Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir R. B. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3253-399/2024, pagal pareiškėjų R. B. ir E. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje, kurioje atnaujintas procesas, suinteresuotas asmuo byloje – akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-506-399/2024, atnaujino civilinės bylos Nr. e2YT-8531-374/2022 procesą pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl šių santuokos nutraukimo (įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo) sutarties dalių, t. y.:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo

17. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

18. Tuo tarpu CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19. Tiek apeliantės rašytiniai paaiškinimai, tiek abiejų apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su klausimu dėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje numatyto ribojimo atnaujinti procesą tais atvejais, kai prašoma atnaujinti procesą byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, o viena iš šalių jau yra sudariusi naują santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 3 dalyje numatytas ribojimas yra aktualus tik tais atvejais, kai yra sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, išimtinai susijęs su pačios santuokos nutraukimu, tam, jog nesusiklostytų situacija, kad asmuo yra sudaręs dvi santuokas vienu metu, o šioje byloje procesas buvo atnaujintas tik dalyse, susijusios su buvusių sutuoktinių turto teisiniu rėžimu ir įsipareigojimais kreditoriui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia prie bylos neprijungti nei apeliantės rašytinių paaiškinimų, nei abiejų apeliantų pateiktų rašytinių įrodymų.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas (prašymas) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atnaujintoje dalyje paliktas nenagrinėtu CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei patvirtino 2022 m. rugsėjo 29 d. jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

22. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi (priimant nurodytą nutartį civilinei bylai buvo suteiktas Nr. eA2-508-399/2024) ir 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-3253-399/2024) atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022 pagal abiejų pareiškėjų teiktus prašymus dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl šių pareiškėjų santuokos nutraukimo (įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo) 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties sąlygų: 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktų ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1 ir 2 punktų. Tiek 2024 m. vasario 6 d. nutartyje, tiek 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime esant padarytai aiškiai teisės normos taikymo klaidai, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi pareiškėjų pateikti pareiškimai buvo užvesti skirtingose civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi jie buvo sujungti į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. eA2-3253-399/2024 numerį ir atnaujintoje civilinės bylos Nr. e2YT-8531-374/2022 dalyje byla buvo sustabdyta, o pareiškėjams nustatytas 6 mėnesių terminas, numatytas CK 3.53 straipsnio 4 dalyje, naujai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių (santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo) atnaujintoje dalyje pateikti.

23. Per nustatytą terminą nauja sutartis atnaujintoje bylos dalyje pateikta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2024 m. spalio 25 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir pareiškėjų pareiškimą (prašymą) paliko nenagrinėtą. Su tuo nesutinka abu pareiškėjai.

24. Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad: iš skundžiamos nutarties nėra aišku, koks pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas; jeigu buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškimas atnaujintoje dalyje, nėra aiškus (duomenys neskelbtini) sprendimo likimas, t. y. ar atnaujinta sprendimo dalis panaikinama, ar šis sprendimas lieka galioti visa apimtimi, ir nėra aišku 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo palikimo nenagrinėtu apimtis; priėmus skundžiamą nutartį lieka nesureguliuoti pareiškėjų turtiniai klausimai po santuokos nutraukimo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, savo atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, kad, anot jos, skundžiama nutartimi 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas visa apimtimi, t. y. tame tarpe ir dėl santuokos akto įrašo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir vaikų išlaikymo, dėl kurių procesas nebuvo atnaujintas, todėl teismas peržengė CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribojimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų atskirųjų skundų argumentais, susijusiais su tuo, kad nėra aišku, koks pareiškimas ar kokia apimtimi skundžiama nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomosios ir motyvuojamosios dalies tekstą, matyti, jog paliktas nenagrinėtas buvo 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškimas tik atnaujintoje dalyje, o ne visa apimtimi. Tai patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodomos tokios frazės: „atnaujintas procesas pagal E. B. ir R. B. prašymus dalyje dėl turto padalinimo ir prievolės kreditoriui vykdymo“, „kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių toje dalyje kurioje atnaujintas procesas“, „Dėl nekilnojamojo turto ir prievolių bankui vykdymo procesas santuokos nutraukimo (įtraukimo į apskaitą įrašo panaikinimo) byloje yra atnaujintas šio teismo nutartimi 2024-02-06 civilinėje byloje Nr. eA2-508-399/2024. To paties teismo nutartimi 2024-04-18, civilinė byla Nr. e2A-3253-399/2024, atnaujintas procesas dėl kilnojamojo turto – transporto priemonių, tokiu būdu byloje dėl santuokos nutraukimo atnaujintas procesas dėl santuokos nutraukimo (įrašo panaikinimo) pasekmių sutarties šeštos dalies (skyriaus) - turtinės teisės - visų sąlygų ir septintos dalies (skyriaus) - turtinės pareigos - 1 sąlygos ir 2 sąlygos“, „pareiškėjai naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, toje dalyje kurioje atnaujintas procesas, nepateikė“ ir t. t. Taigi, iš skundžiamos nutarties teksto yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą išimtinai atnaujintos bylos dalies apimtyje.

26. Po to, kai teismas atnaujina bylos, kurioje yra priimtas sprendimas ir jis yra įsiteisėjęs, nagrinėjimą, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Proceso atnaujinimo pagrindai gali riboti bendrųjų proceso taisyklių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK ir CK numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi, teismas galimybe palikti pareiškimą nenagrinėtą gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų.

27. CPK 371 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl proceso atnaujinimo, turi teisę: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti (1 punktas); teismo sprendimą ar nutartį pakeisti (2 punktas); priimti naują sprendimą (nutartį) (3 punktas). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).

28. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje nurodyti klausimai, taip pat sutuoktinių bendro turto padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas anksčiau nurodytoje dalyje, konstatavus, kad šalys buvo sudariusios ydingą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir pažeidžiančią pareiškėjų teises. Taigi, atnaujinus procesą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo bendru sutuoktinių sutikimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog negali bylos nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, kol pareiškėjai nepateiks naujos sutuoktinių turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo sutarties panaikintoje dalyje.

29. Kadangi pareiškėjai nepateikė įstatymų reikalavimų atitinkančios turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo sutarties atnaujintoje dalyje, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi ir palikti pareiškimą dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas – šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymo, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), todėl nė vienai iš šalių nepateikus vienašališko reikalavimo dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo, teismas negali šio klausimo spręsti ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjams nepateikus naujos sutarties atnaujintoje bylos dalyje ar ieškinio reikalavimo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi palikus pareiškimą dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo nenagrinėtą šalių teisės pažeistos nebuvo, o skundžiama nutartis, kaip tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo su savarankišku ieškiniu atskiroje (ginčo teisenos) byloje.

30. Nepaisant to, kas nurodyta šioje nutartyje, apeliantas pagrįstai teigia, kad šiuo atveju susiklosto situacija, jog priėmus skundžiamą nutartį nėra aišku, ar atnaujintoje dalyje (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis laikytina panaikinta, ar šis sprendimas lieka galioti visa apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas nei 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, nei skundžiama nutartimi nepasisakė dėl atnaujintos bylos dalies ir nepanaikino Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo atnaujintoje dalyje, taigi, neišsprendė visų klausimų, kuriuos privalėjo išspręsti. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog skundžiamą nutartį palikus galioti tokią, kokia ji yra, susiklostys situacija, kai dėl to paties klausimo galios du teismo procesiniai sprendimai, t. y. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas patvirtinti sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo ir skundžiama 2024 m. spalio 25 d. nutartis palikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo ir prievolės kreditoriui vykdymo nenagrinėtą. Tokia situacija nėra priimtina teisine prasme.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo atnaujintoje dalyje neteisėtumo pirmosios instancijos teismas yra išsamiai pasisakęs 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. nutartyse, apeliacinės instancijos teismas sprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, jog paliekamas nenagrinėtas pareiškėjų pareiškimas (prašymas) dalyje dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui vykdymo pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktus (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktus, ir taip pat papildant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, joje nurodant, jog Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas atnaujintoje dalyje, t. y. dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktų (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktų, naikintinas.

32. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus sprendžia atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, tačiau patikslina ir papildo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad: paliekamas nenagrinėtas pareiškėjų pareiškimas (prašymas) dalyje dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui vykdymo pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktus (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktus; Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, patvirtintos 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktai (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktai naikinami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti ir papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties rezoliucinę dalį, išdėstant ją taip:

„civilinę bylą Nr. e2A-3253-399/ 2024 atnaujinti.

Pareiškimą (prašymą) dalyje dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui vykdymo pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktus (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktus palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-8531-374/2022, patvirtintos 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 dalies „Šalių turtinės teisės“ 1–5 punktus (įskaitant ir šių punktų papunkčius) ir 7 dalies „Šalių turtinės pareigos“ 1–2 punktus.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2024 m. kovo 22 d. nutartimis, palikti galioti iki 2024 m. spalio 25 d. nutarties įsiteisėjimo.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją siųsti Valstybės įmonei Registrų centras ir Valstybės įmonei Regitra.

Nutarties patvirtintas kopijas per tris dienas nuo priėmimo dienos siųsti pareiškėjų ir suinteresuoto asmens atstovams (CPK 118 str.)“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.