Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio bei nuteistojo E. E. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir 215 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant A. R. šiuos įpareigojimus: 1) per visą probacijos laiką toliau dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; 2) pirmus 6 (šešis) probacijos mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi; 3) visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdysiančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

Taip pat A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigota įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

E. E. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir 215 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir E. E. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

J. M. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir 215 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir J. M. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant šiuos įpareigojimus: 1) per visą probacijos laiką toliau dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; 2) pirmus 6 (šešis) probacijos mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi; 3) visą probacijos laiką neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdysiančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai).

Taip pat J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Be to, šiuo nuosprendžiu A. R. ir L. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, G. P., V. S. ir G. S. išteisinti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Nuosprendžiu taip pat nuspręsta pripažinti nukentėjusiajai J. B., civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinio padavimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Nuosprendyje nurodytos pripažintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:

kaltinamasis A. R., atlikdamas laivės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais kaltinamaisiais A. R., galimai su J. M., kurio atžvilgiu byla teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi išskirta į kitą baudžiamąją bylą, E. E., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei laisvėje esančiais J. M., V. S., G. P., G. S., L. S., nežinančia apie nusikalstamą veiką S. M., nežinančia apie vykdomą nusikalstamą veiką S. E., A. R. iš A. R., galimai J. M., E. E. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs duomenis asmenų, kurie sutiko leisti pasinaudoti savo banko sąskaitomis apgaule įgytiems pinigams pervesti bei juos išgryninti – V. S., G. P., G. S., S. E. bei jų bankų sąskaitų numerius, 2016-12-14 apie 11.58 val., A. R., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iš neteisėtai laikomo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai J. B. į telefono abonentą, prisistatė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju T. P. ir melagingai pranešė, kad buvo įsilaužta į jos sąskaitą ir daromas pinigų pervedimas, kad šiuo metu jie bando sustabdyti pavedimą, pranešė, kad ją sujungs su banko nusikaltimų ir prevencijos skyriumi, po ko jis – A. R. melagingai pranešė, kad jis bando sulaikyti įtariamus asmenis, užblokuoti jos sąskaitą, paklausė kokiu būdu ji jungiasi prie banko sąskaitos, J. B. nurodžius, kad ji turi du elektroninės bankininkystės generatorius keturioms sąskaitoms, A. R. paprašė padiktuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankų prisijungimo ID kodus, nurodė jai, kad taip daryti yra labai nesaugu, liepė į generatorių suvesti slaptažodį, kurį ji turi A. R. padiktuoti. A. R. suklaidinta, nukentėjusioji J. B. į generatorių suvedinėjo kodus, diktuodama juos A. R.. Tokiu būdu J. B. apgaule suklaidinta, A. R. pateikė savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių bankininkysčių ID kodus, prisijungimo slaptažodžius ir generatorių sugeneruotus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną – 2016-12-14, A. R., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino laisvėje esančiai L. S., ir padiktavęs jai iš nukentėjusios J. B. apgaule išviliotus minėtų banko sąskaitų elektroninių bankininkysčių prisijungimo duomenis – ID kodus, prisijungimo slaptažodžius ir generatorių sugeneruotus kodus, nurodė L. S. prisijungti prie J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ir iš jų pervesti pinigus į A. R. nurodytų asmenų, nurodytas banko sąskaitas, priklausančias V. S., S. E., G. P., G. S..

L. S., vykdydama nusikalstamus A. R. nurodymus, būdama (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Telia“ telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu jos seseriai R. S. suteikta internetine prieiga IP (duomenys neskelbtini) (sesijos 12:10:22 - 12:38:35 val.) ir IP (duomenys neskelbtini) (sesijos 13:34:45 - 14:44:22 val.), neteisėtai panaudojo J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų elektroninių bankininkysčių ID kodus, prisijungimo slaptažodžius ir generatorių sugeneruotus kodus pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, žinodama, kad jie gauti nusikalstamu būdu ir pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios J. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios J. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai atliko šiuos pavedimus į G. P., V. S., S. E., G. S. priklausančias, A. R. jai nurodytas banko sąskaitas :

2016-12-14 iš J. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 2000,00 eurų į G. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

2016-12-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 600,00 eurų į V. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

2016-12-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000,00 eurų į V. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė 2000,00 eurų į G. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė 2000,00 eurų į S. E. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

2016-12-14 iš J. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 1000,00 eurų į G. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė 1000,00 eurų į G. S. AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė 900,00 eurų į G. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

G. P., vykdydamas A. R. neteisėtai laikomu telefonu duotus nurodymus, į G. P. banko sąskaitą iš J. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 2000,00 eurų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 2000,00 eurų tą pačią dieną – 2016-12-14 nuvyko išgryninti į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, esantį adresu AB (duomenys neskelbtini), tačiau neišgrynino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. P. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus gražino atgal į J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas.

V. S., vykdydamas galimai J. M. telefonu duotus nurodymus, būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 600,00 eurų nuimdamas išgrynino 2016-12-14 12.29 val. bankomate „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 1000,00 eurų: 2016-12-14 12.52 val. nuimdamas išgrynino 500,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, 2016-12-14 13.18 val. nuimdamas išgrynino 300,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, o likusių 200,00 eurų neišgrynino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas šią V. S. banko sąskaitą užblokavo. Po ko V. S., tą pačią dieną, vykdydamas J. M. telefonu duotus nurodymus, išgrynintus pinigus – 750,00 eurų perdavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, 150,00 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui, 500,00 eurų perdavė (duomenys neskelbtini), netoli „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai.

S. E., nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, jos brolio E. E. telefoniniu prašymu, jai į banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 2000,00 eurų, E. E. prašymu, turėjo pervesti E. E. nurodytam asmeniui bei išgryninti ir perduoti asmeniui, kurį E. E. nurodys, tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasinaudojant banko sąskaitos elektronine bankininkyste pasikėsinus 400,00 eurų pervesti E. E. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, paaiškėjo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas S. E. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus gražino atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą.

G. S., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens duotus nurodymus, į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule pervestus pinigus – 2900,00 eurų : 2016-12-14 14.55 val. nuimdamas išgrynino 500,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-14 14.56 val. nuimdamas išgrynino 50,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-14 15.10 val. nuimdamas išgrynino 500,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-14 15.21 val. nuimdamas išgrynino 500,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-14 15.21 val. nuimdamas išgrynino 400,00 eurų bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusių 950 eurų neišgrynino ir nuo savo sąskaitos nenuėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. S. banko sąskaitą užblokavo ir jo sąskaitoje kaip likutį likusius pinigus -1034,38 eurų gražino atgal į J. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

S. M., nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydama galimai J. M. telefonu duotus prašymus, 2017-01-08, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, atvyko paimti iš V. S. šiam į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule pervestus likusius 200,00 eurų, kurių anksčiau V. S. nepavyko išgryninti, nes V. S. sąskaita buvo užblokuota, tačiau šių pinigų ji iš V. S. negavo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. S. sąskaita taip ir liko AB „(duomenys neskelbtini)“ užblokuota.

Kaltinamieji A. R., A. R., E. E., J. M., L. S., G. P., V. S., G. S. bendrais veiksmais – neteisėtai apgaule įgyjant ir disponuojant svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant svetimus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – J. B. priklausantį turtą – 4900 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 600,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 5000 eurų, tuo nukentėjusiajai J. B. padarė 4900,00 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė (patikslinti, nurodant padarytos žalos dydį) turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5000,00 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. prašo jį išteisinti, nes nusikaltimo nepadarė. Nuteistojo nuomone, byloje nėra jo kaltės įrodymų, jis buvo nuteistas remiantis tik vieno kaltinamojo parodymais.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl A. R. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir dėl šių nusikalstamų veikų A. R. išteisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant tokias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio dėl abiejų nusikalstamų veikų, gynėjas prašo A. R. galimai atliktus veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir išteisinti jį pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Netenkinus ir šio reikalavimo, skunde prašoma A. R. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o paskyrus laisvės atėmimą – atidėti bausmės vykdymą. Taip pat skunde prašoma atmesti A. R. atžvilgiu J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,.(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius

3.1. Skunde visų pirma pažymima, jog A. R. anksčiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose buvo kaltinamas atlikęs iš esmės tapačius veiksmus, kaip ir šioje byloje, tačiau visais atvejais jis nuteistas pagal skirtingus BK straipsnius. Be to, priešingai, nei anksčiau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, šioje byloje ir nuosprendyje nėra atskirai nurodyta kokius konkrečius veiksmus galimai padarė A. R.. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir pamatinis principas ubi eadem ratio, ibi idem ius, reiškiantis, jog kai yra ta pati priežastis, taikoma ta pati teisės nuostata ir panašiose bylose priimamas tas pats sprendimas.

3.2. Toliau skunde advokatas nurodo, jog byloje nebuvo surinkta jokių tiesioginių A. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, jo kaltė šioje byloje buvo grindžiama išimtinai netiesioginiais selektyviais įrodymais, nepatvirtinančiais jo kaltės, t. y. kaltinamojo G. P. ir liudytojo P. P. parodymais. Anot gynėjo, P. P. davė parodymus ne apie nagrinėtos baudžiamosios bylos įvykius, faktines aplinkybes, bet nurodė bendro pobūdžio informaciją, nepatikrintą ir nepatvirtintą BPK nustatyta tvarka. Liudytojas neparodė, kad būtent šioje byloje A. R. prašė jo pateikti asmeninės banko sąskaitos duomenis, išgryninti ir jo nurodytiems asmenims perduoti pinigus. Vien jo teiginys, kad 2016 m. A. R. prašė pasinaudoti jo banko sąskaita, neįrodo, kad nuteistasis šiuo atveju ieškojo asmenų, kurie leistų naudotis jo banko sąskaita, prašė jų duomenų ar davė nurodymus dėl pinigų pervedimo, išgryninimo ir perdavimo. Tuo tarpu liudytojo G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kito ir vien ši aplinkybė laikytina esminiu parodymų nepatikimumo faktoriumi. Vien tai, kad teismas nurodė kritiškai vertinantis A. R. ir J. M. paaiškinimus, tačiau kritiškai neįvertino kaltinamojo G. P. parodymų kaitos, suponuoja galimą jo šališkumą ir siekį byloje surinktus įrodymus vertinti selektyviai A. R. nenaudai, nesilaikant BPK 20 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste apeliantas taip pat mini kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Vladimir Romanov v. Russia, No. 41461/02, judgment of 24 July 2008, pateiktus išaiškinimus ir nurodo, jog šie išaiškinimai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, turėjo atsižvelgti į galimą pastarojo suinteresuotumą apkaltinti A. R. padarius nusikalstamą veiką. Juo labiau, kad vėliau G. P. nurodė, jog jam buvo daromas pareigūnų spaudimas patvirtinti savo ir A. R. bendravimą dėl pinigų pervedimo ir išgryninimo, o ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus G. P. painiojosi, ne viską išsamiai prisiminė. Įvertinus G. P. parodymus, darytina išvada, kad jis pats siekė užsidirbti pinigų, atliekant galimai neteisėtus veiksmus (šias aplinkybes jis patvirtino), ko pasėkoje J. M. pateikė savo asmeninės banko sąskaitos duomenis, o, pareigūnams darant jam spaudimą, į savo parodymus įtraukė ir A. R.. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog G. P. nėra prisiekęs ir neatsako dėl melagingų parodymų davimo, todėl nepagrįstai laikė būtent ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus patikimais.

3.3. Taip pat skunde teigiama, jog įvertinus kaltinime aprašytas faktines aplinkybes, A. R. gali būti inkriminuojamas tik vienas epizodas, susijęs su G. P. ir pastarajam pervestais 4000 eurų (2000 eurų iš J. B. banko sąskaitos ir 2000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-14 mokėjimo nurodymais yra patvirtinta, kad 2016-12-14 iš G. P. banko sąskaitos buvo pervesta 2000 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir 2000 eurų į J. B. banko sąskaitą (3 t., b. 1. 64-65). Taigi, G. P. gautas lėšas 2016-12-14 nuvyko išgryninti į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, tačiau neišgrynino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. P. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus gražino atgal į J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Taigi, G. P. gautas lėšas 2016-12-14 nuvyko išgryninti, tačiau neišgrynino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. P. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus gražino atgal i J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Dėl to, pasak gynėjo, A. R. galimai atlikti veiksmai daugių daugiausia kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą, panaudojant tokius duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014). Šiuo atveju surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų elektroninių bankininkysčių prisijungimo duomenimis (ID kodais, prisijungimo slaptažodžiais, generatorių sugeneruotais kodais) realiai disponavo, inicijavo prisijungimus bei atliko finansines operacijas tik A. R. ir L. S., todėl A. R. nuteisimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi pagal kaltinime aprašytas faktines aplinkybes, A. R. gali būti inkriminuojamas tik vienas epizodas, susijęs su G. P. ir pastarajam pervestais 4000 eurų, kurie buvo grąžinti į J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad A. R. padarė J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos.

3.4. Dar skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, jų neindividualizavo, kadangi visiems nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis bei baudžiamojo poveikio priemonės mažai kuo skiriasi, nors jų galimai atliktų veiksmų apimtis kardinaliai skirtinga. Pavyzdžiui, pagrindiniams nusikaltimo vykdytojams – A. R. ir L. S. už keturių (dviejų nesunkių ir dviejų apysunkių) nusikaltimų atlikimą paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių (A. R.) ir 2 metų ir 3 mėnesių (L. S.) laisvės atėmimo bausmės, o A. R. tik už dviejų (vieno nesunkaus ir vieno apysunkio) nusikaltimų galimą atlikimą paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. G. P. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, paskiriant 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Grįsdamas prašymą pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. R. paskirtos bausmės, gynėjas taip pat pažymi, jog atlikus šio nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką buvo nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, probacijos sąlygų jis nepažeidė, nebuvo baustas, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. jo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. E. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Nuteistojo skunde pirmiausia nurodoma, jog teismas suklydo nenustatydamas nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir pažymima, jog E. E. turi sutuoktinę, mažametį vaiką, sunkiai sergantį brolį, kuriam šiuo metu reikalinga parama ir rūpestis. Sutuoktinė turi įvairių turtinių įsipareigojimų. Taigi, jo šeimos turtinė padėtis nėra gera. Šiuos duomenis teismas turėjo pripažinti kaip lengvinančias baudžiamąją atsakomybę aplinkybes. E. E. nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Bausmė paskirta neatsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Anot nuteistojo, jei jis būtų norėjęs ir suvokęs, kad jo sesei buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, tikrai būtų prašęs sesers pinigus kuo greičiau nuimti, tačiau būtent dėl jo veiksmų pinigai nebuvo nuimti ir žala neatsirado.

4.2. Taip pat nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į visumą byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino jų individualios reikšmės, į kai kurias svarbias aplinkybes pažvelgė pernelyg paviršutiniškai, neįsiklausė į jo išsakytus argumentus, tuo būdu apribodamas ir jo teisę būti išklausytam. Teismas įvykdė ne baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą teisingumą, o tokį „teisingumą“, kuris nenuviltų valstybinio kaltintojo ir nukentėjusiojo. Nuteistojo nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje įtarimai jam nebuvo pareikšti, jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Taigi, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu esant tapatiems įrodymams jo veiksmai buvo vertinami prieštaringai, tuo sudarant neobjektyvaus vertinimo įspūdį. Nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jo duoti parodymai, kad pinigai sesei buvo pervesti už skolą. Pirmosios instancijos teismas manė, jog A. R. paprašius banko sąskaitos, jis (nuteistasis) neva turėjo įtarti, kad jis jo (nuteistojo) sesei perves nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas. Tačiau, anot nuteistojo, jis A. R. nepažinojo, kiek žino, jie buvo laikomi skirtinguose aukštuose. Tarp jų praktiškai nebuvo jokio kontakto ir jo pasiūlymas gražinti skolą akivaizdžiai nebuvo nuoširdus, tačiau jis tai suprato tik tada, kai jo sesei buvo pervesta ženkliai didesnė pinigų suma ir ši suma buvo užblokuota. Pasak nuteistojo jis taip pat nežinojo A. R. kaip asmens, kuris yra daug kartų teistas už sukčiavimus, todėl negalėjo įtarti, kad pats taps nusikaltimo auka. Nepažinojo ir kitų kaltinamųjų. Nuteistojo įsitikinimu, jo skambutis sesei niekaip neįrodo, kad jis žinojo, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, ir tuo pačiu įrodo, kad jis neslėpė visų aplinkybių, nes kaip minėjo, jeigu būtų ketinęs kaip nors pasisavinti pinigus, būtų prašęs pinigus kuo greičiau nuimti, išgryninti. Jis nesiekė disponuoti visais 2000 eurų. Nuteistasis taip pat nurodo, jog nėra visiškai neadekvatus žmogus, kad įtrauktų į tokią nemalonią situaciją savo mylimą seserį. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir yra nustatytos, tačiau į jas pirmosios instancijos teismas reikiamo dėmesio neatkreipė ir jų svarbos tinkamai neįvertino. Iš nuosprendžio matyti, kad į kiekvieną argumentą, kuriuo jis siekė įrodyti, jog yra nekaltas, teismas atsakė padarydamas prielaidas, kad galėjo būti ir kitaip. Taigi, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis vien kaltinančiais įrodymais, visiškai nevertindamas ir nenurodydamas kodėl neįvertina aukščiau aptartų teisinančių įrodymų, tuo esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. M. gynėjas nurodė palaikantis savo ginamojo skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistasis E. E. ir jo gynėja palaikė E. E. apeliacinį skundą, prašė nuteistąjį išteisinti. Nuteistojo A. R. gynėjas palaikė savo pateiktą apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų J. M., E. E. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio pateikė nuteistieji J. M., E. E. bei nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis. Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose visų pirma kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, prašoma J. M., E. E. ir A. R. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti. Nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat formuojami ir alternatyvūs prašymai – netenkinus reikalavimo išteisinti A. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nuteistąjį išteisinti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, o jo veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, atmesti A. R. atžvilgiu nukentėjusiosios bei civilinių ieškovių pateiktus civilinius ieškinius. Netenkinus ir šio reikalavimo, gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės. Nors nuteistasis E. E. savo skundo rezoliucinėje dalyje alternatyvių prašymų nėra suformavęs, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad taip pat ir jo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bausmės jam skyrimu – nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei paskyrė per griežtą bausmę. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri šiais apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais.

Dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį

8. Kadangi nuteistieji E. E., J. M. bei A. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė bendrininkų grupėje, jų veiksmų teisinis kvalifikavimas nesiskiria, pernelyg nesiskiria ir nuteistųjų vaidmuo jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme, teisėjų kolegija dėl skunduose formuojamo prašymo nuteistuosius išteisinti pasisako bendrai.

9. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

10. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

11. Taip pat pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, jog 2016 m. gruodžio 14 d. A. R., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambino nukentėjusiajai J. B. į telefono abonentą ir melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju melagingai pranešė, kad buvo įsilaužta į jos banko sąskaitą ir daromas pinigų pervedimas, kad šiuo metu yra bandoma sustabdyti pavedimą, sulaikyti įtariamus asmenis, užblokuoti jos sąskaitą, dėl ko suklaidinta nuteistojo A. R. nukentėjusioji J. B. pateikė dviejų savo banko sąskaitų bei bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių bankininkysčių ID kodus, prisijungimo slaptažodžius ir generatorių sugeneruotus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuteistasis A. R. mobiliojo ryšio telefonu paskambino laisvėje esančiai L. S., padiktavo šiai iš nukentėjusiosios apgaule išviliotus banko sąskaitų elektroninių bankininkysčių duomenis ir nurodė jai prisijungti prie J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ir iš jų pervesti pinigus į A. R. nurodytų asmenų – V. S., S. E., G. P. ir G. S. – banko sąskaitas, ką L. S. padarė tą pačią dieną. Iš nukentėjusiosios J. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuteistoji L. S. pervedė 2 000 Eur į G. P. banko sąskaitą, iš nukentėjusiosios AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos G. S. pervedė viso 2 900 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė 600 Eur į V. S. banko sąskaitą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedė 1 000 Eur į V. S. banko sąskaitą, 2 000 Eur į G. P. banko sąskaitą ir 2 000 Eur į S. E. banko sąskaitą.

13. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniuose skunduose neginčijamos ir sekančios nustatytos analizuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad tą pačią 2016 m. gruodžio 14 d.: G. P. L. S. jam iš nukentėjusios J. B. pervestus 2 000 Eur bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 2 000 Eur nuvyko išgryninti į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, esantį adresu AB (duomenys neskelbtini), tačiau jų neišgrynino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. P. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus gražino atgal į J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas; V. S. jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus – 600 Eur, išgrynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“, tame pačiame bankomate per du kartus išgrynino ir 800 Eur, kurie į jo banko sąskaitą buvo pervesti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusių 200 Eur neišgrynino dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas šią V. S. banko sąskaitą užblokavo; S. E. jai į banko sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervestus 2 000 Eur, E. E. prašymu, turėjo pervesti E. E. nurodytam asmeniui bei išgryninti ir perduoti asmeniui, kurį E. E. nurodys, tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasinaudojant banko sąskaitos elektronine bankininkyste pasikėsinus 400 Eur pervesti E. E. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, paaiškėjo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas S. E. banko sąskaitą užblokavo ir šiuos pinigus grąžino atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą; G. S. į savo banko sąskaitą iš J. B. banko apgaule pervestų 2 900 Eur bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), per kelis kartus išgrynino 1 050 Eur, bei dar 900 Eur per kelis kartus išgrynino bankomate „(duomenys neskelbtini)“, o likusių 950 Eur neišgrynino ir nuo savo sąskaitos nenuėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas G. S. banko sąskaitą užblokavo ir jo sąskaitoje kaip likutį likusius pinigus – 1 034,38 Eur gražino atgal į J. B. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

14. Prieš tai esančiose dvejose šios nutarties pastraipose aptartos faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurie buvo itin išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, jos nėra ginčijamos, todėl jas patvirtinantys asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, įvertinus BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas ir apeliacinės instancijos teismo paskirtį, dar kartą nevardijami bei neanalizuojami.

15. Nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nėra atskirai nurodoma kokius konkrečius veiksmus atliko jo ginamasis, todėl buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė žinoti kuo jis kaltinamas. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kartu su baudžiamosios bylos medžiaga apylinkės teismui pateiktas kaltinimas buvo ir yra pakankamai konkretus, jame išdėstytos visos esminės kaltinamiesiems (šiuo metu jau nuteistiesiems), tame tarpe ir A. R., inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenis, atskleistas kiekvieno jų vaidmuo, nurodyti baudžiamojo įstatymo straipsniai bei jo dalys, numatantys atsakomybę už padarytas veikas, taip pat išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei kita informacija, kurią kaltinamajame akte nurodyti reikalauja BPK 219 straipsnis. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. R. jokių abejonių dėl kaltinimo neaiškumo ar konkretumo nereiškė, o priešingai, jis nurodė suprantantis kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažino, tačiau sutiko po liudytojų apklausos duoti paaiškinimus, iš kurių matyti, jog jis suvokė tiek už kokių nusikalstamų veikų įvykdymą yra teisiamas kartu su kitais bendrininkais, tiek koks konkretus jo vaidmuo buvo jų padaryme. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, jokių jo pažeidimų, kurie būtų sutrukdę teismui išnagrinėti bylą iš esmės, nenustatė. Iš nuteistiesiems E. E., J. M. bei A. R. pareikšto kaltinimo bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, jog J. M., E. E. bei A. R. buvo kaltinami ir nuteisti dėl sukčiavimo bei neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių duomenų panaudojimo, kadangi atlikdami savo, kaip bendrininkų, vaidmenis, aptartinus toliau, jie prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo – apgaule pasisavinti svetimą turtą – įgyvendinimo ir šio rezultato pasiekimo. O būtent, A. R. bei E. E. suteikė A. R. duomenis asmenų, į kurių banko sąskaitas, apgaule įgijus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir juos neteisėtai panaudojus atliekant neteisėtas finansines operacijas, buvo pervestos ir taip neteisėtai įgytos svetimos – J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos (iš J. B. banko sąskaitos G. P. buvo pervesta 2 000 Eur, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos po 2 000 Eur pervesta S. E. ir G. P.). Tuo tarpu J. M. suvedė G. P. su A. R., kurio vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme, kaip ir E. E., apėmė ne tik duomenų apie asmenis, į kurių banko sąskaitas buvo pervestos svetimos piniginės lėšos, perdavimą A. R., bet ir nurodymų kaip toliau elgtis su tomis piniginėmis lėšomis teikimu šiems asmenims – A. R. tokius nurodymus telefonu davė G. P., o E. E. – S. E..

16. Apklausiami pirmosios instancijos teisme J. M., A. R. bei E. E. savo kaltę neigė. J. M. neginčijo to, kad suvedė G. P. su kažkokiu laisvės atėmimo bausmę atlikusiu asmeniu (nurodė neprisimenantis kokiu), kuriam reikėjo banko sąskaitos, į kurią iš užsienio valstybės galėtų būtų atliekamos piniginės perlaidos. Tačiau nuteistasis kategoriškai tvirtino net nenumanęs, jog į G. P. banko sąskaitą bus pervestos apgaule įgytos piniginės lėšos, tvirtino, jog nieko nežinojo apie įkalinimo įstaigoje vykdomus sukčiavimus. Nieko nežinojęs apie A. R. su bendrininkais vykdomus sukčiavimus bei, juo labiau, apie šį konkretų atvejį, tikino ir kitas apeliantas – E. E.. Jis paaiškino, kad A. R. jam buvo skolingas pinigų už pataisos namuose parduotus telefonus, kad vieną dieną tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atliekantis M. D. paprašė jo banko sąskaitos, teigdamas, kad A. R. nori grąžinti jam skolą, dėl ko jis (E. E.) ir davė savo sesers S. E. banko sąskaitos numerį. Tuo tarpu A. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog G. P. nepažįsta, nors žino J. M. iš matymo, kadangi abu yra atlikinėję laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įstaigoje, tačiau su juo jokių neteisėtų veikų nevykdė.

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti J. M., E. E. bei A. R., neigusių aukščiau nustatytas, aprašytas jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, parodymais, konstatavęs, jog jie paneigti kitais įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir yra pakankami konstatuoti jų dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose. Patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus duomenis, nei kad vertino pirmosios instancijos teismas, bei atitinkamai daryti priešingas išvadas dėl nuteistųjų E. E., J. M. bei A. R. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė tiek dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikaltimas veikas, tiek dėl kitų apeliantų – J. M. bei E. E. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant J. M., E. E. bei A. R. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat išsamiai ir aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo bei veikų kvalifikavimo motyvai. Teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo E. E. bei nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais apie nevisapusišką, t. y. tik nuteistiesiems nepalankių įrodymų, vertinimą, o kartu ir teiginiais apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, kuris apeliaciniuose skunduose grindžiamas išimtinai, apeliantų nuomone, netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu.

18. J. M., o kartu ir A. R. kaltę prisidėjus prie nagrinėjamo sukčiavimo įvykdymo šiuo atveju patvirtina kito nuteistojo – G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme. Iš jų matyti, jog J. M. dar iki kaltinime nurodyto nusikalstamų veikų įvykdymo, aiškiai žinojo kokios kilmės piniginėms lėšoms pervesti bus panaudota G. P. banko sąskaita, pats nurodė G. P., kad į jo banko sąskaitą bus pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat įvardijo A. R., kaip asmenį, kuriam buvo perduota informacija apie jo banko sąskaitos numerį, nurodė, jog A. R. pažinojo, nes yra abu tuo pačiu metu atlikę laisvės atėmimo bausmę toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. G. P. taip pat parodė, jog būtent A. R. skambino jam įsitikinti, kad tai yra tikrai jo (G. P.) banko sąskaita, o vėliau telefonu davė nurodymus dėl į jo sąskaitą 2016 m. gruodžio 14 d. gautų pinigų išgryninimo. Tiesa, G. P. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, kadangi teisme jis jau pradėjo neigti pažinojęs A. R., tikino, jog negali nurodyti asmens, kuris su juo susisiekė po to, kai J. M. perdavė jo telefono numerį, paaiškino, jog tokiu asmeniu buvus nurodė A. R. dėl jam padaryto spaudimo. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netiki nuteistojo G. P. nurodyta parodymų pakeitimo priežastimi, kadangi ji nepagrįsta jokiais kitais duomenimis, be to, G. P. paaiškino, jog tariamas spaudimas jam buvo daromas tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o iš bylos medžiagos matyti, jog jis tyrimo metu buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu taip pat parodė, jog su juo telefonu susisiekė ir nurodymus ką daryti su pinigais, kurie bus pervesti į jo banko sąskaitą, davė asmuo vardu A.. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo G. P. nurodė nežinantis A. pavardės, tačiau jis, kaip ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nurodė, jog yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) su šiuo asmeniu, patvirtino, kad galėtų jį atpažinti tiek iš balso, tiek iš nuotraukos, o netrukus po šios apklausos duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui jau įvardijo ir A. pavardę (R.), paaiškino, kad atpažįsta jį iš nuotraukos. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad G. P. atpažino būtent nuteistąjį A. R., kaip asmenį, kurį savo apklausose nurodė kaip kartu su juo atlikusį bausmę bei skambinusį jam ir nurodžiusį, kad į jo sąskaitą bus pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai ir juos reikės kuo greičiau išgryninti ir perduoti nurodytiems asmenims, o vėliau – kai tik į jo banko sąskaitą buvo pervesti 4 000 eurų, jam iš karto paskambinusį ir pasakiusį, kad pinigai yra gauti ir nurodžiusį juos išgryninti.

19. Taip pat svarbu paminėti, jog G. P. naudotų buvusių skambučių ir žinučių analizė patvirtina, kad jis kontaktavo ir bendravo su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais asmenimis – vienas jo naudotas abonentas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais asmenimis kontaktavo 251 kartą, tame tarpe įvykio dieną nustatyti 37 kontaktai su abonentu, kurį pataisos namuose naudojo J. M., bei 6 kontaktai su kitu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudotu abonentu, o kitas G. P. naudotas abonentas įvykio dieną nuo 12.56 val. iki 18.48 val., 66 kartus kontaktavo su abonentu, kurį tyrimo duomenimis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudojo J. M., bei 7 kartus su kitu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančiu abonentu. Nors tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kitu abonentu naudojosi būtent A. R., tačiau aptarti duomenys šiuo atveju aktualūs vertinant G. P. parodymų patikimumą, jie patvirtina, kad su šiuo nuteistuoju iš tiesų buvo kontaktuota tiek dar iki A. R. apgaulės būdu įgyjant ir disponuojant svetimais elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir juos panaudojant prisijungiant prie informacinės sistemos, bei jau po to, kai šie veiksmai buvo atlikti ir L. S. atliko bankinius pavedimus į kaltinime nurodytų asmenų, tame tarpe ir G. P. banko sąskaitą. Buvusių skambučių ir žinučių analizė taip pat patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo kontaktuota ne tik su G. P., bet ir apeliantu J. M..

20. Kadangi G. P. taip ir nepateikė teismui įtikinamos ir kokias nors kitais byloje surinktais duomenimis pagrįstos savo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų pakeitimo priežasties, taip pat byloje yra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo tyrimo metu duotus paaiškinimus, be to, jo parodymai dėl kitų bylos aplinkybių buvo nuoseklūs ir atitiko rašytinius byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui vadovautis būtent pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais G. P. parodymais, kaip atitinkančiais tikrovę, kurie paneigia tiek J. M., tiek A. R. duotus paaiškinimus ir patvirtina jų kaltę.

21. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų bent menkiausią prielaidą manyti, jog G. P., tyrimo metu ir teisme įvardindamas J. M. kaip asmenį, kuris suvedė jį su A. R., o pastarąjį ikiteisminio tyrimo metu įvardindamas kaip asmenį, kuris telefonu bendravo su G. P. ir davė jam nurodymus kaip elgtis su į jo banko sąskaitą iš J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pervestais pinigais, davė melagingus parodymus. Vien tai, kad G. P., kaip įtariamasis, o vėliau ir kaltinamasis, liudijo neprisiekęs duoti teisingus parodymus ir nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės už neteisingų, melagingų parodymų davimą, nesudaro pagrindo jo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Nuteistojo A. R. gynėjo skunde taip pat nurodoma, jog vertinant G. P. parodymus pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į galimą jo suinteresuotumą melagingai apkaltinti A. R., tačiau gynėjas taip ir nekonkretizuoja kokie konkretūs motyvai galėjo paskatinti G. P. duoti tikrovės neatitinkančius A. R. kaltinančius parodymus. Todėl toks skundo argumentas laikytinas ne tik nepagrįstu, bet ir deklaratyviu. G. P. neneigė savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą viso proceso metu, neginčijo to, kad suvokė, jog jam bus ir buvo pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, nors galėjo pasirinkti tokią gynybos taktiką. A. R., kaip asmens, dalyvavusio aptariamo sukčiavimo schemoje, įvardijimas šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės vertinant G. P. kaltės ar jo nekaltumo klausimą. G. P. savo parodymais, priskirtinais patvirtinančiais A. R., o kartu ir J. M. indėlį į nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymą, jokia prasme nesumenkino savo vaidmens jos padaryme, juo labiau, nebandė perkelti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus kitiems nuteistiesiems. Taigi, gynėjo keliamos abejonės dėl G. P. suinteresuotumo melagingai apkaltinti A. R. nėra ne tik pagrįstos, bet ir logiškai paaiškinamos. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog nors J. M. savo apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, pažymėdamas, jog buvo nuteistas remiantis tik G. P. parodymais, tačiau apeliantas nepateikia apskritai jokių argumentų, kodėl teismas neturėtų vadovautis šio nuteistojo parodymais, nenurodo ir jokių duomenų, kurie, jo manymu, turėtų būti vertinami kaip jį teisinantys įrodymai. Taip pat pastebėtina, jog pagal baudžiamojo proceso teisės doktriną nuteistojo G. P. parodymai šiuo atveju laikytini tiesioginiais A. R. (bei J. M.) kaltės įrodymais, kadangi jais be jokių tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką (šiuo atveju įrodinėjimo dalykas yra A. R. ir J. M. dalyvavimo padarant aukščiau aprašytus nusikaltimus faktas) įeinanti aplinkybė. Taigi, advokato Sauliaus Juzukonio skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog šioje byloje nebuvo surinkta jokių tiesioginių A. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jo kaltė grindžiama išimtinai netiesioginiais duomenimis.

22. Netiesioginiams įrodymams šiuo atveju priskirtini tik P. P. parodymai, kadangi, kaip teisingai pastebėta nuteistojo gynėjo skunde, šis liudytojas, apklausiamas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nurodė bendro pobūdžio informaciją, kad į savo asmeninę banko sąskaitą yra gavęs pinigų, kuriuos A. R. nurodymu jis persiųsdavo ar išgryninęs perduodavo kitiems asmenims, o ne kokias nors aplinkybes, kurios patvirtintų konkrečiai šioje byloje įrodinėjamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (pavyzdžiui, kad būtent 2016 m. gruodžio 14 d. A. R. prašė P. P. leisti pasinaudoti jo banko sąskaita, nurodydamas, kad į ją bus pervestos piniginės lėšos, kurias reikės nedelsiant išgryninti). Vis tik, nors P. P. parodymai nelaikytini tiesioginiais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, kadangi šis liudytojas paaiškino, kad A. R. nurodymu jis yra persiuntęs pinigų ir V. S., tai yra tam pačiam asmeniui, kuris taip pat yra nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje, ir kuris parodė, kad dėl pinigų gryninimo ir persiuntimo bendravo tik su J. M.(kurio atžvilgiu byla išskirta), o tai patvirtina A. R. ir J. M. bendravimą dėl vykdomų sukčiavimų ir paaiškina kodėl šios nutarties 20 punkte detalizuotu laikotarpiu su G. P., pasitelkiant elektroninio ryšio priemones, buvo kontaktuota ir iš J. M. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudojamo abonento.

23. Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo kritiškai, tik kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, vertinti bei atmesti ir kito apelianto – E. E. parodymus, kad jis savo sesers banko sąskaitą, į kurią L. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2 000 Eur, neva pateikė tik todėl, jog M. D. paprašė jo banko sąskaitos, teigdamas, kad A. R. nori grąžinti jam skolą už pataisos namuose parduotus telefonus, kuri sudarė 400 Eur. Nors tokią E. E. versiją patvirtinančius parodymus teisme davė ir nuteistasis A. R., tačiau šio nuteistojo parodymai taip pat turi būti vertinami kritiškai, kadangi iš jų yra akivaizdu, jog A. R. siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kitiems bendrininkams, išskyrus L. S., kurios dalyvavimas, įvykdant jai šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo nustatytas rašytiniais bylos duomenimis, įrodančiais, jog prie nukentėjusiosios bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų buvo jungtasi iš IP adresų, priklausančių būtent L. S. naudojamiems mobiliojo ryšio telefonams, ir kurių nuginčyti nėra įmanoma, ką neabejotinai A. R. suvokė. Tuo tarpu liudytoju apklaustas M. D. parodė, jog jam nebuvo žinoma, kad A. R. buvo skolingas pinigų E. E., paaiškino neatsimenantis tokio įvykio, kad būtų A. R. prašymu ėjęs pas E. E. prašyti banko sąskaitos numerio. Taigi, be pačių nuteistųjų E. E. ir A. R. parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų jų versiją, kad į E. E. sesers banko sąskaitą nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo pervesti, siekiant apeliantui grąžinti skolą už parduotus telefonus, jam nieko nežinant apie A. R. vykdomus sukčiavimus.

24. Pastebėtina ir tai, kad liudytojos S. E. parodymais nustatyta, jog E. E. žinojo, kad į jos sąskaitą yra pervesta ženkliai didesnė pinigų suma, nei, kad tariamai apeliantui turėjo grąžinti A. R., tačiau E. E. nenurodė skolą viršijančios pinigų sumos pervesti atgal į banko sąskaitą, iš kurios ji buvo gauta, taip pat neliepė seseriai kreiptis į policiją, nors gavęs tokią pinigų sumą, kaip pats laisvės atėmimo bausmę atliekantis ir už sukčiavimus teistas asmuo, neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti, kad jo sesers sąskaita buvo panaudota nusikalstamiems tikslams. Toks nuteistojo E. E. pasirinktas elgesio modelis, taip pat melagingų aplinkybių dėl M. D. tarpininkavimo tarp A. R. ir jo nurodymas, tuo bandant paneigti šių nuteistųjų tarpusavio ryšių buvimą, neabejotinai patvirtina, kad E. E. žinojo kokios kilmės lėšos bus pervestos į jo sesers banko sąskaitą, tačiau vis tiek perdavė sesers banko sąskaitos duomenis A. R., vėliau teikė sesei nurodymus kaip elgtis su gautais pinigais.

25. Nuteistojo E. E. apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečiais įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Nors nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jį teisinančių byloje surinktų įrodymų, tačiau taip ir nedetalizuoja kokie kitų asmenų parodymai ar rašytiniai byloje surinkti duomenys paneigia jo kaltę. Iš esmės nuteistasis akcentuoja tik dvi aplinkybes, kaip neva įrodančias jo nekaltumą. Pirma, kad buvo pasinaudota jo sesers banko sąskaitos duomenimis, o sesers jis tikrai nenori įtraukti į jokias nemalonias su teisėsaugos institucijomis susijusias situacijas. Antra, kad jis sesers neprašė kuo greičiau išgryninti į jos banko sąskaitą pervestų lėšų, nors taip neabejotinai būtų elgęsis, jei būtų žinojęs, kad jos įgytos apgaule. Vis tik vien tai, kad S. E. yra apelianto sesuo bei, kad jis nenurodė jai kuo greičiau pervesti kam nors kitam ar išgryninti visų į jos banko sąskaitą gautų pinigų, neleidžia spręsti, kad nuteistasis nieko nežinojo apie vykdomą sukčiavimą, kaip kad teigiama jo skunde. Tai galėjo būti iš anksto E. E. apgalvotas planas, tikintis, jog teismas naiviai patikės, kad nuteistasis nebūtų pasinaudojęs giminystės ryšiu susijusiu asmeniu, ir taip jam pavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu žinant, kad sesers atžvilgiu baudžiamoji byla teismui nebus perduota, kadangi ji apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo.

26. Kitaip byloje surinktų įrodymų, sprendžiant E. E. kaltės klausimą, vertinti pagrindo nesudaro ir tas faktas, kad jam įtariamojo statusas šioje byloje buvo suteiktas ne iš karto. Nuteistasis daro visiškai nepagrįstą išvadą, jog tai reiškia, kad jo veiksmai, ikiteisminio tyrimo įstaigos bei pirmosios instancijos teismo, esant tapatiems įrodymams, buvo vertinami prieštaringai, tuo sudarant neobjektyvaus vertinimo įspūdį. Tokio argumento kontekste pirmiausia atkreipiamas apelianto dėmesys, jog jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kaip paprastas liudytojas, o kaip specialusis liudytojas, BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Tai reiškia, jog ikiteisminio tyrimo subjektai sprendė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kurie sudaro pagrindą manyti, jog E. E. galimai galėjo įvykdyti veikas, dėl kurių jam vėliau buvo pareikšti įtarimai, bet tų duomenų visetas dar nebuvo pakankamas, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė jį pripažinti įtariamuoju. Be to, specialiuoju liudytoju jis buvo apklaustas 2017 m. rugpjūčio 22 d. Po šios datos dar buvo atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu buvo gauti nauji tyrimui reikšmingi duomenys. Todėl negalima sutikti su nuteistuoju, jog apklausiant jį specialiuoju liudytoju ir išnagrinėjus bylą teisme, turimi įrodymai buvo identiški.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįstama, jog A. R., J. M. bei E. E. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas pagrįstai, esant pakankamai jų kaltumą įrodančių duomenų, tikėti nuteistųjų teiginiais pagrindo nėra. Tiek A. R., tiek J. M., tiek E. E. neabejotinai suvokė „telefoninių“ sukčiavimų esmę, žinojo, kad banko sąskaitos ir jų turėtojų kontaktai yra reikalingi sukčiavimo būdu, atlikus neteisėtas finansines operacijas, pasinaudojant neteisėtai gautais elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, įgytiems pinigams pervesti, suvokė, jog duoda nurodymus kaip toliau elgtis būtent su tokios kilmės pinigais (A. R. ir E. E. atveju). Tokiais veiksmais jie prisidėjo prie kitų bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų ir sudarė sąlygas nusikalstamam rezultatui pasiekti – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, norėjo taip veikti, ir to pakanka jų atliktus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju A. R. sumanė įvykdyti konkrečias šioje byloje pasitvirtinusias nusikalstamas veikas, sukūrė tam planą ir jo įgyvendinimui pasitelkė ne tik laisvėje buvusią L. S., bet ir bausmes toje pačioje įkalinimo įstaigoje atlikusius A. R. ir E. E., galimai J. M., o per šiuos – dar ir laisvėje buvusius nenustatytus asmenis, G. P., V. S., G. S. ir J. M. kaip bendravykdytojus, pasidalindamas su jais tam tikromis dalimis veiksmų, buvusių būtinų nusikalstamų veikų sudėčių realizavimui, atitinkamai susitarė su kitais nuteistaisiais (tiesiogiai, ar per kitus bendrininkus) dėl šių dalyvavimo ir konkrečių veiksmų atlikimo pasitvirtinusiuose nusikaltimuose ir šioje byloje visi jie tyčia bendrai atliko anksčiau aprašytus nusikalstamus veiksmus.

28. Apylinkės teismas taip pat aiškiai, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistųjų E. E., J. M. bei A. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK straipsnio 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Nuteistieji E. E. ir J. M. savo skunduose klausimų dėl jų veiksmų kvalifikavimo pagal šias baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas nekelia. Tačiau toks klausimas keliamas advokato Sauliaus Juzukonio skunde, tvirtinant, jog A. R. veiksmai gali būti kvalifikuojami nebent pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes, net jei laikyti įrodytu, kad nuteistasis iš tiesų A. R. suteikė G. P. banko sąskaitos duomenis, o vėliau davė nurodymus jam išgryninti į šią banko sąskaitą pervestus J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, jis asmeniškai nukentėjusiosios bei nurodytos bendrovės elektroninių bankininkysčių prisijungimo duomenimis nedisponavo, jais pasinaudodamas prie elektroninės bankininkystės nesijungė bei neteisėtų finansinių operacijų neatliko, o G. P. pervestų nukentėjusiosios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko išgryninti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taigi, taip ir nepasisavinus svetimo turto, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Su tokiu gynėjo pateiktu A. R. veiksmų juridiniu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka, jis neatitinka byloje nustatytų įvykdytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių visumos bei teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos.

29. Gynėjas nepagrįstai tapatina sukčiavimo baigtumo momentą su pinigų išgryninimo, o ne pinigų pervedimo į G. P. sąskaitą momentu. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu (kasacinė byla Nr. 2K-682/2001). Taigi, jau pervedus pinigus iš nukentėjusiosios bei juridinio asmens banko sąskaitos į G. P. (A. R. specialiai tam surastą) banko sąskaitą, sukčiavimą bendrininkų grupėje vykdę asmenys įgijo realią galimybę elgtis su šiais pinigais savo nuožiūra, t. y. sukčiavimo būdu gauti pinigai buvo užvaldyti, veika baigta ir jos nėra pagrindo kvalifikuoti kaip pasikėsinimo.

30. Vertindama 28 šios nutarties punkte paminėtus gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis grindžia savo prašymą išteisinti A. R. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, o veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. R. inkriminuojamus nusikaltimus darė kartu su kitais nuteistaisiais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, t. y. veikė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje.

31. BK 24 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

32. Taigi, nors nuteistasis A. R. pats tiesiogiai nedisponavo BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytomis priemonėmis (vartotojo vardu, slaptažodžiu ir operacijų patvirtinimo (PIN) kodais), jomis pasinaudodamas neteisėtų finansinių operacijų pats neatliko, tačiau jis bendrininkavo žinodamas, kad tokie neteisėti veiksmai (neteisėtos finansinės operacijos) yra atliekami jo bendrininko (šiuo atveju L. S.) ir prie jų prisidėjo, ieškodamas, gaudamas ir pateikdamas finansinėms operacijoms būtiną priemonę (G. P. banko sąskaitą). Neabejotina, kad nuteistasis A. R., būdamas suaugęs, pakankamai gyvenimiškos patirties turintis bei pakaltinamas asmuo, perduodamas kitam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui kito asmens banko sąskaitos duomenis, duodamas nurodymus dėl į ją pervestų kitiems asmenims priklausančių pinigų, suprato, kad tokie veiksmai yra nusikalstami ir, kad tokiais veiksmais jis prisideda prie bendrininkų vykdomo sukčiavimo. Kaip minėta, vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo, taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių, todėl pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo bendrininkaujant, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai realizavo visus BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Todėl nėra pagrindo ne tik perkvalifikuoti A. R. veiksmų iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bet ir išteisinti jį pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Nesant abejonių, jog A. R. parūpino banko sąskaitą tinkamam ir sklandžiam nusikaltimų įgyvendinimui (pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, svetimo – J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas buvo galimas tik neteisėtai inicijuojant finansines operacijas panaudojant neteisėtai įgytus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis), žinojo, kokiam tikslui banko sąskaita yra reikalinga, suprato, kad sudaro sąlygas veikti kitiems nuteistiesiems ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kartu su jais veikė esant vienam sumanymui bei vieningai tyčiai apgaule įgyti svetimą turtą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojo tiek pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,

33. Dar nuteistojo A. R. gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. R. už iš esmės panaudojant tą patį sukčiavimo mechanizmą įvykdytas nusikalstamas veikas buvo nuteistas ir anksčiau, tačiau visais atvejais buvo pripažintas kaltu pagal skirtingus BK straipsnius. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka pagal apeliaciniais skundais suformuotas ribas gali būti ir yra tikrinamas tik Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendis. Todėl ankstesniuose A. R. atžvilgiu priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose surinkti įrodymai, jais nustatytos faktinės aplinkybės bei jų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą šia nutartimi negali būti ir nebus vertinami.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų A. R., J. M. ir E. E. kaltė dėl pirmiau paminėtų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, jų atžvilgiu tiek bendrininkavimo institutas, tiek baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, todėl išteisinti jų dėl veikų, už kurias jie buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai toliau pasisakoma dėl alternatyvių skunde formuojamų prašymų.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

35. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

37. Nuteistieji A. R., E. E. bei J. M. skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nuteisti už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Jiems paskirtos tokios pačios bausmės – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams. Kadangi įvykdyti nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, už juos paskirtos bausmės teisingai ir pagrįstai buvo subendrintos apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir nuteistiesiems paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Be to, A. R. bei J. M. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

38. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius bei bendrinant paskirtas bausmes J. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės (jų rūšys ir dydžiai) bei galutinė subendrinta bausmė nėra per aiškiai griežta. Apylinkės teismas, spręsdamas J. M. skirtinos bausmės klausimą, vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, taip pat atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei jas įvertino tinkamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę, tačiau nenurodo argumentų dėl paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

40. Nors už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes alternatyvias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. parinkta bausmės rūšimi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad laisvės atėmimo bausmes A. R. teismas skyrė įvertinęs jo padarytų nusikaltimų skaičių bei jų sunkumą (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinta ir tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis ir į užtrukusį ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taip pat svarbu paminėti, jog A. R. šis teistumas nėra pirmasis. Nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo priimti dar penki apkaltinamieji nuosprendžiai (trys iš jų priimti iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo), tame tarpe ir už sukčiavimus, t. y. analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje. Tai rodo, jog A. R. iš ankstesnių teistumų nepasimokė, priešingai, jau būdamas tris kartus teistas, tame tarpe ir realia laisvės atėmimo bausme, jis pasirinko ir vėl nusikalstamai veikti, netgi būdamas įkalinimo įstaigoje.

41. Įvertinusi nuteistojo įvykdytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes (buvo veikiama bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos nebuvo spontaniškos, joms iš anksto ruoštasi, ieškant žmonių, į kurių banko sąskaitas galėtų būti pervedamas svetimos apgaule įgytos piniginės lėšos ir kurie jas galėtų nedelsiant išgryninti), kad jis jau buvo teistas ne vieną kartą, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos net dvi, taip pat atsižvelgusi į nuteistojo elgesį proceso metu (jis kategoriškai neigė kaltę, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas rodo, jog savo elgesio nuteistasis kritiškai nevertina ir dėl jo nesigaili), teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog nepaisant ankstesnių A. R. teistumų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei kitų jau aptartų duomenų, kurie, individualizuojant jam bausmę, vertintini nuteistojo nenaudai, jam buvo paskirtos mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Taigi konstatuoti, kad nuteistasis A. R. šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę), juo labiau, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nėra pagrindo.

42. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, apylinkės teismas skirdamas bausmes A. R., nepažeidė ir BK 58 straipsnio nuostatų, numatančių, jog bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Nors A. R. vaidmuo, lyginant jį su A. R. bei L. S. vaidmeniu, aptariamų nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, be to, skiriasi ir veikų, už kurias jie pripažinti kaltais ir nuteisti, skaičius, tačiau pažymėtina, kad individualizuojant bausmę privalo būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju nuteistiesiems A. R. ir L. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo skirtos griežtesnės bausmės, nei A. R.– A. R. skirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, o L. S. – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Jiems nustatytos galutinės subendrintos bausmės taip pat yra griežtesnės, nei galutinė bausmė, paskirtoji A. R. – A. R. skirta 2 metai ir 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, o L. S. – 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Įvertinus nurodytą bei tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino po vieną A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jie pripažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi), vertinama, kad nuteistajam A. R. paskirtų bausmių švelninti pagrindo nėra ir remiantis šiuo skunde akcentuojamu aspektu.

43. A. R. gynėjas prašo ne tik skirti jo ginamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bet ir, netenkinus šio reikalavimo, atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pritaikė A. R. BK 75 straipsnio nuostatas, šis sprendimas aiškiai atsispindi ne tik aprašomojoje nuosprendžio dalyje, bet ir rezoliucinėje jo dalyje, todėl toks prašymas nenagrinėjamas.

44. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti ir su E. E. apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais dėl nepagrįstai nenustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei paskirtos per griežtos bausmės.

45. Nuteistasis E. E. nenurodo kokiame konkrečiame BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, jo nuomone, turėjo būti pripažintos lengvinančiomis jo teisinę atsakomybę, tačiau skunde nuteistasis akcentuoja sunkią jo šeimos turtinę padėtį, kas leidžia manyti, jog jis siekia, kad šiuo atveju jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, jog nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistasis su skundu pateikė rašytinius dokumentus, kurie patvirtina, jog jis 2023 m. susituokė bei su sutuoktine susilaukė vaiko. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad E. E. žmona 2023 m. sudarė vartojimo kredito sutartį, kad ji turi ir kitų turtinių įsipareigojimų. Be to, nuteistojo broliui 2020 m. nustatyti specialūs poreikiai, jis tik iš dalies darbingas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Iš aptartos kasacinio teismo praktikos yra akivaizdu, jog, teismas šią aplinkybę gali pripažinti lengvinančia kaltininko atsakomybę tik tuomet, kai sąlygos, nulėmusios sunkią kaltininko finansinę padėtį, egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Šiuo gi atveju E. E. yra nuteistas už 2016 m. įvykdytas nusikalstamas veikas. Taigi, visos nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės šioje byloje analizuojamų nusikaltimų metu neegzistavo ir negalėjo būti esmine jų padarymo priežastimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino lengvinančia jo atsakomybę.

46. Kaip ir A. R., E. E. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikos baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis taip pat įvykdė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis dar iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų buvo teistas net 11 kartų, daugiausiai būtent už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistajam buvo skirtos ir už laisvės atėmimo bausmę švelnesnės bausmės – areštas, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai reikšmingos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė ir neatgrasė, ką neabejotinai įrodo šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo laikas – nusikaltimus, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. E. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Dar du apkaltinamieji nuosprendžiai apelianto atžvilgiu buvo priimti 2018 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d. Paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Tad akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jis nulemtas jau susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.

47. Skunde E. E. nepagrįstai nurodo, kad dėl jo neteisėtų veiksmų žala padaryta nebuvo. Nors nuteistojo sesei, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nepavyko išgryninti būtent į jos banko sąskaitą pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų, tačiau kaip matyti iš jau 13 šios nutarties punkte aptartų aplinkybių, kitiems nuteistiesiems, su kuriais E. E. veikė bendrai ir kurio tyčia nebuvo nukreipta tik į jo sesei sukčiavimo būdu pervestus 2 000 Eur, pavyko išgryninti viso 3 350 Eur. Taigi, nukentėjusiajai ir juridiniams asmenims buvo padaryta reali žala, kuri vis dar neatlyginta.

48. Nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir alternatyvios už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. E. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Atsižvelgęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat į nustatytas dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupe), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinęs ilgą proceso trukmę, teismas E. E. skyrė žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Esant paminėtų aplinkybių visumai konstatuotina, kad apeliantui paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta, ji atitinka teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus ir yra būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

49. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

50. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, paskutinėje apibendrinančioje pastraipoje, konkretizuota kokio dydžio turtinė žala nuteistųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta J. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet nenurodoma kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta kitam juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš išdėstyto teksto „Kaltinamieji A. R., A. R., E. E., J. M., L. S., G. P., V. S., G. S. bendrais veiksmais - <...> nukentėjusiajai J. B. padarė 4900,00 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5000,00 eurų turtinę žalą.“, yra akivaizdu, jog apylinkės teismas, nedetalizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydžio, padarė rašymo apsirikimo klaidą. Kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta šiam juridiniam asmeniui šiuo atveju yra visiškai aišku iš kitų nuosprendyje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Todėl laikytina, kad ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui ir gali būti ištaisyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikslinant, bet jo nekeičiant. Šis patikslinimas dėl tos pačios priežasties nelaikytinas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimu, jis negali nulemti gynybos krypties, neturi reikšmės ir veikos kvalifikavimui, bausmių skyrimui. Dėl to apie jį nagrinėjimo teisme dalyviams BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka neturėjo būti ir nebuvo pranešta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

51. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2023 m. kovo 18 d. pažymos Nr. APD-2024-02965, Nr. APD-2024-03030. Pažymose nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. E. sudaro 693,75 Eur, nuteistąjį J. M. – 720,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistųjų valstybei.

52. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų E. E. ir J. M. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.

53. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

54. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. E., J. M. bei nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. E. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, byloje taip pat nėra duomenų apie jo bei J. M. turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba visiems minėtiems nuteistiesiems buvo teikiama ne jų iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai iš nuteistųjų E. E. bei J. M. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. M., E. E. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 600 Eur turtinė žala.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų ir nuteistųjų E. E. ir J. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.