Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis eršketas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-603/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis eršketas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Royal Caviar“ ir J. G. (J. G.), tretieji asmenys S. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Natural North Caviar“, dėl nesąžiningos konkurencijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 160 523,75 Eur (554 256,40 Lt) dydžio žalos atlyginimą.Ieškovė nurodė, kad UAB „Auksinis eršketas“ buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 21 d., rejestro Nr. AB2002-886. Akcijų nuosavybės teisė 100 proc. priklausė trečiajam asmeniui S. B. Nuo įsteigimo bendrovė vertėsi prekyba maistui vartojamais žuvų produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma. 2011 m. ieškovė sudarė prekių ir paslaugų pirkimo bei pardavimo sandorius su asocijuotosiomis įmonėmis (asocijuotąja įmone laikoma įmonė, kuriai bendrovė daro reikšmingą įtaką, tačiau kuri nėra nei tos įmonės patronuojamoji, nei pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė), kurių veiklos pobūdis yra didmeninė ir mažmeninė prekyba. Asocijuotosios įmonės: BUAB „Sanves“, UAB „Šiaurės kompanija“. Nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. atsakovas J. G. ėjo ieškovės vadovo pareigas. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. J. G. buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas. Nuo įsteigimo ieškovė sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, daugelį metų dirbdama išskirtinėje ikrų ir kitų žuvų produktų rinkoje, sugebėjo rasti pelningai veiklai vykdyti būtinus patikimus tiekėjus ir prekių pirkėjus, sugebėjo sukurti pelningą prekių pardavimo mechanizmą, kainodarą bei rinkodarą ir taip įsitvirtino bei ėmė bendradarbiauti su didžiausiais Lietuvos prekybos tinklais ir kitais ieškovės parduodamų prekių platintojais. Ilgą laiką eidamas vadovaujamas pareigas įmonėje atsakovas J. G. labai nuodugniai susipažino su ieškovės ir asocijuotųjų įmonių veikla, puikiai išmanė visus įmonės vidaus procesus, galėjo prieiti prie visos informacijos ir finansinių dokumentų. Atsakovas J. G., dirbdamas pas ieškovę vadovu ir vadovo pavaduotoju, susipažino su darbo srities specifika, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovės prekių tiekėjais ir pirkėjais, žinojo jų kontaktinius duomenis ir poreikius, jam taip pat buvo žinomos ieškovės ir jos pirkėjų bei tiekėjų sudarytų sutarčių sąlygos, tarp jų ir įsigyjamos produkcijos pirkimo bei pardavimo klientams kainos. Taigi, matyti, jog atsakovas J. G., vykdydamas savo, kaip ieškovės vadovo bei vadovo pavaduotojo, pareigas, buvo išsamiai susipažinęs su informacija, sudarančia UAB „Auksinis eršketas“, t. y. ieškovės, komercinę paslaptį. Pats atsakovas J. G., vykdydamas vadovaujamas pareigas UAB ,,Auksinis eršketas“, jokių dokumentų, apibrėžiančių įmonės komercinę paslaptį, nesudarė. Nors informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, nustatymas įmonės vidaus aktuose ir darbuotojų supažindinimas su jais nėra privaloma sąlyga Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti, siekiant tinkamai saugoti UAB „Auksinis eršketas“ konfidencialią informaciją 2011 m. sausio 19 d. buvo parengtas UAB „Auksinis eršketas“ konfidencialios informacijos sąrašas ir patvirtintas su juo supažindinant darbuotojus UAB „Auksinis eršketas“ vadovo pareigas ėjusio S. B. įsakymu Nr. 2011-01-19. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju didesnę reikšmę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir, žinoma, vadovaujamas pareigas bendrovėje einančio asmens suvokimas, kad bendrovėje komercinę vertę turi visa tinkamai saugoma ir tretiesiems asmenims nežinoma informacija.Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. atsakovas J. G. pasitraukė iš UAB „Auksinis eršketas“ einamų pareigų ir 2012 m. kovo 5 d. įsteigė UAB „Royal Caviar“. Nuo įsteigimo pradžios atsakovė UAB „Royal Caviar“ užsiėmė analogiška veikla kaip ir ieškovė – ikrų bei kitų žuvų produktų didmenine ir mažmenine prekyba. Tai yra pasinaudojo ieškovės naudotu verslo modeliu, perkant ikrus ir kitus žuvų produktus iš gamintojų ir juos parduodant daugiausia didmeninėje rinkoje. Vos tik įsteigta UAB „Royal Caviar“ pasinaudojo nesąžiningu pranašumu ir pradėjo labai sėkmingai plėsti konkurencinę veiklą toje pačioje rinkoje, siūlydama identiškus produktus, taip tiesiogiai kenkdama UAB „Auksinis eršketas“, nes staigiai sumažėjo ieškovės pardavimas ir gaunamos pajamos. Nuo identiškos veiklos vykdymo pradžios atsakovė UAB „Royal Caviar“ dirbo pelningai, nors dauguma panašią veiklą pradedančių įmonių pirmaisiais mėnesiais ar netgi metais negauna pelno bei mėgina įsitvirtinti rinkoje, ieškodamos tiek patikimų tiekėjų, tiek ir nuolatinių klientų. Savo privatų verslą atsakovas J. G. organizavo atsižvelgdamas į informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, o konkrečiau – informaciją apie prekių ir žaliavų tiekėjus, šių prekių pirkėjus, jų kontaktinius duomenis, prekių kainodaros ir rinkodaros struktūrą, bendrovės dabartinę ir ateities veiklos strategiją. Ši informacija suteikė puikią galimybę ne tik įvertinti privataus verslo rentabilumą bei rizikos koeficientą, bet ir lengvai perimti dalį ieškovės tiekėjų ir pirkėjų. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Royal Caviar“, pasinaudodama J. G. disponuojama konfidencialią komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią šis sužinojo eidamas vadovo pareigas UAB „Auksinis eršketas“, labai lengvai pateko į rinką kaip nauja rinkos dalyvė ikrų ir kitų žuvų produktų pardavimo srityje, taip neadekvačiai apribodama ir pablogindama ieškovės konkurencines galimybes. Atitinkamai ir atsakovas J. G., gavęs iš ieškovės konfidencialią informaciją apie įmonės veiklos specifiką, klientus ir sutarčių su jais sąlygas ir įgijęs profesinių žinių bei patirties, ją atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai UAB „Royal Caviar“ ir ja pasinaudojo, vadovaudamas įmonei ir vykdydamas ieškovės vykdytai veiklai visiškai analogišką verslą. Atsakovė UAB „Royal Caviar“, veikdama toje pačioje ikrų ir kitų žuvų produktų pardavimo rinkoje, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, o kartu ir pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas. Taigi atsakovė UAB „Royal Caviar“, savo ūkinėje veikloje naudodama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tokie bendri atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. neteisėti veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą veiką, t. y. informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Royal Caviar“, nepraėjus vienerių metų terminui nuo atsakovo J. G. darbo santykių su UAB „Auksinis eršketas“ pabaigos, pasinaudojo J. G. žinoma UAB „Auksinio eršketo“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri buvo tinkamai saugoma ir turėjo komercinę vertę, be to, pasinaudodama tokio tipo informacija, savo veiksmais, siekdama nesąžininga konkurencine veikla įsitvirtinti rinkoje ir gauti finansinės naudos, padarė UAB „Auksinis eršketas“ didelius finansinius nuostolius. Negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis gali būti nustatomas pagal atsakovės gautas pajamas iš atsakovės finansinių ataskaitų (objektyvusis metodas). Ieškovė pateikė atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ 2012 m. finansines ataskaitas – balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą iš Juridinių asmenų registro, kuriose 2012 m. gautos pajamos sudaro 653 184,00 Lt. Šiuo metu ieškovės negautoms pajamoms apskaičiuoti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp ieškovės pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo ir atitinkamu laikotarpiu po jo, ir šie duomenys patvirtinami pateikiamais išsamiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Nuo atsakovės UAB „Royal Caviar“ įsteigimo dienos ieškovė patyrė didelių finansinių nuostolių, kurie atsispindi pateikiamuose laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų sukelti padariniai ieškovui yra prarasti prekių tiekėjai ir pirkėjai, sumažėję užsakymų kiekiai ir dėl to atitinkamai sumažėjęs ieškovės pardavimas ir gaunamos pajamos. Jau 2011 metais, kai atsakovas J. G. nutraukė darbo santykius su ieškove, UAB „Auksinis eršketas“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. patyrė 1 157 431,00 Lt nuostolį. Atitinkamai 2012 metais ieškovės nuostolis sudarė 228 210,00 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktas ankstesnių metų finansines ataskaitas, bendrovė itin stabiliai vykdė veiklą: 2010 m. uždirbo 692 500,00 Lt, o 2009 m. – 677 072,00 Lt grynojo pelno. Prie ieškinio pridedama UAB „Auksinis eršketas“ 2012, 2011, 2010 metų finansinė atskaitomybė, kurią sudaro pelno (nuostolių) ataskaitos ir metiniai balansai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės finansinės būklės pablogėjimas galėjo būti nulemtas ne vien tik atsakovės kaltų veiksmų, bet ir kitų rinkos veiksnių, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 40 proc. ieškovės visų per 2011 ir 2012 metus patirtų nuostolių, t. y. (1 157 431,00 Lt + 228 210,00 Lt) x 0,4 = 554 256,40 Lt, atlyginimą. Ieškovės teigimu, visų pirma dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovės asocijuotoji partnerė UAB „Šiaurės kompanija“ prarado ilgalaikius savo verslo partnerius Vokietijoje. UAB „Šiaurės kompanija“ nuo 2009 m. bendradarbiavo su Vokietijoje įsikūrusia įmone „Altonaer Kaviar Import Haus G. R. GmbH & Co. KG“ (adresas: Schmarjestrasse 44, 22767 Hamburg, Germany), iš kurios dideliais kiekiais importuodavo ikrus. Praėjus 4 mėn. po atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo, 2012 m. kovo 5 d., ilgalaikis UAB „Šiaurės kompanija“ bendradarbiavimas su minėta įmone nutrūko, o netrukus atsakovė pati pradėjo platinti „Altonaer Kaviar Import Haus“ gaminamą produkciją Lietuvos rinkoje, parduodamas ją didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose, turgavietėse ir kitose žuvų ir jų produktų mažmeninio pardavimo vietose. Dėl šių veiksmų ieškovė ir asocijuotoji įmonė UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo ieškotis naujų verslo partnerių ir tiekėjų, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2013 m. spalio 30 d. abi bendrovės negavo planuotų pajamų, kurias anksčiau gaudavo parduodamos „Altonaer Kaviar Import Haus“ gaminamą produkciją, ir dėl to ieškovė patyrė 124 711,20 Lt nuostolių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į UAB „Šiaurės kompanija“ ir „Altonaer Kaviar Import Haus“ pirkimo ataskaitos duomenis pirkimų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. Minėtu laikotarpiu prekių pirkimas sudarė 623 556,00 Lt sumą, nuo kurios asocijuotoji įmonė UAB „Šiaurės kompanija“ ir ieškovė, kiekviena taikydama po 20 proc. antkainį, turėjo uždirbti 124 711,20 Lt pelno. Ieškovė pabrėžė, kad UAB „Šiaurės kompanija“ gaminamą produkciją perparduodavo išskirtinai tik ieškovei UAB „Auksinis eršketas“. Atsakovai, pasinaudodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ir nesąžiningai konkuruodami, ne tik sudarė sutartis su tais pačiais ieškovės prekių tiekėjais, bet ir perviliojo vienus iš pagrindinių ieškovės parduodamos produkcijos pirkėjų. Ieškovė nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. savo prekes platino Estijos Respublikoje bendradarbiaudama su pirkėja – Estijos Respublikoje įsikūrusia bendrove „SAGA OU“, įmonės kodas 10109034, esančia adresu: Punane tn. 72A, Tallinn, Estonia 13619. Vos prieš 2012 m. kovo 5 d. įsteigiant UAB „Royal Caviar“, ilgalaikis ieškovės bendradarbiavimas su „SAGA OU“ nutrūko, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ pradėjo tiekti „SAGA OU“ analogiškas ieškovės produkcijai prekes. Dėl prarasto stambaus užsakovo Estijos Respublikos ikrų ir kitų žuvų produktų didmeninio pardavimo rinkoje ieškovė negavo 2012 metais planuoto 17 585,88 Lt pelno, ir tai laikytina ieškovės patirta žala. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 2011 metų pardavimą, vykdytą tarp UAB „Auksinis eršketas“ ir „SAGA OU“. Be kita ko, atsakovai itin greitai savo produkciją pradėjo platinti visuose didžiausiuose Lietuvoje esančiuose prekybos centruose. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas J. G., būdamas UAB „Auksinis eršketas“ vadovu ir jai atstovaudamas, pats pasirašė didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutartis su šiais prekybos tinklais: UAB „Rimi Lietuva“, „Maxima Latvia SIA“, UAB „Rivona“, AB „Palink“, UAB „Prisma LT“ bei UAB „Maxima LT“, todėl puikiai žinojo šių sutarčių turinį, sąlygas, taip pat ir ieškovės produkcijos pardavimo kainą, bendrovėms atstovaujančių įmonių kontaktinius duomenis. Pasinaudodama šia informacija, atsakovė UAB „Royal Caviar“ labai greitai nuo įsteigimo momento pradėjo bendradarbiauti su išvardytais prekybos tinklais ir lengvai užėmė ikrų ir kitų žuvų produktų rinkos dalį Lietuvoje bei Latvijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ naudai iš ieškovės BUAB ,,Auksinis eršketas“ priteisė 1 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.Teismas nustatė, kad ieškovė buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo įsteigimo dienos vertėsi prekyba maistui vartojamais žuvų produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma (t. 1, b. l. 22–27). Šios įmonės 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui S. B.. Teismas akcentavo, kad nekilo šalių ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės veikla buvo susijusi su gamybinėmis asocijuotosiomis įmonėmis, kurių visas akcijas (100 proc.) taip pat nuosavybės teise valdė trečiasis asmuo S. B., t. y. UAB ,,Sanves“ (2013 m. rugpjūčio 19 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto) ir UAB ,,Šiaurės kompanija“ (iškelta bankroto byla). Atsakovas J. G. nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ėjo vadovo pareigas ieškovės bendrovėje, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 28–30). Teismas iš ieškovės ir atsakovo J. G. darbo sutarties nustatė, jog atsakovas iš pavaduotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 punktą buvo atleistas 2011 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 29). Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ veikė toje pačioje rinkoje, nes į bylą pateiktomis pirkimo–pardavimo (tiekimo) sutartimis su prekybos tinklais, sąskaitomis faktūromis patvirtinama, jog šalys iš esmės vykdė analogiškų produktų didmeninę prekybą iš dalies ir tuose pačiuose prekybos tinkluose. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė ir atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ esant ikrų ir kitų žuvų produktų tiekimo paklausai buvo lygiavertės paslaugų tiekėjos, t. y. konkurentės pasiūlos aspektu, ir laikė, kad šalys buvo konkurentės veikdamos toje pačioje rinkoje bei vykdydamos ikrų ir kitų žuvų produktų prekybą iš dalies tuose pačiuose prekybos tinkluose.Teismas nustatė, kad, dirbdamas ieškovės bendrovėje, atsakovas J. G. nebuvo supažindintas su UAB ,,Auksinis eršketas“ konfidencialios informacijos sąrašu, patvirtintu vadovo įsakymu Nr. 2011-01-19 (t. 1, b. l. 36–37), taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog darbo sutartyje buvo įrašytos sąlygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir (ar) bet kokio pobūdžio ar galimo turinio nekonkuravimu ateityje. Teismas nurodė, kad atsakovas J. G. teigia, kad jam nėra ir niekada nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie ieškovės verslui vertę turinčią informaciją. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, nėra paslaptis informacija apie Lietuvoje ir Latvijoje veikiančius prekybos centrus, kuriuose gali būti pardavinėjami ikrai ir kiti žuvų maisto produktai, valdančias įmones (,,Rimi“, kuriuos valdo UAB ,,Rimi Lietuva“, ,,Maxima“, kuriuos valdo „Maxima Latvia SIA“ ir UAB „Maxima LT“, ,,Norfa“, kuriuos valdo UAB „Rivona“, ,,Iki“, kuriuos valdo UAB ,,Palink“, ,,Prisma“, kuriuos valdo UAB „Prisma LT“), be to, informacija apie prekybos centrus valdančias įmones viešai skleidžiama prekybos centruose, kurie yra kiekviename mieste ir (ar) miestelyje, spaudoje ir gatvėse skelbiant reklamą, taip pat ir prekybos centrus valdančių įmonių interneto tinklalapiuose skelbiant viešai kontaktinius duomenis tiekėjams, pageidaujantiems bendradarbiauti su prekybos centrus valdančiomis įmonėmis (t. 3, b. l. 11–24). Teismas pažymėjo, kad, anot atsakovų, tokia pati situacija susiklosto ir su kainomis, nes visų maisto produktų, taip pat ikrų ir kitų žuvų produktų, kainos prekybos centruose ir interneto tinklalapiuose yra skelbiamos viešai ir prieinamos visiems asmenimis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama jai tikėtina nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, iš esmės nurodė neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius su ieškovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus, kainodarą, vykdytą verslo modelį ir kt. pasinaudojimu. Teismas nustatė, kad atsakovas J. G. iš UAB ,,Auksinis eršketas“ einamų pareigų buvo atleistas 2011 m. birželio 30 d. ir sutiko su atsakovų argumentais, jog pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovas bet kokią informaciją, kurią jis sužinojo dirbdamas pas ieškovę, galėjo pasinaudoti nuo 2012 m. birželio 30 d., t. y. praėjus vieneriems metams po darbo santykių pabaigos. Teismas pažymėjo, jog į bylą nėra pateikta iš esmės jokių duomenų apie atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ buvusius sutartinius santykius su ieškovės klientais iki 2012 m. birželio 30 d., ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog sutartys su prekybos tinklais (UAB „Rimi Lietuva“ – 2013 m. gegužės 3 d., UAB „Prisma LT“ – 2012 m. liepos 30 d., UAB „Maxima LT“ – 2012 m. lapkričio 8 d., „Maxima Latvia SIA“ – 2013 m. gegužės 20 d., UAB „Palink“ – 2014 m. liepos 23 d.) buvo sudarytos po minėto vienerių metų ginčo laikotarpio (t. 3, b. l. 72). Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. G. iš UAB ,,Auksinis eršketas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., o iš direktoriaus pavaduotojo pareigų – 2011 m. birželio 30 d. Ieškovei iš esmės nepateikus jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovas J. G. turėjo galimybę žinoti UAB ,,Auksinis eršketas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, teismas laikė, jog vienerių metų terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 30 d. Be to, teismo vertinimu, byloje nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog Estijos bendrovei „SAGA OU“ pirmasis prekių pardavimas iš UAB ,,Royal Caviar“ įvyko 2012 m. rugpjūčio 2 d., kai UAB ,,Auksinis eršketas“ paskutinis pardavimas minėtai Estijos bendrovei įvyko 2011 m. spalio 12 d., t. y. esant žymiam laikotarpiui iki atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius dėl tiekėjos „Altonaer Kaviar Import Haus“ nuviliojimo, nes, visų pirma, UAB ,,Šiaurės kompanija“ (net ir laikant vienu ūkio subjektu su UAB ,,Auksinis eršketas“ pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas) iš nurodytos įmonės pirko žaliavas, o atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ – pagamintą produkciją, ir antra, byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB ,,Auksinis eršketas“ turėjo išskirtines teises platinti „Altonaer Kaviar Import Haus“ produkciją (t. 3, b. l. 95–96). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas J. G. ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija naudojosi atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ veikloje draudžiamu pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį laikotarpiu, todėl padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovų bendri veiksmai tiesiogiai lėmė ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis), todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovų ginčą, perkeldamas būtent ieškovei pareigą įrodyti atsakovų nesąžiningus veiksmus, neteisingai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo naštą (lot. onus probandi) ir todėl priėmė teisės aktams ir teismų praktikai prieštaraujantį neteisėtą sprendimą.

Dėl ieškovės konfidencialios informacijos turinio apimties

Tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje numatomi trys komercinei paslapčiai keliami reikalavimai: slaptumas, gamybinė vertė ir pastangos išsaugoti informacijos slaptumą. Atsakovų veikloje panaudota atsakovo J. G. surinkta informacija apie ieškovės veiklą, klientus ir tiekėjus, prekių pardavimo, kainodaros bei rinkodaros sistemą, sutarčių su partneriais sąlygas ir t. t. atitinka visus minėtus kriterijus. Šios informacijos ieškovė viešai neskelbė, tinkamai ją saugojo, nes nuo to priklausė jos verslo sėkmė. Kad atitinkama verslo subjekto informacija galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, nėra būtina, kad būtų patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir vadovaujamas pareigas einančio asmens suvokimas, kad bendrovėje komercinę vertę turi visa tinkamai saugoma ir tretiesiems asmenims nežinoma informacija. J. G., eidamas vadovaujamas pareigas, gerai išmanė ir žinojo, kas sudarė ieškovės komercinę paslaptį. Atsakovas J. G. žinojo ieškovės komercines paslaptis (ieškovės veiklą, klientus bei tiekėjus, prekių pardavimo, kainodaros bei rinkodaros sistemą, sutarčių su partneriais sąlygas ir t. t.), kurią panaudojo UAB „Royal Caviar“ veikloje. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai konstatavo, kad ieškovė, siekdama jai nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nurodė neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius su pasinaudojimu komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus, kainodarą, vykdytą verslo modelį ir kt., tačiau ieškovės ir atsakovų ginčą sprendė tik ieškovės klientų bei tiekėjų perviliojimo kontekste ir visiškai nesprendė ieškovės verslo modelio, prekybos, kainodaros ir rinkodaros sistemos, verslo praktikos ir t. t. panaudojimo UAB „Royal Caviar“ veikloje kaip nesąžiningos konkurencijos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti viso ieškovės (apeliantės) ieškinio dalyko ir pagrindo apimties kontekste. Teismas išsprendė ieškovės ir atsakovų ginčą tik iš dalies, nes nesprendė dėl visų atsakovų atliktų nesąžiningų veiksmų. Taip teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribas ir neteisingai bei neteisėtai išsprendė kilusį ginčą.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies aiškinimo

Pirmosios instancijos teismas, sprendime spręsdamas ieškovės ir atsakovų ginčą, iš esmės rėmėsi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria nustatomas vienerių metų terminas neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „Royal Caviar“ nuo 2011 m. birželio 30 d. (nuo atsakovo J. G. atleidimo datos) iki 2012 m. birželio 30 d. buvo užmezgusi sutartinius santykius su buvusiais ieškovės klientais bei tiekėjais.Nagrinėjamu atveju yra aišku ir neįrodinėtina, kad iki sutartinių santykių pradžios tarp šalių susiklosto ikisutartiniai santykiai. Neatmetama, kad atsakovai, pasinaudodami informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, pradėjo derėtis su ieškovės tiekėjais ir pirkėjais dėl sutartinių santykių įforminimo dar iki pasibaigiant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytam vienerių metų terminui, t. y. iki 2012 m. birželio 30 d.Lingvistiškai ir logiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad šia nuostata draudžiama atsakovui J. G. atskleisti informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, būtent atsakovei UAB „Royal Caviar“, o ne tretiesiems asmenims, t. y. ieškovės buvusiems klientams ir tiekėjams. Dėl to teisiškai nėra pagrįsta spręsti ginčą dėl konfidencialios informacijos panaudojimo, atsižvelgiant tik į tai, kada susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės buvusių tiekėjų bei klientų ir atsakovės UAB „Royal Caviar“. Pirmosios instancijos teismas turėjo, be kita ko, išnagrinėti, kada informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, buvo atskleista atsakovei UAB „Royal Caviar“, t. y. nuo kada atsakovė UAB „Royal Caviar“, pasinaudodama informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę. Atsakovas J. G. įsteigė UAB „Royal Caviar“ 2012 m. kovo 5 d. Atsakovas J. G. buvo vienintelis atsakovės UAB „Royal Caviar“ steigėjas, nuo atsakovės UAB „Royal Caviar“ įsteigimo atsakovas J. G. perdavė jo turimą, ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kuria remiantis buvo tvarkomi atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslo reikalai ir buvo sukurta verslo modelio bazė. Ieškovė savo ieškinį grindė ne tik tuo, kad atsakovai perviliojo jos buvusius tiekėjus bei klientus, bet ir tuo, kad atsakovai pasinaudojo ir kita informacija, kuri sudarė ieškovės komercinę paslaptį. Pirmosios instancijos teismas minėtos informacijos panaudojimo atsakovės UAB „Royal Caviar“ veikoje teisėtumo visiškai nenagrinėjo.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo motyvų

Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Iš pradžių pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovei nereikia įrodinėti UAB „Royal Caviar“ kaltės, o jau kitame sakinyje mini tyčinius veiksmus, taip tiesiogiai pabrėždamas, kad siekiant, jog būtų galima taikyti atsakovei UAB „Royal Caviar“ civilinę atsakomybę, būtina įžvelgti jos veiksmuose vieną iš kaltės formų – tyčią (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tokią pirmosios instancijos teismo motyvaciją, nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės UAB „Royal Caviar“ civilinės atsakomybės klausimą, siekė nustatyti atsakovės UAB „Royal Caviar“ kaltę, nes dėl to pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas J. G., eidamas ieškovės vadovo pavaduotojo pareigas, turėjo galimybę gauti informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį. Ši pirmosios instancijos pozicija neatitinka įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nesąžiningos konkurencijos bylose. Be to, tokią pirmosios instancijos teismo poziciją paneigia verslo praktika. Dažnai net vadovaujamų pareigų neinantys darbuotojai, dirbdami net palyginti trumpą laikotarpį atitinkamame verslo subjekte, sužino konfidencialią informaciją. Taigi atsakovas J. G. turėjo galimybę susipažinti su ieškovės konfidencialia informacija. Net ir teigiant, kad yra tikimybė, jog po paskyrimo ieškovės vadovo pavaduotoju atsakovas J. G. neturėjo galimybės žinoti ieškovės konfidencialios informacijos, nėra pagrindo teigti, kad jis neturėjo galimybės sužinoti, ar nepasikeitė ieškovės pagrindiniai tiekėjai ir pirkėjai, esminės su jais sudarytų sutarčių sąlygos, verslo modelis ir pan., t. y. ar nepasikeitė ieškovės konfidenciali informacija, kurią atsakovas sužinojo dar eidamas ieškovės vadovo pareigas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. G. ir UAB „Royal Caviar“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priimti papildomą įrodymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

Nagrinėjamu atveju ieškovei vis tiek išlieka pareiga įrodyti, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o ieškovė dėl to patyrė žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais. Ieškovė nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais (atsižvelgiant į įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose) neįrodė, kad atsakovai UAB „Royal Caviar“ ir (ar) J. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir ieškovė dėl to patyrė žalą.

Dėl neteisėtų veiksmų

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės informacija apie klientus ir su jais susijusia informacija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų panaudoję ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie netiesiogiai leistų teigti, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu. Priešingai, pačios ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog visus nuostolius ieškovė patyrė dėl trečiojo asmens S. B. veiksmų perkeliant ieškovės veiklą į naujai įsteigtą įmonę UAB „Natural North Caviar“.Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad jai svarbi informacija būtų saugoma. Dėl to ieškovės nurodoma informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi.Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovai pasinaudojo informacija apie ieškovės tiekėjus. Ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovė UAB „Royal Caviar“ niekada nebendradarbiavo su ieškovės tiekėjais.Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai pasinaudojo ir informacija apie verslo modelį. Atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslas paremtas principu perku–parduodu, kuris yra visuotinai žinomas, todėl negali būti laikomas komercine paslaptimi. Be to, ieškovės verslo modelis kartu su BUAB „Šiaurės kompanija“ iš esmės buvo kitas nei atsakovės. Ieškovė įsigydavo ikrų ir kitų žuvų produktų žaliavą, ją perdirbdavo, išfasuodavo ir tuomet platindavo prekybos centrams, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ įsigyja galutinį perdirbtą, išfasuotą produktą ir parduoda. Taigi tai skirtingi verslo modeliai, o kartu ir skirtinga kainodara.Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė iš esmės įrodinėjo tik tai, jog atsakovai neva atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientus (prekybos centrus valdančias įmones), ir jokių kitų aplinkybių neįrodinėjo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovės ir atsakovų ginčą tik iš dalies.Apeliantė nepagrįstai informaciją apie klientus dėl jų specifikos (prekybos centrus valdančios įmonės apie savo veiklą skleidžia informaciją visais įmanomais kanalais) laiko komercine paslaptimi. Ši informacija negali būti pripažinta net kaip konfidenciali informacija. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kad tokia informacija, kuri nurodoma jos procesiniuose dokumentuose, yra kuo nors specifinė ir reikšminga. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad buvo pasinaudota kažkokia informacija, neidentifikuodama, kodėl ji turėtų būti pripažinta komercine paslaptimi.

Dėl vienerių metų termino

Atsakovas J. G. iš ieškovės direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad vienerių metų terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 30 d. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors nesąžiningus konkurencijos veiksmus iki vienerių metų termino pabaigos.Net jeigu ir būtų pripažinta, kad įstatyme įtvirtintas vienerių metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atsakovo J. G. atleidimo iš UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2011 m. birželio 30 d. (tokiu atveju vienerių metų terminas pasibaigė 2012 m. birželio 30 d.), ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kaip pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Nors atsakovė UAB „Royal Caviar“ įsteigta 2012 m. kovo 6 d., tačiau vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika.Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai iki 2012 m. birželio 30 d. būtų atlikę kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie būtų nurodyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje.Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji savo ieškinį grindė ne tik tuo, kad atsakovai perviliojo buvusius klientus, bet ir tuo, kad atsakovai pasinaudojo ir kita informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, tačiau kokia ta kita informacija, kodėl ji yra vertinga ir pan., apeliantė nenurodė ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Dėl priežastinio ryšio

Ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, bet ir dėl to, kad ieškovė nepagrindė, koks priežastinis ryšys egzistuoja tarp ieškovės nurodomos nuostolių dalies (40 proc.) ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovė taip pat nenurodė, kokie kiti rinkos veiksniai nulėmė ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ir kaip buvo nustatyta, kad kiti rinkos veiksniai nulėmė likusios nuostolių dalies (60 proc.) atsiradimą.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių priežasčių

Ieškovės finansinės būklės pablogėjimą nulėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o trečiųjų asmenų S. B. ir UAB ,,Natural North Caviar“ veiksmai perkeliant BUAB „Auksinis eršketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kadangi ieškinys atmestas nustačius, kad nė vienas iš atsakovų neatliko absoliučiai jokių neteisėtų veiksmų, tai apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų kaltės neturi jokios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinė byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės BUAB „Auksinis eršketas“ apeliacinio skundo ribų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas ir pateiktas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Pagal šį straipsnį draudžiamas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai.Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos.Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų padarinių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos. Netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, asmuo turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl komercinių paslapčių taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo specifika tokiose bylose yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai. Įrodinėjimo ypatumai išsamiai atskleisti kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodyti nesąžiningus atsakovų veiksmus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė. Tai reiškia, kad nors bylose dėl komercinių paslapčių paprastai pateikiami netiesioginiai įrodymai, tačiau ieškovas, pareikšdamas atsakovui (-ams) ieškinį, nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti ieškinio argumentus pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šioje byloje ieškovė turi įrodyti, kad dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ji patyrė nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi įrodyti ne tik nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet ir dėl jų patirtą žalą bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nurodydama šiuos argumentus: 1) ieškovės veikla, klientai, tiekėjai, kainodara, rinkodara, verslo modelis sudarė ieškovės komercinę paslaptį; 2) atsakovas J. G. buvo susipažinęs su konfidencialios informacijos sąrašu, todėl ieškovę ir atsakovą J. G. siejo nekonkuravimo įsipareigojimai; 3) atsakovai neteisėtai perviliojo ieškovės klientus ir tiekėjus, taip pat neteisėtai atsakovės UAB ,,Natural North Caviar“ veikloje panaudojo ieškovės verslo modelį ir kitą konfidencialią informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningą konkurenciją draudžiančiame specialiajame teisės akte nustatyti veiksmai, kurie draudžiami, bet nereglamentuojama, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., asmenys ryšiams, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies normomis suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė BUAB „Auksinis eršketas“ kaip nesąžiningus atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. veiksmus nurodo, kad atsakovai pasinaudojo informacija, kuri sudaro BUAB „Auksinis eršketas“ komercinę paslaptį. Ieškovė nurodė, kad jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie ieškovės klientus, su klientais susijusi informacija, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, taip pat informacija apie tiekėjus, verslo modelį ir kita informacija. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas J. G. buvo supažindintas su UAB „Auksinis eršketas“ konfidencialios informacijos sąrašu, patvirtintu UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus S. B. 2011 m. sausio 19 d. įsakymu, taip pat nėra duomenų, jog darbo sutartyje buvo įrašytos sąlygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir (ar) bet kokio pobūdžio nekonkuravimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad vien tai, jog atsakovas J. G. dirbo direktoriaus pavaduotoju, suponuoja išvadą, jog jis buvo susipažinęs su konfidencialios informacijos sąrašu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, jog jis būtų susipažinęs su konfidencialios informacijos sąrašu. Apeliantė teigia, jog atsakovas J. G. žinojo, jog ieškovės informacija apie klientus yra konfidenciali, tačiau šia informacija jis neteisėtai pasinaudojo UAB „Royal Caviar“ veikloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas J. G. iš UAB ,,Auksinis eršketas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., o iš direktoriaus pavaduotojo pareigų – 2011 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovas nuo 2012 m. birželio 30 d. turėjo teisę pasinaudoti bet kokia informacija, kurią jis sužinojo dirbdamas UAB ,,Auksinis eršketas“. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikta iš esmės jokių duomenų apie atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ buvusius sutartinius santykius su UAB ,,Auksinis eršketas“ klientais iki 2012 m. birželio 30 d. Anot apeliantės, pervilioti klientai – tai prekybos tinklai, su kuriais sutartys buvo sudarytos po minėto vienerių metų ginčo laikotarpio (t. 3, b. l. 72). Be to, byloje nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog Estijos bendrovei „SAGA OU“ pirmasis prekių pardavimas iš UAB ,,Royal Caviar“ įvyko 2012 m. rugpjūčio 2 d., kai UAB ,,Auksinis eršketas“ paskutinis pardavimas minėtai Estijos bendrovei įvyko 2011 m. spalio 12 d., t. y. esant žymiam laikotarpiui iki atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo. Taip pat laikytini nepagrįstais ieškovės teiginiai dėl informacijos apie ieškovės tiekėjus atskleidimo ir panaudojimo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovai neteisėtai nuviliojo tiekėją „Altonaer Kaviar Import Haus“. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visų pirma, ši tiekėja nebuvo ieškovės tiekėja, antra, net ieškovę ir UAB ,,Šiaurės kompanija“ (kurios tiekėja buvo „Altonaer Kaviar Import Haus“) laikant vienu ūkio subjektu pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, UAB ,,Šiaurės kompanija“ iš nurodytos įmonės pirko žaliavas, o atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ – pagamintą produkciją, ir trečia, byloje yra pateikti duomenys, jog „Altonaer Kaviar Import Haus“ bendradarbiauja su visais, norinčiais pirkti jų produkciją (t. 3, b. l. 95–96). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovai, pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi, nesąžiningai perviliojo ieškovės tiekėjus.Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ieškovės verslo modeliu, kainodara. Nagrinėjamu aspektu sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovės naudojamas verslo modelis, kur verslininkas veikia kaip tarpininkas – įsigyja prekes pigiau ir parduoda jas brangiau, negali būti laikomas ieškovės komercine paslaptimi, ypač įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovės ir atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ tiekėjai yra tie patys. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės verslo modelis buvo skirtingas nei atsakovės UAB „Royal Caviar“: ieškovė ir UAB „Šiaurės kompanija“ įsigydavo ikrų ir kitų žuvų produktų žaliavą, ją perdirbdavo, išfasuodavo ir tuomet platindavo prekybos centrams, o UAB „Royal Caviar“ įsigyja galutinį perdirbtą, išfasuotą produktą ir parduoda. Taigi šiuo aspektu apeliantės ir atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslo modeliai skirtingi, o kartu ir skirtinga kainodara. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, jog atsakovai atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes, pirma, neįrodė, kad J. G. buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, o antra, neįrodė, kad atsakovas J. G. nesąžiningai panaudojo ieškovės komercinę paslaptį UAB „Royal Caviar“ veikloje.

Dėl kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir bylos nagrinėjimo ribų pirmoje instancijoje

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą tik ieškovės klientų bei tiekėjų perviliojimo kontekste, tačiau visiškai nesprendė ieškovės verslo modelio, prekybos, kainodaros ir rinkodaros sistemos, verslo praktikos ir t. t. panaudojimo atsakovės UAB „Royal Caviar“ veikloje kaip nesąžiningos konkurencijos. Taigi apeliantė nurodė, kad atsakovas J. G. panaudojo informaciją apie ieškovės klientus, tiekėjus, kainodarą, rinkodarą, verslo modelį ir kitą ieškovės informaciją, tačiau kokia yra ta kita informacija, apeliantė nenurodė, neįvardijo, kokią konkrečią komercinę paslaptį atsakovas J. G. atskleidė, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ neteisėtai perėmė. Nors bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, tačiau kad tokia informacija galėtų būti pripažinta komercine paslaptimi, jai keliami iš esmės trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Paprastai konfidencialios informacijos savininkas turi sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, taip pat sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti šios tvarkos laikymąsi. Svarbu, kad pasirinktas informacijos pateikimo būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti tam tikro asmens žinojimo, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės komercinės paslapties neįvardijimas bylos nagrinėjimo metu ir jos konkretus neapibrėžimas neatitinka CK 1.116 straipsnio nuostatų, nes komercine paslaptimi ieškovė laiko visa, kas tik susiję su darbu ieškovės įmonėje bei jo organizavimu.Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016; kt.).Šiuo aspektu paminėtina, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje savo patirtus nuostolius grindė atsakovų neteisėtais veiksmais perviliojant klientus ir tiekėjus. Anot apeliantės, disponuodami informacija apie klientus ir tiekėjus bei pasinaudodami naudotu verslo modeliu, pirkdami ikrus ir kitus žuvų produktus iš gamintojų ir juos pardavinėdami daugiausia didmeninėje rinkoje, atsakovai perviliojo jų tiekėją ir klientus, todėl atsakovai turi atlyginti tokiais veiksmais ieškovei padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovė nurodė atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties apie klientus, kainodarą, vykdytą verslo modelį ir kt. panaudojimu, tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas J. G. turėjo galimybę žinoti UAB „Auksinis eršketas“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, taip pat kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas J. G. naudojosi ieškovės komercine paslaptimi UAB „Royal Caviar“ veikloje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ieškinio argumentus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą tik iš dalies.

Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio

Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų padarinių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ne tik neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, bet ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, pažymi, kad iš ieškovės pareikštų reikalavimų matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 554 256,40 Lt dydžio žalą, kurią patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų panaudojant komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Apeliantė padarytos žalos dydį apskaičiavo taip: 40 proc. BUAB „Auksinis eršketas“ visų patirtų nuostolių per 2011 ir 2012 metus, o tai sudaro ieškovės prašomą priteisti sumą. Ieškovė tokį žalos apskaičiavimą grindė tuo, kad ieškovės finansinės būklės pablogėjimas galėjo būti nulemtas ne vien atsakovų kaltų veiksmų, bet ir kitų rinkos veiksnių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kodėl būtent pasirinkta 40 proc., koks priežastinis ryšys egzistuoja tarp ieškovės nurodomos nuostolių dalies ir atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokie kiti rinkos veiksniai nulėmė ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ir kaip buvo nustatyta, kad kiti rinkos veiksniai nulėmė likusios nuostolių dalies atsiradimą. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovė taip pat teigė, kad ieškovės nuostolius galėjo lemti tai, jog ieškovės asocijuotoji partnerė UAB „Šiaurės kompanija“ dėl neteisėtų atsakovų veiksmų prarado ilgalaikius verslo partnerius Vokietijoje. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą pripažino tyčiniu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje nurodyta, kad S. B., V. B., A. B. kryptingas siekis perkelti veiklą ir turtą iš UAB „Šiaurės kompanija“ į naujai įsteigtą įmonę UAB „Natural North Caviar“ leidžia preziumuoti, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas yra tyčinis ir kad šios prezumpcijos minėtieji fiziniai asmenys nepaneigė. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ dėl neteisėtų atsakovų J. G. ir UAB „Royal Caviar“ veiksmų prarado ilgalaikius verslo partnerius Vokietijoje ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuotais asmenimis įtraukti S. B., V. B., A. B.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės nuostolius galėjo lemti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jos nuostolių atsiradimo.

Dėl žalos atlyginimo

Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra visų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.