Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1437-877/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės K. L. 601,76 Eur už suteiktas paslaugas 20,09 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą iš centralizuotų šildymo sistemų daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo patalpų ir buto Nr. 23 savininke nuo 2012 m. balandžio 26 d. yra atsakovė K. L.. Atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpa yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, jos patalpai centralizuotos šilumos energijos ieškovė neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), name lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama bendriems šilumos nuostoliams. Be to, atsakovei, kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkei, kyla pareiga su kitais pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, išlaikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir šildymą. Atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už ieškovės laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. perduotą šilumos energiją. Paskutinis atsakovės atliktas mokėjimas buvo gautas 2013 m. balandžio mėnesį. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudarytos šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas.Atsakovė K. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pastatų junginys, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas laikotarpiu nuo 1924 – 1935 metų. 1993 metais pastatų grupėje buvo suprojektuota ir įrengta vieninga šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema. Šilumos vamzdyno planą patvirtina į bylą pateikta aksonometrinė schema. Dėl pastatuose esančių inžinerinių tinklų nuosavybės pastatų grupės savininkai jokių papildomų susitarimų nėra sudarę, inžineriniai tinklai priklauso visai pastatų grupei. Šiuo metu pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau po šių pastatų grindimis yra vamzdžiai, kuriais termofikacinis vanduo cirkuliuoja butuose(duomenys neskelbtini). Vamzdžiai, einantys per minėtus pastatus, išspinduliuoja šilumą į šiuos nuo centrinės šildymo sistemos atsijungusius pastatus. Tą patvirtina Šilumos tiekėjų asociacijos parengtas ,,Šilumos nuostolių per pogrindinį vamzdyną (duomenys neskelbtini)pastatų grupėje metodologinė analizė ir išvados įvertinimui skaičiuotėse“, šių aplinkybių neginčija ir ieškovė. Pastato, kuriame yra atsakovės butas, laiptinėse radiatorių ar kitų matomų šildymo įrenginių nėra. Tą patvirtina ir pastato planas su jame pažymėtais radiatoriais bei bendrijos pirmininko pranešimas ieškovei. Pastatas, kuriame yra atsakovės butas, yra 10390 m³ tūrio. Atsakovei kelia abejonių, kad ieškovė skaičiuodama vartotojams mokėtinas pinigų sumas už patalpų šildymą, laiko, kad pastate yra šildoma apytiksliai 50 proc. pastato. Pagal ieškovės užsakymu dr. R. S. 2010 m. parengtą auditą, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šildomas tūris sudaro 6193,44 m³. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017 m. lapkričio 9 d. pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovė teisės aktų nuostatų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų taikymu, nepažeidė, taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės K. L. ieškovei AB „Kauno energija” 601,76 Eur skolą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., 20,09 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš atsakovės valstybei 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-887/2012 ir 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-295-254/2013 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę šiai bylai. Nurodytose bylose taip pat buvo sprendžiamas skolos už ieškovės tiektą šilumos energiją butui Nr. 23, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. Byloje buvo remiamasi R. S. energetinio audito išvada bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2012 m. liepos 26 d. išvada, kurioje buvo nurodyta, kad namo bendrosioms reikmėms sunaudota šilumos energija apskaičiuojama pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kuris patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“, t. y. pagal namo laiptinių skaičių. Išvadoje buvo konstatuota, kad ginčo butas Nr. 23 yra name, kuriame yra keturios laiptinės, ir šiam namui negali būti priskiriamos laiptinės, esančios negyvenamosios paskirties pastate, nepriklausomai nuo to, kad vamzdynai į namo butus Nr. 21 ir 22 praeina per negyvenamosios paskirties pastato grindis. Toks laiptinių skaičius buvo konstatuotas R. S. 2010 m. pastato energetinio audito ataskaitoje, taip pat nustatytas VEI 2012 m. birželio 26 d. atlikus Namo šilumos tiekimo bei pastatų išdėstymo apžiūrą, kurioje dalyvavo ir atsakovė. Išvada pagrįsta Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir STR 2.01.09:2005 nuostatomis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl gyvenamojo namo ir negyvenamųjų patalpų vieningos šildymo sistemos bei dėl šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui taikytino koeficiento pagal 6 laiptines. M. L. užsakymu J. K. 2012 m. atliko tiriamąjį darbą „Šilumos nuostolių per pogrindinį vamzdyną (duomenys neskelbtini) pastatų grupėje metodologinė analizė ir išvados įvertinimui skaičiuotėse“, kuriame analizavo, kokie šilumos nuostoliai yra patiriami iki šiluma patenka į pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad pagal vieningą pastatų aksonometrinę schemą nustatyta, jog vamzdynai šilumos ir karšto vandens tiekimui į 104 DNSB 21 ir 22 butus yra pakloti kanale po administracinių patalpų grindimis, vamzdyno ilgis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 18,86 m, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 32,18 m., tai bendrojo naudojimo patalpų šilumos nuostoliai turi būti paskirstyti visiems dabartiniams šio pastatų komplekso savininkams vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Tiriamąjame darbe padaryta išvada, kad nustatyti šilumos kiekiai, patenkantys į patalpas nuo vamzdynų pagrindiniame kanale pagal dvimačio temperatūros lauko skaičiavimus, vertinant vidutines vasaros ir šildymo sezono sąlygas. Patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams išlaidos dėl gaunamo nuo pogrindinio vamzdynų šilumos kiekį, apskaičiuojamos pagal lentelėse pateiktas vertes priklausomai nuo vamzdyno ilgio atskirai kiekvienam mėnesiui. Taigi, skirtingi specialistai – R. S. ir J. K. – skirtingai įvertino situaciją dėl šilumos tiekimo ir paskirstymo, tačiau abi išvados jau buvo pateiktos nagrinėjant identišką ieškovės ir atsakovės atstovo ginčą 2012-2013 m. ir įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Šalys šioje byloje neprašė skirti ekspertizės, todėl teismas esant tapačioms aplinkybėms ir nesant jokių naujų įrodymų faktinės situacijos vertinti kitaip, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, neturi teisinio pagrindo. Atsakovei nesutinkant su ieškovės taikomu šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientu, atsakovė turėjo teisę kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tačiau duomenų, kad ji tokia teise pasinaudojo, byloje nėra. Komisijos pateikta išvada patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovės argumentai, kad ieškovė taiko neteisingą šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą, atmestini kaip nepagrįsti. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-295-254/2013 buvo išaiškinęs, kad pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 šilumos kiekio, sunaudoto bendro naudojimo patalpų šildymui, dalies priskyrimas konkrečiai patalpai, t. y. konkrečiai patalpai priskiriama dalis šilumos kiekio, priskirto bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai konkrečios patalpos naudingojo tūrio santykiui su visų patalpų naudingųjų tūrių suma. Atsakovės atstovas M. L. šioje byloje vėl kelia tą patį klausimą. Ieškovė pateikė išsamius kiekvieno buto duomenis iš VĮ Registrų centro, kuriuos naudoja skirstant į daugiabutį namą patiektą šilumos energiją atskiriems vartotojams, ir kuriuos koreguoja atitinkamai pasikeitus patalpų tūriui ir suinteresuotiems asmenims pasikeitusius duomenis įregistravus viešame registre bei apie tai pranešus ieškovei. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo laikotarpiu du kartus keitėsi tūrio duomenys ir jie atitinkamai naudojami paskirstant šilumos energiją patalpų savininkams. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės naudojamų patalpų tūrių duomenų teisingumu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 2 d. 104-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas pranešė AB ,,Kauno energija“, kad adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų nešildo. 2015 m. spalio 28 d. AB ,,Kauno energija“ rašte dėl šilumos paskirstymo metodo yra nurodžiusi, kad ,,bendrovė niekaip nėra susijusi su pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimu ir neturi išsamios informacijos apie tai, ar pastato BNP yra įrengti šildymo prietaisai, ar jų nėra, todėl gindama daugumos butų ir kitų patalpų savininkų interesus, skirstydama pastate suvartotą šilumą nuo 2015 m. balandžio 1 d. pagal Metodo Nr. 5 naujos redakcijos 3.1.1. punktą taiko XPŠ br = 18 proc. Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius (Jūsų atveju - daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininkas) oficialiu raštu informuotų bendrovę, jog pastato BNP pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų, nuo tokios informacijos pateikimo dienos būtų taikomas paskirstymo koeficientas XPŠ br = 10 proc.“. Pagal bylos duomenis iki 2015 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. O3-205 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo buvo taikomas 0,14 koeficientas pagal pastato energetinio audito duomenis. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2015 m. kovo 7 d., galiojančios redakcijos Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 numato, kad šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti. Atsakovės pateiktas 2014 m. gruodžio 2 d. daugiabučio namo bendrijos pirmininko S. Ž. raštas neišreiškia daugiabučio namo visų savininkų valios ir sprendimo bei nesudaro pagrindo taikyti kitą šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą. Ieškovės reikalavimas pateikti aktualius duomenis, patvirtinančius apie teisėtą šildymo prietaisų atjungimą ar jų nebuvimą pagal gyvenamojo namo projekte numatytą pastato šildymo schemą bendrojo naudojimo patalpose, siekiant kad būtų taikomas 10 proc. koeficientas, taip pat laikytinas pagrįstu, kadangi neteisėtas atjungimas gali išbalansuoti šilumos tiekimą į atskiras patalpas ir pažeisti butų ir kitų patalpų savininkų teises. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems patalpų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Skola už ieškovės perduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. (dovanojimo sutarties sudarymo) buvo neapmokėta M. L., ji yra susijusi su atsakovei padovanota ir nuosavybės teise priklausančia patalpa, todėl atsakovei kyla prievolė apmokėti su dovanotu turtu susijusį įsiskolinimą. Ieškovė pagrįstai skaičiavo mokestį už šilumą, kurio atsakovė nemokėjo ir dėl to nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. susidarė 601,76 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, 20,09 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Atsakovė už šiuos laikotarpius kitų paskaičiavimų, kurie leistų pagrįstai abejoti ieškovės paskaičiavimo teisingumu, nepateikė. Nėra pagrindo abejoti ieškovės atliktų paskaičiavimų ir Komisijos pateiktos išvados teisingumu. Ieškovė teisingai apskaičiavo atsakovės įsiskolinimo už jai atsakovės daliai tenkančią bendrosioms pastato reikmėms patiektą šilumos energiją ir pagrįstai ją prašo priteisti iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė K. L. apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:

7. 1. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl pastato bendro naudojimo patalpų šildymo būdo ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Iš pateiktos aksonometrinės schemos matyti, kad bendro naudojimo patalpose šildymo radiatoriai nebuvo nei suprojektuoti, nei įrengti. Nuo pat 1993 metų, kai pastatų kompleksas buvo pradėtas šildyti iš centralizuotu sistemų, centralizuotai tiekiama šiluma buvo naudojama tik gyvenamosioms patalpoms šildyti. Tokie buvo namo pajungimo prie centralizuotų šildymo sistemų projektiniai sprendiniai ir ieškovė nėra pateikusi jokių šiuos sprendinius paneigiančių duomenų. Nors ieškovės žinioje visą laiką buvo informacija, kad statinių komplekso bendrojo naudojimo patalpos niekada nebuvo šildomos iš centralizuotų sistemų, tam, kad taikyti teisingą ir realią padėtį atitinkantį šilumos paskirstymo metodą, iš apleliantės nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti duomenis apie bendrojo naudojimo patalpų šildymo prietaisų atjungimo teisėtumą. Visi ieškovės argumentai dėl galimo bendro naudojimo patalpų šildymo ar jų neteisėto atjungimo yra prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, juolab, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

7.2. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl dvejopo pastatų komplekse, (duomenys neskelbtini), esančio šildymo būdo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė nesilaikė higienos reikalavimų ir jai priklausančių gyvenamųjų patalpų nešildė, kaip tai numato teisės aktai. Apeliantė savo butą šildo dujiniu katilu. Iš apeliantės buto per sienas sklindančia šiluma dalinai sušildomos ir namo negyvenamosios patalpos (laiptinė), taip pat sienos, perdangos, palėpės patalpos ir pan. Už šią šilumą apeliantė moka individualiai, asmeninėmis lėšomis ir tokiu būdu prisideda prie bendrojo turto išlaikymo. Centralizuotos šilumos vartotojai įgyja nepagrįstą pranašumą prieš vietiniu būdu besišildančius šilumos vartotojus, kadangi centralizuotai šilumą vartojantiems ne tik, kad nereikia apmokėti vietiniu būdu besišildančių vartotojų patiriamų nuostolių dėl nešildomų pastato bendrųjų patalpų, bet individualiai besišildantieji vartotojai dar kartą turi apmokėti ir dalį centralizuotai suvartotos šilumos nuostolių, nors ši šiluma yra vartojama išimtinai centralizuotu būdu besišildančių vartotojų poreikiams tenkinti. Nustačius, kad pastato bendrojo naudojimo laiptinės centralizuotu būdu nešildomos teisėtai ar daugumos bendratučių sprendimu, vietiniu būdu besišildantis vartotojas dėl patiriamų šilumos nuostolių nebūtų apmokestinamas du kartus. Be to, apeliantė periodiškai prisideda prie šios sistemos išlaikymo, kas mėnesį mokėdama atskirą mokestį už šilumos sistemų priežiūrą namo bendrijai. Reikalavimas apmokėti ir dalį centralizuotos šilumos sistemoje suvartojamos šilumos yra perteklinis, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo kriterijams ir pažeidžiantis vartotojų lygiateisiškumo principą.

7.3. Teismas netyrė aplinkybių, kokiu pagrindu ieškovė priėmė sprendimą administracinės paskirties patalpas atleisti nuo pareigos apmokėti joms tenkančią bendrųjų šilumos nuostolių dalį. Komplekse buvo įrengta visas patalpas ir butus aptarnaujanti bendra šildymo sistema, jokio susitarimo, kad šilumos tiekimo vamzdynas yra išimtinai priskiriamas butams, niekada nebuvo sudaryta. Byloje yra pateiktas apeliantės užsakytas ir Šilumos tiekėjų asociacijos atliktas tiriamasis darbas, pagal kurį matyti, kad iš administracinėse patalpose esančių vamzdynų į šias patalpas yra išspinduliuojamas realus šilumos kiekis, dėl kurio gyvenamųjų butų bendraturčiai patiria žalą. Toks teisės aktų ir šilumos paskirstymo metodų taikymo interpretavimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi pažeidžia tiek Civilinio kodekso nuostatas, tiek ŠUĮ reikalavimus, nes dėl bendrų inžinerinių tinklų eksploatavimo atsirandantys nuostoliai apmokėjimui yra priskiriami tik daliai šių tinklų bendrasavininkių. Ieškovė nepagrįstai šilumą paskirsto ne visiems šildymo sistemos bendrasavininkiams. Kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada buvo pateikta visiškai nesusipažinus su bylos medžiaga.

7.4. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė apgaulingai nurodė, kad skirstydama bendro naudojimo šilumą naudojasi pastato energetinio audito duomenimis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad skaičiuodama mokesčius už suvartotą energiją vadovavosi atlikto energetinio audito išvadomis. Pateiktame 2018 m. balandžio 30 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti realūs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų aukščiai. Antstolio fiksuotus duomenis palyginus su į bylą pateiktais ieškovės duomenimis, matyti, kad ieškovė vykdydama šilumos paskirstymą daugiabučiame name niekada netaikė realių, faktines aplinkybes atitinkančių skaičių.

7.5. Apeliantė su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nurodė, kad būtinybė konstatuoti pasate realiai esančius patalpų aukščius iškilo tik susipažinus su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė 2018 m. liepos 10 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

8. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Nurodė, kad įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės, turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Teismas nagrinėdamas iš esmės analogišką bylą, nesant jokių naujų įrodymų ir faktinės situacijos vertinti kitaip, priėmė analogišką sprendimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017 m. lapkričio 9 d. pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovė teisės aktų nuostatų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų taikymu, nepažeidė, taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus ir tinkamus koeficientus. Teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovė savo poziciją dėl netinkamai skaičiuojamo tūrio reiškė visą bylos nagrinėjimo laiką, tačiau šio faktinių aplinkybių protokolo neteikė, antstolio paslaugas užsakė tik jau pasibaigus bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis bei į ankstesniais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad atsakovė įrodymus teikia tik tikslu vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, o prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas.

10. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad komisija 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui išvadą Nr. R2-(T)-2997 ,,Dėl išvados civilinėje byloje Nr. E2-20583-877/2017 teikimo“. Komisija palaiko Teismui pateiktą išvadą ir dėl apeliacinio skundo papildomų paaiškinimų ar įrodymų neturi. Prašome civilinę bylą spręsti Teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio nagrinėjimo

Apeliantė išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybe duoti paaiškinimus žodžiu. Žodinio proceso būtinybės ieškovė neargumentuoja, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimo priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją – ir prašė jį prijungti prie bylos.Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 str.). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovė tokį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą turėjo galimybę pateikti pirmojoje instancijoje, jei ketino ginčyti nurodytą pastato tūrį. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės teikiami nauji įrodymai, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).Teisme 2018 m. liepos 10 d. gauti ieškovės K. L. įgaliotų asmenų M. L. ir advokato Pauliaus Alšausko rašytiniai paaiškinimai. Šiuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl ieškovės AB „Kauno energija“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepagrįstumo. Šie atsakovės atstovų apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai laikytini atsiliepimais į ieškovės atsiliepimą, kuriuose iš naujo kartojami tie patys argumentai dėl šio ginčo, kurie buvo išdėstyti apeliaciniame skunde. Civilinio proceso įstatyme nėra numatytas toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas, t. y. teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo (CPK 110 str., 112 str., 227 str.). Šių argumentų pagrindu rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pareigą mokėti mokestį už suvartotą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, aiškinimo ir taikymo.Byloje nustatyta, kad atsakovei K. L. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 23 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas nuo 1997 metų yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, todėl į jos butą šiluma nėra tiekiama, tačiau jai yra skaičiuojamas mokestis už centralizuotai patiektą šilumą pastato bendrosioms reikmėms šildomos. Atsakovė, būdama namo bendraturte, privalo mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau nuo 2011 m. minėtų mokesčių nemoka. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu teigė, kad bendro naudojimo patalpos niekada nebuvo šildomos centralizuotai, jose šildymo prietaisai nebuvo nei suprojektuoti, nei įrengti, todėl ieškovė skaičiuodama mokesčius už bendrų patalpų šildymą turėtų taikyti 10 proc. koeficientą. Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šilumos paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendraturčių daugumos sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017).Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos vartotojui priklausančios patalpos (Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktas).Skirtingi šilumos paskirstymo metodai parengiami siekiant tinkamai apskaičiuoti šilumos kainą priklausomai nuo to, kokia pastate įrengta šildymo sistema. Taip patenkinami šilumos vartotojų poreikiai mokėti už realiai suvartojamą šilumos kiekį ir užtikrinama tinkama šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo interesų pusiausvyra. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjui nenustato pareigos gauti šilumos vartotojų sutikimą dėl konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo ar pakeitimo. Taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Toks pat šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo pagrindas buvo nurodytas ir Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarime Nr. O3-41 dėl rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo Nr. 5.Ieškovė prašė priteisti skolą iš atsakovės už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ (redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. liepos 31 d. iki 2015 m. kovo 6 d.) 3.1 papunktyje buvo įtvirtinti rekomenduojami koeficientai, kurių pagalba buvo nustatoma šilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir kurių dydis priklausė nuo pastate esančių laiptinių skaičiaus. Name, kuriame yra 4 laiptinės buvo taikomas koeficientas – 14 proc. Tokiu būdu ieškovė, apskaičiuodama šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, taikė šį koeficientą. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovė šį koeficientą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. kovo 6 d. taikė be pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad atsakovė buto savininke tapo tik 2012 m. balandžio 26 d., pagrįstai sprendė, kad ji privalo apmokėti skolas susijusias su dovanotu turtu už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. O3-205 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ pakeitimo“ metodas Nr. 5 buvo išdėstytas nauja redakcija ir pakeista rekomenduojamo šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo tvarka. Šio nutarimo 3.1 papunktyje numatyta, kad nuo 2015 m. kovo 7 d. šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas buvo nustatomas pagal Metode Nr. 5 pateiktą rekomendaciją, t. y. jo dydis priklausė nuo to, ar pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai bei nuo to, ar pastate yra bendrojo naudojimo patalpų: 1) tuo atveju, jei pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai – taikomas 18 proc. koeficientas (3.1.1 pp.); 2) kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų – 10 proc. dydžio koeficientas (3.1.2 p.). Kaip nustatyta byloje, ieškovė nuo 2015 m. kovo 7 d. nustatydama šilumos kiekį pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti taikė 18 proc. koeficientą. Atsakovės teigimu, turėjo būti taikomas 10 proc. koeficientas, nes bendrojo naudojimo patalpose niekada nebuvo įrengti šildymo prietaisai.Iš byloje pateiktos 2010 m. atlikto pastato energetinio audito ataskaitos 7 lentelės matyti, kad pastatas šildomas centralizuotai nuo miesto šilumos tinklų. Pastate įrengtas šilumos punktas ir vyraujantys šildymo prietaisai yra sekcijiniai ketiniai, plieniniai radiatoriai. Iš byloje pateiktų pastato planų nėra galimybės spręsti, kad bendro naudojimo patalpose nebuvo įrengta šildymo įrenginių. Byloje nėra pateikta jokių kitokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad pagal pastato šildymo sistemos projektą bendrojo naudojimo patalpose nėra ir nebuvo įrengta šildymo prietaisų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog šildymo įrenginių nėra ar jie buvo teisėtai atjungti nuo šildymo sistemos.Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu taip pat nurodė, jog ieškovė netinkamai apskaičiuoja pastato tūrį ir nepagrįstai į pastato plotą neįskaičiuoja pastate esančių administracinių patalpų, o teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi ankstesniais teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl parinkto metodo Nr. 5 tinkamumo, nustatė, kad šilumos paskirstymo metodo parinkimo klausimu konkrečiai pasisakė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendime, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-223-887/2012 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį dėl skolos iš buto Nr. 23 savininko M. L. (atsakovės tėvo, kuris 2012 balandžio 26 d. padovanojo butą atsakovei K. L.) priteisimo ir Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 3 d. nutartyje, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-295-254/2013. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad AB „Kauno energija“ pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 kaip labiausiai atitinkantį atsakovų daugiabučio namo šildymo sistemą metodus, todėl nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka. Pažymėtina, jog ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2017 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. R2-(T)-2997 nurodė, kad vadovaujantis Metodo Nr. 5 5.2 papunkčiu, tuo atveju, kai butų ar patalpų aukštis nevienodas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas proporcingai butų ar patalpų tūriui pagal šilumos dalies priskyrimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas buto tūrį padalinus iš visų pastato butų tūrių sumos. Pažymėtina, kad butų tūrių suma skirsis nuo pastato tūrio atsižvelgiant į tai, kad pastatą sudaro ne tik butai, bet ir bendrojo naudojimo patalpos.Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamosios paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administraciniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butams Nr. 21 ir Nr. 22 šilumą tiekiantis vamzdis praeina per administracinių pastatų pogrindinį kanalą. Administraciniai pastatai neprijungti prie centralizuotos šildymo sistemos ir šildosi kitokiu būdu, o praeinančiu vamzdynu šiluma tiekiama ne administraciniams pastatams šildyti, bet gyvenamojo pastato daliai šildyti. Šie faktai konstatuoti ir aukščiau minėtuose teismo sprendimuose, kuriais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad šiluma į namą tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas. Aplinkybė, kad atsakovė patalpų šildymui naudoja dujinį katilą, ir bendro naudojimo patalpų šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia atsakovės įrengti šildymo prietaisai, nepanaikina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visgi vamzdynu yra šildomos namo konstrukcijos, ir nepagrindžia argumento, kad dėl atsakovės nurodyto patalpų apšildymo būdo bendraturčiai nepatiria šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Byloje nėra ginčo dėl kiekio suvartotos šilumos, todėl laikoma, kad ieškovė pagrįstai taikė 18 proc. koeficientą, tinkamai paskaičiavo pastato plotą ir tūrį, bei sunaudotą kiekį energijos pastato šildymui bendraturčiams paskirstė teisingai.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.