- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-528-925/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02808-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl buvusių sutuoktinių nepadalinto turto padalinimo ir turto išlaikymo išlaidų atlyginimo bei kitų klausimų išsprendimo atsakovui E. B., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. pareiškė ieškinį atsakovui E. B., kuriuo prašoma padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą ir nepadalintą turtą, prievolę kreditoriui, priteisti iš atsakovo 6 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį, priteisti iš atsakovo ieškovei 1/2 dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. kredito sutartį Nr. 03A1718213975-99 ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus su AB SEB banku įvykdymą už atsakovą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 10 d., t. y. 3 821,87 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovei 1/2 dalį ieškovės sumokėtų piniginių lėšų už solidariųjų prievolių su bendro turto išlaikymu susijusių mokesčių įvykdymą už atsakovą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2025 m. spalio 28 d. sudarė 1 715,55 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovei 6 000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą už bendrų lėšų panaudojimą atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams šalių vaikams uzufruktą naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės priklausančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalimi kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), papildomai įpareigojant atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. 104, įregistruojant pareiškėjų E. B. ir R. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), bei patvirtino 2022 m. rugsėjo 29 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6 ir 7 dalies pagrindu buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir turtinės teisės ir pareigos. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2‑506-399/2024, atnaujino civilinės bylos Nr. e2YT-8531-374/2022 procesą pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl šių santuokos nutraukimo (įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo) sutarties dalių, t. y.: 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 3.2–3.4 ir 4 punktų sąlygų; 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1 ir 2 punktų sąlygų. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-3253-399/2024, taip pat atnaujino civilinės bylos Nr. e2YT-8531-374/2022 procesą pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl šių santuokos nutraukimo (įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo) sutarties dalių, t. y. 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–3.1 ir 5 punktų sąlygų. Minėta nutartimi teismas sujungė civilines bylas Nr. eA2-508-399/2024 ir eA2-3253-399/2024 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. eA2-3253-399/2024, bei sujungtą civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo) dalyje dėl turtinės teisės ir prievolės kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eA2‑3253‑399/2024 atnaujino ir pareiškimą (prašymą) ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-194-950/2025 patikslino ir papildė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos Nr. e2YT‑8531‑374/2022 dalyje dėl turto padalinimo procesas, rezoliucinę dalį, papildant, jog panaikinami Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, patvirtintos 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktai (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktai. Todėl nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad ginčo šalių santuokos metu įgytas turtas po santuokos nutraukimo liko nepadalintas, dėl ko ieškovė reiškia ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių teisių padalijimo tarp buvusių sutuoktinių, turtiniams teisiniams santykiams taikant šeimos teisės normas.
4. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams uzufruktą naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), papildomai įpareigojant atsakovą nesilankyti ieškovės ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Šį savo ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo šalių santykiai yra labai konfliktiški dėl atsakovo amoralus elgesio: atsakovas terorizuoja ieškovę sutikti su jo reikalavimais pakeisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nenustatant jokios konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos ir leidžiant atsakovui kada jis nori bendrauti su vaikais, nepaisant vaikų ir ieškovės užimtumų ir suteikiant atsakovui galimybę teisėtai nebendrauti su vaikais. Atsakovui visiškai nerūpi vaikai ir jis agresyviai kaltina ieškovę, o vėliau atsiprašinėja ieškovės už agresyvų ir amoralų elgesį bei įžeidinėjimus. Ieškovės teigimu, atsakovas nuolatos kelia konfliktus ir reikalauja išvežti ginčo šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuomet atsakovas lankosi ginčo šalių name su trečiaisiais asmenims ir savo dabartine sutuoktine, keldamas konfliktines situacijas ir reikalaudamas turto raktų. Nors nėra jokios būtinybės atsakovui lankytis ginčo name, nes nuo 2023 metų (daugiau kaip du metus) iki šiol atsakovas gyvena su savo dabartine sutuoktine jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dirba (duomenys neskelbtini)ir nuolatos skundžiasi, kad dėl užimtumo darbe neturi galimybės atvažiuoti pabendrauti su vaikais į (duomenys neskelbtini). Juolab, jog nuo 2023 metų ieškovė įsigijo daug asmeninių daiktų, kuriuos laiko name, todėl ieškovė nuolatos baiminasi dėl atsakovo apsilankymų name ir galimo jos asmeninių daiktų pasisavinimo.
5. Tikslu užtikrinti nepilnamečių vaikų ir ieškovės teisėtus interesus į saugią namų aplinką, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo elgesiu pažeidžia tiek vaikų, tiek ieškovės teises ir interesus į saugią namų aplinką, todėl teismas siekdamas užtikrinti prioritetines vaikų ir ieškovės teises privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad turtas, kuriame ieškovė prašo įpareigoti atsakovą nesilankyti, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtame name ieškovė gyvena su nepilnamečiais vaikai, o atsakovas, kaip nurodoma ieškinyje, gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad tarp šalių vyrauja ginčas dėl santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turo bei kreditorinės prievolės padalinimo, bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo. Iš kartu su ieškiniu pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1900-945/2025, kuria pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-108-985/2025 1.1 punktas, atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta vaikus atsakovui pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos – šiuo atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kas, teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės apsunkintų atsakovo bendravimą su vaikais. Teismas pažymėjo, kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, visų pirma, yra priemonė apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, siekiant užtikrintų jų teisę tiesiogiai ir pastoviai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Iš prie ieškinio pridedamo ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir bendros nuosavybės pardavimo, tačiau tai savaime nepagrindžia, jog ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams yra kilusi reali grėsmė dėl atsakovo elgesio, jam lankantis šalių nuosavybėje. Be kita ko, iš kartu su ieškiniu pridedamo vaizdo įrašo matyti, kad atsakovui lankantis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, atsakovas nesistengia eskaluoti ar gilinti tarp šalių susidariusios konfliktinės situacijos. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimybės atsakovui pasisavinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus nėra pagrįstos jokiomis aplinkybėmis ar rašytiniais įrodymais, iš kurių teismas galėtų vertinti egzistuojant tokią grėsmę. Teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovės ar šalių nepilnamečių vaikų turtiniams ar asmeniniams interesams ir netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės bus padaryta žala ieškovei ar šalių nepilnamečiams vaikams.
8. Teismas įvertino, kad atsakovo lankymosi ieškovės gyvenamojoje vietoje ribojimas, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę ieškovės ar šalių nepilnamečių vaikų interesams, bei esant šalių ginčui dėl bendravimo tvarkos vykdymo, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas neužtikrintų tinkamo bendravimo su atsakovu tvarkos laikymosi ir vykdymo, ribojant galimybes nustatytu laiku pasiimti vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti atsakovą E. B. nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, akcentuodamas tik būsimo sprendimo vykdymo užtikrinimą ir neįvertindamas būtinybės užtikrinti vaikų teisę į saugią namų aplinką bei ieškovės turtinius ir neturtinius interesus.
9.2. Atsakovas nuolatos kelia konfliktus ir reikalauja išvežti ginčo šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuomet atsakovas lankosi ginčo šalių name su trečiaisiais asmenims ir savo dabartine sutuoktine, keldamas konfliktines situacijas ir reikalaudamas turto raktų. Atvykęs į ginčo namą atsakovas visiškai ignoruoja vaikus ir su jais net nepabendrauja, dėl ko vaikai labai išgyvena, kad jie nerūpi tėvui. Toks atsakovo lankymasis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, keliant konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje psichologiškai traumuoja vaikus ir ieškovę bei neužtikrina nepilnamečių vaikų teisėtų interesų į saugią jų įprastą gyvenamąją vietą.
9.3. Pažymėtina, jog nuo 2023 metų (daugiau kaip du metus) iki šiol atsakovas gyvena su savo dabartine sutuoktine jai priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini), ir dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir nuolatos skundžiasi, kad dėl užimtumo darbe neturi galimybės atvažiuoti pabendrauti su vaikais į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog atsakovui nėra jokios būtinybės lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Tačiau atsakovas, siekdamas savanaudiškų tikslų, t. y. priversti ieškovę sutikti su jo reikalavimais pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iš esmės nenustatant jokios bendravimo tvarkos ir tokiu būdu išvengiant prievolės bendrauti su vaikais, nuolatos psichologiškai terorizuoja ieškovę reikalaudamas perduoti jam namo raktus, kad galėtų ieškovei nežinant lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Toks atsakovo lankymasis ieškovės namuose pažeis ieškovės turtinius interesus, nes name nėra jokių atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų ir pastarasis gali pasisavinti ieškovei priklausančius name esančius daiktus. Tokiu būdu ieškovė bus priversta patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas dėl kilnojamųjų daiktų išsireikalavimo iš atsakovo. Pažymėtina, jog ginčo šalys dar iki santuokos nutraukimo geranoriškai pasidalino visą kilnojamąjį turtą, dėl ko ginčo name nėra jokių atsakovui priklausančio kilnojamojo turto. Juolab, jog nuo 2023 metų ieškovė įsigijo daug asmeninių daiktų, kuriuos laiko name. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė pagrįstai nuolatos baiminasi dėl atsakovo apsilankymų name ir galimo jos asmeninių daiktų pasisavinimo bei vaikų traumavimo keliant jų akivaizdoje nepagrįstus konfliktus. Toks atsakovo elgesys sudaro realią grėsmę vaikų ir ieškovės interesų į saugią ir ramią namų aplinką pažeidinėjimui, dėl ko būtina laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo apriboti atsakovo lankymąsi ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
9.4. Atsakovas nuo 2023 metų (daugiau kaip du metus) iki šiol nemoka jokių namo išlaikymo mokesčių, dėl ko jo lankymasis name ir naudojimasis namu pažeis ieškovės turtinius interesus, nes ieškovė bus priversta mokėti papildomas išlaidas už atsakovo išnaudotą elektrą, vandenį ir kitas namo išlaikymo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas neužtikrintų tinkamos bendravimo su atsakovu tvarkos laikymosi ir vykdymo, ribojant galimybes nustatytu laiku pasiimti vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos. Priešingai, nuo 2023 metų atsakovas vaikus pasiima ir grąžina ieškovei prie namo žemės sklypo vartų ir jam nėra jokios būtinybės patekti į ieškovės namus ir žemės sklypo teritoriją tam, kad vyktų jo ir vaikų bendravimas. Toks atsakovo patekimas į namą nėra numatytas teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Be to, atsakovas dažnai šeštadieniais nepasiima vaikų arba pasiima pavėluotai, kuomet ieškovė jau yra priversta būti darbe nuo 8:30 val., dėl ko vaikus atsakovas tokiu atveju pasiima iš ieškovės motinos namų.
9.6. Akivaizdu, jog ieškovės prašoma nustatyti laikinoji priemonė yra siaura ir proporcinga – ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tik nustato, kad perdavimas vyktų neutralioje vietoje, nesilankant privačioje namų aplinkoje, o paėmimas ir grąžinimas vyktų prie namų aplinkos, kaip ir numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Tokiu būdu išlaikomi vaikų teisėti interesai bendrauti su tėvu ir kartu apsaugoma kasdienė vaikų ir ieškovės gyvenamoji aplinka nuo konfliktų bei ieškovės turtiniai interesai.
9.7. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovo interesų ir tik apsaugos ginčo šalis nuo tolimesnių konfliktinių situacijų ir vaikų traumavimo iki kol ši byla bus išnagrinėta. Tokiu būdu tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat įgyvendins savo prievoles vaikams užtikrinti vaikų teisėtus interesus į gyvenamąjį būstą, o ne vienašališkai šią prievolę perkeliant tik motinai.
9.8. Be to, tik dėl atsakovo gyvenimo ir darbo (duomenys neskelbtini), ir jo užimtumo darbe bei negalėjimo atvykti į vaikų gyvenamąją vietą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo pakeista atsakovo maksimali bendravimo tvarka su vaikais tvarka, nustatant bendravimą su vaikais po 1 parą kas antrą mėnesio savaitę, kas per mėnesį sudaro 2 paras bendravimo su vaikais laiką. Akivaizdu, jog atsakovas visiškai neketina gyventi (duomenys neskelbtini) ir naudotis jam priklausančia nekilnojamo turto dalimi, o savo nuolatinę gyvenamąją vietą sieja (duomenys neskelbtini) mieste, dabartines sutuoktinės būste, dėl ko ieškovės ieškiniu prašomo uzufrukto nustatymas nepažeis atsakovo jokių turtinių ir neturtinių interesų ir šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui yra būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apaugos priemones.
Atsiliepimas
9.9. Atsakovas nesiekia ginčo išspręsti taikiai: nesutinka su jokiais ieškovės pasiūlymais dėl turto atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; atsisakė parduoti ginčo turtą ieškovės surastai pirkėjai už 300 000 Eur, kas sudarytų sąlygas atsiskaityti su banku ir likusias pinigines lėšas ginčo šalims pasidalinti lygiomis dalimis.
9.10. Atsakovo gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėnesį sudaro 12 232,57 Eur, o ieškovės beveik 3 kartus mažesnės – 4 435,71 Eur. Akivaizdu, jog atsakovas turi visas galimybes išpirkti atsakovei priklausančią turto dalį bei perimti visus įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, tačiau sąmoningai to nedaro ir nuolatos psichologiškai smurtaudamas ieškovės atžvilgiu reikalauja namo raktų, nors jokios būtinybės lankytis name atsakovas neturi. Pažymėtina, jog AB SEB bankas atsisako išduoti ieškovei sutikimą modifikuoti kredito sutartį į ieškovės asmenines prievoles, dėl ko ieškovė neturi jokios galimybės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir yra priversta kartu su vaikais patirti atsakovo psichologinį smurtą, pastarajam atsisakant parduoti turtą/atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir vengiant bendrauti su vaikais, bei terorizuojant ieškovę neva atsakovas išnuomos asocialiems asmenims jam priklausančią ½ dalį namo.
9.11. Kito nekilnojamojo turto, kuriame ieškovė kartu su 2 nepilnamečiais vaikais galėtų gyventi, neturi. Ieškovei priklausantis 2 kambarių 35,50 kv. m gyvenamojo ploto butas adresu: (duomenys neskelbtini), yra labai mažo ploto ir 3 asmenų šeimai yra netinkamas gyventi. Be to, ten nėra sudarytos sąlygos 2 skirtingų lyčių nepilnamečių vaikų gyvenimui. Pažymėtina, jog gyventi ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes ieškovės darbo vieta ir vaikų ugdymo įsitaigos yra (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog šiuo metu vaikai yra įpratę gyventi ginčo name, turi atskirus pagal jų poreikius įrengtus kambarius bei galimybę saugiai būti ir žaisti aptvertoje namo kiemo teritorijoje.
9.12. Ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti uzufruktą nepažeis banko interesų, nes ieškovė sutinka nustatyti papildomą sąlygą, kad uzufrukto nustatymas neapriboja banko teisių pagal kredito sutartį vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto vadovaujantis galiojančiomis kredito sutarties sąlygomis. Be to, ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje ir jie naudojasi ieškovės turto dalimi, todėl analogiškas reikalavimas nustatyti vaikams teisę gyventi ir naudotis atsakovui priklausančia ½ dalimi turto nepažeis banko interesų.
10. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės R. B. atskirąjį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio esmė – turto padalinimas ir turto išlaikymo išlaidų atlyginimas. Tuo tarpu ieškovė, siekdama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą E. B. nesilankyti name ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekia, nesant tam pagrindo, apriboti atsakovo teisę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi, tarp ieškinio pagrindinių reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra jokio ryšio. Pagal prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės esmę ir paskirtį ir pagal ieškovės nurodytus argumentus visiškai nėra aišku, kokią įtaką atsakovo nesilankymas jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose gali turėti tam, kad net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir pagal pareikštus reikalavimus padalijus prašomą turtą (transporto priemones, prievoles kreditoriui) bei išsprendus piniginius su turtu susijusius klausimus, ieškovė galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises pagal teismo sprendimą. Nėra aišku, kaip priėmus teismo sprendimą ieškovės naudai, gali būti apsunkintas šio teismo sprendimo įvykdymas ar, juo labiau, kaip jo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
10.2. Nagrinėjamoje byloje pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų visiškai nepagrįstai suvaržyta atsakovo nuosavybės teisė, kurios apsauga garantuojama konstituciniu lygmeniu. Be to, tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų jos paskirties, pažeistų proporcingumo principą atsakovui be jokio pagrindo ir būtinybės taikant naudojimosi savo turtu suvaržymus, taip pat pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovei suteikiant nepagrįsto pranašumo.
Šalies argumentai
10.3. Nėra aišku, kaip atsakovo lankymasis ar nesilankymas nekilnojamojo turto objektuose, kuriems ieškiniu prašoma nustatyti uzufruktą, gali paveikti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto, kuriuo, esant palankiam teismo sprendimui, naudotųsi ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai, apimties ir (ar) jo savybių pasikeitimui nėra nustatyta. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių objektyviai ir negali būti, nes pats atsakovas yra suinteresuotas apsaugoti savo turtą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai valdomas bei kad juo būtų tinkamai naudojamasi.
10.4. Šiuo atveju taip pat darytina neabejotina išvada, kad ieškovės prašymas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kurios esmė – uždrausti atsakovui lankytis jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, negali būti tenkinamas, nes neegzistuoja ryšys tarp prašomos taikyti priemonės ir jos taikymu siektino tikslo – užtikrinti, kad galimybė naudotis šiais nekilnojamojo turto objektais išliktų ir ateityje.
10.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nei vienas ieškovės pateiktų tariamų įrodymų nepagrindžia, kad atsakovo elgesys galėtų būti neteisėtas ar kenkti vaikams, su kuriais atsakovas nuolat bendrauja ir kurie nesijaučia nesaugūs, priešingai nei bando klaidinti teismą ieškovė. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jokių naujų aplinkybių ar argumentų jame taip pat nėra pateikiama.
10.6. Pažymėtina, kad nei ieškovės pateikti susirašinėjimai SMS žinutėmis (be kita ko, kai kurie jų vykę net prieš dvejus metus), nei vaizdo įrašas, nei jokios kitos objektyvios aplinkybės (pačios ieškovės vertinamos per emocinę prizmę) taip pat nesudaro prielaidų ieškovei kaltinti atsakovą tariamu agresyvumu ar terorizavimu. Tai visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovui lankantis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, atsakovas nesistengia eskaluoti ar gilinti tarp šalių susidariusios ginčo situacijos.
10.7. Kaltinimai dėl to, kad atsakovui lankantis jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo ir pastatų dalyje, šis gali pasisavinti ieškovės asmeninius daiktus yra absurdiški ir tik rodo išankstinį neigiamą nusiteikimą sprendžiant tarp šalių kylančius klausimus (be to, atspindi pačios ieškovės elgesį, kuomet ji pardavinėja bendru buvusį turtą). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimybės atsakovui pasisavinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus nėra pagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar rašytiniais įrodymais, iš kurių būtų galima vertinti egzistuojant tokią grėsmę.
10.8. Atsakovas pagal aplinkybes ir galimybes, kurios yra susijusios su jo darbo pobūdžiu, lemiančiu privataus laiko planavimo objektyvius pasikeitimus, tik įgyvendina teisę naudotis jam teisėtai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (1/2 jo dalimi), nesudarydamas jokių kliūčių gyvenamuoju būstu naudotis nei vaikams, nei ieškovei.
10.9. Pastebėtina, kad iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų SMS žinutėmis akivaizdžiai matyti, kad pati ieškovė prireikus nurodo vaikus parvežti pas močiutę ar iš jos vaikus pasiimti, tačiau kai to paties paprašo atsakovas, tai tariamai tampa problema. Be to, ieškovės pateiktų dokumentų (duomenų) turinys patvirtina, kad būtent ieškovė nėra lanksti šalims tariantis dėl vaikų bendravimo tvarkos, kai poreikį ją tikslinti objektyviai lemia atsakovo profesinės veiklos specifika, jam dirbant gydytoju.
10.10. Savo pozicija ir elgesiu būtent ieškovė sukelia konfliktines situacijas ir sudaro kliūtis tėvui laisvai bendrauti su savo vaikais, nors tai labiausiai atitiktų vaikų gerovę (nei ieškovės principiniai neigiami nusistatymai prieš atsakovą). Tuo tarpu atsakovas siekia tebesitęsiantį su turto padalijimu susijusį ginčą išspręsti konstruktyviai, taikaus ginčo sprendimo būdu ir tai patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikti duomenys.
10.11. Ieškovė, siekdama tik savo asmeninių turtinių interesų patenkinimo, stengiasi įvairiais būdais pakenkti atsakovui, piktybiškai naudojasi teisinėmis priemonėmis, kad nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ir tokiu būdu daromas spaudimas atsakovui sprendžiant tarp šalių iškilusius klausimus.
10.12. Ieškovės elgesys, kai jau pradiniame bylos nagrinėjimo etape, naudojantis kitiems tikslams skirta teisine priemone, siekiama iš principo išspręsti ieškiniu reiškiamą reikalavimą, tinkamai ir visapusiškai neištyrus jo pagrįstumo ir tikslingumo, vertintinas kaip nesąžiningas ir grubiai pažeidžia atsakovo teises ir interesus.
10.13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui priverstinai uždraudus atvykti į dabartinę vaikų gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), būtų įsiterpta ir į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarką (kurios tikslinimui, nulemtam objektyvių aplinkybių, nepagrįstai priešinasi pati ieškovė). Be to, tokiu būdu būtų apsunkintas imperatyvios pareigos užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
18. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš šeimos teisinių santykių, yra galima ir taikoma tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip uždraudimas vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose, tačiau jos taikymas yra išimtinė priemonė dėl jos sukeliamų specifinių pasekmių, kadangi, ją pritaikius nepagrįstai, gali būti pažeista ir apribota asmens nuosavybės teisė, laisvas judėjimas. Todėl tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik tais atvejais, kai yra nustatomas realus pavojus ir būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kuriems turi būti teikiama pirmenybė kitų vertybių, tokių kaip, pavyzdžiui, nuosavybė, atžvilgiu.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name ir žemės sklype, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad atsakovas nuolatos kelia konfliktus ir reikalauja išvežti ginčo šalių nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos; atsakovas lankosi ginčo šalių name su trečiaisiais asmenims ir savo dabartine sutuoktine, keldamas konfliktines situacijas ir reikalaudamas turto raktų; atvykęs į ginčo namą, atsakovas visiškai ignoruoja vaikus ir su jais net nepabendrauja, dėl ko vaikai labai išgyvena, kad jie nerūpi tėvui. Ieškovės teigimu, toks atsakovo lankymasis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, keliant konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje, psichologiškai traumuoja vaikus ir ieškovę bei neužtikrina nepilnamečių vaikų teisėtų interesus į saugią jų įprastą gyvenamąją vietą, ką patvirtina kartu su ieškiniu ieškovės pateiktas vaizdo įrašas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad turtas, kuriame ieškovė prašo įpareigoti atsakovą nesilankyti, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė gyvena su nepilnamečiais vaikai, o atsakovas gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių šalys neginčija. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir kitos bylos medžiagos, tarp šalių vyrauja ginčas dėl santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto bei kreditorinės prievolės padalinimo, bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo.
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš kartu su ieškiniu pridedamo vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas, lankydamasis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, nesiima veiksmų eskaluoti ar gilinti tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos. Pateiktame vaizdo įraše matyti, jog atsakovas atvyko į namą, siekdamas apžiūrėti namą, jame esančius daiktus, tačiau vien toks vienkartinis atvykimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia ir neįrodo atsakovo agresyvumo ar vykdomo terorizavimo. Akcentuotina, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ne tik jai, bet ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, taigi atsakovas turi teisę atvykti į namą, domėtis ir įsitikinti jo tinkama priežiūra.
22. Iš kartu su ieškiniu pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1900-945/2025, kuria pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-108-985/2025 1.1 punktas, atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta vaikus atsakovui pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos – šiuo atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovo bendravimas su vaikais būtų apsunkintas. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka suteikia atsakovui teisę atvykti į ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasiėmimo tikslu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra sprendžiamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ar pakeitimo klausimas, todėl teismas, taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, negali pakeisti ar apriboti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomi argumentai dėl pažeidžiamų nepilnamečių vaikų interesų atsakovui (ne)bendraujant su vaikais nėra susiję su ieškovės reiškiamu ieškinio reikalavimu (dėl uzufrukto naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės priklausančia ½ dalimi gyvenamojo namo ir su uzufruktu susijusių apribojimų atsakovui lankytis name nustatymo), kurio užtikrinimui ieškovė prašo taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, prašymui pagrįsti pateiktus įrodymus, ieškovės atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas atlieka ieškovės ir/ ar nepilnamečių vaikų teisę į būstą bei saugią aplinką pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
23. Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių gyvenamojoje vietoje, akcentuoja, jog jos ir vaikų gyvenamojoje vietoje nėra atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų, kas kelia baimę, jog atsakovui atvykus į namą, pastarasis gali pasisavinti ieškovei priklausančius name esančius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovės argumentus, pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas, neturėdamas tam pagrindo ar iš anksto nesuderinęs su ieškove, lankosi buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name ir tokiu būdu kelia grėsmę ieškovės ir/ar vaikų interesams. Ieškovė taip pat nenurodo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais remdamasi ji teigia, jog yra pagrindas manyti, kad atsakovas gali pasisavinti ieškovei priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas be ieškovės žinios ketintų patekti į jos gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės teiginius dėl galimybės atsakovui pasisavinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus vertino kaip deklaratyvius, nepatvirtinančius ieškovės nurodomos grėsmės iš atsakovo pusės egzistavimo.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir į tai, kad šalims namas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, vien to, kad atsakovas siūlo ieškovei įvairius galimus variantus dėl disponavimo namu (jo pardavimo), nuomos, kt. naudojimo, nėra pagrindo vertinti kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams ir kaip pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą nei viena iš ginčo šalių negali priimti vienašališkų sprendimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo, todėl ieškovės nuogąstavimai dėl to, kad atsakovas gali išnuomoti jam priklausančią ½ namo dalį tretiesiems asmenims, nesant atsakovės sutikimo, nepagrįsti, nes tokius atsakovo veiksmus riboja įstatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), t. y. nors šalims priklauso po ½ dalį namo, tačiau naudojimosi namu tvarka (realios šalių dalys bendrame turte) nėra nustatyta, todėl atsakovas sprendimą dėl jam priklausančios ½ namo dalies nuomos (ar kito konkretaus naudojimo būdo) galėtų priimti tik suderinęs su ieškove (jos pritarimu) arba, nesant bendro šalių sutarimo, ginti savo interesus dėl galimybės naudotis, valdyti ar disponuoti savo turto ½ dalimi pasirinktu būdu pareikšdamas ieškinį teisme.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomos aplinkybės ir prašymui pagrįsti pateikti duomenys, tiek atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės esamoje situacijoje yra būtinos; ieškovės nurodomi argumentai ir pateikti duomenys nepagrindžia, jog ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams yra kilusi reali grėsmė dėl atsakovo elgesio, jam lankantis šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, kaip nurodo pati ieškovė, atsakovas gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje ir nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ketinimus ar realius veiksmus trukdyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis namu, kuriame šiuo metu yra jų gyvenamojo vieta, iki šios bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečių vaikų ar pačios ieškovės teisės, kad atsakovo lankymasis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje gali padaryti žalos vaikams ar pačiai ieškovei.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
28. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.