyti, kad 2011-02-08 buvo išsiųstas elektroninis laiškas N. K., kuriame pridedamas įspėjimas sumokėti skolą iki 2011-03-08, bei nurodoma, kad kitu atveju sutartis bus nutraukta ir perduota išieškojimui. Atsižvelgiant į tai, kad kiti į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia bendravimo praktika (pvz., t. 2, b. l. 28), darytina labiau tikėtina išvada, kad šiuo laišku bankas papildomai įvykdė pareigą informuoti kredito gavėją apie įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes ir byloje nėra duomenų, kad tokia pranešimo forma buvo netinkama, priešingai, kaip matyti iš Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12.2 punkto (t. 1, b. l. 119-130), visi pranešimai, ataskaitos ir kitas susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, elektroniniu paštu arba faksu. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties šalies elektroniniu laišku pareikštas ketinimas nutraukti sutartį vertintinas kaip įspėjimas nutraukti sutartį.
Esant nustatytoms tokioms reikšmingoms aplinkybėms, kad 2011-02-08 elektroniniu paštu, o 2011-02-10 registruota siunta ieškovas tinkamai įspėjo trečiąjį asmenį apie Kreditavimo sutarties nutraukimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas nepažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytų terminų, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis Taisyklių 54 straipsnio 1 punktu.
Vienas iš Taisyklių 54 punkte numatytų atvejų, kada draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar ją mažinti, aktualus nagrinėjamu atveju: jeigu naudos gavėjas būsto kreditavimo sutartį nutraukia neatlikęs šių Taisyklių 7 punkte nurodytų veiksmų ar nesilaikydamas šiame punkte nustatytų terminų (7.1 punkte nurodyta, kad bankas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų raštu nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį draudėjas privalo pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, o 7.2 punktas numato, kad pasibaigus 7.1 punkte nurodytam terminui ir draudėjui neįvykdžius banko reikalavimo pašalinti būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, bankas gali nustatyti papildomus terminus jiems pašalinti. Maksimalus terminas nuo pirmo būsto kreditavimo sutarties pažeidimo atsiradimo dienos iki galutinio banko nustatyto termino jam pašalinti dienos negali būti ilgesnis kaip 300 kalendorinių dienų).
Tai, kad ieškovas 2011-09-30 pateikė atsakovui raštą dėl sutarties atnaujinimo ir draudiminės apsaugos galiojimo, o 2011-10-10 pateikė N. K. raštą visais žinomais adresais dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama kaip Taisyklių 7.2 punkte nustatyto maksimalaus termino pažeidimas dėl nustatytų aplinkybių, jog ieškovas tinkamai įvykdė pareigą pranešti kredito gavėjai apie sutarties nutraukimą, ir dėl to, kad tokio įspėjimo siuntimas buvo perteklinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui atliekant draudžiamojo įvykio tyrimą ir nustačius, kad banko pranešimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kredito gavėjai nėra išsiųstas tinkamai, bei pažymėjus, kad bankas turėtų atsižvelgti į šį trūkumą, taip pat, kad tik gavus papildomus dokumentus, bus priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo / nemokėjimo, tolesni banko atlikti veiksmai atnaujinant Kreditavimo sutartį bei įspėjant kredito gavėją apie sutarties nutraukimą, išsiunčiant įspėjimą visais bankui žinomais adresais, taip pat ir elektroniniu paštu, šiuo konkrečiu atveju vertintini ne kaip papildomo termino nustatymas Kreditavimo sutarties pažeidimams pašalinti, bet kaip atsakovo nustatytų trūkumų atliekant draudžiamojo įvykio tyrimą šalinimas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido Taisyklėse nustatyto maksimalaus termino.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikia argumentus, susijusius su ieškovo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakovu atliekant draudžiamojo įvykio tyrimą pažeidimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus atvejus, kada draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką buvo grindžiamas Taisyklių 7.2 punkto pažeidimu, bet ne nurodytų pareigų nevykdymu.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas negalėjo priteisti iš jo 6 procentų procesinių palūkanų, todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalaujamo dydžio palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai šalys atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas – abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, o atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“) (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia. Vilnius, 2002. P. 97), todėl turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 5 proc. palūkanų dydį, keistina teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą dėl procesinių palūkanų dydžio, iš esmės sprendimu priimtas procesinis rezultatas nepasikeitė, nes yra palankus ieškovui, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nepažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau iš dalies netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, keistina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir išdėstyti sprendimą taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 72 248,20 EUR draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 989 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ieškovui AB „Citadele“ bankui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 77,52 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybei.