- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1-564-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40762-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- Ž. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams (bausmę atlikęs);
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudą, bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, ir transporto priemonės konfiskavimą (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, - jis, 2024 m. spalio 17 d., apie 13.17 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2024 m. spalio 17 d., 13.19 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais, Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Ž. Ž. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu viskas buvo gerai ir nesuprato kodėl jis pasiėmė butelį, atsistojo ir išgėrė. Tuo metu vairavo B kategorijos iki 3,5 t automobilį, (duomenys neskelbtini) metu. Važiuojantį jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) stotelės, šalia kelkraščio. Stabdomas nestojo, nes nenorėjo sustoti gatvėje, o toliau buvo kelkraštis, kur galima sustoti, kad netrukdyti eismui. Policijai priešinosi nes jautė baimę ir depresiją. Neginčijo, kad įvykis įvyko 2024 m. spalio 17 d., po 11.00 val. Alkoholį vartoti pradėjo, kai išvežiojo prekes. Už (duomenys neskelbtini) yra stovėjimo aikštelė, kur anksčiau buvo kavinė, ten daugiausiai sustoja tolimųjų reisų vairuotojai, ten sustojo ir jis. Išgėrė apie 400 gramų degtinės, ne pilną butelį, tada sėdo prie automobilio vairo ir važiavo toliau. Nuvažiavo daugiau nei 50 km. Kaip iš karto išgėręs alkoholio, jautėsi gerai, prieš tai nevartojo alkoholio. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, vartoja tik penktadieniais ir šeštadieniais. Dėl šio įvykio neteko darbo. Registruotas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), iš ten ir gauna pinigų. Turi sudaręs lizingo sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka apie (duomenys neskelbtini) Eur. Savo elgesį vertina labai blogai (b. l. 152-155).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2024 m. spalio 22 d. apklaustas Ž. Ž. parodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, aiškus, savo kaltės nepripažino visiškai. Yra anksčiau teistas už tai, kad vairavo išgėręs. Psichiatrinėse įstaigose nėra gydytas, ligų priklausomybių centre nėra registruotas. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje (duomenys neskelbtini), gavo stabilias pajamas. Alkoholį vartoja dažnai, (duomenys neskelbtini) kartus per savaitę, dažniausiai penktadieniais po darbo ir šeštadieniais, kuomet nereikia į darbą. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, dažniausiai darbą pradeda nuo (duomenys neskelbtini) val. nakties ir dirba iki (duomenys neskelbtini) val. Darbo metu alkoholio nevartoja, darbovietėje netikrina ar vairuotojai yra išgėrę. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią darbovietei laiko prie savo namų, pradėjęs darbą vyksta į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ten pasikrauna prekes ir jas išvežioja į įvairias maitinimo įstaigas esančias (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 17 d. darbą pradėjo apie (duomenys neskelbtini) val. nakties, nuvažiavo į sandėlį, pasikrovė prekes ir apie 03.00 val. vyko į Kauną, išvežiojo prekes ir apie 11.00 val. važiavo į namus esančius (duomenys neskelbtini), asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jam važiuojant ties (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos ekipažas, priėję prie jo policijos pareigūnai nurodė, kad jį sustabdė tam, kad patikrintų blaivumą, ką tiksliai policijos pareigūnai sakė pasakyti negalėjo, neprisiminė. Jis sutiko pasitikrinti blaivumą, pirmu pūtimu, jei gerai prisiminė, įpūtė 3,17 promilių, o antru - 3,04 promilių. Policijos pareigūnai pildė protokolus, klausė ar sutinka su užpiltu protokolu, jis nesutiko, kadangi jis nebuvo vartojęs alkoholio, kodėl alkotesteris nurodė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilių, jis nežino. Kadangi jis nesutiko su protokolu, jį sulaikė policijos pareigūnai. Nenorėjo būti sulaikytas, todėl jis pradėjo priešintis policijos pareigūnams, neleido suvaržyti jam rankų atrankiais. Tačiau policijos pareigūnai jį vis tiek sulaikė. Kaip tuščias degtinės butelis „Zubrowka“, 0,7 l talpos, atsirado jo kuprinėje jis nežino, kad butelis yra jo kuprinėje pastebėjo tik areštinėje, asmens daiktų apžiūros metu. Šis butelis tikrai yra ne jo, jis jo neturėjo. Apklausos metu savo vairuotojo teisių su savimi neturėjo, kadangi jas pametė 2024 m. spalio 17 d. išeidamas iš areštinės, kuomet iš galinės kelnių kišenės traukė nosinę, kur jos dabar yra, jis nežino. Paminėjo, kad alkoholio jis nevartojo nei dieną prieš įvykį, tai yra 2024 m. spalio 16 d., nei 2024 m. spalio 17 d. darbo metu (b. l. 102-105).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 21 d. papildomai įtariamuoju apklaustas Ž. Ž. parodė, kad pilnai prižįsta savo kaltę, kaip minėjo pirminės apklausos metu yra anksčiau teistas už tai, kad vairavo išgėręs. Šiuo metu yra registruotas (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 29 d. parašė prašymą išeiti iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vairuoju/ekspeditoriumi. Nėra priklausomas nuo alkoholio, išgeria dažnokai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartus per savaitę, tačiau tokios priklausomybės neturi. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, 2024 m. spalio 17 d. darbą pradėjo apie (duomenys neskelbtini) val. nakties, išvykdamas iš namų pasiėmė su savimi 0,7 l talpos „Zubrowka“ degtinės butelį, kuriame buvo likę apie 0,4 l. degtinės, įsidėjo ją į kuprinę, kodėl taip padarė pasakyti negalėjo. Išvykdamas į darbą buvo blaivus. Išvežiojo prekes po reikiamus taškus ir apie 11.30 val. grįžtant į Vilnių iš (duomenys neskelbtini), sustojo prieš (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, šalia kavinės, kurios pavadinimo neprisiminė. Išgėrė degtinę, kurią buvo pasiėmęs su savimi ir pajudėjo link Vilniaus. Jam pasiekus Vilnių, už (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Kiek tiksliai pripūtė į alkotesterį neprisiminė, prisiminė, kad virš 3 promilių. Kodėl priešinosi pareigūnams, negalėjo pasakyti, tikriausiai iš baimės, dėl tos pačios priežasties nenorėjo ir pasirašyti neblaivumo nustatymo akto, kadangi bijojo pasekmių. Savo vairuotojo teisių vis dar nerado, jas pametė. Norėjo paminėti, kad čia pirmas atvejis, kai gėrė darbe už vairo. Labai gailisi dėl savo veiksmų, pasižadėjo daugiau taip nedaryti (b. l. 106-109).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. A. parodė, kad 2024 m. spalio 17 d., apie 06.00 val., pradėjo pamainą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju M. B. šaukiniu (duomenys neskelbtini). Apie 12.47 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas, kad nuo Grigiškių, link Vilniaus krypties važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas blaškosi po visą kelią ir yra galimai neblaivus. Apie 12.55 val. minėtą automobilį kartu su kolega pastebėjo ties (duomenys neskelbtini) nusukimu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visą kelią gavo informaciją apie automobilio judėjimo kryptį iš pranešėjo, telefono numeriu (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo mobiliojo ryšio telefonu. Sustabdžius minėtą automobilį, jos kolega priėjo prie automobilio vairuotojo, taip pat priėjo ir ji, kuomet kolega jį privedė prie jų tarnybinio automobilio. Vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, vos pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmu neblaivumo patikrinimo metu, apie 12.56 val., Ž. Ž. buvo nustatytas 3,17 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu, apie 13.17 val., buvo nustatytas 3,06 promilės neblaivumas (b. l. 60-63).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. U. parodė, kad šiuo metu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini), atsakingas už visą įmonės veiklą, bendrauja su darbuotojais. Vienas iš įmonės darbuotojų yra Ž. Ž., jo pareigos (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini). Pas juos darbovietėje yra tvarka, vairuotojai atvyksta į sandėlį pasikrauti prekes, dažniausiai nakties metu, jei pamainos vadovei kyla įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus, jie turi alkotesterį, kuriuo pamainos vadovė patikrina vairuotojo neblaivumą, jei vairuotojas yra neblaivus, jam prekės nėra išduodamos. Po 2024 m. spalio 17 d. įvykio, kuomet Ž. Ž. buvo sustabdytas darbo metu vairuojantis įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio neprisiminė, būdamas neblaivus, bendravo su pamainos vadove R. R., kuri nurodė, kad jai nebuvo kilęs įtarimas, jog Ž. Ž. buvo neblaivus, todėl ji jo nepatikrino ir išdavė prekes, kurias jis susikrovęs išvažiavo. Ž. Ž. yra vienas iš pavyzdingiausių darbuotojų, atlieka darbą laiku, neturėjo pravaikštų, su klientais bendrauja kultūringai, klientai yra patenkinti jo darbu. 2024 m. spalio 17 d., apie 14.00 val., transporto vadovui paskambino Ž. Ž., kuris nurodė, kad yra sustabdytas policijos. Transporto vadovas po Žyginto skambučio apie tai iš karto pranešė jam, teigė, kad Ž. balsas telefonu pasirodė kaip apsvaigusio žmogaus, todėl jis ir transporto vadovas iš karto nuvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sustabdytas Ž. Ž.. Atvykus į įvykio vietą, Ž. Ž. joje jau nebuvo, jis buvo uždarytas policijos automobilyje esančioje sulaikymo patalpoje, pasiteiravus, ar gali su juo pasikalbėti, policijos pareigūnas nurodė, kad negalima, kadangi jis yra sulaikytas. Policijos pareigūnai pasakė, kad Ž. Ž. buvo sulaikytas dėl vairavimo esant neblaiviam, o transporto priemonę grąžino jam (b. l. 66-69).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, yra (duomenys neskelbtini), dėl darbo daug keliauja į įvairius Lietuvos miestus. 2024 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisiminė, apie 12.00 val., iš Kauno vyko atgal į Vilnių, į ofisą. Važiuojant autostrada ties Vieviu, sumažino greitį, nuleido akis kažką tai pasižiūrėjo mobiliajame telefone, kai pakėlė akis, pastebėjo baltos spalvos krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris staigiu manevru vingiavo iš pirmos juostos į antrą, tuomet iš antros į kelkraštį. Jam tai sukėlė įtarimą, tačiau pagalvojo, gal asmuo naudojasi telefonu, todėl nusprendė aplekiant jį, pasižiūrėti, ką jis veikia. Aplenkiant matė, kad asmuo nieko rankose nelaikė, kad buvo labai susikaupęs. Jis jį aplenkė, stebėjo per savo galinį veidrodėlį kaip jis važiuoja. Krovininiame automobilyje vairuotojas buvo vienas. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas visą kelią važiavo įtartinai, nesilaikė juostų, išvažiuodavo į šalikelę, nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, paaiškino visą situaciją, pasakė, kad galimai girtas vairuotojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja labai pavojingai, nurodė šio keleivinio automobilio valstybinius numerius. Moteris nurodė, kad su juo susisieks policijos pareigūnai. Susisiekė su juo (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur jie yra, jis nurodė, kad vyksta link Vilniaus, važiuoja autostrada, nurodė per navigaciją šalia buvusį kaimelio pavadinimą, koks pavadinimas tiksliai buvo, neprisiminė. Policijos pareigūnai sakė, kad gerai, ir kad su juo susisieks kitas ekipažas. Toliau sekė vairuotoją, jis toliau manevravo taip pat pavojingai, jis važiavo 130-140 km/h greičiu priekyje jo, o „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas važiuodamas už jo vis didino greitį ir nesilaikė saugaus atstumo. Po kurio laiko, maždaug jam būnant už Grigiškių, su juo susisiekė kitas policijos ekipažas, kuris klausė informacijos, kur tiksliai esame, policijos pareigūnai prašė jo pasekti krovininį automobilį, todėl jis pasekė, taip pat minėjo, kad informuotų, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įvažiuos į Vilnių. Labai įstrigo, kai jiems išsukant iš autostrados ir važiuojant link Gariūnų, bandant įvažiuoti į eismo juostą iš šalutinės, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas net nestabdydamas iš pagreitėjimo juostos tiesiai važiavo į antrą ir vos neatsitrenkė į džipą, džipo markės ir valstybinių numerių neprisiminė. Važiuojant toliau link Vilniaus, vairuotojas visiškai nesilaikė saugumo reikalavimų, pavojingai manevravo, viršijo greitį, sukeldavo avarines situacijas. (duomenys neskelbtini), už viaduko, atvyko policijos pareigūnai, kurie sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, kas vyko toliau, jis nežinojo. Sekant „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilį seka dar vienas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neprisiminė. Paminėjo, kad turi filmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo kaip vairuoja „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, šį vaizdo įrašą pridėjo prie apklausos (b. l. 72-75).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. A. parodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), darbo reikalais tenka kas dvi savaites vykti į Vilnių pas klientus. 2024 m. spalio 17 d. darbe gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko planinis gedimas, dėl ko, apie 9.00 val. išvyko į Vilnių. Vykstant į Vilnių, Elektrėnuose, sustojo papietauti, pavalgęs sėdo į automobilį ir tęsė kelionę į Vilnių. Jam išsukant iš Elektrėnų į autostradą bei važiuojant antra eismo juosta (kur automobiliai važiuoja greičiausiai), „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jį pasivijo ir nesilaikė saugaus eismo atstumo tarp automobilių, dėl ko jis pasitraukė į lėtesnę – pirmą juostą, kad praleisti „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, pagalvojo, gal vairuotojas kažkur labai skuba. Jam pasitraukus į pirmą eismo juostą, norint praleisti „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas bandė jį taranuoti, t. y. įvažiuoti į jį šonu. Jis bandydamas išvengti eismo įvykio išvažiavo į kelkraštį, sulėtino greitį, tuomet jam kilo įtarimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jo vairavimas buvo pavojingas, vairuotojas nesilaikė eismo juostų, greitis buvo netolygus, pavojingai manevravo. Dėl šių priežasčių, jis nutarė paskambinti bendrosios pagalbos numeriu „112“, pranešė, kad galimai prieš jį važiuojantis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas yra neblaivus, nurodžius „(duomenys neskelbtini)“ valstybinius numerius, bendrosios pagalbos operatorė nurodė, kad jau yra gautas toks iškvietimas, dėl to pačio „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio. Todėl nusprendė važiuoti paskui „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją vedinas minties, kad gal jam perskambins bendrosios pagalbos operatorius norėdamas sužinoti kur šiuo metu yra „(duomenys neskelbtini)“. Skambino antrą kartą „112“, kadangi, ilgai sekė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, tačiau policijos aplink nematė, operatorė nurodė, kad sujungs jį su ekipažu, tačiau jis neišlaukė, padėjo ragelį. Jam toliau sekant krovininio automobilio vairuotoją, po kelių minučių, pasirodė policijos pareigūnų ekipažas, kurie sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visą kelią važiuodamas stebėjo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, jis automobilyje važiavo vienas, keleivio vietoje nieko nebuvo, jis niekur nebuvo sustojęs. Taip pat turėjo filmuotą vaizdo medžiagą, kaip važiavo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kurią pridėjo prie apklausos (b. l. 77-80).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Mato Barkevičiaus 2024 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2024 m. spalio 17 d., apie 13.17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Ž. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (b. l. 1-9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo M. Barkevičiaus 2024 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, 2024 m. spalio 17 d., apie 12.47 val., dirbant kartu su tyrėja S. A., gavo pranešimą, kad link Vilniaus važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris blaškosi po kelią, įtarė vairuotojo neblaivumą. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), miesto krypties link. Sustabdžius automobilį, už jo vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Vairuotojui išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, vos pastovėjo ant kojų. Vairuotojas prisistatė bei pateikė vairuotojo pažymėjimą priklausantį Ž. Ž. Patikrinus matuokliu alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, pirmu pūtimu, apie 12.56 val., jam nustatytas 3,17 promilės neblaivumas. Kadangi asmuo buvo stipriai neblaivus, išeidinėjo į važiuojamąją kelio dalį bei padarė nusikalstamą veiką, jis buvo sulaikytas, tačiau sulaikymui aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi, nevykdė aiškiai ir garsiai išreikštų policijos pareigūnų nurodymų, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei panaudotas priglaudžiant elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, taip pat sulaikant asmenį panaudota spec. priemonė – antrankiai. Su kolegų „(duomenys neskelbtini)“ pagalba, asmuo buvo sulaikytas. Patikrinus asmens neblaivumą dar kartą, antru pūtimu, apie 13.17 val., buvo nustatytas 3,06 promilės neblaivumas. Asmenį patalpinus į laikino sulaikymo patalpą, šis neaprimo, bandė gadinti laikino sulaikymo patalpą, tačiau jos nesugadino ir neapgadino (b. l. 15).
2024 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) Ž. Ž. 12.56 val. jo iškvėptame ore nustatyta 3,17 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antro tikrinimo metu 13.17 val. Ž. Ž. iškvėptame ore nustatyta 3,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, o įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad šis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 16).
2024 m. gegužės 21 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2024 m. gegužės 21 d ir galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 17).
Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose užfiksuota, kad Ž. Ž. 2024 m. spalio 17 d., 12.59 val. buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, o 13.19 val. – 3,06 promilių neblaivumas (b. l. 18-19).
2024 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atidarius automobilio krovininį skyrių matomos įvairios tuščios dėžės. Atidarius vairuotojo pusės dureles, durelių daiktų skyriuje matomi įvairūs daiktai, med. vaistinėlė, šviesą atspindinti liemenė. Pasisukus kiek dešiniau, ant vidurinės sėdynės matoma prasegta mėlynos spalvos kuprinė su užrašu „MAXIMA“. Joje matoma alkoholinio gėrimo ,,ZUBROWKA“ tuščia tara. Automobilio keleivio pusės durelėse matomos juodos spalvos pirštinės, sniego šluota. Automobilio salone vyrauja netvarka. Girtavimo požymių automobilio salone nestebėta (b. l. 20-32).
VĮ „Regitra“ 2024 m. spalio 21 d. duomenų bazės išraše užfiksuota, kad transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o transporto priemonės valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės (automobilio) kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad 2003 m. gamybos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina 2024 m. spalio mėnesį su PVM yra 34 760 Eur (b. l. 36).
Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 10 d. pranešime užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra lizinguojamas. Jo balansinė likutinė vertė – 33 343, 56 Eur be PVM (b. l. 38).
Policijos pareigūnų „Body“ vaizdo įrašų 2024 m. lapkričio 4 d. – 2024 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų, filmavusių policijos pareigūnų. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-140758UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė yra 2 min. 44 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi policijos tarnybinio automobilio šaukinys „(duomenys neskelbtini)“, policijos pareigūnas eina prie automobilyje įrengtos laikino sulaikymo patalpos, šalia patalpos stovi kitas policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas bendrauja su asmeniu, kuris yra uždarytas laikino sulaikymo patalpoje, matosi asmens kojos, girdisi vyriškas balsas. Policijos pareigūnas: visa yra užfiksuota mūsų kūno kameromis, jeigu kažkas. Policijos pareigūnė prieina prie pievoje stovinčio asmens. Policijos pareigūnė: mes tik iš mašinos jo kuprinę paimsime, daugiau nieko. Pirmą kartą taip, šiaip ir tokias transporto priemones paimdavo. Vyras: na ir mum pirmas kartas toks. Policijos pareigūnė: nemalonių reikalų prisidirbo. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Policijos pareigūnas eina prie „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, iš transporto priemonės paima mėlynos spalvos kuprinę ir planšetinį kompiuterį. Policijos pareigūnai daiktus nuneša į tarnybinį automobilį, pradarytoje kuprinėje matosi stiklinis butelis, šalia jo policijos pareigūnė padeda planšetinį kompiuterį. Policijos pareigūnė kreipiasi į asmenį stovintį pievoje: jūs automobilį paimsite? Vyras: taip, taip, atvažiuoja va vairuotojas. Policijos pareigūnė: bet jūs atsakingas būsit įmonės kažkoks? Vyras: transporto vadybininkas. Policijos pareigūnas: turite įgaliojimą už įmonę dalyvauti teisme? Vyras: ne, neturiu, bet direktorius turėtų tuoj grįžti. Policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje.
Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-133152UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė yra 2 min. 22 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui tarpusavyje bendrauja trys policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atidaro tarnybiniame automobilyje įrengtos laikino sulaikymo patalpos duris, klausia sulaikyto asmens: Policijos pareigūnas: šlapimą nori priduoti? Vyras kažką atsako tačiau nesigirdi ką. Policijos pareigūnai atidaro laikino sulaikymo patalpą iš asmens paima mobilųjį telefoną. Vyras: atvažiuok čia, jie naudoja jėgą. Policijos pareigūnė nuneša mobilųjį telefoną į tarnybinio automobilio vidų. Grįžta prie sulaikymo patalpos. Policijos pareigūnas: ar naudoti jėgą vėl? Vyras: nu kam jum jė...(kalba nerišliai). Policijos pareigūnė: paprašė sėsti. Vyras: atriškit. Policijos pareigūnas: patraukit ten kojas ir bus vietos. Vyras: ką tu (necenzūrinis žodis), nu atriškit vyrai. Policijos pareigūnas: sėsk ir ten kojas patraukit. Vyras: nu atriškit prašau nu. Vyras keikiasi, įkelia kojas į sulaikymo patalpą, tuomet policijos pareigūnas užrakina duris. Policijos pareigūnai kalba tarpusavyje.
Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-133152UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė yra 3 min. 13 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma, kaip stovi keturi policijos pareigūnai. Vyras surakintas antrankiais guli pievoje ant nugaros. Policijos pareigūnai kelia vyrą nuo žemės ir nuveda prie tarnybiniame automobilyje įrengtos laikino sulaikymo patalpos. Policijos pareigūnas: sėsk. Vyras: dėl ko? Policijos pareigūnas: sėsk. Vyras: nu prašau pasakyti dėl ko. Policijos pareigūnė: jums kolega paaiškino, kad šiuo metu esate laikinai sulaikomas dėl to, kad vairavote transporto priemonę būdamas sunkiai neblaivus. Vyras priešinasi, nenori atsisėsti į sulaikymo patalpą, policijos pareigūnai bando jį įkelti. Vyras: (necenzūrinis žodis) laužot. Policijos pareigūnas: nu pakelk koją ir įlipsi. Vyras: klausykit, nu prašau. Policijos pareigūnas: sėsk. Vyras: prašau atrakinti. Policijos pareigūnė: prašau buvo pačioj pradžioj, kai sakėm gražiai sėst, dabar lipam. Vyras: prašau atrakinti, nu spaudžia man. Nu prašau, nu (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnas bando vyrą įsodinti į laikino sulaikymo patalpą. Vyras yra įkeliamas į laikiną sulaikymo patalpą, uždaromos durys. Vyras rėkia. Policijos pareigūnas: sėsk normaliai, kojas į šoną. Uždaromos automobilio durys. Girdisi kaip vyras spardo laikino sulaikymo patalpos duris. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje.
Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-125815UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 14 min. 29 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui girdisi policijos pareigūnės balsas. Vaizdo nesimato. Matosi kaip policijos pareigūnės ranka laiko kažką. Policijos pareigūnė: laužk ranką, duok, duok, duok. Policijos pareigūnas: duokit ranką, viskas gana. Policijos pareigūnė: gulk buvo pasakyta veidu į žemę. Vyras: ar girdit prašau. Policijos pareigūnas: duok ranką! Matosi kaip policijos pareigūnas uždėjo sulenktą koją vyrui ant sprando. Vyras: aš... Policijos pareigūnas: duok ranką sakau! Vyras: nu ko jūs rėkiat? Policijos pareigūnė: duok ranką! Vyras: nu ko jūs rėkiat nu? Policijos pareigūnas: trauk ranką sakau. Vyras: nu ko jūs rėkiat? Policijos pareigūnas: ant pilvo gulk. Matosi vyras gulintis ant nugaros. Vyras: nu ko jūs rėkiat? Policijos pareigūnas: tazerį reiks naudoti? Vyras: ne, nenaudokit. Policijos pareigūnas apverčia asmenį ant pilvo. Matosi kaip vyras ranką pasikišęs po galva, o kitą ranką po pilvu. Policijos pareigūnas: duok ranką! Policijos pareigūnė: duok ranką yra pasakyta! Vyras neduoda rankų priešinasi. Policijos pareigūnas: vykdyk teisėtus mano reikalavimus sakau! Vyras: nu kam jūs, (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnas prašo pagalbos per raciją. Vyras: nu kam dar vieną ekipažą nu. Vyras toliau priešinasi, neduoda rankų. Policijos pareigūnas: duosiu tazerio. Policijos pareigūnė priremia tazerį vyrui į nugarą. Policijos pareigūnė: trauk ranką arba naudosiu tazerį! Vyras nereaguoja. Policijos pareigūnė: duok ranką arba naudosiu tazerį! Vyras: (necenzūrinis žodis) aš guliu va taip va, o jūs... Policijos pareigūnė: tai duok ranką už nugaros. Vyras: nu kam ten ant nugaros. Policijos pareigūnas: kitą ranką duok. Policijos pareigūnė: kitą ranką duok už nugaros arba naudoju tazerį! Policijos pareigūnas: gana! Vykdyk teisėtus reikalavimus, ko nesupratai? Vyras: taigi... Policijos pareigūnas: ranką už nugaros! Vyras: (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnė: ranką už nugaros. Policijos pareigūnas, sako pareigūnei: dėk tą tazerį į koją. Policijos pareigūnas: naudosiu tazerį. Policijos pareigūnė: naudosiu tazerį! Trauk ranką! Paskutinį kartą perspėju duok antrą ranką už nugaros arba naudosiu tazerį! Vyras: aš (necenzūrinis žodis) guliu, o jūs čia naudosit tazerį. Policijos pareigūnė: ranką už nugaros. Policijos pareigūnas: dėk viskas tazerį. Policijos pareigūnė: bandyk traukt ranką. Policijos pareigūnas: kelk už nugaros ranką sakau. Vyras: ne. Policijos pareigūnas: už nugaros sakau! Vyras: ko rėki (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnas: už nugaros. Vyras toliau neduoda rankų. Policijos pareigūnė panaudoja tazerį. Vyras: ajjj...(necenzūrinis žodis)... aj... Policijos pareigūnas: duok ranką sakau! Matosi kaip policijos pareigūnas ant vyro kaklo yra uždėjęs rankas. Policijos pareigūnė: duok ranką! Vyras: paduosiu jus į teismą (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnė: paduok, buvo teisėti reikalavimai išsakyti. Vyras: eik ar tu žinai, kad tu nepilnametė aplamai (necenzūrinis žodis)? Vyras guli ant nugaros, jį laiko policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas pasiteirauja per raciją ar kažkas atvažiuoja. Vyras: aš turiu teises. Aš gi nieko nepadariau. Policijos pareigūnai toliau bando apversti asmenį ir uždėti antrankius. Vyras priešinasi neduoda kitos rankos. Policijos pareigūnė: duok antrą ranką! Policijos pareigūnė: ranką už nugaros yra tau pasakyta! Vyras neduoda kitos rankos, keikiasi. Vyras: aš nieko nedarau, ko jūs... Policijos pareigūnas: duok ranką sakau! Policijos pareigūnas per raciją pasiteirauja kur yra kitas ekipažas, informuoja, kad tuoj atvyks pastiprinimas. Vyras toliau neduoda rankų. Policijos pareigūnas per raciją praneša, kad vyras labai priešinasi. Vyras: atsistok tu (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnė: gulėk yra pasakyta. Policijos pareigūnė laiko vyro kojas, vyras juda, bando atsistoti. Policijos pareigūnas yra pilvu užgulęs vyrą, kuris guli ant pilvo, prašo policijos pareigūnės užgulti vyrui kojas ir jas užlaužti. Policijos pareigūnas dar kartą kreipiasi per raciją, jam atsako, kad tuoj atvyks du ekipažai. Vyras bando keltis. Girdisi policijos sirenos. Policijos pareigūnas: jūs nevykdot mūsų teisėtų reikalavimų, mes reikalavome atsisėsti daug kartų. Buvo paaiškinta, kad bus panaudota fizinė jėga, bet nesiklausei mūsų reikalavimų. Viskas buvo teisėtai išdėstyta, tačiau tu nesivadovavai, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – tazeris. Policijos pareigūnė: jums viskas buvo aiškiai išdėstyta. Vyras kažką atsako, tačiau nesigirdi ką. Policijos pareigūnas: reikalavimų nevykdėt, bandėt priešintis, naudojot fizinę jėgą prieš mus. Vyras: pareigūnai, ko jūs ant mano kojų gulit? Policijos pareigūnas kviečia medikus „mums medikus, apie 40-50 metų vyras, šiek tiek nosis kruvina yra ir apsibrozdinęs“. Vyras: nespausk. Policijos pareigūnė: kuo labiau judėsi, tuo labiau aš tave užspausiu. Vyras: taigi prašau, nespausk. Policijos pareigūnas: mes gražiai tarėmės, sakėm – atsisėsk į automobilį, tačiau tu nesiklausei. Policijos pareigūnė toliau laiko vyrui kojas. Vyras: (necenzūrinis žodis) duok kvėpuot (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis). Policijos pareigūnas: kvėpuok. Vyras spiria su koja policijos pareigūnei. Policijos pareigūnė: dar pasispardyk. Vyras: nespausk kojos. Policijos pareigūnė: sakiau nejudėsi, nespausiu! Vyras: (necenzūrinis žodis) nespausk kojos. Girdisi policijos sirenos. Atvyko kitas policijos ekipažas. Policijos pareigūnai pasakoja visą situaciją. Policijos pareigūnai surakina antrankiais vyrą. Vyras guli ant pilvo, rankos surakintos antrankiais už nugaros. Matosi atvykę medikai. Vyras bando apsiversti. Policijos pareigūnė medikams pasakoja įvykį. Vyras sėdi ant žolės, jį apsupę policijos pareigūnai ir medikai.
Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-131516UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė yra 3 min. 5 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi, kaip vyras guli ant žemės ir keikiasi. Vyras atsisėdo. Prie jo prieina policijos pareigūnė. Policijos pareigūnė: antrą kartą prasipūsim. Vyras: ne, prašau paleiskit, juk (necenzūrinis žodis) spaudžia. Policijos pareigūnė: antrą pūtimą darysit ar atsisakot? Vyras: aš negaliu. Policijos pareigūnė: tai aš palaikysiu jums tik pūsti tereikės. Vyras: ne. Policijos pareigūnas: atsisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumui. Policijos pareigūnė: darot tik sau blogiau, jeigu nesitikrinsit antrą kartą. Tikrinsitės antrą kartą ar nesitikrinsit? Vyras: pasitikrinsiu, nu atrakinkit nu. Policijos pareigūnė: ne, su antrankiais ant rankų. Iš mano rankų, jums tereikės tik pūsti. Vyras: gydymo įstaigoj, ar jūs matot? Nieko jūs nematot. Medikė: aš nematau, kad jums būtų reikalinga skubi medicininė pagalba. Policijos pareigūnė prideda alkotesterį vyrui prie veido. Policijos pareigūnė: pučiam, nepučiam antrą kartą? Vyras: ne, jūs atrakinkit. Policijos pareigūnė: jeigu atsisakot, tai prilygsta sunkiam girtumui. Vyras: ne, aš... Policijos pareigūnė: atsisakot? Paskutinį kartą klausiu. Vyras: aš pūsiu, bet atrakinkit. Policijos pareigūnė: tai pūskit dabar, iš mano rankų. Vyras: nu prašau atrakinkit. Policijos pareigūnė: pirma papūsit, tada nuimsim antrankius. Vyras: prašau nu, nuimkit. Policijos pareigūnė: atsisakot? Vyras: ne, aš neatsisakau. Policijos pareigūnė: tai pūskit. Aš palaikysiu jūs pūskit. Vyras pučia, girdisi alkotesterio pūtimo garsas. Policijos pareigūnė nueina su alkotesteriu.
Apžiūrimas šeštas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-125336UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 4 min. 21 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi kaip policijos pareigūnai važiuoja automobiliu, girdisi sirenos, priekyje matosi važiuoja baltos spalvos busas, kuris vingiuoja po kelią. Policijos pareigūnas: matome „(duomenys neskelbtini)“ bandome stabdyti, sustojo. Krovininis automobilis sustojo. Policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina prie sustabdyto automobilio. Policijos pareigūnė pasiliko automobilyje. Policijos pareigūnė pasiima alkotesterį ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio prieina vyras rankose laikydamas mobilųjį telefoną. Policijos pareigūnė: sveiki, Vilniaus policija, kada paskutinį kartą alkoholį vartojote? Vyras: prieš porą valandų. Policijos pareigūnė: prieš porą valandų? Vyras palinkčioja. Policijos pareigūnė duoda vyrui alkotesterio tūtelę, liepia išsilupti. Vyras tūtelės nepaima, todėl policijos pareigūnas ją išlupa. Policijos pareigūnė: apie 4-5 sekundes pučiam. Duoda pūsti į alkotesterį vyrui, girdisi alkotesterio signalas. Policijos pareigūnė: užtenka. Suskamba signalas. Policijos pareigūnė: 3,17. Policijos pareigūnas: pirmas pūtimas - 3,17, antras pūtimas po 15 minučių, kol kas prisėskite pas mus. Prašom praeinam. Galėsite paskambinti pas mus mašinoje. Policijos pareigūnė atidaro laikino sulaikymo patalpą įrengtą tarnybiniame automobilyje. Vyras visą laiką kažką tikrina telefone, policijos pareigūnas liepia sėsti į laikino sulaikymo patalpą, tačiau vyras nesileidžia pasodinamas. Per vyro mobilųjį telefoną pasigirsta muzika. Matosi šlapia dėmė ant vyro kelnių. Policijos pareigūnė: apsisysiojęs dar visas, jetus. Policijos pareigūnas liepia vyrui sėsti, tačiau vyras nesisėda, nesileidžia būti pasodinamas. Policijos pareigūnas: sėskit. Vyras su kojomis spardosi. Policijos pareigūnas: reikės rankas surakinti ar ką?! Vyras: ko jūs rėkiat? Policijos pareigūnas: buvo pareikalauta – sėst. Vyras: tai palaukit. Policijos pareigūnė: žiūrėkit, normaliai jums buvo pasakyta sėsti. Vyras bando atsistoti nuo automobilio. Policijos pareigūnas: keliat kojas. Sėdat, jūs esat kol kas laikinai sulaikytas. Vyras pradeda stumdytis.
Apžiūrimas septintas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-141053UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 3 min. 7 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi, kaip vyras sėdi tarnybiniame automobilyje, įrengtoje laikino sulaikymo patalpoje. Policijos pareigūnas: su promilėmis sutinkate, kad jums nustatytas neblaivumas, taip? Ar nesutinkat? Vyras tyli. Policijos pareigūnas: kad pūtėte sutinkat? Vyras: pūčiau, bet ką aš žinau ką aš pripūčiau. Policijos pareigūnas: jums buvo išaiškinta, kad jūs įpūtėt pirmu pūtimu 3,17 – tai yra sunkus neblaivumas, antru – 3,06. Vyras: nežinau. Policijos pareigūnas: mes jums sakėme, tai yra įrašyta. Viskas yra nufilmuota, jeigu ką galėsite apskųsti. Vyras: aš nežinau, kiek aš įpūčiau. Policijos pareigūnas: įpūtėt pirmu pūtimu 3,17 promilės, tai yra sunkus neblaivumas, o antras yra 3,06 promilės. Viską išaiškinsiu kai atvažiuosim į komisariatą, rytoj jums reikės 10 valandą atvykti į Sietyno g. 24 esantį penktąjį policijos komisariatą – apklausai. Vyras kažką atsako tačiau dėl triukšmo nesigirdi ką. Policijos pareigūnas: negalim. Pagal paskutinius poelgius jūs esat pavojų keliantis asmuo. Vyras: aš niekur nebėgsiu, aš (necenzūrinis žodis), pakvieskit man šitą... Policijos pareigūnas prieina prie toliau ant pievos stovinčio bei su policijos pareigūne bendraujančio asmens. Pasakoja jam visą situaciją.
Apžiūrimas aštuntas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-135948UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 3 min. 8 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma kaip atliekama automobilio apžiūra. Ant keleivio sėdynės padėta tamsiai mėlynos spalvos kuprinė. Policijos pareigūnė fotografuoja automobilį telefonu. Pradarytoje kuprinėje matosi tamsios spalvos butelis ant kurio užrašyta „Biala“ „Vodka“, kiti žodžiai aiškiai nesimato. Ant automobilio kilimėlių padėta dėžutė su nuorūkomis. Policijos pareigūnė fotografuoja krovininį automobilį. Apžiūrimas devintas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-134032UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 4 min. 22 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui, policijos pareigūnas atidaro laikino sulaikymo patalpą įrengtą tarnybiniame automobilyje. Viduje sėdi vyras. Policijos pareigūnas: į mane nugara pasisuki. Taip ir sėdi. Atrakinu, ramiai pasėdėk dabar. Policijos pareigūnas bando atrakinti antrankius. Nuima nuo rankų antrankius ir vėl uždaro laikino sulaikymo patalpos duris. Policijos pareigūnas: ar reikėjo tokias nesąmones daryt? Vyras: išleiskit. Policijos pareigūnas vyro klausia asmens duomenų.
Apžiūrėtas dešimtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-131821UTC+0300 (1) (1).mp4“, kurio trukmė 1 min. 43 sek. Vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam vaizdo įrašui Nr. 3.
Apžiūrėtas vienuoliktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-131427UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 2 min. 14 sek. Vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam vaizdo įrašui Nr. 5.
Apžiūrėtas dvyliktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-125743UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 30 sek. Vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam vaizdo įrašui Nr.
Apžiūrimas tryliktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241017-125327UTC+0300 (1).mp4“, kurio trukmė 4 min. 7 sek. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma kaip policijos pareigūnai stabdo „(duomenys neskelbtini)“ krovininį automobilį. Girdisi policijos sirenos. Policijos pareigūnas kalba per garsiakalbį. Policijos pareigūnas: „(duomenys neskelbtini)“, sustojame dešinėje. Tačiau automobilis nesustoja. Girdisi „1723 Venta“. Policijos pareigūnas: matom „(duomenys neskelbtini)“ bandom stabdyti, bet... sustojo. Policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, eina link „(duomenys neskelbtini)“ krovininio baltos spalvos automobilio. Nespėjus prieiti policijos pareigūnui, iš vairuotojo pusės išlipa vyras. Policijos pareigūnas: laba diena, vairuotojas. Vairuotojo pažymėjimą. Vyras iš piniginės kažką ištraukia ir paduoda. Policijos pareigūnas: užgesinkit automobilį, duokit raktelius. Pasitikrinsim blaivumą. Vartojote šiandiena alkoholį? Vyras: vartojau. Policijos pareigūnas: vartojot. Prieš kiek laiko maždaug? Duokit raktelius man. Vyras raktelių neduoda. Policijos pareigūnas: reikalauju raktelius duoti. Įspėju, dėl reikalavimų nevykdymo yra atskiras... Matosi kaip vyras automobilio raktelius įsideda į kišenę. Kažką atsako tačiau nesigirdi ką. Policijos pareigūnas: gerai, supratau, praeikit pasitikrinsim blaivumą. Toliau vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam vaizdo įrašui Nr. 6 (b. l. 44-53).
Skambučio Bendrajam pagalbos centro 2024 m. lapkričio 6 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučių garso įrašai. Išklausytas pirmas garso įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas ((ID 92314122438), skambučio pradžia_ 2024-10-17 12_35_32)) (1).mp3“. Garso įrašo trukmė 2 min. 50 s. Pokalbis tarp BPC ir pranešėjo (P) vyro. BPC: vienas vienas du, klausau. P: laba diena, norėjau pranešti, kad nuo Vievio važiuoju link Vilniaus ir čia važiuoja krovininis toksai autobusiukas, nu man tai atrodo, kad vairuotojas girtas, nes jis mėtosi čia po kelią. BPC: automobilio markė? P: „(duomenys neskelbtini)“. BPC: Valstybiniai. P: tuoj sekundėle, kita mašina užlenkė, jis čia labai mėtosi, aš pasitraukt bandau, priekį jo važiuoju. (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). P: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), taip? P: (duomenys neskelbtini). BPC: mhm. P: tuoj pažiūrėsiu skaičius, bet čia žinokit visi jam iš kelio traukiasi. Tuoj, tuoj sekundėlę, bandau pasižiūrėti, bet jis nelenkia manęs. (duomenys neskelbtini). BPC: nepadėkit ragelio jungiu su policija, gerai? Vyksta jungimas. BPC: kalbėkit su policija. Policija: sveiki, Vilniaus VPK klauso jūsų. P: sveiki, nuo Vievio link Vilniaus važiuoja, dabar čia šone matau Lazdėnai man iš dešinės ir va „(duomenys neskelbtini)“ krovininis baltas busiukas, nu su didele priekaba, tai žinokit jis po kelią baisiai manevruoja, ta prasme aš nežinau net kur dėtis. Policija: tai kaip supratau Lazdėnus jau pravažiuojat ir šiuo metu kryptis į Vilniaus pusę taip? P: į Vilniaus pusę, taip, taip. Policija: aha, supratau. P: aplenkė. Policija: jis jus aplenkė? P: taip, aplenkė. Aš už jo dabar. Policija: supratau, jūs galite šiek tiek važiuoti iš paskos, kiek bus galimybių, mes bandysim surast ekipažą, tas ekipažas jums perskambins, kuris reaguos į iškvietimą, gerai? P: gerai.
Išklausytas antras garso įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas ((ID 92314122438), skambučio pradžia_ 2024-10-17 12_39_19)) (1).mp3"“. Garso įrašo trukmė 38 sekundės. Pokalbis tarp BPC ir pranešėjo vyro (P). BPC: vienas vienas du, klausau. P: laba diena, dabar važiuoju keliu iš Kauno į Vilnių ir prieš mane važiuoja krovininis automobilis, kur galimai apsvaigęs nuo alkoholio vairuotojas. BPC: markė? P: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vos į mane neįvažiavo. BPC: Tai mes jau turime pranešimą, bet galiu jus dar kartą sujungti su policija. P: nu tai, nes čia žiauriai po kelią, man vos irgi į šoną neįvažiavo, tai žinot... BPC: supratau, tamsta, mes jau turim pranešimą dėl to automobilio. P: okei. BPC: ačiū viso. P: dėkui, viso.
Išklausytas trečias garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas ((ID 92314122438), skambučio pradžia_ 2024-10-17 12_54_01)) (2) (1).mp3“. Garso įrašo trukmė 1 min. 46 s. Pokalbis tarp BPC ir pranešėjo (P). BPC: vienas vienas du, klausau. P: laba diena, čia jums skambinau prieš 10 minučių, dėl vieno automobilio „(duomenys neskelbtini)“, o policija kažką daro, nes tas žmogus jau į Vilnių yra įvažiavęs. BPC: nepadėkit ragelio sujungsiu su policija. P: gerai. BPC: jūs jau dabar pačiam Vilniuje esate? P: jo, aš paskui jį važiuoju ir kitas automobilis, matau seka paskui jį žmonės ir kas 15 minučių jį... BPS: nepadėkit ragelio. Vyksta jungimas (b. l. 54-57).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Aptariant kaltinamojo Ž. Ž. duotus parodymus, pabrėžtina, jog šis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Pirmosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, o būtent – 2024 m. spalio 22 d., Ž. Ž. kaltės visiškai nepripažino, nurodydamas, kad įvykio dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio, o kodėl alkoholio matuoklis parodė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės girtumas, jis nežino (b. l. 102-104). Tuo tarpu papildomos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2024 m. lapkričio 21 d., kaltinamasis savo kaltę jau visiškai pripažino ir nurodė, kad 2024 m. spalio 17 d. darbą pradėjo apie 00.30 val. nakties, o išvykdamas iš namų su savimi pasiėmė 0,7 l talpos degtinės butelį, kuriame buvo likę apie 0,4 l degtinės. Išvežiojęs prekes, grįžtant iš Kauno atgal į Vilnių, apie 12.00 val., sustojo šalia (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, kur ir išgėrė turimą alkoholinį gėrimą ir nuvažiavo toliau, Vilniaus link (b. l. 106-108). Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kur papildomai detalizavo, kad alkoholį jis vartojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už (duomenys neskelbtini), važiuojant link Vilniaus. Jis išgėrė turimą, 0,7 l talpos butelį, kuriame buvo likę 0,4 l degtinės, ir nuvažiavo toliau. Nesuprato, kas jam šovė į galvą sustoti ir išgerti tą butelį. Policijos pareigūnai jį sustabdė prie ligoninės stotelės (b. l. 152- 155). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti, kaltinamojo įtartiną vairavimą matę K. B. ir P. A., patvirtino, jog 2024 m. spalio mėnesio viduryje, kelyje Kaunas – Vilnius, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas galimai buvo neblaivus. Šis krovininis automobilis vingiavo iš pirmos juostos į antrą, tuomet iš antrosios – į kelkraštį. Vairuotojas visą kelią važiavo įtartinai, nesilaikė juostų, išvažinėjo į šalikelę, išsukant iš autostrados, bandant įvažiuoti iš šalutinio kelio į eismo juostą, net nestabdydamas iš pagreitėjimo juostos, tiesiai važiavo į antrą juostą ir vos neatsitrenkė į džipą, viršijo greitį, vis sukeldamas avarines situacijas. Dėl tokio automobilio vairuotojo elgesio buvo kreiptasi į Bendrąjį pagalbos centrą ir informuota policija (b. l. 72-74, 77-79). Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 17 d., apie 13.00 val. gavo pranešimą apie Vilniaus kryptimi, nuo Grigiškių pusės įtartinai važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), kur jis ir buvo sustabdytas. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, buvo pastebėti pastarojo nekoordinuoti judesiai, o šiam išlipus iš automobilio, šis vos pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl minėtos priežasties buvo patikrintas asmens neblaivumas ir pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,17 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu - 3,06 promilės neblaivumas (b. l. 60- 62). Pirmiau aptartus, tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius proceso dalyvių parodymus taip pat detalizuoja ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir BPK nustatyta tvarka užfiksuota garsinė bei vaizdinė medžiaga, o būtent – policijos pareigūnų įvykio vietoje turėtų vaizdo kamerų įrašų turinys, atskleistas 2024 m. lapkričio 4 d. – 2024 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole, bei kaltinamojo Ž. Ž. kelionę stebėjusio asmens pokalbio su Bendruoju pagalbos centru turinys, atsispindintis 2024 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokole (b. l. 44-53, 54-57). Galiausiai kaltinamojo Ž. Ž. neblaivumo faktą, be pirmiau išsamiai aptartų ir tarpusavyje sutampančių įrodymų, taip pat patvirtina ir įvykio metu panaudoto alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad Ž. Ž. 2024 m. spalio 17 d., 12.56 val. buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, o 13.19 val. - 3,06 promilių neblaivumas (b. l. 18-19), bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame be pirmiau nurodytų alkotesterio rodmenų, kaltinamajam Ž. Ž. buvo nustatyti šie papildomi neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, o įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad šis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 16). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines Ž. Ž. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Iš jau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad kaltinamajam Ž. Ž. 3,06 promilių neblaivumo laipsnis buvo nustatytas 2024 m. spalio 17 d., 13.19 val., tačiau ši aplinkybė kaltinime nėra detalizuota, todėl minėta apimtimi Ž. Ž. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra tikslintina. Kartu pabrėžtina, jog toks kaltinimo patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad Ž. Ž. 2024 m. spalio 17 d., apie 13.19 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2024 m. spalio 17 d., 13.19 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo Ž. Ž. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Kaltinamasis Ž. Ž. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo (11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijai. Kaltinamasis nors administracine tvarka baustas tik kelis kartus, tačiau administracinė atsakomybė jam buvo taikoma tiek už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tiek už šioje byloje aptariamų įvykių metu padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje (policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą), baudos apmokėtos (b. l. 81-83, 87-88). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 29 d. (b. l. 84-86), šiuo metu registruojasi (duomenys neskelbtini) (b. l. 156). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, pastarojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuriuo pastarajam buvo paskirta galutinė 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą sumokėjo 2021 m. gegužės 18 d. (b. l. 89-92). Įvertinus kaltinamajam Ž. Ž. paskirtos bausmės įvykdymo datą BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio, kuris numato teistumo galiojimo laikotarpį asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, kontekste, pripažintina, kad 2024 m. spalio 17 d., kuomet Ž. Ž. padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką, dar nebuvo suėjęs teistumo už Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu įrodytos nusikalstamos veikos padarymą laikotarpis. Kas tik patvirtina, kad kaltinamasis Ž. Ž. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Be kita ko, šios teismo aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nepaisant jau ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymo, taip pat teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, pastarasis tokio elgesio neatsisakė ir kartotinai, praėjus ne ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui nuo atgautos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Akivaizdu, kad pastarasis, būdamas anksčiau baustas už analogiško pobūdžio teisės priešingą veiką, susipažinęs ir suvokdamas tokio elgesio neigiamas pasekmes, atitinkamų išvadų dėl tokio elgesio ir jo sukeliamų padarinių nepadarė. Nepaneigtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) metais padaryto nusikaltimo Ž. Ž. jam paskirtą baudą ir baudžiamojo poveikio priemones yra įvykdęs. Kita vertus, vien tai, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad pastarasis yra rūpestingas bei drausmingas vairuotojas, kuris ateityje analogiškų pažeidimų nedarys. Faktas, kad asmuo anksčiau buvo baustas už analogišką nusikaltimą – vairavimą neblaiviam, net ir praėjus ilgam laiko tarpui rodo, kad asmeniui skirta bausmės rūšis ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas nebuvo pakankamas, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir vėl elgėsi neteisėtai. Svarbu ir tai, kad šis kaltinamojo Ž. Ž. neteisėtas elgesys pasižymėjo tuo, kad asmuo automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą – apie 63 km, tai darė pavojingai – viršijo greitį, manevravo keliose eismo juostose, todėl tik palankiai susiklosčius aplinkybėms ir sureagavus aplinkiniams, buvo išvengta pavojingesnių padarinių.
Visos šios, kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, įskaitant ir tai, kad ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudos bausmė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų nepasiekė, leidžia teismui pripažinti, kad minėtoje normoje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, jos terminą nustatant 45 paroms. Teismo vertinimu ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.
Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. Ž. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.
Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste, įskaitant ir tai, jog anksčiau Ž. Ž. nebuvo baudžiamas realiomis, su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis, kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. Ž. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos vykdymą, Ž. Ž., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 6 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga Ž. Ž. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam Ž. Ž. įvykio metu buvo nustatytas 3,06 promilių neblaivumas. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo pakankamai ilgą atstumą – apie 63 km, darbo metu. Be kita ko, nustatyta ir tai, kad kaltinamojo vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams – pastarasis viršijo greitį, vinguriavo tarp kelių eismo juostų, kelis kartus vos ne kliudė kitų transporto priemonių. Todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais Ž. Ž. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Svarbu pabrėžti ir tai, jog kaltinamasis už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą buvo teistas dar (duomenys neskelbtini) metais, jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, Tai reiškia, kad jam buvo žinomos ir aiškiai suvokiamos visos galimai iš tokio elgesio kilsiančios teisinės pasekmės, tačiau jis šių veiksmų vis tiek neatsisakė ir jų nenutraukė savarankiškai, o buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant Ž. Ž. naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui.
Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. spalio 22 d. nutarimu Ž. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta minėta kardomoji priemonė, priėmimo, t. y. nuo 2024 m. spalio 22 d.
Dėl turto konfiskavimo
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Ž. Ž. veikė tiesiogine tyčia - žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis Ž. Ž. dar (duomenys neskelbtini) metais buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, dėl kurios jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Akivaizdu, jog nepaisant pirmiau aptartos ir Ž. Ž. taikytos baudžiamosios atsakomybės apimties, pastarasis aptarto elgesio neatsisakė, ir praėjus ne ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui nuo teisės vairuoti transporto priemones atgavimo, kartotinai sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Be kita ko, kaip buvo minėta pirmiau, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms dėl kaltinamojo įvykio metu fiksuoto pavojingo vairavimo, pasižymėjusio dideliu atstumu, buvo išvengta pavojingesnių padarinių.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o transporto priemonės valdytoju buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35), todėl siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo Ž. Ž. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).
Kaltinamasis Ž. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu pavojingai vairavo automobilį, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nepakluso policijos pareigūnams. Be kita ko, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis jau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką.
Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė Lietuvoje 2024 m. spalio mėnesį buvo 34 760 Eur su PVM (b. l. 36), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktais duomenimis, minėtas automobilis yra lizinguojamas, jo balansinė likutinė vertė yra 33 343,56 Eur be PVM (b. l. 38).
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamojo asmenybe, įskaitant ir jo finansinę padėtį – šiuo metu (duomenys neskelbtini), gauna išmoką iš (duomenys neskelbtini), taip pat skirtinos bausmės dydį, automobilio vertę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria Ž. Ž. dalies, turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės konfiskavimą – 18 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Ž. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-117), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Ž. Ž. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; 2) bausmės vykdymo atidėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti Ž. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią sumą - 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Ž. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080), per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.