Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017 m. birželio 28 d. ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 601,76 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 20,09 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m.gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį, 51,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1,71 Eur už duomenų gavimą (1 t., b. l. 3-7). Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė tiekia šilumą iš centralizuotų šildymo sistemų adresu daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame bendrojo naudojimo patalpų ir buto Nr. 23 savininkė nuo 2012 m. balandžio 26 d. yra atsakovė K. L.. Atsakovei nuosavybės teise priklausanti Patalpa yra atjungta nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, todėl jos Patalpai centralizuotos šilumos energijos Ieškovas neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), name lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama bendriems šilumos nuostoliams. Be kita ko, Atsakovei kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkei kyla pareiga su kitais Pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai asmeninės nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie Pastato bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, išlaikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir šildymą. Atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už Ieškovo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. perduotą šilumos energiją. Paskutinis Atsakovės atliktas mokėjimas buvo gautas 2013 m. balandžio mėnesį. Tarp Ieškovo ir Atsakovės nėra sudarytos šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas.Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Nurodo, kad Pastatų junginys, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas laikotarpiu nuo 1924 – 1935 metų (toliau – Pastatų grupė). 1993 metais pastatų grupėje buvo suprojektuota ir įrengta vieninga šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema. Šilumos vamzdyno planą patvirtina kartu į bylą pateikiama aksonometrinė schema. Dėl pastatuose esančių inžinerinių tinklų nuosavybės pastatų grupės savininkai jokių papildomų susitarimų nėra sudarę, t.y. inžineriniai tinklai priklausė ir priklauso visai pastatų grupei. Šiuo metu pastatai (duomenys neskelbtini) yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau po šių pastatų grindimis yra vamzdžiai, kuriais termofikacinis vanduo cirkuliuoja butuose (duomenys neskelbtini). Vamzdžiai einantys per minėtus pastatus išspinduliuoja šilumą į šiuose nuo centrinės šildymo sistemos atsijungusius pastatus. Tą patvirtina Šilumos tiekėjų asociacijos parengtas ,,Šilumos nuostolių per pogrindinį vamzdyną (duomenys neskelbtini) pastatų grupėje metodologinė analizė ir išvados įvertinimui skaičiuotėse“, šių aplinkybių neginčija ir ieškovė. Pastato, kuriame yra atsakovės butas laiptinėse radiatorių ar kitų matomų šildymo įrenginių nėra. Tą patvirtina ir pastato planas su jame pažymėtais radiatoriais, bei bendrijos pirmininko pažyma / pranešimas ieškovei. Pagal gautus ieškovės žodinius ir rašytinius paaiškinimus, AB ,,Kauno energija“ skaičiuodama mokesčio dydį už patalpoms skirtą šilumos energiją, laiko, kad visas adresu (duomenys neskelbtini) šildomas tūris sudaro 5154 m³ (matyti iš 2016 m. lapkričio sąskaitos faktūros). Pastatas, kuriame yra atsakovo butas yra 10390 m³ tūrio. Atsakovui kelia abejonių tai, kad ieškovė skaičiuodama vartotojams mokėtinas pinigų sumas už patalpų šildymą, laiko kad pastate yra šildoma apytiksliai 50 proc. pastato. Šioje vietoje atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal pačios ieškovės užsakymu 2010 m. parengtą Dr. R. S. auditą, pastate, kurio unikalus numeris 1992-4007-9018 šildomas tūris sudaro 6193,44 m³ (tai yra apytiksliai 60 proc. pastato – be Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos išvadų). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017-11-09 pateiktoje išvadoje (1 t., b. l. 160-163) nurodė, jog ieškovas teisės aktų nuostatų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų taikymu, nepažeidė, taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus. 2015 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. O3-205 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-205) Komisija išdėstė Metodą Nr. 5 nauja redakcija. Nutarimu Nr. O3-205 išdėsčius Metodą Nr. 5 nauja redakcija, be kita ko, buvo pakeista rekomenduojamo šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo tvarka. Vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 papunkčiu nuo 2015 m. kovo 7 d. šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas buvo nustatomas pagal Metode Nr. 5 pateiktą rekomendaciją ir jo dydis priklausė nuo to, ar pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai bei nuo to, ar pastate yra bendrojo naudojimo patalpų: tuo atveju, jei pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai – vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1.1 papunkčiu, buvo taikomas 18 proc. koeficientas; kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų – vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1.2 papunkčiu, buvo taikomas 10 proc. dydžio koeficientas. Kaip matyti ginčijamo koeficiento dydis priklauso nuo to, ar Pastate bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, o jei tokie neįrengti – būtina nustatyti, ar šildymo prietaisai pastate neįrengti (arba demontuoti) teisėtai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Metodo Nr. 5 5.2 papunkčiu, tuo atveju, kai butų ar patalpų aukštis nevienodas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas proporcingai butų ar patalpų tūriui pagal šilumos dalies priskyrimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas buto tūrį padalinus iš visų pastato butų tūrių sumos. Pažymėtina, kad butų tūrių suma skirsis nuo pastato tūrio atsižvelgiant į tai, kad pastatą sudaro ne tik butai, bet ir bendrojo naudojimo patalpos. Pasisakydama dėl pastato tūrio skaičiavimo, Komisija nurodė, kad nepriklausomai nuo to ar Pastatui ir Administraciniams pastatams buvo suprojektuota vieninga šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistema, ar minėtiems pastatams niekada nebuvo suprojektuota vieninga šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistema, šilumos paskirstymo atžvilgiu Administraciniai pastatai traktuojami kaip atskiras objektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatyta, kad atsakovei K. L. nuo 2012 m. balandžio 26 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11). Šį butą atsakovei padovanojo jos tėvas, šioje byloje atsakovės atstovas pagal įgaliojimą, M. L.. Atsakovės butas nuo 1997-01-17 teisėtai atjungtas nuo centalizuoto namo šildymo, mokesčiai atsakovei skaičiuojami už jai proporcingai tenkančią patiektą šilumą pastato bendrosioms reikmėms (1 t. 4, 31-32 b.l.).Ieškovė šiam daugiabučiam namui centralizuotai tiekia šilumą. AB „Kauno energija“ apyvartos žiniaraštyje paskaičiuota, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m.gegužės 1 d. yra 601,76 Eur (1 t.,7-9 b. l. ). 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-887/2012 ir 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-295-254/2013 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę šiai bylai. Nurodytose bylose taip pat buvo sprendžiamas skolos už ieškovės tiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. Byloje buvo remiamasi R. S. energetinio audito išvada bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2012-07-26 išvada, kurioje buvo nurodyta, kad namo bendrosioms reikmėms sunaudota šilumos energija apskaičiuojama pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kuris patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“, t.y. pagal namo laiptinių skaičių. Išvadoje buvo konstatuota, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra name (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios laiptinės ir šiam namui negali būti priskiriamos laiptinės, esančio negyvenamosios paskirties pastate bei nepriklausomai nuo to, kad vamzdynai į namo butus Nr. (duomenys neskelbtini) praeina per negyvenamosios paskirties pastato grindis, skaičiavimo metodikai tai neturi įtakos. Toks laiptinių skaičius buvo konstatuotas R. S. 2010 m. pastato energetinio audito ataskaitoje (1 t., b. l. 127-145), taip pat nustatytas VEI 2012-06-26 atlikus Namo šilumos tiekimo bei pastatų išdėstymo apžiūrą, kurioje dalyvavo ir atsakovas. Tokia išvada pagrįsta NTR duomenimis ir STR 2.01.09:2005 nuostatomis ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti dėl gyvenamojo namo ir negyvenamųjų patalpų vieningos šildymo sistemos bei dėl šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui taikytino koeficiento pagal 6 laiptines.M. L. užsakymu J. K. 2012 m. atliko tiriamąjį darbą „Šilumos nuostolių per pogrindinį vamzdyną (duomenys neskelbtini) pastatų grupėje metodologinė analizė ir išvados įvertinimui skaičiuotėse“, kuriame analizavo, kokie šilumos nuostoliai yra patiriami iki šiluma patenka į pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad pagal vieningą pastatų aksonometrinę schemą nustatyta, jog vamzdynai šilumos ir karšto vandens tiekimui į 104 DNSB 21 ir 22 butus yra pakloti kanale po administracinių patalpų grindimis, vamzdyno ilgis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 18,86 m, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 32,18 m., tai bendrojo naudojimo patalpų šilumos nuostoliai turi būti paskirstyti visiems dabartiniams šio pastatų komplekso savininkams vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Tiriamąjame darbe padaryta išvada, kad nustatyti šilumos kiekiai, patenkantys į patalpas nuo vamzdynų pagrindiniame kanale pagal dvimačio temperatūros lauko skaičiavimus, vertinant vidutines vasaros ir šildymo sezono sąlygas. Patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams išlaidos dėl gaunamo nuo pogrindinio vamzdynų šilumos kiekį, apskaičiuojamos pagal lentelėse pateiktas vertes priklausomai nuo vamzdyno ilgio atskirai kiekvienam mėnesiui (1 t., b. l. 78-84). Akivaizdu, kad skirtingi specialistai- R. S. ir J. K. skirtingai įvertino situaciją dėl šilumos tiekimo ir paskirstymo, tačiau šios abi išvados jau buvo pateiktos nagrinėjant identišką ieškovės ir atsakovės atstovo ginčą 2012-2013 m. ir įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Šalys šioje byloje neprašė skirti ekspertizės, todėl teismas esant tapačioms aplinkybėms ir nesant jokių naujų įrodymų faktinės situacijos vertinti kitaip, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2012-01-01) numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.Atsakovei nesutinkant su ieškovės taikomu šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientu ir dėl to kilus ginčui, atsakovė turėjo teisę kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Byloje duomenų, kad atsakovė tokia teise pasinaudojo, nėra. Komisijos pateikta išvada šioje byloje patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į paminėtus motyvus, atsakovės argumentai, kad ieškovė taiko neteisingą šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).Minėtose bylose taip pat buvo keliamas klausimas dėl ginčo pastato tūrio duomenų, kuriuos ieškovė naudoja skirstydama bendraturčiams patiektą šilumos energiją. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-295-254/2013 buvo išaiškinęs, kad pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 šilumos kiekio, sunaudoto bendro naudojimo patalpų šildymui, dalies priskyrimas konkrečiai patalpai, t.y. konkrečiai patalpai priskiriama dalis šilumos kiekio, priskirto bendro naudojimo patalpų šildymui, proporcingai konkrečios patalpos naudingojo tūrio santykiui su visų patalpų naudingųjų tūrių suma. Atsakovės atstovas M. L. ir šioje byloje vėl kelia tą patį klausimą. Ieškovė pateikė išsamius kiekvieno buto duomenis iš VĮ Registrų centras, kuriuos naudoja skirstant į daugiabutį namą patiektą šilumos energiją atskiriems vartotojams, ir kuriuos koreguoja atitinkamai pasikeitus patalpų tūriui ir suinteresuotiems asmenims pasikeitusius duomenis įregistravus viešame registre bei apie tai pranešus ieškovei. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo laikotarpiu du kartus keitėsi tūrio duomenys ir jie atitinkamai naudojami paskirstant šilumos energiją patalpų savininkams. Teismas, įvertinęs patalpų tūrį pagrindžiančius įrodymus, kuriuose yra nurodytas patalpų plotas, jų aukštis (2 t., b. l. 12-14), neturi pagrindo abejoti ieškovės naudojamų patalpų tūrių duomenų teisingumu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-12-02 104-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas S. Ž. pranešė AB ,,Kauno energija“, kad adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai bendrojo naudojimo patalpų nešildo (bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra). 2015-10-28 AB ,,Kauno energija” rašte dėl šilumos paskirstymo metodo yra nurodžiusi, kad ,,Bendrovė niekaip nėra susijusi su Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksplotavimu ir neturi išsamios informacijos apie tai, ar Pastato BNP yra įrengti šildymo prietaisai, ar jų nėra, todėl gindama daugumos butų ir kitų patalpų savininkų interesus, skirstydama Pastate suvartotą šilumą nuo 2015-04-01 pagal Metodo Nr. 5 naujos redakcijos 3.1.1. punktą taiko XPŠ br = 18 % (vietoje iki tol taikyto XPŠ bn = 0,14 arba 14 %). Jeigu Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius (Jūsų atveju – daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininkas) oficialiu raštu informuotų Bendrovę apie tai, jog Pastato BNP pagal Pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų, nuo tokios informacijos pateikimo dienos būtų taikomas paskirstymo koeficientas XPŠ br = 10 % (pagal metodo Nr. 5 naujos redakcijos 3.1.2. punktą).“ Atsakovės teigimu, ieškovė 2014-12-02 buvo gavusi pranešimą, kad bendrojo naudojimo patalpose šilumos prietaisų nėra, todėl ieškovė vadovaudamasi Metodu Nr. 5, turėjo laikyti 10 proc. kooficientą.Tuo metu galiojusios redakcijos Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41) numatė, kad šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas nustatomas pagal: 1) šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, 2) pagal pastato energetinio audito duomenis 3) šalių susitarimu. Pagal bylos duomenis iki 2015 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. O3-205 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo buvo taikomas 0,14 koeficientas pagal pastato energetinio audito duomenis.Pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2015-03-07, galiojančios redakcijos Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 numato, kad šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti. Atsakovės pateiktas 2014-12-02 daugiabučio namo bendrijos pirmininko S. Ž. raštas neišreiškia daugiabučio namo visų savininkų valios ir sprendimo bei nesudaro pagrindo taikyti kitą šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą. Tokia įstatymų leidėjo valia, pagal kurią šilumos tiekėjui turi būti pateiktas daugiabučio namo bendraturčių teisės aktų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas, kuriuo bendraturčiai pasirinko taikyti šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą, siekiama užtikrinti patalpų savininkų valią balsų dauguma apsispręsti, kokį iš konkrečioje situacijoje galimų koeficientų pasirinkti taikyti, kadangi atskirų patalpų savininkų valia gali ir nesutapti.Ieškovės reikalavimas pateikti aktualius duomenis, patvirtinančius apie teisėtą šildymo prietaisų atjungimą ar jų nebuvimą pagal gyvenamojo namo projekte numatytą pastato šildymo schemą bendrojo naudojimo patalpose, siekiant kad būtų taikomas 10 proc. koeficientas, taip pat laikytinas pagrįstu, kadangi neteisėtas atjungimas gali išbalansuoti šilumos tiekimą į atskiras patalpas ir tokiu būdu pažeisti butų ir kitų patalpų savininkų teises.Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.Atsakovei priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame name, kuriam ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją. Ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – butas Nr. (duomenys neskelbtini) – atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio byloje nėra. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems patalpų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4, 6.38, 6.59 straipsniai). Civilinio kodekso 6.474 straipsnyje nustatyta, kad apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Skola už ieškovės perduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-04-26 (dovanojimo sutarties sudarymo) buvo neapmokėta M. L., ji yra susijusi su atsakovei padovanota ir nuosavybės teise priklausančia patalpa, todėl atsakovei kyla prievolė apmokėti su dovanotu turtu susijusį įsiskolinimą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė pagrįstai skaičiavo mokestį už šilumą, kurio atsakovė nemokėjo ir dėl to nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. susidarė 601,76 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, 20,09 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m.gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Atsakovė už šiuos laikotarpius kitų paskaičiavimų, kurie leistų pagrįstai abejoti ieškovės paskaičiavimo teisingumu, nepateikė (CPK 178 str.). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktų paskaičiavimų ir Komisijos pateiktos išvados teisingumu, todėl sprendžia, kad ieškovė teisingai apskaičiavo atsakovės įsiskolinimo už jai atsakovės daliai tenkančią bendrosioms pastato reikmėms patiektą šilumos energiją ir pagrįstai ją prašo priteisti iš atsakovės. Iš atsakovės priteistina ieškovei 601,76 Eur skola, 20,09 Eur dydžio delspinigiai (CK 4.82 str., 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.258 str.).Atsakovei praleidus terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos 15 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1,71 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašo suformavimą (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.).Iš atsakovės priteistinos 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, 601,76 Eur (šešių šimtų vieno euro 76 ct) skolą už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. bei 20,09 Eur (dvidešimt eurų 9 ct) delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m.gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,14 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.