- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-170-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39003-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- K. U.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 28 d. įvykdyta veika) laisvės atėmimu 10 mėnesių;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 12 d. įvykdyta veika) laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į E. K. bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 22.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 15.40 val. (dvi paros).
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš E. K. priteista 32,17 Eur už nukentėjusiajai K. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei K. U., o būtent: 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė K. U. kumščiu vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai K. U. sužalojimus – muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, E. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei K. U., o būtent: 2021 m. sausio 12 d., apie 18.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė K. U. kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai K. U. sužalojimą – kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti 2021 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog pripažino savo kaltę ir labai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, nukentėjusios atsiprašė, pastaroji jam atleido. Akcentuojama, kad nukentėjusioji šiuo metu yra nėščia ir jie planuoja tolimesnį bendrą gyvenimą.
3.2. Apeliantas pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti ir teigia, jog bando susitvarkyti savo gyvenimą, negirtauja ir intensyviai ieško darbo.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, proceso išlaidų nepriteisti, prokurorė prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės
7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7.2. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
7.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos pradėtos vykdyti praėjus vos 7 mėnesiams po E. K. paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (paleistas 2020 m. vasario 19 d.). E. K. yra teistas 6 kartus, iš kurių net 5 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 18–29, 3 t., b. l. 4-11, 26-29), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 30–34, 3 t., b. l. 12–16), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 40-42, 3 t., b. l. 22, 25). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-905-953/2021, kurioje E. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė nuteistojo E. K. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad E. K. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pagrįstai nustatyta ir E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7.4. Nuteistasis E. K. skunde prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę motyvuodamas, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji yra nėščia ir su ja planuoja bendrą gyvenimą, pasižada nenusikalsti ir susitvarkyti savo gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės iš esmės įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, E. K. aukščiau nurodomos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, yra deklaratyvios, jos nepaneigia pirmosios instancijos paskirtos bausmės pagrįstumo, bei nėra pagrindas dar labiau lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Teismas pastebi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie E. K. dedamas realias pastangas mėginant gyventi dorai, kas šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatuodamas, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrindo šią aplinkybę itin sureikšminti, kaip turinčią išimtinę ir didesnę reikšmę, kitų BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad E. K. buvo nustatytos netgi dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kartu akcentuotina, kad naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymas, praėjus kiek daugiau nei 7 mėnesiams po to, kai E. K. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimas E. K. atžvilgiu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. tuomet, kai dar nebuvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, akivaizdžiai rodo, kad E. K. ankstesnės skirtos bausmės jokio teigiamo poveikio nepadarė, pats nuteistasis akivaizdžiai išvadų nedaro.
7.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina nuteistojo E. K. susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. E. K. visiškai nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.
7.6. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. K. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, jų dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be kita ko pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik minimalų švelnesnės bausmės dydį. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, E. K. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. K. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo, nes ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. K. 102,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Z. Kastėnienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
11. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Z. Kastėnienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 102,06 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo E. K. 102,06 Eur (vieną šimtą du eurus, 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.