Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-223-887/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė ieškinį ir priedus teismui pateikė nenurodydama konstruktyvių paskaičiavimų bendro naudojimo patalpų šildymui. Nurodė, kad sutinka su skaičiavimo metodu, tačiau nesutinka su skaičiais, įvedamais į bendro naudojimo patalpų formulę: energetinį auditą atlikęs dr. R. S. 2.1 lentelėje nurodė, kad šildomas pastato tūris yra 6 193,44 m³, tuo tarpu ieškovė šildomą tūrį nurodo 4 344,3 m³;Ieškovė iš esmės pateikia neteisingą ir nepagristą informaciją, taikant skaičiavimus už bendro naudojimo patalpų šilumą nuo 2003 iki 2012 metų. Nurodo, kad pateiktoje informacijoje–skaičiuotėje butui Nr. 23 sunaudota šiluma paskaičiuota: 29706,1 kWh : 0,1680536 MW x 0,000208 MW = 36,800kWh. Analizuojant šią skaičiavimo eilutę matyti, kad ji neturi matematinės išraiškos, joje nepritaikyta vieninga mato vienetų sistema, operatorių pirmumas, atliekant veiksmus, vietoj 36,800 kWh gaunama 798,4234 kWh. Atlikus veiksmus: 168,0536 x 0,208 = 34,955148 kWh; 29706,1: 34,955148 - 798,4934 kWh; Ieškovė nepateikė teismui atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą;Teismas neįsigilino į bendro naudojimo patalpų skaičiavimo formulę, o tik pripažino, kad dėl konkrečių skaičių nepasisako. Statiniui Nr. 20/112390, atskiroms patalpų dalims mokesčiai skaičiuojami su išimtimis, darant klaidas, pavyzdžiui, butui Nr. (duomenys neskelbtini) į bendro naudojimo patalpų formulę įveda nepagristą statinio gyvenamosios dalies šildomo ploto kubatūrą 4344,30 m³, kai pastato energetinio audito duomenų lentelėje duomenys yra 6193,44 m³, o VĮ Registrų centro duomenų bazėje pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tūris – 0390,0 m³. Tarp ieškovės ir VĮ Registrų centro duomenų skirtumas 6045,7 m³, tarp VĮ Registrų centro duomenų bazės su pastato audito duomenų – 4196,56 m³. Šis skirtumas prilygsta pastato tūrio ir tūrio (šildomo) santykiniam dydžiui, nes įvertinti palėpėje įrengti butai. Skaičiuojant butui Nr. (duomenys neskelbtini) už bendro naudojimo patalpų šildymą, tūris formulėje yra vienas svarbiausių rodmenų;Teismas nevertino kiekvienam posėdžiui pagrįstų atsiliepimų į ieškinį. Ieškovė kiekvienam posėdžiui teikė papildomą medžiagą BNP skaičiavimui. Teismas neatsižvelgė į vieningos statinio šildymo sistemos esmę (pastato planai ir šilumos tinklų aksonometrinė schema), į pastato tūrį ir šildomą tūrį, kai ieškovė šildomą tūrį rodo 4344,0 m³, o pastato energetinis auditas – 6193,44 m³. Teismas taip pat neįvertino statinio laiptinių skaičiaus vieningos šildymo sistemos atžvilgiu;Kai tendencingai analizuojami statinio Nr. 20/112390 atskiri fragmentai, nepripažįstama vieninga veikianti šildymo sistema, o analizuojamas gyvenamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Metodą Nr. 5 praranda skaičiavimo esmę ir prasmę. Šilumos tiekėjų asociacijos daktarė J. K. pripažįsta vieningą Šildymo sistemą ir teigia, kad į šilumos bendro naudojimo patalpų formulę turi būti įstatyti kiti rodmenys. Nurodė, kad apeliantas tiesioginio ryšio su šilumos nuostoliais, administraciniam pastate neturi, administraciniame pastate sunaudojamas šilumos kiekis ir neūkiškumas – ne jo problema, nes jis nėra bendrijos narys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl apelianto skolos už jam proporcingai tenkančią patiektą šilumos energiją pastato bendrosioms reikmėms, susidariusios per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d., todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skolos nuo 2003 m. iki 2006 m. kovo 1 d. paskaičiavimo teisingumu teismas neturi pagrindo pasisakyti, kuomet pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad ginčo mokestis apeliantui buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2003 m. spalio mėnesio ir jis buvo ieškovės informuotas apie jo paskaičiavimo tvarką ir duomenų reikšmes (I t., b.l. 34-35).

Byloje buvo gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2012-07-26 išvada, kurioje buvo nurodyta, kad namo bendrosioms reikmėms sunaudota šilumos energija apskaičiuojama pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kuris patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“, t.y. pagal namo laiptinių skaičių. Išvadoje buvo konstatuota, kad apelianto butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra name (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios laiptinės ir šiam namui negali būti priskiriamos laiptinės, esančio negyvenamosios paskirties pastate bei nepriklausomai nuo to, kad vamzdynai į namo butus Nr. (duomenys neskelbtini) praeina per negyvenamosios paskirties pastato grindis, skaičiavimo metodikai tai neturi įtakos. Toks laiptinių skaičius buvo konstatuotas 2010 m. pastato energetinio audito ataskaitoje, taip pat nustatytas VEI 2012-06-26 atlikus Namo šilumos tiekimo bei pastatų išdėstymo apžiūrą, kurioje dalyvavo ir atsakovas (I t., b.l. 127, 139). Tokia išvada pagrįsta NTR duomenimis ir STR 2.01.09:2005 nuostatomis, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pritarti atsakovui dėl gyvenamojo namo ir negyvenamųjų patalpų vieningos šildymo sistemos bei dėl šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui taikytino koeficiento pagal 6 laiptines.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė, skaičiuodama mokestį naudoja netinkamus duomenis apie pastato tūrį ir šį argumentą grindžia 2010 atlikto pastato energetinio audito 2.1 lentelės duomenimis. Apeliantas teigia, kad šioje lentelėje yra nurodyta, jog šildomas pastato tūris yra 6193,44 m³, o ieškovė šildomą tūrį rodo tik 4344,30 m³. Tačiau šioje lentelėje yra nurodyti pastato bendrieji ir techniniai duomenys, o apeliantas skaičių 6193,44 m³ galimai gavo padauginęs viso pastato bendrąjį šildomų patalpų plotą (1935,45 m²) iš patalpų aukščio (3.20 m²). Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi duomenys, naudojami šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekiui apskaičiuoti, pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Šis normatyvinis aktas buvo pateiktas į bylą (I t., b.l. 56-60) su ieškovės detaliu paaiškinimu apie mokesčio skaičiavimo tvarką. Šio metodo 5 punkte aprašomas šilumos kiekio, sunaudoto bendro naudojimo patalpų šildymui, dalies priskyrimas konkrečiai patalpai, t.y. konkrečiai patalpai priskiriama dalis šilumos kiekio, priskirto bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai konkrečios patalpos naudingojo tūrio santykiui su visų patalpų naudingųjų tūrių suma. Apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl ieškovės atliktų skaičiavimų šio metodo pagrindu neteisingumo, todėl jo apeliacinio skundo argumentus, kurie grindžiami 2010 atlikto pastato energetinio audito 2.1 lentelės pastato bendrųjų ir techninių duomenų pagrindu atliktais skaičiavimais, laikyti pagrįstai nėra pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė atsiliepimo į jo atsiliepimus. Nagrinėjamu atveju bylai nagrinėti teisme buvo pasirengiama skiriant parengiamąjį teismo posėdį (CPK 228 str.), bet ne paruošiamųjų dokumentų būdu, kuomet ieškovė privalėtų pateikti atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą (dubliką). Teismas, nesant CPK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, negalėjo bylai pasirengti pastaruoju būdu, todėl procesinės teisės pažeidimo dėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme nepadarė. Teismas nagrinėdamas bylą tinkamai įgyvendino kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 str.). Į bylą buvo pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo paskaičiuoti mokesčiai bei paaiškintos padarytos skaičiavimo ir apsirikimo klaidos (I t. b.l. 10-11, 31-32, 34-35,36-37, 145-152, II t., b.l. 2-21, 25-26). Buvo įvertinta visų byloje surinktų įrodymų visuma, teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais teismas grindė savo išvadas bei dėl kurių atmetė atsakovo atsikirtimus (CPK 185 str., 270 str. 4 d.). Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški pirmosios instancijos teismui pateiktam atsiliepimui ir paaiškinimams, kurie neduoda pagrindo kitaip įvertinti ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.