- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- 1-17-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00670-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- T. P., A. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Vidai Butiškienei, Melisai Žvirblytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
T. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,
A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, nauja redakcija nuo 2004-01-01, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktų reikalavimus „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), tos pačios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 7 dalies reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) veikė priešingai įmonės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, taip iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą o būtent:
iš anksto žinodamas, kad sutartis įvykdyta nebus, 2011 m. lapkričio 2 d. su (duomenys neskelbtini) įmone SIA (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama valdybos nario N. L. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią SIA (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagaminti 10 000 reklaminių bukletų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti reklaminius bukletus, šios sutarties pagrindu, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) įmonės SIA (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 30 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įmonės SIA (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS (duomenys neskelbtini), pervedė 10 000 Eur., bei 2011 m. lapkričio 24 d. pasirašė priėmimo - perdavimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nors prekės - 10 000 vnt. reklaminių bukletų perduota nebuvo, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus - 10 000 Eur,
taip pat, iš anksto žinodamas, kad sutartis vykdoma nebus, 2011 m. spalio 3 d. su (duomenys neskelbtini) įmone SIA (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), atstovaujama valdybos nario G. Z., sudarė Kogeneracinės jėgainės techninės priežiūros (aptarnavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpyje nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. SIA (duomenys neskelbtini) įsipareigojo su savo etatiniais darbuotojais atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainės, naudojančios gamtines dujas, elektrinių dalių techninės priežiūros ir remonto darbus bei įrangos bandymus šiose bendrovėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama T. P. įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti pagal techninės priežiūros darbų tarifus, 2011 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) įmonei SIA (duomenys neskelbtini) išrašius sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 20 000 Eur už tariamai atliktas paslaugas (kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainės, naudojančios gamtines dujas, elektrinių dalių techninės priežiūros ir remonto darbus bei įrangos bandymus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad pagal minėtą sutartį darbai neatlikti, 2011 m. gruodžio 7 d. SIA (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Kogeneracinės jėgainės techninės priežiūros darbų priėmimo - perdavimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad SIA (duomenys neskelbtini) atliko sutartyje nurodytus darbus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. dirbta 210 valandų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. dirbta 190 valandų, jis už tariamai atliktus darbus, 2011 m. gruodžio 8 d. tarpbankiniu mokėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į SIA (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią VAS „(duomenys neskelbtini)“ - 20 000 Eur., taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus - 20 000 Eur,
taip pat, jis iš anksto žinodamas, kad sutartis vykdoma nebus, 2011 m. rugsėjo 5 d. su (duomenys neskelbtini) įmone SIA (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), atstovaujama valdybos nario G. Z., sudarė Kogeneracinės jėgainės techninės priežiūros (aptarnavimo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. SIA (duomenys neskelbtini) įsipareigojo su savo etatiniais darbuotojais atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainės, naudojančios gamtines dujas, elektrinių dalių techninės priežiūros ir remonto darbus bei įrangos bandymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama T. P. įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti pagal techninės priežiūros darbų tarifus, 2011 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) įmonei SIA (duomenys neskelbtini) išrašius sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 15 000 Eur už tariamai atliktas paslaugas, (kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainės, naudojančios gamtines dujas, elektrinių dalių techninės priežiūros ir remonto darbus bei įrangos bandymus) UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad pagal minėtą sutartį darbai neatlikti, 2011 m. gruodžio 20 d. SIA (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Kogeneracinės jėgainės techninės priežiūros darbų priėmimo - perdavimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad įmonė SIA (duomenys neskelbtini) atliko sutartyje nurodytus darbus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. dirbta 300 valandų, jis už tariamai atliktus darbus 2011 m. gruodžio 15 d. tarpbankiniu mokėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į SIA (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią VAS „(duomenys neskelbtini)“, 15 000 Eur, taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 15 000 Eur, tokiais veiksmais laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės priklausantį turtą, viso - 45 000 Eur, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302454563, registruotos adresu Savanorių pr. 192, Kaune direktoriumi, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su padėjėja A. P., siekdamas A. P. turtinės naudos, žinodamas, kad ji įmonėje realiai nedirbs, A. P. pateikus savo asmens duomenis, duomenis apie išsilavinimą bei banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 31 d. kartu su A. P. (G.) pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. P. (G.) personalo vadovo pareigose pradeda dirbti nuo 2011 m. vasario 1 d., nustatoma 5 dienų darbo savaitė, 8 darbo valandos per dieną, 952,69 Eur (3289,47 litų) mėnesinis atlyginimas, taip pat savo parašu patvirtino A. P. (G.) personalo vadovo pareiginę instrukciją Nr. 4, taip suklastojo bei suklastotą minėtą sutartį, pareiginę instrukciją ir aukščiau išvardintus kitus A. P. asmens duomenis reikalingus dėl pinigų išmokėjimo pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada realiai jokių pareigų ar darbo funkcijų neatliko, pagal minėtą darbo sutartį, laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai jai išmokėjo - 26745,67 Eur (92347,44 litų) darbo užmokesčio, tokiais bendrais veiksmais A. P. (G.) naudai, kartu su privalomais Valstybės biudžetui mokėti mokesčiais, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 45434,97 Eur (156877,87 litus), taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 45434,97 Eur (156877,87 litų) turtinę žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
A. P. buvo kaltinama tuo, kad bendrininkaudama kaip padėjėja su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. P., turėdama tikslą padėti iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, siekdama turtinės naudos, pateikė bendrovės direktoriui T. P. savo asmens duomenis, duomenis apie išsilavinimą bei banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad ji įmonėje realiai nedirbs bei niekada realiai jokių pareigų ar darbo funkcijų neatliks, 2011 m. sausio 31 d. pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą - neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji personalo vadovo pareigose pradeda dirbti nuo 2011 m. vasario 1 d., nustatoma 5 dienų darbo savaitė, 8 darbo valandos per dieną, 952,69 Eur (3289,47 litų) mėnesinis atlyginimas, taip pat personalo vadovo pareiginę instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini), po ko T. P. suklastotą darbo sutartį bei pareiginę instrukciją ir aukščiau išvardintus kitus A. P. (tuomet G.) asmens duomenis reikalingus dėl pinigų išmokėjimo pateikus buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta – 26745,67 Eur (92347,44 litų) darbo užmokesčio, tokiais veiksmais, kartu su privalomais Valstybės biudžetui mokėti mokesčiais, padėjo iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 156877,87 litus (45434,97 Eur), taip bendrais veiksmais kartu su įmonės direktoriumi T. P. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45434,97 Eur (156877,87 litų) turtinę žalą, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad siekdama įgyti svetimą turtą, t. y. savo naudai įgyti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, žinodama Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110 redakcija) nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336 redakcija) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka“, žinodama, kad su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi 2011 m. sausio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai nustatytas mėnesinis atlyginimas 952,69 Eur (3289,47 litų), nors įmonėje niekada realiai nedirbo ir nedalyvavo jos veikloje, 2014 m. liepos 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui 2014 m. liepos 21 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo vadovaujantis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 22 d., jai už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 21 d., iki 2014 m. lapkričio 23 d. vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas išmokėta į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 2390,84 eurų (8255,10 litų) motinystės pašalpa, o kiti privalomieji mokesčiai sudarė 635,53 eurų (2194,39 litų), tokiais veiksmais padarė Valstybės biudžetui 3026,38 eurų turtinę žalą, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 21 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už 2014 m. rugpjūčio 9 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas išmokėta į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 2520,87 eurų ( 8704,05 litų) motinystės pašalpa, o kiti privalomieji mokesčiai sudarė 670,05 eurų (2313,54 litų), tokiais veiksmais padarė Valstybės biudžetui 3190,92 eurų turtinę žalą, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 24 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl motinystės pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), jai paskirta 3865,09 eurų dydžio motinystės pašalpa, kuri apskaičiuota pagal palankesnį ankstesnės motinystės pašalpos kompensuojamąjį uždarbį, kurį apskaičiuojant įtrauktos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamosios pajamos sudarė 2026,52 eurų, iš kurių jai į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 5527,75 litų (1600,95 eurų), o kiti privalomieji mokesčiai sudarė 1469,40 litų (425,57 eurų), tokiais veiksmais padarė Valstybės biudžetui 2026,52 eurų turtinę žalą, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio 14 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2015 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2015 m. gruodžio 17 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 12947,36 eurų dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa įtraukiant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas - 5910 eurų, iš kurių jai į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 4902,38 eurų, o kiti privalomieji mokesčiai sudarė 1008,55 eurų, tokiais veiksmais padarė Valstybės biudžetui 5910,93 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais, apgaule laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Valstybės biudžetui padarė didelės vertės – 14154,75 eurų turtinę žalą, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. P. apklausiamas teisme parodė, kad 2009 metų gale pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šias pareigas pasiūlė įmonių vadovų atrankos kompanija. Prieš pradėdamas dirbti susitiko su D. J., V. Š., M. J., kurie buvo įmonės akcininkai. Darbo sutartį su juo pasirašė D. J.. Iki 2010 metų pabaigos dirbo vienas, nes įmonė dar tik vystė pardavimus ir neturėjo jokių aptarnavimų, todėl nebuvo poreikio kitiems darbuotojams ar serviso žmonėms. Vėliau kolektyvas plėtėsi, atsirado personalo vadovas, administratorė, serviso žmonės, apskaitininkė. Pradėjus dirbti jo darbo užmokestis buvo 3 000 – 3 500, vėliau didėjo iki 4000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristo neturėjo, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristo paslaugomis, nes tiek D. J., tiek V. Š. dirbo toje pačioje kompanijoje. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kertiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, kurie darė daugiau nei 90 procentų apyvartos. Apie įmonės akcininkų sąsajas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik iš konkurencijos tarnybos bylos. M. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. V. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir tuo pačiu per D. J. netiesioginis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. 2011 metais D. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Taip pat sužinojo, kad tarp akcininkų buvo kažkoks susitarimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliuoti rinkos dalį, kainas, kas tik patvirtina, jog D. J., M. J. ir V. Š. nuo pat pirmų dienų žinojo apie vykstančius procesus arba įtakojo vykstančius tam tikrus procesus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai buvo jų įmonė. Faktiškai visi sprendimai buvo priimami iš jų pusės, vėliau daugiausiai vien iš D. J. pusės. Nurodymai būdavo duodami raštu, elektroniniu paštu, žodžiu, telefonu, susirinkimo metu, būdavo ir valdybos protokolai. Tuo metu kai buvo valdyba, valdybą sudarė trys asmenys, du iš jų tikrai buvo D. J. ir M. J. Pastarasis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o D. J. valdyboje atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis suprato, tarp akcininkų buvo susitarimas, kad nei vienas iš jų neturėtų kontrolinio akcijų paketo. D. J. su M. J. turėjo po lygiai akcijų, gal po 36 ar 38 procentus, o likusius kiti du smulkūs akcininkai. Vėliau įvyko akcijų pardavimas ir D. J. pirko akcijas iš mažojo akcininko, susidarė 51 procentas ir tuo metu D. J. vienareikšmiškai pradėjo vadovauti įmonei. Negali patvirtinti, kad visais atvejais dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, akcininkų susirinkimuose, nes tiek valdybos narių, tiek akcininkų susirinkimai vykdavo ne tik įmonės patalpose, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, viešoje erdvėje. Apie kai kuriuos akcininkų priimtus sprendimus jam būdavo pranešama žodžiu, raštu. D. J. jam pasakydavo ką ir kaip toliau darys. Jei tai būdavo mažareikšmis įmonės ūkinės veiklos valdymo sprendimas, tai jis priimdavo jį asmeniškai, o visus kitus klausimus, kurie susiję su projektais, pirkimu ar pardavimais, derindavo su įmonės akcininkais. Derinimas būdavo įvairus: ir susirinkimo metu, ir telefonu ar elektroniniu paštu. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) gamintojo atstovas tik Lietuvoje, vėliau tapo atstovu visame (duomenys neskelbtini) su galimybe dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) srityje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tik kogeneracinių jėgainių importu, pardavimu ir priežiūra. Jie nupirkdavo agregatą, perparduodavo ir iš to susidarydavo pelnas. Taip pat buvo ilgalaikis aptarnavimas, agregato priežiūra. Pradžioje visa serviso tarnyba prasidėjo nuo dviejų žmonių, kurie perėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo Z. ir J. Fiziškai aptarnavimą gali daryti mažiausiai du arba trys žmonės, nes įranga didelė, sunki, dėl to atsirado poreikis serviso tarnybą plėsti, pradėjo ieškoti žmonių, apmokyti juos viduje. Per jo darbo laikotarpį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė gal iki 20 jėgainių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) srityje ir (duomenys neskelbtini).
Dėl 2011 m. lapkričio 2 d. sutarties su „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė intensyvią pardavimų veiklą, serviso aptarnavimą, stengėsi perimti iš kitų serviso aptarnavimą, pardavimus ne tik Lietuvoje. Reikėjo platinti informaciją apie įmonę, todėl lankstinukų įmonė turėjo faktiškai visą savo darbo egzistavimo laiką, tačiau lankstinukus, kitus reklaminius gaminius, tokius kaip tušinukus, marškinėlius, kalendoriukus ir pan., buvo galima įsigyti iš gamintojo. Sutartį pasirašyti su (duomenys neskelbtini) bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jam atnešė D. J.. D. J. jam tiesiog nurodė, kad yra įmonė, kuri (duomenys neskelbtini) atspausdins už gerą kainą. Tuo metu jis (kaltinamasis) nežinojo kuo užsiėmė įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, nesidomėjo tuo. D. J. sprendimas lankstinukus spausdinti (duomenys neskelbtini) įtarimo nesukėlė, nes kaina buvo po vieną eurą, tuo tarpu pas gamintoją tokus lankstinukus galėjo įsigyti (duomenys neskelbtini) po 2,60 ar 2,80 euro, todėl jis pasirašė minėtą sutartį. Jokio avanso (duomenys neskelbtini) bendrovei nemokėjo, apmokėjimas buvo padarytas kai D. J. atvežė lankstinukus. Kokybė juos tenkino, todėl jokių klausimų dėl apmokėjimo už lankstinukus nekilo. Iš banko jis negavo informacijos, kad pinigus perveda fiktyviai įmonei ar, kad tokios sąskaitos nėra, pinigai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir atgal negrįžo. Buvo atspausdinta 10 000 vnt. lankstinukų, kurie buvo skirtingi. Nors lapų skaičius ir buvo vienodas, tačiau lankstinukai buvo skirtingos rūšies, skirtingų gaminių. Buvo gal penkių rūšių lankstinukai, kiekvienos rūšies vienodas skaičius, po 2500 vnt. Jam kaip vadovui kaina buvo priimtina, lankstinukai buvo atspausdinti, todėl problemų dėl sumokėjimo nebuvo. Jie turėjo kitą galimybę tai pirkti iš pačio gamintojo lankstinukus, bet jų kaina buvo gerokai didesnė. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), lankantis gamykloje, bukletų buvo galima pasiimti 5-10 vnt., bet ne 1 000, 10 000 vnt. Jei reikėdavo didesnio kiekio, gamintojas pasiūlydavo nusipirkti. Terminas, per kurį buvo pagaminti lankstinukai, jam atrodė normalus, įtarimų nesukėlė. Lankstinukų priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas 2011 m. lapkričio 24 d. Kad buvo tokio kiekio lankstinukų poreikis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tai, jog įmonės apyvartos ir pelningumas augo. Jei įvertinti 2009-2013 metus, tai įmonės apyvarta ir pelnas augo galbūt 100 procentų, o darbui su klientais lankstinukai buvo būtini, todėl jo nuomone D. J. sprendimas dėl lankstinukų buvo tinkamas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat platino tokius lankstinukus, tik jų turėjo gerokai daugiau. Kai D. J. atvežė lankstinukus, jis negali pasakyti kiek tiksliai buvo pakuočių, jos tilpo į lengvo automobilio bagažinę, tačiau jam perdavė ne visus lankstinukus, o nurodė, kad atiduoda dalį, o kitą dalį pasilieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš automobilio lankstinukus iškrovė kartu su D. J., pakuočių tuo metu neišpakavo, tačiau kai 2-3 metus dalino lankstinukus, matė, kad jie buvo skirtingi. Jam atrodė natūralu, kad D. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pats juos dalino. Tiksliai nepasakys ar 10 000 lankstinukų buvo sutalpinta 15-oje pakuočių, taip pat ar lankstinukai buvo perduoti pilnomis pakuotėmis ar ne. Teismui pateiktus lankstinukus jis gavo iš (duomenys neskelbtini) atstovo O. S., kuris taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (duomenys neskelbtini). Nors D. J. teigia, kad nematė lankstinukų ir jų nebuvo, tačiau jis turi surinkęs 5 skirtingus lankstinukus. Kadangi jis jau nebedirba įmonėje, tai iš jos patalpų minėtų lankstinukų negalėjo paimti. Tiesiogiai iš O. S. rankų lankstinukų nėra gavęs. Juos gavo per V. Š., kuris bendravo su O. S. Minėti lankstinukai buvo atspausdinti pagal kaltinime nurodytą sutartį. Lankstinukai skiriasi, nes skiriasi gaminiai, vieni jų atspausdinti anglų, kiti (duomenys neskelbtini) kalbomis, tačiau ant jų visų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas, kontaktai. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo gamintojo oficialus atstovas, ji turėjo laikytis tų reikalavimų, kurie yra nurodomi atstovavimo sutartyje dėl lankstinukų. Lankstinukas yra gamintojo lankstinuko kopija su gaminio parametrais, nuotraukomis, spalvomis, kurios tinka gamintojui. Jų atspausdinti lankstinukai buvo vokiškų lankstinukų kopija, tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais, su (duomenys neskelbtini) kalba parašyta nuoroda į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip gamintojo atstovą, tam, kad gavęs tokį bukletą, klientas žinotų ne tik gamintoją, skaitytų gamintojo puslapį, bet žinotų kas atstovas jo regione. Ant šių lankstinukų buvo nurodytas ir minėtos (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri spausdino lankstinukus, pavadinimas. Lankstinukai nebuvo laikomi vienoje vietoje, dalis buvo laikoma biure, didesnė dalis buvo sandėlyje, buvo nemažomis dalimis išdalinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur aptarnavo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklą. Dalis lankstinukų įsigyta ne tik dėl darbų (duomenys neskelbtini) srityje, bet ir plėtros. Kita dalis (duomenys neskelbtini) tekstu buvo platinama (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), taip pat dalis lankstinukų (duomenys neskelbtini) kalba buvo skirti (duomenys neskelbtini). Patvirtinti, kad jis lankėsi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (duomenys neskelbtini), gali sienos kirtimo dokumentai. Komandiruotės būdavo įforminamos kiekvienam važiavimui. Lankstinukus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalindavo jis, nes jis užsiiminėjo minėtos įrangos pardavimu, taip pat dalindavo partneriai, akcininkai, t. y. tie, kurie perpardavinėdavo tą įrangą. Negali pasakyti ar dar buvo kitų lankstinukų užsakymų jo darbo periodu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors byloje pateiktas 2012 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl jo siuntimo į komandiruotę (duomenys neskelbtini), tačiau jis minėtoje parodoje nedalyvavo. Tikėtina, kad parodoje tuo laiku įmonę reprezentavo D. J. ir dalino lankstinukus. Jis neneigia, kad tomis dienomis buvo (duomenys neskelbtini), bet tai nebuvo paroda, tai buvo partnerių ir objektų paieška. Viena iš paskutinių parodų, kurioje jis pats dalyvavo, buvo (duomenys neskelbtini), dalyvavo viename stende kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar dalino ir kokius konkrečiai lankstinukus toje parodoje nepamena, tačiau parodose paprastai dalindavo lankstinukus. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams lankstinukų neteikė, nes buvo grasinimų iš D. J. pusės, kad jam turi parduoti akcijas, atsiimti savo civilinį ieškinį dėl 31 000 Lt darbo atlyginimo neišmokėjimo, nes kitu atveju prasidės visokios bylos. Jo ieškinys teisme buvo patenkintas, jam priteisė visą nurodytą sumą kartu su bylinėjimosi išlaidomis ir procentais. Nutraukus darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą perdavė 2013 metų gruodžio mėnesį. Buhalterinę apskaitą iki kol atėjo D. J. sesuo vykdė buhalterinė įmonė, paskui apskaitą perėmė apskaitininkė. Jis negali pasakyti ar gale metų buhalterijoje buvo inventorizuojami lankstinukai. Dokumentų įmonėje buvo daug, todėl tiksliai negali atsakyti ar pasirašydavo ant nurašymo aktų. Į kokią eilutę buvo įtrauktos išlaidos, kurios buvo sumokėtos už lankstinukų spausdinimą jis nežino. Buhalterinė įmonė gavo informaciją apie tai už ką ir kam pervesti tie 10 000 eurų. Yra perdavimo aktas iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kuriame nurodyta kas perduota, kas įsigyta, taip pat lydintis dokumentas – sąskaita. Priekaištų iš buhalterinės įmonės nebuvo. Prokuroro pateiktas lankstinukas (duomenys neskelbtini) kalba buvo atspausdintas vėliau, ne jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu. Jo darbo metu atspausdinti lankstinukai buvo kitokios sandaros, mažiau teksto, daugiau techninės informacijos. Kai tik pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J. liepimu, „(duomenys neskelbtini)“ sumaketavo jų įmonės logotipą. Ant į bylą pateikto 1-ojo lankstinuko paskutinio lapo įrašas „SIA „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ padarytas spausdinimo metu. 4-tas lankstinukas nėra spausdintas (duomenys neskelbtini), nes jei vienu metu buvo spausdinta, tai ir jų apipavidalinimas būtų vienodas, o šis yra šiek tiek kitoks. Jis nėra iš gamintojo, kadangi ant jo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktai, tačiau spausdintas ne (duomenys neskelbtini), nes tai ne (duomenys neskelbtini) gamintojas. Ant 1-o lankstinuko nurodyto įrenginio (duomenys neskelbtini) pagrindinė gamykla yra (duomenys neskelbtini). Jei yra „(duomenys neskelbtini)“ ženkliukas, tai yra ta pati (duomenys neskelbtini) gamykla, kur gaminamas 2-ame buklete nurodytas įrenginys. Ant 3-čio lankstinuko nurodytas įrenginys yra tos pačios firmos. Ant 5-to bukleto nurodytas įrenginys taip pat tos pačios (duomenys neskelbtini) firmos. 4-tame lankstinuke reprezentuojama amerikiečių įmonė, kuri turi patentuotą įrangą. Ant šio lankstinuko yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai ir informacija, todėl šis lankstinukas tikrai nebuvo spausdintas gamykloje, kurią reprezentuoja, tai spausdinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. L. nepažįsta, su juo nebuvo susitikęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti lankstinukai ir 2013 m. spalio 11 d. pirkimo - pardavimo sąskaita patvirtina, kad minėti lankstinukai buvo spausdinti parodai (duomenys neskelbtini). Vienai parodai daryta 1 050 vnt., kurių kaina 3,90 Lt ir už maketavimą sumokėta 550 Lt. Akivaizdu, kad D. J. surasta (duomenys neskelbtini) įmonė atspausdino lankstinukus gerokai pigiau. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nes D. J. ir „(duomenys neskelbtini)“ siūlė pasirašyti sutartį su šiomis įmonėmis.
Dėl 2011 m. spalio 3 d. sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis parodė, kad šią sutartį jam jau paruoštą atnešė pasirašyti D. J. Po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas samdyti kitą įmonę, nes tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du serviso inžinieriai ir vienas studentas, o objektų buvo daug. Pagal aptarnavimo sutartis turėjo reaguoti per 5, 12 ar 24 valandas, tačiau ne visada tai pavykdavo, todėl su D. J. ir buvo nuspręsta pasamdyti kitas įmones didesniems planiniams darbams atlikti. D. J. sugebėjo įtikinti M. J. ir jį sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone. Aptarnavimo įmonė įsipareigodavo daryti visus aptarnavimus savo kaštais, į tai įeidavo darbo valandos, medžiagos, o klientas mokėdavo fiksuotą mokestį. Iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo atstovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo perimti aptarnavimą, atstovavimą. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų vasario mėnesį buvo pasirašiusi aptarnavimo sutartį, tačiau aptarnavimo darbus atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perimdama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metų vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsifiksavo, kad buvo atidirbtos 12 325 valandos. 12 000 valandų aptarnavimo, kuris trunka 70 valandų sustabdymo, vienas žmogus nepadarys, daro du arba trys, stengiantis daryti greičiau daro daugiau žmonių. Tai, kad 12 000 valandų aptarnavimą darė D. J. atsiųsti (duomenys neskelbtini), nekelia abejonių, nes jo ir buvo suinteresuotumas, kad atsirastų kitos įmonės, kurios padėtų didesnius aptarnavimo darbus padaryti. Tas pats 12 000 valandų aptarnavimas pagal 2006 metų kainą yra nurodytas 62 020 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainė buvo nupirkta 2003 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė aptarnavimą iš „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų balandžio mėnesį su 30 113 moto valandomis (t. 2, b. l. 43). Yra sąskaita, kurioje nurodoma, kad lapkričio 2 d. moto valandos yra 34 590 (t. 2, b. l. 62), todėl nekilo klausimas, kodėl buvo daromas 36 000 moto valandų aptarnavimas, kuriam pagal gamintojo nurodytą specifikaciją stabdoma jėgainė 150 valandų ir, kurio įkainis 62 020 Lt pagal 2006 metų kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcininkų nežino, tačiau vienas iš akcininkų tikrai buvo D. J., kitas V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąvartyne turėjo kogeneracinę jėgainę, kurią aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten V. Š. buvo akcininkas. Kai D. J. atėjo ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nespės fiziškai aptarnauti, padaryti kažkokio darbo, tai nenustebino pasakymas, kad D. J. surado tuos (duomenys neskelbtini), kurie padarys V. Š. jėgainėje aptarnavimą. Tuo labiau, kad buvo sąskaita išrašyta, yra paslaugų perdavimo - priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas, yra įvardinta kaip generatoriaus vidaus degimo variklio sujungimo, balansavimo darbai (duomenys neskelbtini) regiono sąvartyne, paslaugų suma - 41 008,11 Lt. Yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 13 d. aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta, kad elektrinės įrangos ir elektros dalių techninės priežiūros, remonto ir testavimo darbai baigti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusiskundimų nebuvo, yra jų parašai ant baigimo akto. Jam sąskaitą atnešė D. J., jis pasitikėjo ir nekėlė klausimų. Jis gavo darbų atliko aktą su D. J. paaiškinimu, kad darbai padaryti, jokių nusiskundimų iš savininkų nebuvo gauta, gavo pinigus iš savininkų už padarytus darbus, todėl mano, kad tie darbai buvo padaryti. Pats asmeniškai netikrino ar tie darbai buvo atlikti. (duomenys neskelbtini) įmonės atlikti darbai buvo įvardinti kaip moto valandų planinis aptarnavimas. Tai detalių keitimai, reguliavimas, plovimas, testavimas, valymas, keitimas, reguliavimas, patikra. Abejonių dėl to, kad tokius specifinius darbus darys (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ nekilo, nes tai nebuvo darbai, susiję su įrangos reguliavimu, kuriam reikalingos kažkokios specifinės žinios, prisijungimas. Lietuvoje faktiškai tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta, kuri gali daryti tokius darbus, o (duomenys neskelbtini) buvo taip pat bendrovės, kurios aptarnaudavo (duomenys neskelbtini) esančias kogeneracines jėgaines, tačiau anksčiau SIA „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo girdėta. D. J. patikino, kad viskas su šia įmone gerai, pinigai avansu jiems nebuvo mokami, o tik atlikus darbus, todėl klausimų dėl šios įmonės patikimumo jam nekilo. Buhalterė taip pat pasitikrino ar ta įmonė registruota, ar yra PVM mokėtojas. Nekilo abejonių, kad tai fiktyvi įmonė. Jam yra tekę bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o L. teismo posėdyje matė pirmą kartą, sutartis pasirašydavo vadovas. Dėl to, kad L. nurodė, jog be UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kitų įmonių darbuotojų prie tų įrenginių neprieidavo, tai jei L. būtų tam procesui vadovavęs, tai jis (kaltinamasis) būtų su juo susidūręs ir ant sutarties jis būtų užvizavęs ar supažindinęs, ar pats vadovas būtų supažindinęs su žmogumi, kuris tą reikalą kuruoja, tačiau L. jis nepažinojo.
Dėl kaltinimo, kad jis pervedė 20 000 eurų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainių aptarnavimą SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. spalio 3 d. sutartį, kaltinamasis parodė, kad tie 20 000 eurų buvo gauti kas mėnesį iš aptarnaujamų įmonių. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus išstatė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tiesiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį tik nuo 2012 metų vasario, iki tol turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį turėjo nuo 2010 metų balandžio mėnesio, todėl gavo pinigus iš jų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė materialinės žalos, pervedusi 20 000 eurų (duomenys neskelbtini), nes sugebėjo išlaikyti šiuos klientus, sutartį, gauti pastovias pajamas ir negauti baudos už nepadarytus darbus. Pervedus 15 000 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta tik nauda, nes jie padarė darbus, padedami (duomenys neskelbtini), ir gavo pinigus, o kitu atveju tuos darbus būtų padariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tos įmonės, kurioms buvo pateiktos sąskaitos minėtoms sumoms, pretenzijų ar priekaištų, kad per didelės sumos ar darbai nepadaryti, jam nepareiškė, visi buvo patenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai negalėjo nežinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus perveda 20 000, 15 000, nes daromos kasmėnesinės, metinės atskaitos, kuriose atsispindi visa informacija. Akcininkai susipažindavo su ataskaitomis mažiausiai vieną kartą pasirašytinai, o kitus kartus reikalaudavo tos informacijos informacinio pobūdžio. Akcininkai nepriekaištavo, kad (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ be pagrindo buvo pervesti 35 000. Sąskaitose buvo nurodomi ne vien (duomenys neskelbtini) atlikti darbai, bet ir už kitas paslaugas, nes ne vien (duomenys neskelbtini) įmonė atlikinėjo darbus. Visos sąskaitos buvo priimtos ir pasirašytos abiejų pusių. Tuo metu, kada darbus „(duomenys neskelbtini)“, „ASK linijoje“ atliko SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pagal laiką jų atliekami darbai nesidubliavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų daromais darbais, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartu su (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojais darbų nevykdė, tų pačių darbų nėra darę. Jis yra matęs dokumentus, kurie leidžia jam spręsti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pranešdavo „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, ar „(duomenys neskelbtini)“ apie atliktus darbus. Jis pats yra pasirašęs ant tokio dokumento, ant kurio buvo surinkti jų klientų atstovų parašai, tame tarpe ir „(duomenys neskelbtini)“. Šis dokumentas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie perdavimo akto ir sąskaitos, tačiau kodėl nebuvo pateiktas į bylą jis nežino. Minėtas dokumentas tik patvirtina, kad darbai buvo atlikti, yra ne tik priėmimo - perdavimo aktas, bet ir kitos šalies, kuri nekelia klausimų ir neturi pretenzijų, parašai. Apie planinius aptarnavimo darbus jis būdavo informuojamas, nes visos jėgainės buvo kontroliuojamos nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, tam tikras detalių kiekis buvo laikomas sandėlyje, nes tiekimas užtrukdavo. Remiantis tomis pačiomis gamintojo rekomendacijomis technikai, važiuodami daryti planinio aptarnavimo, didžiąją dalį detalių pasiimdavo. Jis asmeniškai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nėra atlikęs jėgainių techninio ar kažkokio aptarnavimo. Jam pagal pareigas nepriklausė vykti į kiekvieną iš jų aptarnaujamų jėgainių ir kontroliuoti ką daro serviso darbuotojai. Būdavo tokie objektai, kuriuose lankydavosi gal tik kartą metuose prieš Kalėdas, pasišnekėti su savininku. Serviso darbuotojai lengvai patekdavo į jėgaines, nes juos ten pažinojo, be to, jie atvažiuodavo su žymėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašais automobiliais, turėjo aprangas su užrašais. Nebuvo pateikiamas jėgainių savininkams sąrašas darbuotojų, kurie turi teisę prieiti prie kogeneracinės jėgainės. Jam nekilo klausimas kaip galėjo (duomenys neskelbtini) bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įeiti prie objektų, nes jei atvažiuodavo ir prisistatydavo, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliks darbus, tai juos ir įleisdavo. Negali patvirtinti, kad tuo pačiu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo jėgainėse kartu su (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojais. Jis negavo sąrašo asmenų, kurie dirba SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir, kurie atliks aptarnavimą. Jam nebuvo pranešta kiek tokių darbuotojų iš (duomenys neskelbtini), ar iš kažkur kitur dirbs objektuose. Darbo laikas, kurį fiksavo (duomenys neskelbtini), nesukėlė įtarimų, kad gal per daug laiko skirta aptarnavimui po 12 000 valandų. J. R. jam nebuvo žinomas iki ikiteisminio tyrimo. G. Z. parodymų negali komentuoti, tik girdėjo, kad jo darbuotojas, kaip vadybininkas, surado kontaktus ir turėjo objektus, kuriuos pasiūlė, kad jo įmonė gali padaryti ir netgi atvedė žmones, kurie tą padarys. M. B. pavardę išgirdo tik ikiteisminio tyrimo metu. M. K. parodymai vertintini skeptiškai, nes jis vis dar įmonės darbuotojas ir jai lojalus. Jis (kaltinamasis) nekontroliavo ne jo įmonės darbuotojų dėl darbų atlikimo ir nekontaktavo su jais. Tuo rūpinosi D. J.. Jis tik girdėdavo, kad jie atvažiuos, žinojo tik nuo kada iki kada sutartis ir kada maždaug turi padaryti tą darbą. Jų klientai UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuoti apie tuos padarytus darbus ir, kad ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, tačiau jokių nusiskundimų nesulaukė ir buvo sumokėti pinigai už padarytą darbą. Kodėl aktas nebuvo pasirašytas „(duomenys neskelbtini)“, tai jis tik daro prielaidą, kad tie parašai buvo surinkti ne vienu metu. Originalus dokumentas su visais parašais yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumento kopiją šiais metais jis gavo iš V. Š., ikiteisminio tyrimo metu jo neturėjo. V. Š. buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, todėl jam nekilo klausimas kodėl D. J. jam davė pasirašyti, nes „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasirašiusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl aptarnavimo darbų. „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė, padarė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)i“ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pinigus. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. J.. D. J. nepristatė (duomenys neskelbtini) įmonių valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl lankstinukų ir SIA „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog pasakė, kad yra įmonės, kurios atliks darbus.
Šalies argumentai
Ši byla prasidėjo, kai jis kreipėsi į teismą dėl išmokos 2014 metais, nes jam išėjus iš darbo 2013 m. gruodžio 31 d. su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Konkurencijos tarybos tyrimu buvo išaiškinta kaip D. J. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokia buvo jo įtaka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinės jėgainės buvo pirktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsteigta. „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ir atstovavimą „(duomenys neskelbtini)i“, ir tuos du žmones, reiškia, aptarnavimas perėjo irgi į „(duomenys neskelbtini)“ rankas, tik, kad sąskaitą išrašydavo „(duomenys neskelbtini)i“, o „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išrašydavo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)i“. „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kad jie prižiūrėtų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracines jėgaines, bet „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su „(duomenys neskelbtini)s“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl priežiūros išliko, tai jie juos samdė kaip rangovą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė dar vieną rangovą - (duomenys neskelbtini) įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurią surado D. J. SIA „(duomenys neskelbtini)“ pinigai nebuvo sumokėti iki tol, kol jis nesusirinko informacijos, ar jėgainės gali funkcionuoti ir, ar aptarnavimo darbai yra atlikti. Bendravimas buvo su M. J., kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Jis nepareiškė jokių nusiskundimų, kad jėgainės stovi, yra prastovos. Jo vadovavimo metu jėgainės niekada nestovėjo, įmonė baudų nėra gavusi, darbai buvo atlikti laiku. Dėl to, kam reikėjo kažkokios (duomenys neskelbtini) įmonės, jeigu darbuotojai galėjo atlikti visus darbus, tai buvo daug objektų, trys darbuotojai, vienas automobilis, vienas kompiuteris ir vienas įrankių komplektas, sukomplektuotas vienai grupei. Tai reiškia, kad viena grupė gali būti tik vienoje vietoje, o jėgainių buvo gal kokios dešimt. Jei darbuotojas su kolega dirba jėgainėje (duomenys neskelbtini), o reikia (duomenys neskelbtini) atlikti darbus, tai tas dvi savaites jau kitos komandos neturėdavo ir t.t. Nebuvo taip, kad prisidengiant SIA „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai samdė kažkokius darbuotojus, kurie atlikinėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ vardu priežiūrą. Nebuvo kažkokio nelegalaus darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitą „(duomenys neskelbtini)i“, „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo perrašytos sutartys iš karto tiesiogiai, nes jėgainė buvo garantinė. SIA „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo, kad aptarnautų „(duomenys neskelbtini)“, nes žmonės nespėjo su darbais.
Dėl kaltinimo įdarbinant A. G. parodė, kad kadangi įmonė augo, plėtėsi, turėjo verslo planų, darbų kiekis didėjo, įvertinus serviso sutarčių kiekį ir žmonių skaičių, buvo jo prašymas D. J. įdarbinti žmogų, kuris darys popierinius, administravimo darbus, ateityje atrinkinės žmones. Reikėjo dar vieno papildomo žmogaus administracijoje, nes jo tikslas buvo ieškoti, bendrauti su klientais, pirkti, parduoti įrangą ir serviso paslaugas, o popierinį darbą kažkas turėjo daryti, nes tai užima nemažą laiko dalį. Buvo padiskutuota ir priimtas sprendimas priimti A., kuri turėjo atitinkamą išsilavinimą. A. P. atlyginimas buvo 2 500 Lt, darbo diena standartinė. Natūralu, kad tokioje įmonėje dirba pažįstamas žmogus, nes paskui dirbo ir D. J. sesuo. A. P. pradėjo dirbti 2011 metų vasario mėnesį personalo vadove. Darbo sutartį su ja sudarė jis, nes tik jis vienas turėjo tokius įgaliojimus. Buvo sukurtas pareigybės aprašymas, kuris labiau atitiko personalo vadovę. Pareigybių pavadinimas tokioje įmonėje yra labai abstraktus. Tikslas įdarbinimo buvo tai, kad pradžioje daryti administratorės darbus. Vėliau po metų buvo atrinkta administratorė, nes atsirado poreikis, kad žmogus sėdėtų biure visą laiką. Priimant į darbą A. buvo privalumas, kad ji nesėdės biure ir darys darbą kitoje vietoje, nes priešingu atveju jiems būtų reikėję sukurti darbo vietą ir supirkti techniką. D. J. žinojo A. P. įdarbinimo aplinkybes. Jis neprieštaravo darbo užmokesčio dydžiui, kuris buvo mokamas A. P. Jam (D. J.) patiko idėja, kad bus patikimas darbuotojas, kuris bus pasiekiamas 24 val. per parą. Tuo metu jų bendravimas buvo ir neoficialioje aplinkoje, šeimomis. Konkursas į A. P. darbo vietą nebuvo skelbiamas, nes buvo per diskusijas su D. J. nuspręsta ją priimti į darbą. A. P. iki įdarbinimo D. J. pažinojo gal pusmetį, gal ilgiau. Su A. P. iš darbo išėjo kartu, nors gal jos noras buvo likti ten dirbti, bet D. J. pareiškė, kad jei išeina, tai išeina kartu. 2013 m. gruodžio 31 d. abu nutraukė darbo sutartis ir poros savaičių bėgyje pradėjo dirbti kituose darbuose. A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jo nuomone A. P. galėjo būti išmokėta per darbo laikotarpį 26 745,27 Eur suma kaip darbo užmokestis. Kaltinime nurodyta suma kaip darbo užmokestis - 3 289,47 Lt buvo suma iki mokesčių, 2 500 Lt buvo į rankas. Darbo sutartis su A. P. buvo registruota įmonėje, buhalterinė įmonė pranešė „Sodrai“. Tiek vizomis, tiek draudimais, įgaliojimais automobiliams rūpinosi A. G.. Ji taip pat rašydavo komandiruočių įsakymus. Tikslių jos darbų jis negali pasakyti. Ji nesėdėdavo biure, tačiau jos darbo laikas būdavo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Byloje yra sąskaita, kurią yra pasirašiusi A. P., tačiau iš esmės nei jai, nei niekam kitam nebuvo suteikta teisė pasirašinėti dokumentų įmonės vardu, nebuvo suteiktas įgaliojimas. Jo santykiai su A. P. prieš įdarbinimą buvo draugiški, tokie buvo ir po įdarbinimo. Natūralu, kad kartu gyvendami ir po darbo valandų jie bendraudavo, ir darbo reikalais. Santuoką su A. sudarė 2012 metais. A. P. ir apskaitą tvarkančios įmonės santykiai buvo glaudūs tiek, kiek jų reikia, nes kol nebuvo administratorės, tai pirminį įmonės dokumentų surinkimą vykdė ji. Kai atsirado administratorė, tai administratorė perėmė tą darbą, bet surinkti, susisteminti tuos dokumentus prieš atiduodant į buhalterinę įmonę ir juos užvežti buvo viena iš jos pareigų. Nuo 2011 metų vasario iki 2013 metų gruodžio A. P. pildė tabelių juodraštinius variantus, nešdavo į buhalterinę įmonę. Pagal gautus juodraštinius variantus buhalterija susivesdavo, tokiu būdu paskaičiuodavo atlyginimą, biuletenius ir pan. Šie dokumentai būdavo pateikiami buhalterinės įmonės patalpose su visais kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Be administratorės, kuri buvo priimta po metų, ir be apskaitininkės, „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde reikėdavo serviso žmonių - elektrikų, šilumininkų, mechanikų, kurių ieškodavo A. P. Be to, kadangi D. J. buvo dar daugelio įmonių akcininkas arba direktorius, tai ir kitoms įmonėms tuos darbuotojus atrinkinėjo A. P. Apie tokius D. J. nurodymus atrinkti darbuotojus su vienu ar kitu išsilavinimu, duotus A. jis žinojo. Jam, kaip įmonės vadovui, A. P. yra rekomendavusi arba pateikusi galimus darbuotojus, kurie galėtų dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Faktiškai visi, po jos įsidarbinimo, buvo jos prafiltruoti ar pasiūlyti žmonės. Informacija apie ieškomus serviso žmones visada buvo patalpinta „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje, taip pat, reikalui esant, dėdavo į kitas paieškų svetaines, be to, ji bendraudavo su universitetais, panaudodavo savo ryšius. Reikėdavo ne tik išanalizuoti tų žmonių CV, darbo patirtį, išsilavinimą, paskambinti buvusiam darbdaviui. A. P. žinojo koks turėtų būti asmenų, kurie norėtų dirbti „(duomenys neskelbtini)“, išsilavinimas, koks prieš tai buvęs darbas panašus į jų. Ji kelis kartus buvo nuvažiavusi į objektą susipažinti su įmonės darbo specifika. Ji taip pat administravo įmonės interneto svetainę, kur talpino informaciją. A. P. negalėdavo žmogaus priimti į darbą, nes tolimesnis bendravimas turėdavo būti koncentruotas į įmonės pobūdį, supratimą apie techniką, papasakojimą kaip įranga veikia, todėl toliau pokalbį tęsdavo jis. Darbo sutartis pasirašydavo jis, po to kai įvykdavo pokalbis su žmogumi, kai objektą žmogus pamatydavo, pabendraudavo su serviso žmogumi. Jo darbo periodu darbuotojai keitėsi nedaug įmonėje, tačiau nuolat pildėsi, nes įmonė plėtėsi. Įmonėje buvo standartinis darbo laikas, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., buvo pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Tokios trukmės buvo ir A. P. darbo diena. Kaip buvo apskaitomas serviso darbuotojų darbo laikas, jis negali tiksliai pasakyti. Būdavo kad jie išvažiuoja anksčiau, grįžta vėliau, tačiau apskaita buvo vedama. Patys darbuotoji buvo suinteresuoti darbo laiko apskaita, nes jei dirbdavo savaitgalį, tuomet gaudavo laisvą pirmadienį. Administratorė – finansininkė L. B. tabelio nežymėjo. T. pradėjo dirbti 2013 metų balandžio mėnesį. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą, matė ir žinojo, kad A. P. darbuotoja, kad jai yra mokamas darbo užmokestis. Ji pati tvarkė tabelius, skaičiavo užmokestį, pervedinėdavo į banko sąskaitą. T. nereiškė priekaištų, kad A. P. dirba. Apie A. P. nėštumą sužinojo tik vėliau. A. P. buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne dėl to, kad ateityje gautų išmokas, ji buvo priimta todėl, kad reikėjo žmogaus, kuris nudirbtų tam tikrus darbus. Išėjusi iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų sausio mėnesio viduryje A. P. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo užmokesti naujoje darbovietėje buvo 10-20 procentų didesnis. Nauji darbdaviai buvo informuoti, kad A. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes kai prasidėjo tyrimai, ji su darbdaviu pakalbėjo, informavo darbdavį apie tai kas vyksta, jai darbdavys minėjo, kad jis skambinosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo teigiamas rekomendacijas. A. P. įdarbinimas nebuvo kaip papildoma skatinimo priemonė jam. Skatinimas buvo priedų mokėjimas ir galimybė įsigyti įmonės akcijas. Akcijas jis įsigijo 2011-2012 metais. Vieną kartą per tris metus A. P. buvo trijų dienų komandiruotėje, nes norėjo pamatyti parodą, kad suprastų jų atstovaujamo gamintojo dydį, susipažintų su kitais. Neturėjo susitarimo bendrininkauti su A. P. dėl pinigų, kurie išmokėti kaip nedirbančiam asmeniui, ji dirbo. Kaltinamasis patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.
Kaltinamoji A. P. parodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) universitetą, turi magistro laipsnį - profesinio mokymo vadyba, tai susiję su personalo funkcija, Europos Sąjungos projektais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo 2011 m. vasario 1 d. personalo vadovės pareigose. Įsidarbinimas vyko ne per vieną kartą, nebuvo konkretaus darbo pokalbio, buvo bendravimas su D. J. ne tik oficialioje, bet ir draugiškoje aplinkoje. Įmonei reikėjo žmogaus, kuris būtų atsakingas už personalą ir personalo funkcijas, o ji tuo metu ieškojo darbo. Buvo sudaryta darbo sutartis, ją pasirašė direktorius T. P.. D. J. apie tai žinojo. Ją tenkino susitarimas, kad galės dirbti ne biure, o namuose ar bet kur kitur nuotoliniu būdu, kad gali turėti savo grafiką, jį reguliuoti. Minusas buvo finansai, nes dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu buvo susitarta dėl mažesnio atlyginimo. Įmonei buvo nauda, kad nereikėjo darbo vietos planuoti, įgyti darbuotojai kompiuterį. Įmonėje konkrečios darbo vietos neturėjo, tačiau jei labai reikėjo galėjo ateiti ir dirbti biure. Svarbu, kad darbai būtų padaryti. Kai pradėjo dirbti, įmonėje iš viso dirbo trys darbuotojai - direktorius T., V., ir R. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo įdarbinta per 2011 metus darbuotojų, tačiau atrankos buvo tikrai nemažos. Poreikis buvo inžinierių, mechanikų, technikų. Jai pasakydavo kokios konkrečiai specializacijos darbuotojo reikia ieškoti. Ji ieškodavo internetinėse svetainėse, skaitydavo jau atsiųstus CV į UAB „(duomenys neskelbtini)? elektroninį paštą. Įmonės internetinėje svetainėje visada buvo skelbimas, kad ieškomi tam tikri darbuotojai – mechanikai, technikai ar inžinieriai. Bendravo taip pat ir su dabartinio (duomenys neskelbtini) universiteto atstove, klausdavo gal gali rekomenduoti studentų, kurie gabesni, kurie po kelių mėnesių nemestų darbo. Taip pat bendravimas vyko ir su (duomenys neskelbtini) atstovu D. L.. Su universitetais bendravimas vyko elektroniniu paštu ir telefonu. Yra su D. J. vykusi į „(duomenys neskelbtini)“ pažiūrėti visą tą sistemą, susidaryti vaizdą ir sugebėti nors trumpai žmogui apibūdinti kas jų laukia. Taip pat kartu su T. ir D. J. važiavo į (duomenys neskelbtini) apsižiūrėti jėgainės, susidaryti bendrą vaizdą, kad paskui pasirūpinti ir apsauginėmis darbuotojų priemonėmis, pirštinėmis, ausinėmis, striukėmis, batais. Norintys įsidarbinti klausdavo jos apie darbo pobūdį, tačiau ji nurodydavo, kad konkrečiau kalbės su direktoriumi. Antras pokalbis vykdavo jau su direktoriumi, kuris ir priimdavo galutinį sprendimą dėl asmens priėmimo į darbą. Nuo 2011 m. vasario 1 d. buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo užmokestis buvo 2 500 Lt į rankas. Kaltinime darbo užmokestis nurodytas ant popieriaus - 3 289,47 litai. Tuo metu darbo rinkoje personalo vadovės darbo užmokestis buvo 3000 Lt. Darbo užmokestį pervesdavo buhalterinė įmonė. Neskaičiavo ar jai buvo išmokėti 26 745,67 Eur laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau visas darbo užmokestis buvo pervedamas į sąskaitą pavedimais. Nei D. J., nei kiti darbuotojai jai nereiškė pretenzijų, kad mokamas darbo užmokestis. Nors 2011 metais ir nebuvo priimtas nei vienas žmogus, tačiau ji vykdė darbuotojų atranką jau tada, nes kai atrenki 5 žmones, iš jų gali būti nei vienas nepriimtas. Kai gaudavo CV juos išanalizuodavo, ruošdavo galimų įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų rezervą. D. J. buvo ne vienos įmonės direktorius, akcininkas (turėjo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl prašydavo atrinkti žmones ir į jo įmones. Tai būdavo papildomas darbas, kurį nurodydavo atlikti D. J.. Papildomo darbo užmokesčio už D. J. nurodymų, kurie nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdymą nereikalavo. Buvo ir kitų darbų, bendravimas su darbo birža, nes ir iš ten atsiųstų žmonių buvo įdarbinta. Darbo biržai reikėdavo ruošti tam tikras ataskaitas, kurias pasirašydavo direktorius ir ji išsiųsdavo. Personalo vadovės pareigos apima ne tik atrankas, bet ir dokumentacijos tvarkymą, darbo sutarčių, darbų saugos, priešgaisrinės, instruktavimo žurnalų pildymą. Nepamena ar buvo direktoriaus įsakymas, kad ji įmonėje yra atsakinga už darbų saugą, priešgaisrinę saugą, už kitas funkcijas, kurios nesusijusios su personalo darbu. Ji buvo atsakinga už instruktavimo medžiagos parengimą, o ne patį instruktavimą, klausimynų parengimą, informavimą, kad reikia darbuotojus instruktuoti. Netgi ir pareigybes rašydavo, žiūrėdavo, ieškodavo kiekvienam darbuotojui. D. J. ir T. P. duodavo jai nurodymus, jie žinojo, kad ji buvo darbuotoja. Ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Nebuvo galimybės jai suteikti atskirą darbo vietą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nurodė vardus ir pavardes asmenų, kurie gali patvirtinti, kad ji atliko personalo vadovės funkcijas, tačiau šie asmenys nebuvo apklausti. Susisiekdavo su D. L. dėl darbuotojų. V. G., Š. R., R. A. liepė įdarbinti D. J.. Jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės, su jais tarėsi dėl darbo sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo, kad įmonės dokumentus ir ji veždavo buhalterinei įmonei į Europos pr. Kiek pamena, lyg turėjo įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su ta įmone, kuri tvarko buhalterinę apskaitą, kad gali teikti dokumentus. Jos darbo laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“, o paskui atėjo D. T. (D. J. sesuo), kuri perėmė buhalterijos tvarkymą ir tvarkydama buhalterinę apskaitą matė, kad ji (A. P.) dirba įmonėje personalo vadove. Metus laiko mokėjo jai atlyginimą, kartais ir biure susitikdavo. Kai nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė neliko jai skolinga, atsiskaitė. Kai atėjo D. T. buvo nemaloni atmosfera, todėl ji su Tomu pradėjo ieškotis darbų dar vasaros gale. Jie apie tai pasakė D. J. ir šis paprašė pasilikti iki metų pabaigos. D. J. asmeniškai jai buvo išsakęs tokį prašymą padirbėti iki metų pabaigos. Ji negali pasakyti kokius darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Kai ji (kaltinamoji) atlikinėjo šias funkcijas, jos darbas buvo susijęs su įvairiais prašymais, įsakymais, sąskaitų išrašymais. Kai atėjo administratorė dirbti, ji neberašydavo komandiruočių įsakymų, bet būdavo kitų įsakymų, sutarčių sudarymas, grafikų, tabelių pildymas, ieškojimas kvalifikacijos kėlimo kursų. Administratorė tabelių nepildė. Ji rengė administratorės pareigybės aprašymą, inžinieriaus pareigybines instrukcijas. Kadangi įmonė vis augo, todėl darbų tik daugėjo. Tvarkė ir internetinę svetainę, analizavo, ieškojo naujų projektų, kurie susiję su kogeneracinėmis jėgainėmis. Pažįsta L. B., ją atrinko kaip administratorę. Nepamena ar dalyvavo pokalbyje su ja. Atrinkus darbuotojus, ji priimant darbuotoją nedalyvaudavo kaip trečias asmuo su T. P. ir D. J.. Pradžioje ji kviesdavo darbuotojus į pokalbius biure. T. P. nurodymus dėl darbų duodavo ir namuose, nes jie buvo draugai, o paskui tapo vyras ir žmona. Ji žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektai buvo ne tik (duomenys neskelbtini). Komandiruotės būdavo Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Tiksliai negali pasakyti kokius kursus darbuotojams yra suradusi, bet jie buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą vyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), nes norėjo daugiau sužinoti apie įmonės veiklą. Buvo priimtas įsakymas dėl jos komandiruotės, mano, kad buvo išmokėti ir komandiruotpinigiai. Nepamena ar direktorius buvo priėmęs įsakymą ar kokį kitą dokumentą, kad jai suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Kreipėsi su prašymu dėl motinystės pašalpos gavimo, nes tik išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lauktis. Pateikė „Sodrai“ prašymą dėl pašalpos, buvo priimtas sprendimas, jai pašalpa buvo mokama į asmeninę sąskaitą banke. Kitas prašymas, rašytas lapkričio mėnesį, buvo tikriausiai dėl kito vaiko. Pagal šį prašymą buvo išmokėti pinigai. Neneigia, kad kreipėsi dėl pašalpų į „Sodros“ skyrių ir jos buvo išmokėtos. Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove. Darbo pobūdis nesisiejo su darbu „(duomenys neskelbtini)“. Naujoje įmonėje gavo 2 800 Lt, atskaičius mokesčius. Naujos įmonės vadovas domėjosi jos darbu „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad kalbėjo su D. J., kad klausinėjo apie ją. 2019 m. gruodžio 23 d. teisiamajame posėdyje kaltinamoji patvirtino savo prieš tai teisme duotus parodymus. Papildomai parodė, kad kalta neprisipažįsta. Nebuvo jokio susitarimo su T. P., kad ją įdarbinus bus švaistomos lėšos. Prieš ją įdarbinant darbo pokalbio nebuvo, tačiau ji su D. J. buvo gerai pažįstami, bendravo šeimomis, T. jau dirbo toje įmonėje porą metų, todėl diskusija dėl įdarbinimo vyko. Vykdė darbdavio nurodymus, ne tik T. P., bet ir D. J., kuris tikrai žinojo apie jos įdarbinimą. V. Š. žino kaip akcininką, su juo yra tekę šiek tiek bendrauti. 2013 m. įdarbino D. J. sesę D. T., kuri vėliau perėmė dalį jos darbo – grafikų žymėjimą, tabelių pildymą, atlyginimų pervedimą visiems darbuotojams. Pradėjo lauktis išėjusi iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo 2014 m. sausį, nes vaikas gimė 2014 m. rugpjūtį. Antras vaikas gimė po metų. Tuo momentu kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo planų dėl vieno ar dviejų vaikų, neplanavo keleto metų į priekį ir tikrai iš anksto nebuvo suplanavusi, kad dėl to pateiks Sodrai prašymus. Tarp T. ir D. J. įvyko įvairių dalykų, kurių ir ji nežino, tačiau draugai tapo nebe draugais. Jai asmeniškai nepatiko D. J. bendravimas. Ji negali pateikti po 6-7 metų įrodymų apie savo darbą įmonėje. Tabelį ji žymėjo, tačiau jį pasirašydavo direktorius. Ji nunešdavo ir palikdavo įmonėje tuos dokumentus. Su D. J. bendravo ir laiškais, ir telefonu, susitikdavo. Ji įdarbino D. T., darbo sutartį ruošė, prašymą, įsakymus perdavė buhalterei, kad bus toks žmogus. Įdarbinti ją liepė D. J.. Iš pradžių D. T. apskritai nedirbo, tik stebėjo viską. Kai ji pasiteiravo D. J. ką D. T. veikia, jai buvo pasakyta nesikišti. Santykiai su D. J. pašlijo 2013 m. vasaros pabaigoje. Nepamena ar D. T. įdarbinimo metu su ja bendravo. Kai ši jau dirbo, tai susitikdavo biure, bendravo darbiniais reikalais. Iš jos darbinių pavedimų negaudavo. Nežino kodėl D. T. nurodė, kad jos niekada nėra mačiusi biure, tačiau atlyginimą jai pervedinėjo. Netgi visų akcininkų metiniuose pranešimuose būdavo informacija, kiek dirba žmonių, pats D. J. visada domėjosi įmonės veikla ir bendravimu. Jos rengtus dokumentus pasirašydavo direktorius. Jos elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Vardinio pašto ji neturėjo. Maždaug po metų nuo jos darbo pradžios, buvo priimta administratorė L. S.. Darbo sutarčių ji nepasirašinėdavo. Su kiek įdarbintų, neįdarbintų darbuotojų, pravedė pokalbį dėl jų asmeninių savybių ir kurioje vietoje, įvardinti negali. Dažniausiai kalbėdavo telefonu, o paskui jau pokalbiui juos kviesdavosi T. P.
Liudytojas D. J. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jokių pareigų toje įmonėje neturėjo. Įmonė įsteigta 2009 metų spalio mėnesį. Steigėjai buvo keturi akcininkai, steigimo metu jis turėjo 35 procentus akcijų, M. J. turėjo 35 ir po 15 procentų akcijų turėjo J. ir B. Kai pasitraukė du akcininkai B. ir J., tada T. P. turėjo 9 procentus akcijų, jis turėjo 53 procentus, o M. J. 38 procentus akcijų. 2009 metais įsteigtai įmonei reikėjo direktoriaus, todėl buvo pasamdyta įdarbinimo agentūra, pateiktos kelios kandidatūros ir akcininkai išrinko direktorių T. P.. Prieš tai P. keletą metų dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai buvo vienas iš tų veiksnių, kodėl buvo pasirinkta jo kandidatūra, t. y. jo ryšiai (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo oficialus kogeneracinių jėgainių (duomenys neskelbtini) platintojas, taip pat teikė ir techninės priežiūros bei aptarnavimo paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir (duomenys neskelbtini). Pirmus šešis mėnesius po įmonės įsteigimo akcininkų dar buvo tikrinama direktoriaus T. P. veikla, paskui jam buvo suteikti visiškai pilni įgaliojimai, kadangi matėsi, jog jis gali vykdyti pardavimus ir plėtrą, jam 2010 metų gruodžio mėnesį netgi buvo parduoti 9 proc. įmonės akcijų, kad asmuo būtų pririštas prie įmonės, būtų jai lojalus. Jo (liudytojo) dalyvavimas įmonės veikloje buvo toks, kad kai T. P. atrodydavo, kad reikia tam tikrais klausimais pasitarti su akcininkais, jis siųsdavo elektroninius laiškus, klausdavo nuomonės ar patarimų. Nebuvo apibrėžta ribų bendrovės nuostatuose ar kituose vidiniuose teisės aktuose dėl T. P. įgaliojimų sudarant sutartis. Nuo 2011 metų akcininkų susirinkimų formaliai nebūdavo. T. P. sukviesdavo, pasakydavo, kad reikia kažką padaryti, kad veikla nesustotų arba vyktų geresni pardavimai. Asmeniškai jis laiko kištis į įmonės veiklą daug neturėjo, todėl apsiribodavo tik tam tikrų patarimų žodžiu ar elektroniniu paštu davimu. Viskas 2011 metais vyko taip, kad ateidavo T. P. arba atveždavo į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur jis (liudytojas) tuo metu dirbo komercijos direktoriumi, pakišdavo dokumentą pasirašyti, kad viskas greitai vyktų. Netgi tam tikri dokumentai neaišku kokiu būdu ir kaip būdavo pasirašomi, nes dažniausiai jei būdavo pasirašoma, tai kiek pamena, jis būdavo pirmininkas, o T. P. sekretorius, ant tam tikrų protokolų akcininkų parašų dažniausiai nesurinkdavo. 2014 metais tiek Konkurencijos taryba, tiek IT įmonės bandė atkurti dokumentus iš T. P. darbo kompiuterio, tačiau to nepavyko padaryti. Su T. P. buvo susitikęs sausio pradžioje po jo išėjimo, klausė kur dokumentai, tačiau jis nurodė, kad viską paliko, kad jie ieškotų, grąžino darbo kompiuterį ir automobilį. Apie 2011 metų sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl lankstinukų įsigijimo sužinojo tik iš D. T., kuri buvo finansų direktorė, jo sesė, kai ši detaliai pradėjo tikrinti visus dokumentus, sąskaitas, pavedimus, darė įmonės mini finansinį auditą. 10 000 eurų sandoris įmonės mastu neatrodė reikšmingas, todėl T. P. vienas galėjo sudaryti tokią sutartį. Tuo metu direktoriumi buvo pilnai pasitikima, jam buvo suteikta visiška laisvė veikti. Tyrėjai jam rodė akcininkų susirinkimo protokolą dėl lankstinukų užsakymo, kuriame yra jo parašas, tačiau tame protokole nei kaina, nei kiekiai nėra aptarti. Jis nesupranta kodėl dėl tokios nereikšmingos sumos T. P. išsaugojo šį dokumentą, kai tuo tarpu kogeneracinės jėgainės būdavo parduodamos po kelis šimtus tūkstančių eurų. Nebuvo reikalinga reprezentuoti įmonę, nes įmonė turėjo oficialią sutartį su (duomenys neskelbtini) gamintoju, kurio produkto jie buvo platintojai, jiems nereikėjo važiuoti ir reprezentuoti į (duomenys neskelbtini). Gamintojas įmonei duodavo lankstinukus nemokamai, tai mėlyni (duomenys neskelbtini) lankstinukai, dar ir dabar įmonėje yra ir seni, ir naujesnės formos, kur uždėdavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipus ir juos dalindavo klientams. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintų lankstinukų 2011-2013 metais jis asmeniškai nematė. T. P. buvo atsakingas už produkto platinimą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), lankstinukai būdavo (duomenys neskelbtini) arba anglų kalbomis, tai jis minėjo, kad reikia kita kalba. T. P. buvo atsakingas už produkto platinimą ir jo reklamą. Apie 2011 m. spalio 3 d. sutartį tarp (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik 2014 metų pradžioje, kai D. pradėjo daryti auditą. Anksčiau apie šią sutartį nieko nežinojo, nei kokie pinigai, nei kokie darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo serviso inžinierius, specialistus, kurie galėtų pašalinti bet kokį defektą, atsiradusį kogeneraciniame įrenginyje, todėl nesupranta kodėl buvo pasirašyta tokia sutartis ir padarytas toks apmokėjimas. Jo nuomone, T. P. įgavo pasitikėjimą, įsigijo 9 procentus akcijų, dar palaukė, pasižiūrėjo kas čia ir kaip vyksta, tada padarė fiktyvias sutartis tam tikrai sumai, o po kelių mėnesių įsigijo nekilnojamąjį turtą su savo drauge ar sutuoktine. Jam žinomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su jomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sutarčių. Dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“ keista yra tai, kad tai (duomenys neskelbtini) įmonės, o T. P. (duomenys neskelbtini), prieš ateinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti, turėjo patirtį, draugus, pažįstamas įmones ir įdirbį. Kitas dalykas, tai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriaus valandinis įkainis buvo iki 20 eurų, čia pasirašyta 50 eurų valandinis įkainis su įmone, kuri turi vieną darbuotoją ir, kuri pardavinėja kažkokius tekstilės gaminius. Per tą laikotarpį kada buvo atlikti darbai už 15 000 eurų, tai yra 14 darbo dienų, įrašyta 300 valandų, o SIA „(duomenys neskelbtini)“ dirba vienas darbuotojas, po 8 valandas skaičiuojant darbo dieną yra 112 valandų, kaip galėjo T. P. gauti 300 valandų, tai nelogiška, nelogiškas įkainis, valandų skaičius, kai oficialiai dirbo vienas darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo jis. Ši įmonė aptarnavimo ir priežiūros sutartį buvo pasirašiusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o detales UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrai pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip vadovas jis vienareikšmiškai turėjo žinoti, kad kažkas kitas dirbo, bet tokių darbų ir darbuotojų nebuvo, išvis jokios kitos įmonės, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo laikotarpiu techninės priežiūros nedarė. Jo nuomone toks sutarties sudarymas yra įmonės lėšų nusavinimas asmeniniais T. P. ar kažkokiais kitais, bet tikrai ne įmonės tikslais. Iš Sodros pateiktų duomenų galima nustatyti kiek žmonių A. G. savo darbo laikotarpiu įdarbino. Sodros išrašas aiškiai rodo, kad nuo 2011 m. vasario 1 d., kai P. į darbą priėmė A. G., iki kada atėjo D. T., kai ji perėmė priežiūros funkcijas, iš viso buvo priimti šeši darbuotojai, todėl nebuvo poreikio turėti įmonėje personalo vadovą. Biuro patalpose A. G. niekada nebuvo, tai galėtų paliudyti bet kuris darbuotojas, kuris dirbo ir turėjo įmonėje darbo vietą. Vienintelė darbuotoja, kurią priimant jis pats dalyvavo, buvo administratorė L. B. Įmonė vykdė tik jėgainių techninę priežiūrą, dirbo techniniai darbuotojai. Kadangi techninį išsilavinimą turėjo T. P., tai tik jis vienintelis juos ir atrinkdavo. 2011 metais T. P. buvo užsiminęs, kad jo draugė turi gerą išsilavinimą, laisvo laiko, jis nespėja su dokumentais, nes daug darbų, tai jis norėtų ją įsidarbinti kažkokiu nedideliu etatu ir mokėti kažkokį simbolinį atlyginimą, kad jam padėtų tvarkytis su dokumentais. Jam buvo patikėta pilnai visa atsakomybė už įmonės finansinę ir ūkinę veiklą, tai jis sprendė, priiminėjo sprendimus. Jam buvo pasakyta spręsti pačiam jei mato, kad reikia pagalbos, kad pasamdęs galės daugiau laiko skirti važinėti ir daryti prezentacijas po kitas šalis, per klientus, tegu samdo, nes akcininko tikslas yra gauti kuo didesnę naudą iš įmonės. Atlyginimo dydžio nežinojo, nes T. P. buvo suteiktos pilnos teisės nustatyti atlyginimus, kalbėti su žmonėmis, skirti jiems priedus, išsiųsti į komandiruotes. Pats T. P. organizuodavo į kokius objektus važiuoti, kokias darbo priemones nusipirkti rezultato tikslui pasiekti. Buvo viena T. P. komandiruotė į (duomenys neskelbtini), į parodą, taip pat kelionė į (duomenys neskelbtini) pas gamintoją. A. G. komandiruotės į parodas visai nelogiškos, nes jei jai reikėjo daugiau informacijos apie kogeneracines jėgaines, tai tokių jėgainių Lietuvoje buvo pastatyta ne viena ir buvo galima kartu su inžinieriumi nuvykti į vieną iš objektų ir išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, todėl visi tie važiavimai į komandiruotes yra fiktyvus reikalas. Kaip ir europiniai projektai, nes jokių europinių projektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplanavo daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure G. nėra matęs, tačiau iš darbuotojų yra tekę girdėti, kad T. P. A. G. veždavosi į vasaros šventes kaip savo gyvenimo draugę. Neteko girdėti N. L. Savo seserį priėmė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes 2013 metais sumažėjo pardavimai, direktorius nesugebėjo parodyti pas ką važiuoja, kaip daro pristatymus, tada prasidėjo sakyti, kad jam užkrauta ir buhalterija, finansai ir t. t., todėl jis pasiūlė savo seserį, kuri dirbo finansų vadove. T. P. išėjo dėl to, kad neva susirado geresnį darbą. A. G. išėjo tą pačią dieną. Nėra radęs nei vieno A. G. parengto dokumento. Kalbėjo su dirbusiomis administratorėmis, kurios patvirtino, kad nebuvo nei vieno dokumento, susirašinėjimo, kas liečia darbinius klausimus iš A. G. Personalo priėmimu, atrinkimu užsiėmė išskirtinai tik T. P.. Tam tikru momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitėsi darbuotojais, kadangi poreikis aptarnauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ po truputį mažėjo, tai natūraliai tie žmonės, kurie buvo nereikalingi, atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino iš inžinierių, jie važiuodavo atlikti aptarnavimo darbų į UAB ?(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo rūpinosi direktorius T. P. Jei buvo sutartis su įmone dėl darbų atlikimo, reiškiasi darbai buvo atliekami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tose kogeneracinėse jėgainėse, kurias nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, techninio aptarnavimo darbus atlikdavo sutartiniu pagrindu. Kiek pamena dar tuos objektus prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji pardavė tas jėgaines, tačiau nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrai, ar jie tiesiai pasirašinėjo sutartis, bet už darbus atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių dėl aptarnavimo nebuvo pasirašę. Tokios sutartys buvo pasirašytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atlikti techninės priežiūros ir remonto darbai, įrangos bandymas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už tokius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino kur po to buvo panaudojami pinigai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)i“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kam nors mokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekontroliavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka tuos techninės priežiūros darbus, kontrolė prasidėjo 2014 metais. Koks buvo tolesnis pinigų, pervestų (duomenys neskelbtini) įmonei, t. y. 15 000 ir 20 000 eurų bei 10 000 eurų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parvedė už lankstinukų spausdinimą (duomenys neskelbtini) įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“, likimas jis nežino. M. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas iki 2012 metų pavasario, kai jis nusipirko akcijas iš M. J.. Pastarasis aiškiai pasakė, kad tuo metu kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti D. T., T. P. pradėjo labai dažnai lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nešti tam tikrą informaciją, galbūt M. J. ir T. P. dirbo sąjungoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2013 metais dirbo pelningai, tačiau akcininkams nebuvo mokami dividendai, nes viskas buvo numatyta į plėtrą. 2011-2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ne vieną kogeneracinę jėgainę. Jų pirkėjai pagrinde buvo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Kai jis dar dirbo (duomenys neskelbtini), projektuose dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jei gerai pamena vieną ar dvi jėgaines pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė lietuviškai įmonei (duomenys neskelbtini). Abejoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atlikti tų jėgainių, kurios buvo pastatytos (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą, kadangi sutartis su gamintoju buvo tik (duomenys neskelbtini) regionas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinių jėgainių nestatė, tą darė inžinerinės kompanijos, tokia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos kompanijos, su kuriomis T. P. bendradarbiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atstovas parduoti jėgainę inžinerinei kompanijai, paskui atlikti paleidimo darbus ir priežiūrą. Inžinieriams reikėjo specialių žinių aptarnauti tokio pobūdžio elektrinę, jie važiavo pas gamintoją, praėjo mokymus. Per 400, 200 valandų galima padaryti elektrinių kapitalinį remontą. Du inžinieriai padarytų kapitalinį remontą, tačiau tos jėgainės buvo naujai pastatytos, joms jokių kapitalinių darbų daryti nereikėjo. Nežino kaip T. P. vedė visą priežiūrą, eksploatacijos žurnalus, bet iš to ką matė, ten nesurašyta nei kokie žmonės dirbo, nei kokius darbus, parašyti bendriniai dalykai, neparašyta kas tuos darbus darė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skoloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusi 100 000 eurų, jie stovi kreditorių eilėje. Jam nežinoma (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo santykiai su V. Š. buvo geri, darbiniai. T. P. tuo metu įmonėje lankėsi labai dažnai, dalindavosi informacija su V. Š., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas didesnių pirkėjų. V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo gal vieną ar du kartus, nes visą laiką būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. V. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo apie šimtas darbuotojų, todėl jam važinėti per kažkokias kitas įmones jokio tikslo nebuvo. Santykiai su V. Š. pradėjo blogėti kai išeidinėjo iš įmonės ir buvo situacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė projektą po projekto ir vieno projekto skolas dengdavo su kito projekto. Tada prasidėjo visokios bėdos, pradėjo skolintis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kol vieną dieną, jis kaip akcininkas paprieštaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansavimui. Prasidėjo pykčiai, aiškinimai, kad neva buvo geri santykiai, pirkdavo kogeneracines jėgaines, atsistatys finansinė būklė, tada toliau pirks, net priėjo iki tokių dalykų, kad už kurą, telefonus pradėjo apmokėti, jis nesutiko ir tada prasidėjo konfliktas. V. Š. kviesdavo T. P., dėl to atsiklausdavo ir jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jėgainių vieni iš didžiausių pirkėjų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjas. Jis kaip komercijos skyriaus vadovas nepirkdavo jėgainių, jas pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo akcininkas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius žinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienijo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. J., vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos skyriaus vadovas D. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. P.. Kaltinamųjų veiksmais „(duomenys neskelbtini)i“ padaryta žala pakankamai didelė, apie 100 000 eurų.
Liudytoja D. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, finansų vadovės pareigose, pradėjo dirbti 2013 metų gegužės mėnesį. Įmonės akcininkas yra jos brolis D. J., kuris ir pakvietė ją dirbti į šią įmonę. T. P. ėjo direktoriaus pareigas. Tuo metu įmonėje dirbo gal 8-10 žmonių, buvo administracijos ir serviso darbuotojai. Prieš jai įsidarbinant apskaitą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo pradžia buvo keista, nes apskaitą vykdė apskaitos įmonė, dokumentai buvo apskaitos įmonėje, pavedimus darė T. P., pardavimo sąskaitas išrašinėjo T. P., įmonė rengdavo tik aktus, todėl realiai pradžioje sėdėjo, stebėjo, klausė kas vyksta. Biuras buvo be jokių pertvarų, viename kambaryje sėdėjo inžinieriai, administratorė, ji, T. P.. Vėliau ji perėmė visą įmonės buhalterinę apskaitą. Buvo keista, kad už viską įmonėje atsakingas vienas vadovas, t. y. už visus procesus, visą dokumentaciją, pradedant atsargų užsakymu, pirkimu, atsargų pardavimais, jų nurašymu. Apskaitą vykdė T. P. nurodymu. Tai, kas būdavo suvartojama serviso metu ar parduodant, buvo iš sandėlio nurašomi kiti dalykai ir nebuvo atliekamos inventorizacijos, negalima buvo suprasti kas faktiškai yra sandėlyje ir kas yra apskaitoje. Ji kartu su nauja administratore sutvarkė sandėlį, išgrynino kas yra, ką perka, ką parduoda, viskas buvo surasta, atrasta, suvienodinta, kas reikia nurašyta, kas nereikia užpajamuota. Taip pat buvo nesuprantama, kad nesuėjo pagrindinė skola su pagrindiniu tiekėju, skolos skirtumas perėmimo dieną buvo apie 144 000 litų. Bandė aiškintis su buhalterinę apskaitą vedančia įmone, tačiau jų komentaras buvo, kad įmonė pateikia neaiškius dokumentus, jie pajamuoja ne sąskaitas, o avansu gautas sąskaitas, kurios nėra „invoisai“, tačiau tokie komentarai nieko nepaaiškino. Sandėlio apskaitos tvarkymui buvo sudaryta speciali inventorizacijos komisija, suinventorizuotos sandėlio prekės, su apskaita sulyginta, buvo perteklinių dalykų ko apskaitoje nebuvo. Kai ji sutvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės skolos skirtumas buvo nurašytas ir susimokėtas pelno mokestis. T. P. jai padarė leidimus dirbti su banku. Ji perėmė banką, peržiūrėjo administratorės funkcijas, pakeitė administratorę. Buvo keletas akcininkų susirinkimų protokolų, bet įmonėje nebuvo daromi nei gaunamų, nei įmonės vidinių dokumentų registravimai, tačiau pagal protokolų numeraciją kai kurie buvo išlikę, kai kurie dingę. A. P. įmonės darbuotojų sąraše nebuvo, buvo kita pavardė – G., tokia darbuotoja egzistavo, jos pareigos buvo personalo vadovė, tačiau biure ji jos nebuvo mačiusi. Iš atleistos administratorės L. S. sužinojo apie fiktyvų A. G. įdarbinimą. Kaip suprato iš administratorės, ji A. buvo mačiusi tik Kalėdinės ir vasaros šventės metu. Realiai A. G. nedirbo ir jokių funkcijų neatliko. Nors buvo įdarbinta personalo vadove, tačiau nebuvo parengtos jokios pareigybių instrukcijos. Tik kai juos tikrinti atėjo darbo inspekcija, tuomet pats T. P. surašė šias instrukcijas. Su D. J. kalbėjo apie šį žmogų, bet D. J. visiškai nesikišo į įmonės veiklą, į įmonės administravimą, nežinojo kas įdarbinti. Personalo atranką, kas liečia inžinierius, vykdė pats direktorius T. P.. Administratorė sukviesdavo kelis kandidatus ir po pokalbio su jais T. P. išsirinkdavo tinkamą. Kai būdavo naujų darbuotojų poreikis, tiesiog būdavo patalpinamas skelbimas. Ji pati šiose atrankose nedalyvaudavo. A. P. buvo atleista iš darbo kartu su T. P. – gruodžio 31 dieną. Darbo užmokestis A. P. buvo skaičiuojamas, nes T. P. buvo pasirašęs su ja darbo sutartį. Ji pati matė tą darbo sutartį, apie pusę metų jai mokėjo atlyginimą. Ji pati pagal darbo sutartis suskaičiuodavo atlyginimus darbuotojams ir juos išmokėdavo, algalapių jokių nebuvo, niekas jų nepasirašinėjo. Apie šią situaciją ji informavo akcininką D. J., direktoriui T. P. nieko nesakė. Nors A. P. buvo atsakinga už personalą, tačiau nei nuotoliniu, nei jokiu būdu tame nedalyvavo. Negali pasakyti ar jai buvo žinoma apie administratorės keitimą įmonėje, tačiau šią atranką ji atliko pati, jai buvo reikalingas žmogus su finansiniu išsilavinimu. T. P. jai jokių pastabų dėl to neturėjo, neužsiminė, kad yra žmogus atsakingas už personalo atranką. Direktoriui buvo mokamas gal 2500 - 3500 litų darbo užmokestis, kuris pagal įmonės dydį buvo adekvatus. A. P. iš įmonės pusės dar buvo papildomas sveikatinimo draudimas. A. P. viena į komandiruotes nevykdavo, tačiau vykdavo kartu su T. P. atostogauti. Buvo viena komandiruotė į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kur P. vyko kartu, nes vadovas vyko pirkti automobilio. Visą šią informaciją ji žino iš įmonėje buvusių įsakymų. Bet koks darbuotojo išvykimas į komandiruotę ar darbuotojo išleidimas atostogų vyko pagal įsakymus. Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitas. Techninės priežiūros darbų atlikimo tarifai, įkainiai buvo nusistovėję, tačiau nebuvo užregistruoti. Tačiau buvo įvertinta kiek kainuoja kilometras, darbo valanda, žiūrint koks inžinierius vyksta, nes tarifai buvo skirtingi. Apie reklaminių lankstinukų gamybą, pateikimą, užsakymą, apmokėjimą ji buvo girdėjusi, dokumentai rodė, kad buvo pirkimas didelio kiekio skrajučių, lankstinukų, tačiau įmonėje jų niekas nebuvo matęs, įmonėje jų nėra išlikę. Klausimas dėl skrajučių iškilo 2013 metų gruodžio mėnesį, kai įmonę tikrino konkurencinė tarnyba. Gruodžio mėnesio 31 dieną direktorius T. P. išėjo iš darbo, tačiau savo darbo priemonę – kompiuterį atidavė tik vėliau, visi vykdyti darbai, kas buvo kompiuterinėje laikmenoje, buvo visiškai ištrinti, atstatyti niekaip nepavyko. Visa buvusi informacija T. P. darbo metu neišliko. Apie tai buvo informuoti akcininkai. Nepamena kada buvo sudaryta sutartis su įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, tik žino, kad įvykiai buvo užregistruoti apskaitoje. Kai ji dirbo įmonėje, buvo organizuojama viena paroda, todėl mano, kad lankstinukai galėjo būti daromi ir jie įmonei buvo reikalingi iš esmės kaip marketingo priemonė. Laikotarpiu, kai ji laikinai ėjo direktorės pareigas, jokios skrajutės ar lankstinukai nebuvo užsakinėjami. Įmonėje ji dirbo iki 2016 metų vasario. Per savo darbo laikotarpį yra mačiusi kažkokias skrajutes, tačiau galėjo sumaišyti, tai galėjo būti ir kitos įmonės skrajutės. Jos esminės funkcijos įmonėje buvo finansai, o ne rinkodara, reklama, marketingas. Įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ ji asmeniškai nesidomėjo, tačiau administratorė N. ieškojo internete informacijos apie šią įmonę. Tai galėjo būti apie 2014 metus. Kiek pavyko sužinoti, įmonė buvo registruota, tačiau joje dirbo tik vienas žmogus, nebuvo informacijos, kad ši įmonė veiktų aktyviai. Jos nuomone, 2011 metų sandėris dėl lankstinukų buvo fiktyvus. Lankstinukų skaičius buvo labai didelis, tačiau jų įmonėje nei vienas tuo metu dirbęs darbuotojas jų nebuvo matęs. Marketingą ir pardavimus vykdė pats direktorius T. P., kartu su juo važiuodavo inžinieriai. Nežino ar visada vykdavo inžinieriai kartu, priklausydavo nuo to ar serviso paslaugas parduodavo, ar pačią prekę. Į parodas nevažiuodavo ieškoti ko užsakyti, nes įmonė buvo atstovas, turėjo savo prekę, kurią reikėjo parduoti, todėl jos nuomone pagrindinis tikslas buvo pardavimas. Nepamena ar teko girdėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pardavinėjusi ar reklamavusi produkciją (duomenys neskelbtini), tačiau 2011-2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo kogeneracinę produkciją ne vienoje šalyje. Jos atėjimo dirbti į įmonę metu, įmonė buvo pelningai veikianti, kai ji išėjo įmonė taip pat veikė, pamena, kad buvo minčių ją reorganizuoti. 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartyje su (duomenys neskelbtini) įmone dėl jėgainių aptarnavimo darbų buvo nurodyti objektai, kurių aptarnauti jie negalėjo, nes tą objektą aptarnavo kita įmonė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kad D. J. buvo dalinis šios įmonės akcininkas. Dėl to ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, tai pamena, kad įmonės inžinieriai pasakojo, kad jie nebuvo vykę į tą objektą. Tai pasakojo kai pradėjo kelti sutartis, domėtis ar yra apmokėjimai, ar atliekami darbai. Tuo metu faktai buvo rinkti iš žmonių, nes iš kitur niekur nebuvo galima surinkti, įmonėje dalies dokumentų nebuvo, tuo pasirūpino direktorius T. P.. Dėl įmonių SIA „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, kokios sutartys buvo sudarytos, kokius darbus atliko, kas apmokėjo, tai buvo faktai, kad buvo atlikti darbai, bet, kaip teigė inžinieriai, niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų darbų nevykdė. Patikrinti kažko daugiau negalėjo, nes vadovo kompiuterio nebuvo, kai kurių sutarčių taip pat nebuvo, nes buvo dingę iš įmonės. Dėl to ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros darbus atlikdavo tik jai priklausančiose jėgainėse, ar dirbdavo ir kaip subrangovas, tai pat pasakyti negali. Nežino kokioms įmonėms priklausė jėgainės, kuriose darbus atliko (duomenys neskelbtini) bendrovės. Nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė tos kogeneracinės elektrinės. Su kažkokia (duomenys neskelbtini) įmone tikrai buvo aptarnavimo sutartis, tačiau ar tai tikrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji negali pasakyti, nes po direktoriaus T. P. išėjimo sutarčių daug neteko, niekas nežino ar jos buvo, ar nebuvo, nes visą sutarčių ūkį valdė T. P.. Pamena, kad darbus vykdė (duomenys neskelbtini), inžinieriai vyko į (duomenys neskelbtini). Apie įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi tik internete, ten rado informacija, kad minėta įmonė užsiėmė tekstilės prekyba. Dėl to kur pagal sutartis turėjo būti atlikti darbai, kiek valandų buvo apskaityta, per kokį laikotarpį atlikti tie darbai, ar tose įmonėse, kuriose buvo atlikti darbai, buvo sudaryta kažkokia aptarnavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ji pamena, kad kai tikrino kainodarą kas buvo išrašyta sąskaitoje, tai galimybės dirbti su parašytų valandų skaičiumi prasilenkė su logika. Pagal sąskaitas darbai buvo atlikti, tik visiškai neaišku kaip tai galėjo būti atlikta, nes ten yra paskaičiavimai kokie darbai, kiek dienų dirbta, viskas turi būti suskaičiuota pagal realius darbus, realias galimybes, o dienų ar valandų buvo įrašyta tiek, už kurias paimta suma buvo neadekvati. Valandos ir atliktų darbų apimtys jai sukėlė įtarimų. Negali pasakyti ar iš buhalterinių dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų patyrusi kokios nors žalos dėl to, kad darbus atliko ne pati, o kad atliko (duomenys neskelbtini), nes kainodara surašyta yra nereali. Laikotarpiu kai dar dirbo kartu su direktoriumi T. P., nuo gegužės iki gruodžio mėnesio, ji nebuvo mačiusi sutarčių su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, todėl apie savo įtarimus su direktoriumi nekalbėjo. Tas sutartis pamatė tik tada kai T. P. jau buvo išėjęs ir kai buvo nepalikęs informacijos, nebuvo dalies dokumentų. Apie tas sutartis ji pasakė tik akcininkui D. J., kuris taip pat nurodė, kad nieko apie minėtas sutartis nežinojo. Nepamena ar šis klausimas buvo keltas akcininkų susirinkimuose. Jai dirbant kartu su T. P., biure akcininkų susirinkimai nevykdavo, tokio susirinkimo protokolo nėra mačiusi. T. P. buvo nustatytas apribojimas nuo kokios sumos jis turėjo gauti akcininkų pritarimą norint sudaryti sutartis.
Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad nuo 2013 metų gegužės mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje dirbo šios įmonės finansų direktorės pareigose, o nuo 2014 sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e direktoriaus pareigas. Nuo pat įmonės įsteigimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. jai vadovavo ir direktoriaus pareigose dirbo T. P.. Pagrindinis įmonės akcininkas yra D. J.. Įmonės 2010-2012 m. geri veiklos rezultatai leido jos akcininkams tuo metu manyti, kad T. P. yra tinkamas vadovas. Dėl tos priežasties bei siekiant jį paskatinti dar labiau įsilieti į įmonės veiklą T. P. 2010 metų pabaigoje buvo parduota dalis (9 procentai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Tam tikri suvaržymai įmonės vadovui veikti visiškai laisvai buvo numatyti tik sudarant pačius ekonomiškai reikšmingiausius sandorius (įmonės įstatų 21 p.). Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. T. P. savo noru išėjo iš įmonės ir ji pradėjo eiti direktorės pareigas. Peržiūrėjo ūkinę-komercinę įmonės veiklą ir pradėjo aiškėti, ir tebeaiškėja ankstesnio vadovo atliktų veiksmų neteisėtumas, pasireiškiantis žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymu. T. P., pasinaudodamas susikurtu akcininkų pasitikėjimu juo, sistemiškai ir kompleksiškai atlikinėjo veiksmus, kurie, nors jų atlikimo metu ir neatrodė tiesiogiai darantys žalą įmonei, tačiau ilgainiui paaiškėjo, jog jais buvęs direktorius veikė siekdamas tenkinti ne tik įmonės, bet ir savo asmeninius interesus. 2011 m. sausio 31 d. T. P. savavališku sprendimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta jo draugė, kuri vėliau tapo sutuoktine, tai yra A. G.. Ši darbuotoja nedalyvavo įmonės veikloje, jos įdarbinimas buvo fiktyvus. Ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės pareigose. T. P. ją draudė valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat „parūpino“ kitas socialines garantijas. Taip pat fiktyviai siuntė ją į komandiruotes, beje tuo pačiu metu kai į jas vykdavo ir pats. Minėta fiktyvi darbuotoja norą išeiti iš įmonės pareiškė tuo pačiu metu kaip ir T. P.. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 137 403 Lt išlaidų. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. T. P. su bendrove SIA (duomenys neskelbtini) sudarė reklaminių lankstinukų pirkimo sutartį už 10000 EUR (apie 34 500 Lt). Pagal tos pačios datos sąskaitą matyti, kad buvo įsigyta 10000 vnt. reklaminių lankstinukų, tačiau nei vienas įmonės darbuotojas jokių lankstinukų nėra matęs. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. T. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove SIA ?(duomenys neskelbtini)? dėl jėgainių aptarnavimo darbų. 2011 m. gruodžio 13 d. pagal šią sutartį gauta 15 000 EUR (apie 51 795 Lt) sąskaita, t. y. jų įmonė nupirko 300 val. darbų, kurie tariamai buvo atlikti per 20 kalendorinių dienų (nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d.). Objektas, kuris nurodytas sutartyje ir kuriame tariamai atlikti darbai, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektas (tokio objekto tikrai neaptarnavo), todėl tokių darbų įmonė įsigyti negalėjo. Iš tuometinės buhalterės 2014 rugsėjo 16 d. komentaro matyti, kad minėta suma buvo nurašyta į savikainą. Tai rodo, kad įmonė įsigytų paslaugų niekam nepardavė. Įmonė, kuri buvo įvardinta kaip objektas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu turėjo jėgainių serviso paslaugų tiekėją ir turi iki dabar. Tai rodo, kad ji netiesioginių paslaugų įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo. Be to, 2011 m. spalio 3 d. su ta pačia (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrove SIA ?(duomenys neskelbtini)? pasirašyta analogiška paslaugų sutartis. 2011 m. gruodžio 7 d. pagal šią sutartį gauta sąskaita 20 000 EUR (apie 69 160 Lt) ir darbų priėmimo - perdavimo aktas. Darbai atlikti objektuose kurie nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objektus tuo metu aptarnavo kiti serviso paslaugų tiekėjai. Darbų tariamai įsigyta už 400 val. Darbai vykdyti laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. Ji pasidomėjo internete (duomenys neskelbtini) bendrove SIA ?(duomenys neskelbtini)? ir paaiškėjo, kad tuo metu joje dirbo tik 1 darbuotojas. Be to, tam tikru periodu veikla buvo sustabdyta ir atnaujinta 2014 m. liepos 2 d., minėta įmonė užsiima tekstilės prekyba. Todėl mano, kad T. P., aukščiau išvardintais tęstiniais per savo vadovavimo laikotarpį atliktais veiksmais, be visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo (kaip to reikalauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai) arba kitokiais neteisėtais būdais inicijavęs daugiau kaip 292 858 Lt įmonės lėšų išlaidų, šias savo žinioje pagal užimamas pareigas turėtas lėšas galimai nusikalstamai iššvaistė. Pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ atlikti techninę priežiūrą, remontą ir įrenginių patikrą E40, naudojantis savo resursais. Dėl Sutarties vykdymo tarp jos šalių kilo ginčas. (duomenys neskelbtini) teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino (duomenys neskelbtini) įmonės ieškinį ir pripažino šios įmonės 12 745,68 EUR mokėjimo prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįsta bei atleido SIA „(duomenys neskelbtini)“ nuo šios prievolės. (duomenys neskelbtini) teismas taip pat priteisė iš Įmonės iš viso 702,26 EUR (duomenys neskelbtini) įmonei 698,45 EUR atstovavimo išlaidų, o valstybei – 3,81 EUR teismo išlaidų. Teismas savo sprendime konstatavo, kad iš Sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E40 priežiūra atliekama kas 4000 motovalandų, į šią priežiūrą įeina ir uždegimo žvakių keitimas, o iš sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E40 priežiūros grafike numatytas prieškamerės uždegimo žvakių kiekis yra 12 vnt. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas be papildomo atlygio turėjo pakeisti mažiausiai 24 uždegimo žvakes, nes kogeneracinė elektrinė sutarties galiojimo laikotarpiu veikė 9966 motovalandas, o tai yra daugiau nei 8000 motovalandų. Šios sutarties priedų nuostatos dėl darbų apimties ir atsiskaitymo už juos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Kitaip sakant, T. P. iniciatyva buvo išrašytos sąskaitos anksčiau minėtai įmonei už prieškamerines uždegimo žvakes, tačiau jos turėjo būti perduotos pagal anksčiau pasirašytą paslaugų sutartį. Tad akivaizdu, kad sutartį įmonės vardu sudaręs jos direktorius nepagrįstai prisiėmė Įmonei prievolę neatlygintinai atlikti tam tikrus darbus, kurie aiškiai apibrėžti sutarties prieduose, todėl vėliau jis neturėjo jokio teisėto pagrindo reikšti pretenzijas (duomenys neskelbtini) įmonei. Šiais T. P. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 13 447,94 EUR (12745,65+702,26) turtinė žala, nacionaline valiuta atitinkanti 46 433,05 Lt sumą. Buvusio direktoriaus veiksmai, pasireiškę įtraukimu į Sutartį Įmonei nenaudingų nuostatų dėl neatlygintinų darbų atlikimo, po to tokių darbų vykdymas, ir pagaliau teisiškai nepagrįstas reikalavimas apmokėti už juos, pasibaigęs pralaimėtu procesu civilinėje byloje bei papildomų išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimu, turi visus tyčinio netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, padariusio jai didelę žalą, požymius. Į darbą įmonėje ją priėmė T. P.. Buvo pasirašyta darbo sutartis. Asmeniškai nebuvo atsakinga už darbuotojų atrankas, įdarbinimo ar atleidimo procesus. Už išvardintas funkcijas buvo atsakingas T. P.. Pamena, kad darbo inspekcijoje 2013 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. buvusi įmonės darbuotoja L. S. iškėlė klausimą dėl A. G. fiktyvaus darbo įmonėje. Asmeniškai žodžiu informavo įmonės akcininką D. J., kad A. G. galimai dirba fiktyviai ir įmonei nesukuria jokios pridėtinės vertės. Taip pat pranešė, kad įmonėje netinkamai vedama įmonės turto apskaita. Mano, kad D. J. apie personalo vadovės darbą įmonėje nežinojo. Asmeniškai su T. P. nėra kalbėjusi apie A. G. darbą įmonėje. Ji galimai nuo rugpjūčio mėn. pradėjo mokėti atlyginimus visiems įmonės darbuotojams. Direktorius sutvarkė jai prisijungimą prie banko sąskaitos. Darbo užmokestį A. G. mokėjo, nes buvo sudaryta darbo sutartis su nustatytu joje darbo užmokesčiu. A. G. išėjus iš darbo, ji D. J. prašymu apskaičiavo, kiek ji gavo išmokų iš darbovietės ir kiek mokesčių buvo už ją sumokėta. Po jos išėjimo iš darbo, poreikio į personalo vadovės pareigybę neatsirado, naujas darbuotojas priimtas nebuvo (t. 2, b. l. 92-96, 106-107). Liudytoja papildomai parodė, kad jai nežinoma nuo kada A. P. pradėjo lauktis. Nepamena ar jai dirbant vadove, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko techninės priežiūros darbus kogeneracinėse jėgainėse, kurios buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ar atliko kogeneracinės jėgainės techninės priežiūros darbus jėgainėje, kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. J. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės direktorius nuo 1994 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų valdybos nariu buvo nuo pat įmonės įkūrimo iki 2013 m. liepos 1 d. kai pardavė savo akcijas. Aktyviai šios įmonės valdyme dalyvavo iki 2011 metų pirmos pusės, nes po to buvo sulaužytas susitarimas tarp akcininkų, kad nei vienas iš akcininkų neturės daugiau negu pusės įmonės akcijų. Konfliktas kilo su D. J. dėl susitarimo sulaužymo. Nuo įmonės įkūrimo jis ir D. J. turėjo po 35 procentus akcijų ir dar buvo du mažesni akcininkai, kurie turėjo po 15 procentų, tačiau vėliau jie pardavė savo akcijas jam ir D. J., todėl jis atsiribojo nuo šios įmonės valdymo. Po pardavimo jis turėjo 38 akcijas, o visas kitas įgijo D. J.. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad be jo ir D. J. buvo dar vienas akcininkas, tačiau akcininkai buvo du, tai A. J. ir B., jo vardo nepamena, kurie nieko nežinojo, nes beveik nedalyvavo įmonės valdyme. Šių asmenų jis nėra matęs valdybos susirinkimuose. Iš jų turėtų 30 procentų akcijų, jam atiteko 3 procentai, vieną visą 15 procentų akcijų paketą pasisavino D. J., o kitą jie pasidalijo kartu po 3 procentus akcijų, o 9 procentai akcijų atiteko T. P.. Tai buvo kaip paskatinimas už gerą darbą. Iki 2011 metų pagrindinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus spęsdavo visi akcininkai, o vėliau D. J. pradėjo tvarkytis kaip norėjo. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo (duomenys neskelbtini) kogeneracinių jėgainių - (duomenys neskelbtini) gamintojo atstovavimas ir produkcijos pardavimas, serviso aptarnavimo paslaugų teikimas. V. Š. buvo neformalus akcininkas, t. y. jo akcijų dalis buvo D. J. akcijų dalyje ir jis iš esmės jas valdė. Tai buvo žodinis jų susitarimas. D. J. dalindavosi visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais su V. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo T. P., kurį surado viena iš įdarbinimo agentūrų. T. P. pirmą kartą sutiko paskyrus direktoriumi 2009 metų rudenį. D. J. jį pristatė ir pasakė, kad atrinko šį kandidatą. Kiek tiksliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų negali pasakyti. Nuo 2011 metų pradžios ar vidurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi kokius du kartus, į valdybos posėdžius jo nekviesdavo, o jei ir kviesdavo jis nedalyvavo, nes buvo atsiribojęs nuo tos įmonės. Apie valdybos posėdžius pranešimus siųsdavo T. P. arba vykdavo prieš tai kažkoks susirašinėjimas tarp akcininkų. T. P. nei iki 2011 metų, nei vėliau per daug pas jį nieko neklausdavo dėl įmonės reikalų, nes viskam ten vadovavo D. J.. Įmonės direktorius vykdė Jurkonio nurodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo priklausė atstovavimo teisės (duomenys neskelbtini) gamintojui. Jas perleido turbūt per prievartą, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio balso, viską darė D. J. Apie 2011 metų sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklaminių lankstinukų nieko negali pasakyti, nes tuo laiku įmonės veikla nesidomėjo, valdybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas nedalyvavo. Minėta (duomenys neskelbtini) bendrovė jam nėra žinoma, o lankstinukų įmonėje yra matęs ir įvairių, tačiau nesidomėjo kokių įmonių jie buvo. Negali pasakyti kokiu tiksliai laiku matė lankstinukus, tačiau tai buvo iki 2011 metų. Apie (duomenys neskelbtini) įmonę „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat nėra žinoma, negali pasakyti ar ši įmonė atliko kokius nors darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė funkcija perimti gamintojo atstovavimą ir paskui teikti serviso paslaugas, buvo toks pereinamasis laikotarpis kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai žmonių teikti tas serviso paslaugas, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su klientais dar formaliai nebuvo pasibaigusios ir paslaugos buvo perduotos vykyti pagal subrangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais pačiais sutartiniais įsipareigojimais. Klientai nesiskųsdavo, todėl jis plačiau nesidomėjo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažką persamdo serviso darbams atlikti. Nemano, kad buvo toks periodas, kad kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido aptarnavimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų pateikusi sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus aptarnavimo darbus, nes visi pinigus nori gauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitas kontroliavo buhalterė. Jis kaip įmonės vadovas, nepasirašydavo mokėjimų pavedimų, tą darydavo buhalterė. Jei žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontekste, tai po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė inžinerines paslaugas, pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą ir naudojo savo statybos projektuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinę jėgainę montavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė serviso aptarnavimą. Apie tai, kad pasamdyta (duomenys neskelbtini) bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ teikti serviso paslaugas vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie galėjo ir nežinoti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkėsi kaip jiems reikėjo, jei trūko pajėgumų galėjo samdyti ir kitą įmonę. Kas mėnesį buvo pateikiami duomenys apie atliktus aptarnavimo duomenis, tačiau kadangi sutartiniai santykiai buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pateikiamų dokumentų jie galėjo ir nematyti apie (duomenys neskelbtini) bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tikrai būtų žinojęs, jei „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinės jėgainės techninę apžiūrą ar remonto darbus būtų atlikę (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tai tuo metu tokia buvo jo nuomone, bet daug kas nuo to laiko pasikeitė. Apie A. P. įdarbinimą jam buvo užsiminęs T. P., minėjo, kad ji dirba nenormuotą darbo dieną ar kažkaip panašiai. Jis nežinojo kokios jos pareigos tiksliai, gal administratorė ar pardavimų asistentė. Jis klausė pas J., tačiau pastarasis patikino, kad su jos įdarbinimu viskas gerai. Apie Sodros išmokas, motinystės atostogas jis nieko nežino, kaip ir apie A. P. 2012 metų gimdymą.
Liudytojas iš dalies patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)" įsteigimo iki 2014 liepos 1 d. buvo šios įmonės akcininkas ir valdybos narys. Iš viso buvo trys akcininkai, tame tarpe ir D. J. Tačiau pagrindinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus spręsdavo trise tai yra jis, D. J., V. Š.. V. Š. nebuvo oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, tačiau įmonės valdyme jis dalyvavo. Minėtas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius ir akcininkas. V. Š. dalyvaudavo visuose UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos posėdžiuose, kuriuose jis irgi dalyvavo. Kuomet buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, tai dalyvavo įmonės valdyme ir domėjosi kas vyksta šioje įmonėje. Jis neatsimena ar 2011 spalio 28 d. vyko UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos posėdis. Tačiau jam parodžius 2011-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad tokiame posėdyje nėra dalyvavęs. Jis niekada nėra girdėjęs apie (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)" ar SIA „(duomenys neskelbtini)". Tikrai nėra matęs SIA „(duomenys neskelbtini)" tariamai gamintų reklaminių lankstinukų. Su juo niekas niekada nederino klausimų dėl sutarties pasirašymo su minėtomis įmonėmis. Jis išgirdo apie UAB „(duomenys neskelbtini)" pasirašytas sutartis su „SIA (duomenys neskelbtini)" iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovų, 2014 metų lapkričio mėnesį. Kadangi jie buvo kviečiami į apklausas apie galimai vykdytus SIA „(duomenys neskelbtini)" darbus jų vadovaujamose įmonėse. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius nuo 1994 metų ir yra šios įmonės akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" yra jo vadovaujamos įmonės klientai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)" montavo šiose įmonėse kogeneracines jėgainės. Kiek atsimena UAB „(duomenys neskelbtini)" kogeneracinę jėgainė sumontuota 2004 metais, o UAB „(duomenys neskelbtini)" 2009 metais. Techninę šių jėgainių priežiūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)", o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)". Tačiau dalį šio laikotarpio realiai šios jėgainės techninę priežiūrą vykdė tik UAB „(duomenys neskelbtini)", tai yra jie buvo subrangovai. Jis neatsimena ar buvo pasirašyta kokia nors sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" anksčiau minėtu laikotarpiu už atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)" kogeneracines jėgainės techninę priežiūrą pateikdavo kiekvieną mėnesį jo vadovaujamai įmonei, o jie pateikdavo sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis tikrai būtų žinojęs, jei „(duomenys neskelbtini)" kogeneracines jėgainės techninę priežiūrą ar remonto darbus būtų atlikę (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)? darbuotojai. Tokios įmonės darbuotojai neatlikinėjo jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)". Nuo 2012 vasario mėn. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)" pati tiesiogiai atlieka techninę priežiūrą ir remonto darbus (yra pasirašiusi techninio aptarnavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)"). T. P. nuo įmonės įsteigimo iki 2013 metų, vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo prisijungimo duomenis prie įmonės sąskaitų ir atlikinėjo mokėjimus. Jis nieko nežinojo apie UAB “(duomenys neskelbtini)" direktoriaus T. P. atliktus pinigų pervedimus (duomenys neskelbtini) įmonėms SIA „(duomenys neskelbtini)" ir SIA „(duomenys neskelbtini)", nes kaip ir minėjo anksčiau, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nebuvo girdėjęs apie tokias įmones ir su jomis pasirašytas sutartis. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)" įsteigimo iki 2013-12-31 direktoriaus pareigose dirbo T. P., kiek jam yra žinoma T. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)" fiktyviai įdarbino savo žmoną (jos vardo nepamena). Kokiose pareigose ją įdarbino jis nežino. Kažkuriais metais ar 2010 ar 2011 metinėje UAB „(duomenys neskelbtini)" ataskaitoje pamatė nepažįstamą vardą ir pavardę ir T. P. paklausė, iš kur ta moteris UAB „(duomenys neskelbtini)". T. P. paaiškino, kad tai yra jo draugė ir ją jis įdarbino fiktyviai, kad gautų Sodros išmokas, jos motinystės atostogų metu. T. P. paaiškino, kad tai įmonei nieko nekainavo, nes jis tariamai sau susimažino atlyginimą, kad galėtų įmonė mokėti jai. UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose jis niekada nėra matęs minėtos moters (t. 2, b. l. 182-184). Liudytojas parodė, kad ne visos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodytos teisingai. Negali patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė teikė serviso paslaugas, daug laiko praėję. Dėl A. P. įdarbinimo aplinkybių, tai jam T. P. aiškiai visko nebuvo pasakęs, todėl jis pats pasidarė savo išvadas, tačiau kadangi D. J. tenkino tai, jis per daug ir nesidomėjo. O su tyrėju tiesiog savo nuomone pasidalino ir tyrėjas viską tiesmukai surašė. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp jo ir D. J. Viename iš jų jis prašė T. P. liudyti, nežino kieno naudai jis liudijo. Su T. P. šiuo metu jo nesieja jokie santykiai, o su D. J. darbiniai, tačiau dėl vykstančių teisminių procesų, nėra draugiški. Vienas teisminis ginčas yra tarp fizinių asmenų, kitas tarp juridinio asmens ir jo, kaip fizinio asmens, o trečias tarp juridinių asmenų. Vienas yra dėl akcijų sutarties anuliavimo, ten ieškovas J. ginčija sutartį jo atžvilgiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl akcijų pirkimo, o jo atžvilgiu pardavimo, kurias jis pardavė 2013 metais. Akcijas pardavė J., šis ginčija tą sutartį. Kitas procesas dėl valdybos narių atsakomybės ir neva žalos atlyginimo kaip valdybos nario. Tai byla dėl jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario atsakomybės, tos žalos atlyginimo, kuri neva atsirado konkurencijos tarybai paskyrus baudą. Trečiame procese jie yra ieškovai, ji vadinasi nesąžiningos konkurencijos byla, ji yra tarp juridinių asmenų.
Liudytojas V. Š. parodė, kad nuo 2010-2011 metų iki 2018 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso D. J., šios įmonės akcijų jis neturi. Jis dažnai lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes su šia įmone turėjo nemažai sutartinių tarpusavio įsipareigojimų, taip pat buvo biodujų asociacijos narys, kurios posėdžiai vykdavo ir vienose, ir kitose patalpose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 15-20 darbuotojų. Buvo atskiri kabinetai, gal 4-5. Keletą kartų yra girdėjęs kad įmonėje buvo kviečiama A., tačiau asmeniškai A. P. nepažinojo. Nežinojo nei kokiose pareigose ji dirbo, nei ką veikė toje įmonėje, bet vardas įsimintinas, retas, todėl ir įsiminė. Nežino ar A. P. buvo darbuotoja, tiesiog yra girdėjęs kaip A. vardu kvietė įmonės darbuotojai. D. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, į jo pareigas įėjo klientų paieška, sutarčių koordinavimas su kitomis įmonėmis, sutarčių rengimas, kainų derinimas su klientais, subrangovais. Nepamena ar D. J. siūlė bendradarbiavimo sutartis su įmonėmis, su kuriomis būtų bendradarbiavusi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo labai daug įmonių. Pamena įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“. D. J. yra siūlęs pasirašyti su šia įmone sutartį, kuri buvo susijusi su medijomis, informacinių leidinių spausdinimu. D. J. siūlė pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ todėl, kad norėjo išleisti (duomenys neskelbtini) produkcijos lankstinukus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo suinteresuotumą tais lankstinukais, nes jie montavo (duomenys neskelbtini) produkciją, tuo būdu ta produkcija būtų kaip ir platinama, didinamas tos produkcijos žinomumas. Tačiau didžiausią suinteresuotumą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji pardavinėjo (duomenys neskelbtini) produkciją. Jis pavedė įmonės teisininkui pasidomėti minėta (duomenys neskelbtini) įmone ir pastarasis nurodė, kad su šia įmone nereikėtų pasirašyti sutarties. Kokia buvo priežastis negali pasakyti, nes tai buvo jau seniai. Su šia įmone jie sutarties nėra pasirašę, gal tokią sutartį galėjo turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis to tvirtinti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamuodama savo produkciją platino ir techninę medžiagą, tokiu būdu buvo sukuriama galimybė sužinoti apie tą įrangą. Tai yra specifinis produktas su dideliu techniniu apibūdinimu, todėl buvo reikalinga techninė medžiaga. Iš kur ji būdavo gaunama jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parodoje, į kurias veždavo su platinama produkcija susijusius lankstinukus, techninę dokumentaciją. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku D. J. santykiai buvo darbiniai, nes D. J. iki 2014 metų vidurio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Tačiau vėliau D. J. buvo paprašytas palikti įmonę, nes buvo įtarimas, kad jis nesąžiningai veikia. Buvo patikrinta eilė sutarčių, kuriose buvo numatyti tam tikri susitarimai parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo nustatyta, kad tie susitarimai nevykdomi. Produkcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavinėjama žymiai didesnėmis kainomis negu buvo įsipareigojimas tarp abiejų įmonių. Tarp jo ir D. J. kilo ne vienas ginčas, tame tarpe ir teisminiai procesai, susiję su įmonės veiklomis. Vienas bylas yra laimėjęs jis, kitas D. J. Šie teisminiai procesai neturi įtakos jo parodymų teisingumui, nes jis neturi intereso apkalbėti ar netiesą pasakyti apie D. J. Jis žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo aptarnavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) sąvartynui, nes ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo tą jėgainę. Tas įrenginys buvo įrengtas per UAB „ASK liniją“ kartu su D. J. Todėl aptarnavimo paslaugas ten teikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau kai kilo finansinių sunkumų, aptarnavimo paslaugas perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kartu su D. J. ir dar vienu fiziniu asmeniu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)? akcininkais. Minėta bendrovė turėjo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jėgainės aptarnavimo paslaugų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte pagal atskirą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir už tai išrašydavo sąskaitas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visą laiką buvo pajėgi teikti paslaugas. Negali tvirtinti, kad objekte dirbo D. J. surastos (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai, tačiau yra matęs objekte ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir girdėjo, kad buvo kalbama (duomenys neskelbtini) kalba, bet asmeniškai su tais dirbančiais nebuvo kalbėjęs. Jam yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinių elektrinių aptarnavimui buvo pasitelkiami (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojai, nes jis yra pasirašęs kažkokius darbų atlikimo aktus. Patvirtina, kad jam parodytame SIA ?(duomenys neskelbtini)? rašte (t. 10, b. l. 1-2) yra jo parašas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko. Šiame dokumente buvo pasirašyta už darbus, kurie buvo atliekami tam tikrą laiko tarpą, kadangi kai kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėdavo atlikti darbų dėl įvairių priežasčių, tai susikaupdavo tam tikri dokumentai, kai galėdavo juos apmokėti, pasirašydavo. Jis nekontroliavo kiek laiko sugaišo (duomenys neskelbtini), tai turėjo daryti kiti žmonės. Jam esmė būdavo, kad įrenginys veiktų, jei jis veikia, reiškiasi darbai atlikti gerai. Abejonių įkainiai jam nekėlė, nes D. J. paprastai iš anksto suderindavo kainą, tik ne visada galėdavo laiku apmokėti. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. J., tačiau jie buvo sutarę, kad jis kaip įmonės savininkas taip pat gali pasirašyti darbų priėmimo aktus. Jam tuo metu priklausė 20 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dar 20 proc. akcijų turėjo D. J., o didžioji dalis priklausė M. M. K. Jis pasirašė minimame dokumente, nes buvo darbus matęs ir juos priėmęs. Pas jį D. J. prašė priimti minėtus darbus, nes jis turi inžinieriaus išsilavinimą, tuo tarpu D. J. ne viską supranta. Jis nesigilino kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, tiesiog priėmė visus darbus, nes matė, kad jėgainė veikia. Be šio dokumento D. J. prašymu yra pasirašęs ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninius dokumentus. Jis nežino kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi šio dokumento, gal D. J. kažkur ne ten jį įdėjo. Kaip buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto dokumento pagrindu jis taip pat nežino. Ant kelių dokumento egzempliorių pasirašė tiksliai nepamena, tačiau žino, kad pasidarė minėto dokumento kopiją. Nepažįsta V. K.. Jam žinoma (duomenys neskelbtini) bendrovė SIA ?(duomenys neskelbtini)?. Netvirtina šios bendrovės vadovo parodymų, kad jie neatliko jokių jėgainės priežiūros darbų. AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kogeneracinės jėgainės, taip pat (duomenys neskelbtini). Tai buvo objektai, kuriuos taip pat aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena kaip bendrovė turėjo jėgaines (duomenys neskelbtini) ir jas aptarnavo. Panevėžyje buvo bendra jėgainė, kurią prižiūrėjo kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo (duomenys neskelbtini) jėgainės, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė atsargines dalis. Buvo dar jėgainės AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasirašytų sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias ji turėdavo kažkokias paslaugas teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo dėl atsarginių dalių tiekimo. Kiek tiksliai buvo tokių sutarčių negali pasakyti. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra girdėtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo instaliuota kogeneracinė jėgainė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ta jėgaine nieko bendro neturėjo, tik žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė vienas iš (duomenys neskelbtini) variklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam tik pavadinimas girdėtas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. iškilo konfliktas daugiau dėl pačių jėgainių tiekimo kainos. Jo nuomone, D. J. visiškai kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nes praktiškai visos derybos vykdavo su juo. Nors derybose dalyvaudavo ir direktorius T. P., tačiau buvo aiškiai matyti, kas yra derybų galva. Visus lemiamus sprendimus priimdavo D. J.. Kiek jis žino, T. P. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigų, nes buvo apkaltintas įvairiomis mašinų vagystėmis, dar kažkuo. Tai buvo nuogirdos iš kitų darbuotojų, nes jie bendravo ne tik su D. J. ir T. P., bet ir su kitais darbuotojais, kurie buvo užsiminę, kad D. J. nepatenkintas T. P. veikla. Su D. J. buvo kalba, kad galbūt reikėtų įdarbinti A. P., tačiau nežino ar ji buvo įdarbinta. Gal buvo vienas pokalbis su A. P. telefonu dėl biodujų asociacijos reikalų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šios asociacijos nariais. Negali pasakyti ar A. P. papildomai dirbo kokioje nors kitoje su D. J. susijusioje įmonėje.
Liudytojas patvirtino ir savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo 2017 m. spalio 2 d. apklausos metu, kai papildomai parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjusi jokių darbinių santykių su įmonėmis „SIA „(duomenys neskelbtini)“, Sia „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, asmenimis N. L., G. Z., M. B.. Asmeniškai patikrino minėtą įmonę internete ir priėmė sprendimą nepasirašyti bendradarbiavimo sutarties su „SIA „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nepasirodė patikima įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo įvairias dalis, reikalingas vystyti įmonės veiklą. Asmeniškai yra pasirašęs ne vieną sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją atstovaujančiu asmeniu – direktoriumi T. P.. Kai būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pamena ten buvusią darbuotoją vardu A. Ji dirbo tikrai ne sekretore, nes ne ji įleisdavo į įmonės biurą (t. 2, b. l. 129, 131-132). Papildomai liudytojas parodė, kad minėta moteris A. buvo tamsių plaukų, amžiaus nusakyti negaliu, bet mano apie 30 metų. Taip pat pamena kaip D. J. yra minėjęs, kad įdarbins T. P. žmoną ar tai draugę.
Liudytojas G. Z. parodė, kad kaltinamojo T. P. nepažįsta. 2011 metų spalio mėnesį ir vėliau buvo vienintelis akcininkas ir valdybos narys įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kuo anksčiau užsiėmė ši įmonė jis tiksliai nežino, nes nusipirko jau įsteigtą ir veikiančią įmonę. Daugiausiai įmonėje darbuotojų buvo 40, o nuolatinai visada buvo 8-10, priklausomai nuo objektų skaičiaus. Įmonė užsiėmė statyba, renovacija ir namų šiltinimu. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorių T. P. nieko negali pasakyti. Vienintelis ryšys su jais buvo per draugą M. B., kuris 2013 metais mirė. Būtent M. B. atvežė jam sutartį, kurią jis pasirašė, atidavė atgal ir daugiau į šį reikalą nebesigilino. Jam asmeniškai nieko pagal šią sutartį nereikėjo daryti, dirbo M. žmonės pagal ją. Per jį ėjo tik pinigai ir už tai gaudavo tam tikrą procentą pelno. Jie kažką darė kas buvo susiję su elektra, tačiau viskam vadovavo M. B., tai buvo jo idėja. Jis neturėjo savo įmonės, todėl paprašė jo leisti jam pasinaudoti jo įmone bendradarbiavimui su jo pažįstamais asmenimis iš Lietuvos. Darbus Lietuvoje atliko M. B. pažįstami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. J. nepažįsta. 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį pasirašė tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir aną sutartį. Jam atvežė jau pasirašytą sutartį, jis padėjo parašą ir atidavė atgal. Jo įmonės darbuotojai jokių darbų Lietuvoje neatliko, M. dirbo ir jo turimi elektrikai. Laikotarpiu rugsėjo, spalio mėnesiais Lietuvoje B. buvo keletą kartų. Jis nėra elektrikas, jis buvo krepšinio teisėjas, bet jo pažįstami tuos darbus atliko, B. kontroliavo visą tą procesą. Į jo įmonės sąskaitą buvo padaryti pavedimai už minėtų asmenų atliktus darbus. Nepamena nei kokia tiksliai įmonė pervedė pinigus, nei kokios sumos buvo pervestos. Iš gautų pinigų pirmiausia dalis buvo sumokėta grynais pinigais M., o kita dalis liko sąskaitoje kaip apyvartinės lėšos. Pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį galėjo būti pervesta 15 000 eurų, o už spalio mėnesio sutartį 20 000 eurų. Buvo du apmokėjimo kvitai. Jis gavo darbų priėmimo perdavimo aktus, todėl mano, kad darbai tikrai buvo atlikti. Įmonėje pinigų perdavimas M. B. buvo pateisintas pasirašant aktą už atliktus darbus, susijusius su elektra. M. buvo duotos lėšos už konkrečių darbų įvykdymą Lietuvoje. Jis vadovavo konkretiems darbams. Pirmos apklausos metu minėjo, kad M. B. jam sumokėjo 3 500 eurų, nes tai tikriausiai buvo tie pinigai, kurie jam liko, 10 procentų. Ši suma jam buvo pervesta į sąskaitą, jis juos nuėmė banke. Spalio-gruodžio mėnesiais jo įmonėje nevyksta darbai, todėl dirba tik keli darbuotojai, pagrindinis darbas vyksta vasarą, todėl jis ir sutiko su papildomu uždarbiu. Negali paaiškinti kodėl vienos apklausos metu nurodė, kad dirbo vienas darbuotojas, o vėliau apklausiamas jau sakė, kad dirbo daugiau darbuotojų. Dar prieš pasirašant sutartį jis suprato, kad jo įmonė jokių darbų realiai neatliks, nes dirbs žmonės, kurie nėra jo darbuotojai. Jo vienintelis interesas buvo tik pinigų suma, kuri likdavo jam. Jis pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovai buvo patenkinti, todėl jis nesigilino kaip tie darbai buvo padaryti. Kiek buvo dirbama įmonėse pagal M. B. paaiškinimus jis negali pasakyti. Jei gerai pamena, kad dirbama buvo kogeneracinėje jėgainėje. Jo įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė, vienintelis naudos gavėjęs šioje įmonėje buvo jis pats. 2012 metais pardavė „(duomenys neskelbtini)“, nes nepavyko keli sandoriai su didelėmis statybų bendrovėmis. Buhalteriniai dokumentai buvo perduoti pardavus įmonę. Ant sutarčių, darbų priėmimo-perdavimo aktų, sąskaitų yra jo parašas (t. 1, b. l. 62, 65-66, 68, 71-72).
Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kai parodė, kad SIA "(duomenys neskelbtini)" valdybos nario pareigas ėjo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Jam buvo suteikta teisė pasirašyti sutartis su kitomis bendrovėmis. Jis neprisimena ar pasirašė sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)", tačiau prisimena, kad pasirašinėjo sąskaitas, kurias išrašydavo UAB "(duomenys neskelbtini)". UAB "(duomenys neskelbtini)" kontaktus jam davė (M.) M. B.. Jo funkcija buvo užtikrinti bendrovės dalyvavimą sandoryje. Viskas kas buvo reikalinga iš SIA "(duomenys neskelbtini)" išrašyti ir pasirašyti bei paruošti sąskaitas, kurios buvo išrašytos UAB "(duomenys neskelbtini)". Jis neprisimena, kad būtų kokia nors sutartis, prisimena tik sąskaitas. Nežino ar sutarties pasirašyme dalyvavo T. P., nes jam visus dokumentus perduodavo M. Dėl to ar jo įmonė galėjo atlikti darbus per 210 valandų nuo 2011-10-03 iki 2011-12-01 ir per 190 val. nuo 2011-10-07 iki 2011-12-06, jeigu įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas, tai elektriko darbus atliko ne jo įmonė, o M. draugai iš Lietuvos, kurie taip pat buvo šio reikalo iniciatoriai. Jis tik pasirašė 2011-12-07 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 EUR sumai ir grąžino M. Pinigai iš UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo gauti į jo įmonės sąskaitą, kiek atsimena sumos buvo lygios 15 000 Eur ir 20 000 Eur. Visa pervesta suma buvo išgryninta ir perduota M. Po to jis jam davė aptartą atlygį už atliktas iš jo pusės užduotis, jam buvo sumokėta 3500 Eur. D. J. nepažįsta. Jis negali paaiškinti 2011-09-05 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos, nes minėtų sutarčių nėra matęs (t. 7, b. l. 93-95). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat parodė, kad SIA "(duomenys neskelbtini)" veikla buvo tarpininkavimo paslaugos, bet truputį ėjo ir į statybų sferą: tvarkymo, fasadų šiltinimo, kitų mažų remonto darbų sritį. Žmonių įmonėje dirbo apytiksliai 25, savarankiškai - 5. M. B. buvo derybininkas dėl sandorių sudarymo, į jį nei vienas iš UAB ?(duomenys neskelbtini)" nesikreipė. Jis minėtos bendrovės nei vieno atstovo nėra matęs ir jokio susirašinėjimo su jais nėra buvę. 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jam jau pasirašytą atvežė M. Jis sutarties pasirašyme nedalyvavo. Jis žinojo, kad M. darbuotojai iš Lietuvos atlieka elektrinių dalių techninę priežiūrą, remonto darbus ir kombinuotų šilumos bei energijos gamybos įrenginio, naudojančio gamtines dujas patikrą. Pinigai buvo pervesti į SIA "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą. Dėl darbų atlikimo UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas kreipėsi dėl darbų atlikimo per pažįstamą M. B. SIA "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo atlikti darbus susijusius su elektros montavimu, kuriuos atliko M. žmonės iš Lietuvos. Jis nėra matęs UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovo pasirašančio sutartį, nes pasirašytą sutartį iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pusės jam perdavė M. Kokioje vietoje buvo atlikti darbai, jis nežino (t. 7, b. l. 22-26). Liudytojas papildomai nurodė, kad negali pasakyti kokia valiuta ir kokias sumas pervedė į (duomenys neskelbtini) įmonę. Jis pervedė eurus, o jam sugrįžo (duomenys neskelbtini). Konvertavimo tikslas toks, kad verčiant į (duomenys neskelbtini) gauni daugiau pinigų negu, kad (duomenys neskelbtini). Iš M. pinigus gavo eurais, jie liko eurais, bet jis su M. atsiskaitė (duomenys neskelbtini). Konvertuodamas jis papildomai uždirbo dar nuo tos sumos, kurią perdavė M. Su ta (duomenys neskelbtini) įmone, kuri užsiima konvertavimu, buvo pasirašyta sutartis, jie turėjo (duomenys neskelbtini) atstovą. Kažkoks atstovas iš (duomenys neskelbtini) atvežė konvertuotus grynuosius pinigus jam. Kaip perdavė (duomenys neskelbtini) įmonei pinigus jis nepamena. Grynųjų pinigų Lietuvoje nėra niekam perdavęs. Nežino, kas nustatė darbų, atliktų Lietuvoje įkainius. Jam M. pateikė visą informaciją kiek jis turi prašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal tai ir išrašė sąskaitą, kurią pasirašė ir perdavė M., o pastarasis jau toliau viskuo rūpinosi.
Liudytojas N. L. (jo parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu, b. l. 87, t. 9), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo SIA (duomenys neskelbtini) valdybos nario pareigose, tačiau laikotarpio tiksliai nepamena. Jo žiniomis įmonė užsiimdavo tarpininkavimu maisto produktų srityje. Jis niekada nematė ir negirdėjo, kad SIA „(duomenys neskelbtini)" turėtų savo tipografiją. Jis neturėjo teisės sudaryti ar pasirašyti bet kokio pobūdžio sutarčių. Apie UAB "(duomenys neskelbtini)" ir T. P. apklausos metu išgirdo pirmą kartą, anksčiau su minėta įmone nėra bendravęs. Negirdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų užsakinėjusi reklaminius lankstinukus. Apklausos metu jam parodytą sąskaitą, sutartį, priėmimo - perdavimo aktą, mato pirmą kartą, o ten esantys parašai yra ne jo. D. J. taip pat nepažįsta (t. 7, b. l. 91 - 92). Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad dirbant įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)" jis pasirašė kažkokius dokumentus su jais nesusipažinęs. Kai kurie dokumentai buvo (duomenys neskelbtini) kalba, juose jo vardas ir pavardė nebuvo minimi. Ar tarp dokumentų, kuriuos jis pasirašė buvo sutartis ir priėmimo - perdavimo aktas su įmone UAB ?(duomenys neskelbtini)", jis nežino. Asmuo davęs pasirašyti dokumentus buvo J. R., kurio pareigų SIA" (duomenys neskelbtini)" , jis nežino. Minėtas asmuo jam taip pat liepė eiti į banką ir nuimti iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigus. Tuo metu jam buvo sunku susirasti darbą, todėl sutiko su bet kokiu pasiūlymu dirbti. Po mėnesio jis suprato, kad įmonė jį išnaudoja savo sandoriuose ir jokios algos nemoka, todėl nusprendė išeiti iš darbo. Visus iš banko gautus pinigus, jis atidavė J. R.. Daugiau kitų asmenų iš įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)" įvardinti negali, nes dirbo tik su J. R.. SIA "(duomenys neskelbtini)" įmonėje jokių tipografijų nematė ir apie reklamos brošiūrų sandorį išgirdo pirmą kartą. UAB ?(duomenys neskelbtini)" direktorius T. P. ir asmuo D. J. jam nepažįstami. Jis jokių dokumentų niekada nėra siuntęs į užsienį. Neatsimena, kad tarp pasirašytų dokumentų būtų sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 10 000 EUR (t. 7, b. l. 7-11, 19-20).
Liudytojas R. L. parodė, kad nuo 2000 metų iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatė jų įmonei dujų generatorių, kuris gamina elektrą. Konkursą dėl dujų generatoriaus eksploatacijos laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį su šia įmone dėl kogeneracinės jėgainės aptarnavimo pasirašė generalinis direktorius P. P., kas atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, nes sutarties pasirašyme nedalyvavo. Konkurso medžiagoje yra parašyta kiek generatorius pradirba motovalandų, nuo tų valandų kokią profilaktiką, kokius veiksmus turi daryti įmonė. Kai eksploatuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie matydavo motovalandas ir elektros darbus, o kai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ryšį palaikydavo su jų energetiku ir šis pranešdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ne vienerius metus atvykdavo dirbti pas juos, iš esmės tie patys žmonės ir buvo gerai žinomi. Praktika buvo tokia, kad energetikos skyrius priimdavo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsdavo sąskaitą-faktūrą, kurioje matydavosi išdirbtų valandų skaičius, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, ten būdavo surašyti darbai, tada vieną egzempliorių grąžindavo, o vieną sau pasilikdavo ir apmokėdavo sąskaitas. Darbuotojai surašydavo lapuose kokius darbus atlikdavo, o atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo energetikas arba jis, o kas šiuos aktus pasirašydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės negali pasakyti, kažkuris atstovas, tačiau jis su juo nėra bendravęs. Atliktų aptarnavimo darbų įkainiai buvo aptarti pirkimo-pardavimo sutartyje, pasirašytoje laimėjus konkursą. Jie nesikeitė visą laiką bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2010 metų ir vėliau jų bendrovėje (duomenys neskelbtini) įmonė neatliko jokių darbų, (duomenys neskelbtini) darbuotojų jie nėra matę ir jokių sąskaitų iš (duomenys neskelbtini) neteko mokėti. Nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d., nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. su (duomenys neskelbtini)s jokių reikalų nėra turėję, nerašė jokių sąskaitų. Įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Pas juos yra darbų saugos žurnalas, kuriame pasirašo tos įmonės darbuotojai, kurie atlieka bet kokius darbus kai dirba jų įmonės teritorijoje, tačiau įrašų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus ten nėra. Be jų žinios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo patekti prie generatoriaus, nes ten visą laiką yra budintis personalas. Nematė, kad 2011 metais per du mėnesius buvo atliekami 400 valandų darbai, nes tais metais generatoriui kapitalinio remonto nereikėjo, o per tokį skaičių valandų jau buvo galima pakeisti variklį, perrinkti, peršlifuoti, permontuoti. Esminių, didelės apimties remonto darbų šiam generatoriui nebuvo atlikta. Darbai kuriuos galėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant techninę priežiūrą, tai žvakės, guoliai, šilumokaičių praplovimas, išvalymas, gal karbiuratoriaus derinimas. Paprastai atvykus techninei apžiūrai „(duomenys neskelbtini)“ specialistai užtrukdavo dieną, kartais dvi iki kito aptarnavimo, o aptarnavimo terminas priklauso nuo motovalandų skaičiaus, tai gal į mėnesį kartas išeidavo, tačiau tikrai nėra dirbę 400 valandų. Būdavo, kad dirbdavo ne iki 17 val., o ilgesnį laiko tarpą, kad pabaigti, gal iki 20 val. Viršvalandinių darbų dirbdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi atvažiavę norėdavo padaryti darbą, nenorėdavo pasilikti (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai generatoriaus aptarnavimui į mėnesį susidarytų grubiai 16 valandų, gali būti 24 valandos. Jei sugesdavo savaitgalį ar švenčių dienomis ar po darbo valandų, tai energetikas susisiekdavo su aptarnaujančiu personalu darbo dieną ir paprašydavo atvykti, nes generatoriaus gedimas netrukdydavo gamybiniam procesui, ir be generatoriaus galima kūrenti katilus, tiekti šiltą ir šaltą vandenį. Jam neteko girdėti, kad ši įmonė techninės priežiūros darbus būtų vykdžius savaitgaliais. Atvykę prie generatoriaus serviso meistrai nepasiimdavo raktų iš pultinės, juos lydėdavo arba energetikas arba katilinės viršininkas, kartais budintis elektrikas, jei užtrukdavo ilgiau nei darbo valandos. Paprastai atvykdavo po du UAB ?(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, bet reikėtų žiūrėti darbų priėmimo-perdavimo aktus, gal yra buvę, kad ir trys žmonės dirbdavo. Kiek kas mėnesį pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)i“ už techninį aptarnavimą, tai priklauso kiek valandų ir kokius darbus dirbo. Sutartyje už aptarnavimus buvo nurodyta konkreti suma. Nebuvo skaičiuojama kiek darbuotojas dirbo, pvz. jei E10 už 5 000 eurų padarė, tai mokama buvo 5 000 eurų. Jei darbuotojai atvažiuoja po tam tikrų motovalandų išdirbimo atlikti E30 darbus, o sutartyje numatyta, kad E30 darbai kainuoja 1 0000 eurų, tai jie ir sumoka 10 000 eurų. Tai buvo konkurso sąlygose, tačiau kapitalinis remontas yra dideli pinigai, todėl dėl jo galvojo skelbti atskirą konkursą. Net jei darbuotojas dirbdavo viršvalandžius, sumokama būdavo nustatyta konkurso sąlygose už konkrečius darbus numatyta suma. Buvo mokama tik už konkretų darbą, o ne valandas.
Liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2002 metų iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. energetiku, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atsakingas už elektrinės priežiūrą ir eksploataciją. Vienas iš atliktų projektų buvo kogeneracinės jėgainės statyba, įrengimas. Konkurse dalyvavo (duomenys neskelbtini) įmonė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir laimėjo konkursą. Vyko tos įrangos pastatymas, jis buvo paskirtas už jos priežiūrą, eksploataciją, dalyvaujant visam UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniniam aptarnavimui. Tai buvo apie 2010 metus. 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną kogeneracinę jėgainę (duomenys neskelbtini). Vyko aptarnavimas, gamino elektrą, šilumą, periodiškai pagal sutartį atvažiuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo kogeneracinės jėgainės darbus, planinius remontus, jei būdavo gedimai jiems skambindavo, jie pagal iškvietimą reaguodavo pagal sutartį. Apie 2014 metus atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai ir vyko to aptarnavimo perdavimas. Nepamena ar jis dalyvavo sutarčių su minėtomis įmonėmis pasirašyme. Kiek jis žino buvo nuspręsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasilieka įrengti tas kogeneracijas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą. Jai tuo metu vadovavo T. P.. Sutartis buvo tomis pačiomis sąlygomis, tik persirašė, kad aptarnaus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo numatytas grafikas, pagal tam tikrą atidirbtų valandų skaičių jie atvažiuodavo ir būdavo numatyti darbai - išvalyti, pakeisti, testuoti. Jei buvo gedimas, tai stabdydavo, iškviesdavo, jie atvažiuodavo ir šalindavo gedimą. Buvo aptarnavimo darbai ir reagavimas į gedimą. Jėgainei kapitalinis remontas nebuvo daromas, bet buvo rimtesnių darbų, tokių kaip dujų maišytuvo remontas. Viskas darydavosi pagal sutartyje numatytą planą, jėgainė neatidirbo tiek valandų, kad reikėtų kapitalinio remonto. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gedimų skambindavo M. K.. Niekada nevažiuodavo neperspėdami, nes reikėdavo atsijungti šiluminę, elektrinę dalis, jei einamieji darbai, tai nutardavo koks bus preliminariai skirtas laikas. Kai atvažiuodavo darbuotojai prie jėgainės pro sargybą būdavo suderintas praėjimas. Būdavo, kad gedimai būdavo naktį, tai jie naktį atvažiuodavo, padaro, užpildo, jei tik gedimo šalinimas pasirašo operatorius arba būdavo šalinimas „online“ per internetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo laikotarpiu užsienio valstybės bendrovės darbuotojai gedimų nešalino, nors negali garantuoti jei atvažiuodavo kokie trys, bet visada būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės. Jis derindavo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nusiskundimų neturėjo, viską gerai atlikdavo. Pats darbas objekte neužtrukdavo ilgiau 10 valandų. Detales atsiveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys, tai buvo jų reikalai. Atliktus darbus priimdavo jis arba operatorius, pas juos visą parą dirba energetikos operatorius. Nebuvo taip, kad vyko kokie dideli darbai ir iš jų niekas nepriėmė, nepasirašė ant priėmimo-perdavimo aktų. Nepastebėjo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais atvažiuodavo nepažįstamų žmonių iš (duomenys neskelbtini), kurie vėliau objekte nebepasirodydavo, jam neprisistatė. Įmonė, kuri turėjo aptarnauti jėgainę, galėjo naudotis subrangovų paslaugomis. Matydavo ar atvažiuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Dažniausiai atvažiuodavo du darbuotojai, bet būdavo, kad ir keturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo laikotarpiu buvo tik smulkūs gedimai, jokių elektros darbų nebuvo. Nuo 2011 metų spalio iki gruodžio mėnesio nebuvo atliekami darbai, kurie reikalautų 300, 400 valandų. Praktiškai tai buvo nauja jėgainė. Per du mėnesius nerealu atlikti 190 valandų darbų. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. K.. (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta, kaip ir asmuo G. Z.. Nepažinojo ir V. Š.. Liudytojas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ rašte yra panašus į direktoriaus V. K. parašas. Prie šio rašto turėjo eiti darbų atlikimo aktas, kuris buvo pagrindas direktoriui pasirašyti minėtą raštą. Planiniai aptarnavimai užfiksuoti sutartyje, yra visas planinių aptarnavimų grafikas pagal gamintojo rekomendacijas. Specialistai atvažiuodavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekamus darbus jis pats derindavo su šių įmonių darbuotojais. Jei būdavo gedimas, tai kiekvieną gedimą derindavo kiek kainuos. Darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą siųsdavo į buhalteriją ir pagal tai būdavo apmokama.
Liudytojas V. K. (jo parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu, b. l. 87, t. 9), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirba nuo 2001 m. gruodžio 13 d., direktoriaus pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)" yra įrengtas kongeneracinis blokas su įmontuotais gamintojo (duomenys neskelbtini) modelio vidaus degimo varikliais. Minėtas kongeneracinis blokas buvo pirktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)". Kongeneracinį bloką kartu su kita įranga UAB „(duomenys neskelbtini)" baigė įrengti 2010 metų vasario mėn. Šios kongeracinės jėgainės techninę priežiūrą nuo pat jos įrengimo atliko UAB "(duomenys neskelbtini)". Nuo 2014 metų vasario 24 d., darbus toliau perėmė vykdyti UAB "(duomenys neskelbtini)". UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" sutartį sudarė 2010 m. vasario 24 d., o su UAB "(duomenys neskelbtini)" 2014 m. vasario 24 d. Atlikus techninę priežiūrą yra pildomi techninio aptarnavimo aktai. UAB "(duomenys neskelbtini)" kongeneracinės jėgainės elektrinių dalių techninės priežiūros ir remonto darbų bei įrangos bandymų niekada nėra atlikusi (duomenys neskelbtini) įmonė SIA ?(duomenys neskelbtini)". Apie tokią įmonę girdi pirmą kartą (t. 2, b. l. 152).
Liudytoja L. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 5 ar 6 metus, galėjo būti 2011 metais, ten dirbo beveik du metus administratorės - finansininkės pareigose. Darbą rado cv.lt duomenų bazėje. Buvo paties direktoriaus pakviesta į darbo pokalbį, kuriame dalyvavo tik direktorius T. P.. A. P. jos į darbą nepriėmė. Mano, kad atitiko reikalavimus, todėl ir buvo pasirinkta jos kanditatūra. Į jos pareigas įėjo sklandus biuro veiklos užtikrinimas, tai skambučiai, elektroniniai laiškai, įsakymai, kanceliarinės prekės, konkursų dokumentų ruošimas. Nepamena, bet gal antrame pokalbyje, nes buvo iš viso du darbo atrankos pokalbiai, dalyvavo ir D. J. Jis atvykdavo į įmonę, ji suprato, kad jis yra įmonės akcininkas. Įmonės buveinė buvo Savanorių pr. 192. Biure sėdėdavo vadovas, ji ir pakaitomis būdavo inžinieriai, jie ateidavo, išeidavo. Ji nebuvo atsakinga už personalo reikalus, tačiau toje įmonėje ji buvo pirma administratorė-finansininkė, nes iki jos tokių pareigų apskritai nebuvo. Nuo 2011 iki 2013 metų personalo reikalus tvarkė direktorius. Kai ji pradėjo dirbti įmonėje jau buvo paruoštos ir darbų saugos knygos, darbuotojų supažindinimas, viskas buvo jau susegta, buvo padarytos asmenų bylos. Per jos darbo laiką nepamena ar buvo nors vienas darbo pokalbis, ar buvo priimtas naujas darbuotojas. Jei sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad liepė direktorius skambinti asmenims ir kviesti į pokalbį, gal ir buvo koks vienas. Jie paprastai ieškodavo inžinierių ir talpindavo skelbimus. Kas ruošė reikalavimus inžinieriaus pareigybei ji nežino, nes kai pradėjo dirbti jie jau buvo parengti. Ar kas nors bendravo su asmenimis, norinčiais įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino, nes ji tokio bendravimo nevykdė. Buhalteriją tvarkė atskira įmonė. Jai kartais reikėdavo parašyti atostogų įsakymus, komandiruočių įsakymus. Pastaruosius rašydavo dažnai, nes direktorius vykdavo į komandiruotes Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), jie atstovavo (duomenys neskelbtini) įmonę, ir (duomenys neskelbtini)pas juos atvykdavo. Jei būdavo komandiruotė, tai direktorius pranešdavo jai, kad jis sekančią dieną nebus, kartais su juo vykdavo darbuotojas M. K. mokytis, tačiau ji nematydavo vienas ar ne į komandiruotę važiuoja direktorius. Nepamena, kad būtų rengusi įsakymą dėl T. P. ir A. P. bendros komandiruotės. Darbo užmokesčio tabelio nevedė ir nežino kas jį galėjo vesti. Buhalterinės apskaitos ji nevedė, nors buvo planai, kad ateityje galbūt tvarkys buhalteriją, tačiau gavus diplomą ją atleido. Kai dirbo matydavo A. P., kuri ateidavo į biurą, kažką atsinešdavo, kažką išsinešdavo, užtrukdavo įvairiai, nuo 10 min. iki 20 min., tačiau nematė jos sėdinčios prie kompiuterio, todėl ateidavo tikriausia pas direktorių, kuris buvo jos vyras. Nežino ar ji realiai dirbo. Ji kaip darbuotoja nėra mačiusi kokių nors dokumentų, kuriuos būtų rengusi ar pasirašiusi A. P.. Su ja kartu neteko dirbti, tik dalyvauti bendrose įmonės šventėse, pasitarimuose dėl minėtų švenčių organizavimo ar komandos stiprinimo išvykų. Nei su direktoriumi, nei su J. nebuvo pokalbio apie tai ar A. P. atlieka kokias funkcijas. J. apskritai retai užsukdavo ir praktiškai nesikišo, jai jokių nurodymų neduodavo, tačiau mano, kad direktoriui duodavo, nes būdavo, kad T. P. važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)?, kur tuo metu dirbo D. J.. Jos nuomone, D. J. žinojo, kas vyksta jų įmonėje. Ji žino, kad M. J. buvo akcininkas. V. Š. nepažinojo, tik iš kalbų žino, kad toks yra, kad susijęs su „(duomenys neskelbtini)“. Jis retai lankydavosi biure. A. J. ir Barausko nežino. Dėl valdybos posėdžių ir akcininkų susirinkimų, tai gal jie vykdavo pasitarimų kambaryje, tačiau ji tiksliai nežino, matydavo J. užeinantį, kartais ir M. J.. T. P., M. J., D. J. tarpusavio santykiai buvo darbiniai. Nematė pykčių, nesutarimų. Įmonėje nėra mačiusi lankstinukų, žurnalų, knygelių, pati jų neužsakinėjo, neturėjo reikalų su spaustuvėmis. Gal įmonėje ir buvo (duomenys neskelbtini) dokumentinės techninės knygos, gal ir vokiški paties (duomenys neskelbtini) lankstinukai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankstinukų nėra mačiusi. Yra mačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone, tačiau pavadinimo nepamena. Apie (duomenys neskelbtini) įmones „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ neteko girdėti. Kol ji dirbo nebuvo girdėjusi, kad įmonė būtų samdžiusi subrangovus kogeneracinių jėgainių aptarnavimui. Buvo atvykę (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) variklių paleidimui. Dėl santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kad kažkas iš kažko pirko akcijas.
Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 2011 metų rudens iki 2017 metų, serviso inžinieriaus pareigose. Jo išsilavinimas aukštasis inžinerinis. Kas buvo tuo metu direktorius kai dalyvavo darbo pokalbyje nepamena. Su direktoriumi T. P. nuo 2013 metų santykių nėra jokių. Kai atėjo dirbti buvo dar trys inžinieriai ir direktorius, administratorė buvo priimta vėliau. Su juo darbo sutartį sudarė direktorius, kito asmens, atsakingo už personalą nebuvo. Jo darbo funkcijos buvo susijęs su kogeneracinių jėgainių (duomenys neskelbtini) variklių aptarnavimas, gedimų šalinimas ir užtikrinimas, kad jie visuomet dirbtų. Darbai buvo vykdomi pagal sutartis. Tuo laikotarpiu serviso paslaugas teikė labai daug įmonių Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomos. Techninis planinis aptarnavimas reiškė, kad reikės pvz., vožtuvus sureguliuoti, tepalus pakeisti ar panašiai. Tai darydavo pagal motovalandas, kompiuteriuose pažiūrėdavo ir žinodavo kada reikia važiuoti, turėjo to grafiko laikytis. Techniniam aptarnavimui važiuodavo daugiausiai du žmonės, nes daugiau nebuvo, nes kai pradėjo dirbti buvo keturiese. Kartais tekdavo važiuoti vienam, žiūrint koks darbo sudėtingumas. Užtrukdavo 2-4 val. dirbant dviese. Su įmonės darbuotojais susikontaktuodavo, kad reikalinga atlikti darbus, iš karto suderindavo klausimus su katilinės vadovais ar operatoriais, su tuo, kas atsakingas, kad atvyksta, kad atliks darbus. Jėgainių patalpos užrakintos, raktai saugomi pas įmonės energetikus. Baigus darbą pranešama, būna surašomi darbų aktai, kad buvo, dirbo, ką atliko. Paskutiniu metu jie nespėdavo, tai jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai padėdavo, būdavo ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai tikrai. Įmonėse, kur atliko priežiūrą, buvo (duomenys neskelbtini), nežino kaip jie atsirasdavo, nes prie variklio buvo elektronika, santechnika, siurbliai, elektros varikliai, aušintuvai, jie ne viską sugebėdavo padaryti. (duomenys neskelbtini) įmonės pavadinimo nepamena, bet su jais bendravo apie 2013 ar 2014 metus. Negali pasakyti ar (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) tikrai buvo. 2011 metų pradžioje susidurdavo su (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo, girdėdavo (duomenys neskelbtini) kalbant, tačiau visi darydavo savo darbus ir neklausinėdavo nieko. 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinė jėgainė buvo viena iš senesnių, gedimų turėjo, darė kapitalinį remontą, keitė žiedus, žvakes, tepalus, vožtuvus. Kapitalinį padėjo daryti kolegos, nes vienam per sunku. Darė kapitalinį remontą gal 4 dienas, tiksliai nepamena kiek valandų. Tuomet buvo sutvarkyta komandiruotė, jie apgyvendinti (duomenys neskelbtini), viešbutuke, kad nevažinėti pirmyn ir atgal. Nakvynę apmokėdavo įmonė. Kapitalinis remontas atliekamas kažkur po 25 000 motovalandų. Turėtų į metus būti kažkur 7 000 motovalandų. Remontas atliekamas kažkur po 3-4 metų, priklauso kaip dirba. Jie dirbdavo įvairiai, nuo 8-9 val. ryto iki 5-7 val. vakaro. Kai baigdavo darbą, iš jo darbą priimdavo operatoriai arba katilinės vadovai, nes kažkam turėjai parodyti, užvesti variklį. Jie patys pildydavo darbų priėmimo-pridavimo aktą, kita šalis dalyvaudavo, perskaitydavo, dėdavo parašą. Aktas buvo suderintas abiejų šalių. Vienas egzempliorius būdavo paliekamas jiems, kitas vežamas į biurą. Jei nuo 8 valandų dviese dirba dvi valandas, tai rašo, kad dvi valandos ir dirbo du žmonės. Valandos buvo žymimos darbų aktuose. Nežino ar kelionės laikas būdavo įskaičiuojamas į darbo valandas. Direktorius kontroliuodavo juos, būdavo, kad nuveždavo į vietą, palikdavo dirbti, o baigę darbus turėdavo paskambinti direktoriui ir jis juos parveždavo. Su A. G., kaip T. P. sutuoktine susipažino per įmonės Kalėdinį vakarėlį. Matydavo, kad A. P. atvykdavo į biurą. Ji jokių nurodymų jam nėra davusi, tik direktorius. Kai atėjo dirbti D., girdėjo kalbant, kad A. P. nieko nedirbo.
Liudytojas M. J. parodė, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Datų tiksliai nepamena, tačiau maždaug prieš penkerius metus susirado darbo skelbimą svetainėje cvbankas.lt, nusiuntė savo gyvenimo prašymą ir buvo pakviestas į darbo pokalbį. Nemano, kad darbo pasiūlymą gavo iš darbo biržos, kiek pamena, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško darbuotojų sužinojo iš cvbankas.lt. Pamena, kad kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo į (duomenys neskelbtini) darbo biržą kažkokių popierių pasirašyti, lygtais buvo lengvatos jam kaip jaunam darbuotojui. Kas bendravo su darbo birža ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės jis nežino. Kiek laiko praėjo nuo jo išsiųsto laiško ir pakvietimo į pokalbį nepamena, nežino kas jį atrinko iš visų kandidatų. Kalbėjosi su direktoriumi T. P., pokalbis vyko adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kaip serviso inžinierius, važinėjo po objektus, aptarnavo kogeneracines jėgaines. UAB „(duomenys neskelbtini) darbo pobūdis buvo gedimai, remontai, aptarnavimai, techniniai darbai. Konkrečiai priskirtų objektų neturėjo, važiuodavo ten kur būdavo gedimai, vieni į vienus objektus, kiti į kitus. Paprastai direktorius T. P. ir M. K. nuspręsdavo kas kur važiuoja, nebuvo griežtų taisyklių. Į nerimtus gedimus dažniausiai važiuodavo vienas darbuotojas, būdavo, kad ir dviese. Paprastai važiuodavo du darbuotojai įmonės transportu. Nepamena kiek tuo metu įmonėje dirbo darbuotojų. Dažniausiai dirbdavo ne biure, tačiau kai nereikėdavo niekur važiuoti tuomet skaitydavo knygas, aprašymus. Iš moterų biure dirbo administratorė L. ir D., kuri buvo kiek pamena buhalterė. A. G. nepažinojo ir nebuvo girdėjęs, kad tokia jų įmonėje dirbo. Taip pat nežino kas buvo atsakingas už personalą. Dalyvavo įmonės išvykose ir Kalėdiniuose vakarėliuose. Nepamena ar tuo metu direktorius buvo vedęs. Biuro išplanavimas negalėjo būti toks, kad jis per visus darbo metus įmonėje nebūtų pastebėjęs ten dirbančio darbuotojo. Darbo atlikimo laikas būdavo įvairus, pvz. žvakę įsukti užtrukdavo 10-15 min. Ilgiausiai jam yra tekę dirbti dvi savaites viename objekte, ten buvo didelis reguliarus aptarnavimas, keitė daug dalykų, todėl darbai užtruko ilgai. Tik tiksliai nepamena ar tai buvo jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kapitalinio remonto darbai buvo daromi savaitę ar dvi. Buvo išvykęs ne kartą į komandiruotes (duomenys neskelbtini), buvo gedimai, aptarnavimo darbai, tačiau datų tiksliai negali pasakyti. Kiek objektų (duomenys neskelbtini) turėjo taip pat tiksliai negali pasakyti. Jėgainės, kurias aptarnaudavo nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, jos priklausė kitoms įmonėms. Įmonėje nebuvo didelė darbuotojų kaita, tačiau būdavo, kad vieni išeidavo, kiti ateidavo. Su juo tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iš viso penki inžinieriai. Nežino, kas buvo atsakingas įmonėje už darbo laiko apskaitą. Dėl patekimo į jėgaines, tai yra tokių, į kurias gali įeiti paprastai, nes tai konteineris viduryje laukų, o jei jėgainė įmonėje, yra tos įmonės operatoriai, kurie įleidžia. Kai pabaigia darbus pasirašomas darbų atlikimo aktas, kuriame nurodomi atlikti darbai, valandų skaičius, apimtys. Laiką nurodydavo nuo iki, jei dviese dirbo, tai nurodydavo žmonių skaičių, pvz., du žmonės dirbo nuo 10.00 iki 16.00 val. Pamena, kad yra tekę (duomenys neskelbtini) įmonėje daryti kapitalinį remontą, Lietuvoje nepamena. Kol jis dirbo nebuvo, kad jų prižiūrimą objektą aptarnautų kita įmonė. Iš įmonės akcininkų yra matęs tik D. J.. Kokie buvo jų tarpusavio santykiai su T. P. jis nežino.
Liudytojas R. K. parodė, kad nuo 2013 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso inžinieriumi. Tuo metu intensyviai ieškojo darbo, nes nuo 2009 metų buvo bedarbis, siuntė CV, buvo pakviestas pokalbiui ir priimtas į darbą, tačiau iš pradžių bandomajam laikotarpiui. Kiek laiko praėjo nuo jo išsiųsto gyvenimo aprašymo iki kvietimo darbo pokalbiui nežino. Mano, kad į pokalbį pakviesti jam skambino moteris. Darbo pokalbyje dalyvavo direktorius T. P.. Kas rengė darbo sutartį jis nežino, tačiau ją pasirašė abu, jis ir direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo Savanorių pr. 192. Biure buvo viena didelė patalpa ir stiklu atitverta pasitarimų salytė. Kai pradėjo dirbti buvo gal 4-5 inžinieriai. Be serviso inžinierių dar buvo direktorius, administratorė Lina, buhalterė Dovilė. Kai T. P. išėjo iš darbo, jis dar 4 mėnesis ten dirbo. A. G. nepažįsta ir nėra jos matęs. Ar direktorius T. P. buvo vedęs jis nežino. Jo darbas buvo kogeneracinių jėgainių apžiūra ir techninė priežiūra. Darbus skirstydavo direktorius, rytais būdavo pasitarimas gal kas įvyko ir važiuodavo. Planinius aptarnavimus sekdavo pagal motovalandas, pagal dokumentaciją. Jam nėra tekę atlikti kapitalinio jėgainės remonto, ar kolegos atlikę yra nežino. Ar galėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti kapitalinio remonto darbus pagal savo pajėgumą jis nežino. Kai atvykdavo į jėgainę ten visada būna žmonių, tačiau jų neklausinėdavo ką jie čia veikia ir kas jie tokie. Jie prisistatydavo ir pradėdavo dirbti, tačiau nebūdavo tokių atvejų, kad atvažiuoja keisti žvakės, o žvakė jau būdavo pakeista. Baigus darbus užpildydavo darbų aktą, kuriame nurodydavo variklio numerį, motovalandas, tepalų valandas, darbų aprašymą, kokias detales sunaudojo. Po aktu pasirašydavo inžinierius, atlikęs darbus ir tas, kuris atsakingas už tą objektą, tos įmonės, kurią aptarnavo, operatorius ar vadovas. Detales gaudavo iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Nežino kaip vykdavo detalių apskaita, kas darydavo užsakymus. Visos detalės būdavo sandėliuke pačioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o ne objekte. Darbo laiko apskaita būdavo tokia, kad jei dirbdavo dviese, tai išvažiuodavo iš biuro ir įsiskaičiuodavo kelionė, pvz., į (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti 2.5 val., objekte būni 11.30 val., tada žiūri nuo kada jie pačiame objekte ir kada išvažiuoja. Jei nuo 9 iki 11 val. dirba dviese, tai skaičiuojasi 4 darbo valandos, kiekvienam po 2 valandas. Jei du žmonės išbūna objekte 4 valandas, tai akte įrašai 4 valandas, o paskui daugina iš dviejų. Yra tekę važiuoti į komandiruotes (duomenys neskelbtini), dirbti objektuose. Kiek tiksliai kartų nepamena. Atliko tuos pačius darbus, kaip ir Lietuvoje. Direktorius nurodydavo kur kam ir kada važiuoti planinių darbų atlikti. Kaip buvo vedama tokių darbų apskaita jis nežino. Kogeneracinę jėgainę sudaro elektronika, dujų sistema, vėdinimo sistema, konteinerio patalpos, aušinimo sistema, vamzdynai, siurbliai, ventiliatoriai, apimtis didelė. Kai nuvažiuoja į objektą, tai ne tik, kad planinį padaro, kokį vožtuvą sureguliuoji, bet turi viską apeiti, apžiūrėti, būna pratekėjimai, būdavo daug darbų. Jei reikėdavo elektriko tai kartu važiuodavo ir jis. Jo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visų specializacijų darbuotojus, kurie galėtų patvarkyti visas kogeneracinės jėgainės sistemas.
Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad nuvyko į darbo pokalbį, bendravo su įmonės direktoriumi T. P., jis sutiko jį priimti į darbą ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė darbo sutartį, kurią jam pateikė administratorė L. (t. 3, b. l. 78). Dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jam paskambino tuometinis „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. ir pakvietė į pokalbį“ (t. 3, b. l. 77-78), liudytojas nurodė, kad ne taip suprato tyrėjo klausimą, skambino dėl pokalbio jam moteris, o pačiame pokalbyje jis kalbėjo su T. P.. Papildomai nurodė, kad jam įsidarbinus administratorė L. dar dirbo kelias savaites, o po to išėjo iš darbo. Direktorius T. P. iš darbo išėjo po Naujų metų, o jis ir toliau liko dirbti, pasikeitė įmonės savininkai. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neišėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog pasikeitė savininkai, buvo sudarytos naujos darbo sutartys. Iš pradžių dirbo serviso inžinieriumi, o dabar nuo 2017 metų sausio mėnesio dirba sandėlininku.
Liudytojas M. K. parodė, kad nuo 2011 metų kovo ar balandžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso inžinieriumi. Studijuodamas kolegijoje ieškojo praktikos, turbūt buvo prodekanei minėjęs, kad ieško darbovietės ir ši jam pasiūlė. Jam paskambino T. P. ir jis sutiko nuvažiuoti apsižiūrėti. Po praktikos T. P. jam pasiūlė darbą. Pasirašė darbo sutartį su T. P., kuris buvo jo tiesioginis vadovas. Direktorius skirstydavo darbus. Jis asmeniškai nesižymėjo kur ir į kokius objektus važiavo. Tuo metu iš viso dirbo trys serviso inžinieriai. Personalo vadovės tuo metu nebuvo, nes įmonė buvo nedidelė, tik neseniai įsteigta. Vėliau buvo priimta į darbą administratorė L., po jos N. Į jo darbines funkcijas įėjo kogeneracinių jėgainių techninė priežiūra, gedimų šalinimas, gamintojo nurodytų techninių aptarnavimų atlikimas pagal intervalus, objektai buvo išsidėstę visoje Lietuvoje. 2011-2014 metais teko vykti į komandiruotes užsienyje - (duomenys neskelbtini). Šios komandiruotės buvo susiję su darbu, dažniausiai buvo techninė priežiūra, aptarnavimai nurodyti gamintojo. (duomenys neskelbtini) buvo mokymo tikslais. Komandiruotės trukdavo nuo vienos dienos iki kelių savaičių. Sovetske būdavo jėgainės atstovai, priskirtas tos įmonės atstovas, kuris atsakingas už tos jėgainės darbą, kuravimą, kaip bus atliekami darbai. Su jais bendravo lietuvių kalba, nes tai „(duomenys neskelbtini)“, lietuviško kapitalo įmonė. Su (duomenys neskelbtini) esančiais darbuotojais kalbėdavo dažniausiai anglų kalba, jei nesusišnekėdavo, tai būdavo kolegos, kurie asistuodavo (duomenys neskelbtini) kalba. 2011-2013 metais A. G. darbe, biure nematė. Biure buvo viena erdvė ir salytė, stovėjo keli stalai, direktorius ir administratorė sėdėjo toje pačioje patalpoje su kitais darbuotojais. Pagal darbo sutartį jų visų darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. A. P. pirmą kartą pamatė tik įmonės Kalėdiniame vakarėlyje, jei gerai pamena 2011 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis atliko jėgainės aptarnavimo darbus. Buvo daromi einamieji remontai, kartą buvo daromas padidintos apimties remontas, kuriame keičiasi stūmokliai, gilzės. Tai buvo 2011 metų rugsėjis ar spalio mėnuo. Šiuos remonto darbus atliko jau keli žmonės. Be jo, dalyvavo R. ir V., buvo priimtas papildomai dar vienas darbuotojas R. Tai nebuvo kapitalinis remontas, nes pagal gamintojo nurodymus kapitalinis remontas yra E70, o čia buvo atliktas E60, kas laikoma didelės apimties remontu, kai keičiama daug detalių, tačiau ne iš esmės viskas. E 60 remontas užtruko gal dvi, tris savaites, pagal gamintoją šis darbas taip pat trunka maždaug dvi, tris savaites, priklausomai nuo žmonių. Po šio remonto daugiau nebuvo daryta didelių remontų, tik einamieji, maži darbai, galbūt E30 aptarnavimas. Nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinę jėgainę prižiūrėjo kokios kitos įmonės, jam niekas apie tai nebuvo minėjęs. Jis nepastebėjo, kad kas nors kitas be jų būtų prisilietęs prie įrenginio. Jėgainės aptarnavimo sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai didelė įmonė ir ji turi daugiau visko. Jo darbo laikotarpiu nėra buvę tokio atvejo, kad jų prižiūrimą objektą tvarkytų kokia kita įmonė. Pabaigus darbą buvo suforminami atliktų darbų aktai, kuriuose buvo nurodomas aprašymas kas buvo padaryta, detalių nurašymas, kiek žmonių ir nuo kada iki kada dirbo. Jei du darbuotojai dirba nuo 8 iki 17 val. su pietų pertrauka, tai gaunasi 16 valandų. Darbų aktus jie patys pildydavo, priduodavo, kad pasirašytų užsakovai, operatorius, ar kas, kad jie priima darbus, paskui tie aktai keliaudavo pas direktorių. Įkainius tikrindavo ir nustatydavo direktorius. Visiems aptarnavimams detales gaudavo iš (duomenys neskelbtini) variklių gamintojo. Jas pasiruošdavo, žinodavo koks remontas, kokios apimtys, kas pagal gamintoją įeina pagal tas apimtis ir atsiveždavo į objektą. Darbo užmokestis jam buvo mokamas pagal pasirašytą darbo sutartį. Lankstinukų įmonėje nebuvo matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kogeneracinės jėgainės aptarnavimo darbus. Tai buvo einami remontai. Tai buvo tokio paties lygio įrenginys kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiose abiejose įmonėse aptarnavimo ir serviso darbus vykdė jie vieni. Šiuo metu jis yra vyriausias inžinierius. Tuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo aptarnavimo sutarties, jis buvo pasirašyta tik nuo 2015 metų ar 2014 metų pabaigos. Iki šios sutarties pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainę aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo jėgaines ir vėliau atlikdavo serviso darbus bei priežiūrą, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgaines montuodavo. (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos, jose nėra buvęs. Negali pasakyti ar jėgainės buvo parduotos tik į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), daugiausiai jos buvo parduodamos Lietuvoje, dėl kitų užsienio šalių nieko nežino. Šiuo metu D. J. yra įmonės direktorius, akcininkas ir jo darbdavys. Kokie T. P. ir D. J. tarpusavio santykiai jis negali pasakyti.
Liudytoja N. S. (A.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2013 metų spalio mėnesio viduryje kaip buhalterė administratorė, tiksliai nepamena, bet galėjo dirbti iki 2015 metų gegužės mėnesio. Atėjo su tikslu dirbti buhaltere, tačiau tuo metu reikėjo įmonėje administratorės. Pradžioje visus darbus atliko su finansų vadove: biuro priežiūra, dokumentų susegimas, susipažinimas su sąskaitomis, suvedimas į programą, mokymasis dirbti su apskaitos programa, skambučiai, laiškai. Įsidarbinant vyko atranka, keli pokalbiai. Pirmajame dalyvavo finansų vadovė, antrajame jau ir direktorius. Finansų vadovė buvo D. T.. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Biuro patalpose būdavo direktorius, finansų vadovė, gale buvo numatytos vietos inžinieriams, bet jie biure neužsibūdavo. Biure buvo viena bendra erdvė ir posėdžių salė. Už personalo atranką atskirai atsakingo asmens nematė. A. G. pavardę pastebėjo tabeliuose, tačiau šio asmens nebuvo mačiusi įmonėje. Nepamena kokios tabelyje buvo nurodytos jos pareigos, galėjo būti personalo vadovė. Iki jos atėjimo tabelius pildė finansų vadovė, kuri ir atlyginimus skaičiuodavo. Nėra mačiusi jokio A. G. rengto ar pasirašyto dokumento įmonėje. Administratorė valdė info paštą, į kurį sukrenta bendri įmonei skirti laiškai, tačiau nėra mačiusi, kad būtų siųsti kokie darbiniai laiškai A. G.. Ji ir finansų vadovė dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. A. G. taip pat buvo rašomos šios darbo valandos. Finansų vadovės nurodymu pildė darbo apskaitos žiniaraščius. Ji nesakė įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį A. G. pavardės, tiesiog perdavė tabelio pildymą, kartu jos žiūrėjo ir klausimų nekilo. Ji nėra mačiusi, kad A. P. būtų atvykusi į biurą pas direktorių. Yra dalyvavusi viename įmonės Kalėdiniame vakarėlyje, tačiau A. P. jame nematė, tik direktorių. Iš prieš ją dirbusios administratorės darbų neperėmė, nes kai atėjo dirbti pastarosios jau kuris laikas nebuvo. Įmonėje nebuvo darbuotojų asmens bylų, buvo tik bendrame segtuve susegtos darbo sutartys. Iš žurnalų ji matė tik standartinius, dėl saugumo, kurį reikėjo pasirašyti.
Liudytojas R. Z. parodė, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu įmonė buvo tik susikūrusi, todėl buvo tik keturi darbuotojai – jis, dar vienas serviso inžinierius, direktorius T. P. ir A. Jų įmonė aptarnaudavo kogeneracines jėgaines, atlikdavo jų priežiūrą ir remontą. Tiksliai nepamena kada A. pradėjo dirbti įmonėje, tačiau ji įsidarbino vėliau nei jis. Jos jam nepristatė niekas, tiesiog matė, kad ji nauja darbuotoja. Nematė ar ji turėjo savo kompiuterį ir darbo vietą, kompiuterių mažai biure buvo, ji atsisėsdavo į direktoriaus vietą. Per kelis darbo metus yra kelis kartus A. matęs biure, bet dažniausiai su ja bendraudavo telefonu arba per direktorių. Negali pasakyti tiksliai ką A. veikdavo biure, nes jie retai ten būdavo, užeidavo tik kai nereikėdavo važiuoti į objektus, turėdavo laisvo laiko tai skaitydavo literatūrą apie jėgaines. Yra buvęs vienas kartas kai knygą apie jėgaines biure jam padavė A. Paprastai pasakydavo direktoriui, kad skaitys literatūrą ir pats pasiimdavo. Matėsi, kad A. yra įmonės darbuotoja, nes rūpinosi jų komandiruotėmis, automobilių technine priežiūra, su ja bendraudavo darbo klausimais. Ji taip pat vykdė naujų darbuotojų paiešką. Jam yra tekę tuos naujus darbuotojus kartu su savimi vežtis į objektus ir patikrinti jų tinkamumą darbui. A. skambindavo jam ir prašydavo tuos naujus darbuotojus nusivežti į objektą. Plečiantis įmonės veiklai per A. P. darbo laikotarpį buvo priimti papildomai gal keturi nauji inžinieriai, taip pat kelios merginos buvo priimtos, tačiau nežino kokius tiksliai darbus jos dirbo. Nežino kas tiksliai atrinkdavo šiuos darbuotojus, gal direktorius, o dėl jų priėmimo spręsdavo gal D. Jis žinojo tik tuos žmones, kuriuos veždavosi į objektą patikrinimui. Paprastai T. P. biure jam pasakydavo, kad yra naujas darbuotojas, kad reikia jį vežtis kartu į objektą ir išbandyti. A. pranešdavo informaciją ir dėl komandiruočių kur ir kada tiksliai buvo. Pranešdavo telefonu arba viską detaliai surašydavo, ji parengdavo ataskaitas, jie pasirašydavo ir ji pasiimdavo tuos popierius, ar ji dėdavo parašą jis nežino. Į komandiruotes būdavo siunčiami po du ar tris žmones. Nežino kodėl kiti darbuotojai neliudijo, kad A. ruošė komandiruočių dokumentus, tačiau ruošdavo ji. A. pranešdavo ir apie draudimų pabaigą, kada reikia iš objektų išvežti tepalus. Direktorius kartais perduodavo jos A. prašymus. Darbuotojai turėjo spec. rūbus darbui. Jis tiksliai nežino kas rūpinosi tų rūbų išdavimu, gal per A. tie rūbai pagrinde būdavo paruošiami, kelis kartus paskambino, sakė nuvažiuoti, nusipirkti rūbus. Į objektus jie visada vykdavo su spec. rūbais. Turėjo kelis komplektus, nešvarius palikdavo sandėlyje, atvažiuodavo įmonė, surinkdavo juos ir išskalbusi parveždavo švarius. Darbus susakydavo T. P., biure būdavo iš anksto ant lentos surašytas planas, kas ir kada kur važiuoja. Kas minėtą planą rengdavo, direktorius ar A. P. jis nežino. Nors biure būdavo retai, tačiau apie tai kur važiuoti sužinodavo iš direktoriaus, jis paskambindavo arba trumpam užsukdavo į biurą ir ten visada lentoje būdavo surašytas darbų planas. Direktorius žinodavo visus objektus ir darbus, kuriuos jie atlieka, jis koordinuodavo, skirstydavo darbus. Net kai ir padaugėjo darbuotojų, direktorius žinojo kur koks darbuotojas išvykęs, viskas buvo tvarkingai suskirstyta. T. P. žinodavo darbų apimtis objektuose, galėdavo pasakyti, kokius darbus reikės atlikti, kokių detalių reikia tam objektui, jie informuodavo jeigu tame objekte kažko dar trūksta. Dėl aptarnavimo terminų objekte, tai jie būdavo numatyti (duomenys neskelbtini), todėl jie turėdavo sutilpti į tuos terminus, nes jėgainių savininkai buvo suinteresuoti, kad darbai būtų atlikti per tuos terminus, kitaip patirdavo nuostolių. Jo išėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutampa su P. išėjimu, jis dar gal metus laiko dirbo, tačiau buvo įtempta atmosfera, todėl ieškojosi darbo ir vėliau perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau šioje įmonėje yra dirbęs, jai tuo metu vadovavo M. J. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis iš esmės neišėjo, tiesiog M. J. pasakė, kad pasikeis jo darbovietė ir dabar jis dirbs naujoje įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Koks M. J. interesas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. M. J. yra jo pusbrolis. Kartu su juo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo dirbti ir kitas darbuotojas V. J. Išėjus T. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės pradėjo vadovauti D., prasidėjo įtampa, todėl nusprendė ieškoti darbo. Jam atrodė, kad jis yra nepageidaujamas dėl jo giminystės ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. D. J. yra kelis kartus matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežino kaip jis susijęs su šia įmone. Jis yra atlikęs techninį aptarnavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje kogeneracinėje elektrinėje. Tai atliko dirbdamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra atlikęs aptarnavimo darbus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinėje elektrinėje jam nėra tekę dirbti. Elektrinėse jam teko matyti kitų, ne iš jų įmonės darbuotojų, būdavo ir (duomenys neskelbtini) atvažiuoja, ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie tvarkydavo kitus mazgus, gal suvirinimą darė, yra didelė kogeneracinės jėgainės katilinė, vamzdynai. Būdavo, kad kiti darbuotojai jiems padėdavo. Atvykus į jėgaines paprastai praeidavo pro apsaugą parodydavę pažymėjimus, kai kuriuose objektuose turėdavo pasirašyti į žurnalus, tačiau ne visuose. Atlikę darbus turėdavo kiekviename objekte surašyti ataskaitą. Detalės, reikalingos aptarnavimo darbams, būdavo laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie atlikdami priežiūros darbus tvarkydavo mechaninę pusę, o programinę, elektroninę dalį daugiau atlikdavo jų elektrikas, kartais kviesdavo (duomenys neskelbtini) dėl programinės įrangos, nes jiems trūkdavo žinių. Būdavo, kad Lietuvoje jiems padėdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo iš tokios pat firmos, kaip ir jie, t. y. kogeneracines jėgaines aptarnaujančios įmonės (duomenys neskelbtini) . Būdavo, kad ir (duomenys neskelbtini) iš šios įmonės darbuotojai atvykdavo jiems padėti. Koks buvo šios įmonės pavadinimas nepamena. Nėra matęs jokių lankstinukų įmonėje. Nepamena ar jam girdėtos (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai nepamena ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo daromi kapitaliniai remontai, kadangi jis dirbo dviejose įmonėse, tai nepamena kurioje jam dirbant buvo atliekami konkrečių jėgainių kapitaliniai remontai. „(duomenys neskelbtini)“ lygtais buvo daroma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ daugiau aptarnavo. Su T. P. yra susitikęs prieš kelis mėnesius. Jis jam pasakė, kad nenustebtų, jog gali tekti ateiti liudyti, tačiau konkrečiai nepasakė dėl ko reikės liudyti. M. J. žino, kad jis turi liudyti teisme, tačiau nieko su juo neaptarinėjo. Kai atlikdavo aptarnavimą, tai objekte palikdavo, surašydavo visą dokumentaciją, netgi pagal katalogą kokias detales įdėjo ir kodus, kad atliko tokį aptarnavimą, tiek valandų, kokios detalės pakeistos. Dokumentą pasirašydavo objekte atsakingas asmuo, kuris priimdavo jų darbą ir darbą atlikęs asmuo.
Liudytoja R. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) universitete (dabar (duomenys neskelbtini)), kuris ruošia energetikus ir atsinaujinančios biomasės inžinierius. Jų studentai atlieka praktiką įvairiose įmonėse, todėl žino ir įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo referente (duomenys neskelbtini) fakultete (duomenys neskelbtini) institute, jai yra skambinusi viena šios įmonės darbuotoja vardu A., prisistatė lyg personalo vadove ir teiravosi dėl gerų studentų praktikai atlikti, tačiau tuo metu buvo vasara ir dauguma studentų jau atlikinėjo praktiką, todėl įtraukė įmonę į savo sąrašus. A. telefonu minėjo, kad ieško energetikų, energetikos inžinierių studijų programų studentų. Nepamena ar minėjo kur tie studentai galėtų atlikti praktiką. Kogeneracinės elektrinės jų universiteto studentams yra žinomos, jie važiuoja į jas susipažinti, rašo baigiamuosius darbus. Be A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendravusi su V. Š. Šis asmuo turėjo kažkokius bendrus projektus su jų direktoriumi. Sąrašai su įmonėmis, kuriose galima atlikti praktiką buvo iškabinami universiteto patalpose, skelbimų lentoje ir studentai gali rinktis kur nori atlikti praktiką. Kažkas iš studentų lyg įsidarbino minėtoje įmonėje, tačiau tiksliai nepasakys.
Liudytoja R. J. parodė, kad yra kaltinamųjų kaimynė, susipažino vieno susirinkimo metu. 2011-2013 metais A. P. ir T. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ji darydavo draudimus jiems, draudė šios įmonės automobilius Kasko ir civilinės atsakomybės draudimais. Tiksliai nežino kuo A. dirbo įmonėje, gal vadybininke ar administratore, nes dažniausiai iš įmonių būtent šie žmonės siunčia užklausas dėl draudimų. Į ją A. kreipėsi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kad ji suteiktų draudimo paslaugas minėtos įmonės automobiliams, kelionių draudimus darbuotojams. Dažniausiai bendraudavo elektroniniu paštu arba telefonu. Pasiūlymus siųsdavo elektroniniu paštu A. P., tačiau dabar tiksliai nepamena kokiu. Draudimo sutartis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašydavo direktorius T. P.. A. jos neveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodyti automobilių ar darbuotojų, tiesiog taip įmonės nedarydavo. Ji nėra buvusi šioje įmonėje, jai paprasčiau kaip kaimynei būdavo vakare nunešti į namus reikiamus pasirašytus dokumentus. Bendradarbiavo jie su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gal 3-4 metus. 2011-2013 metais būdavo, kad rytais sutikdavo A. einančią, neklausė ar į darbą, nežinojo jos darbo grafiko. Kartais matydavo kartu su T. P., kartais atskirai.
Liudytojas Š. R. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)? projektų vadovu. T. P. pažįsta, nes jis jo buvęs darbdavys kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nepamena kaip atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena tiksliai ar D. J., ar T. P. jį kalbino ateiti dirbti. Tai buvo 2013 metai. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)?, kuri su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo, vykdė bendrus projektus. Kiek pamena kai bendravo su T. P. dėl darbo, tai jis buvo užsiminęs, kad A. P. yra personalo vadovė ar kažkas panašaus, kad jai siųsti su įdarbinimu susijusius dokumentus. Su A. P. yra bendravęs laiškais, susitikęs nėra. Siuntė „Sodros“ kortelę, gal banko sąskaitą jai, tačiau biuro patalpose nebuvo sutikęs. Kokiu elektroninio pašto adresu bendravo nepamena. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ir kitų darbuotojų buvo panašūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015 metų sausio. D. J. tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)?, turėjo kažkokių sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiksliai nežino kokių. Jis turėjo savo darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nešiojamą kompiuterį. Jo darbo sutartis buvo 0,2 etato, todėl biure jo darbo laikas buvo tik 1 valanda per dieną, todėl iš esmės dirbo nuotoliniu būdu. Būdavo, kad tam tikrus darbus atlikdavo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)?, turėjo tokią galimybę. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą atvažiuodavo kartais tik kartą į savaitę. Kolektyvo nelabai pažinojo, tik kelis darbuotojus. Didelio žmonių skaičiaus biure nebūdavo, nes visi važiuodavo į objektus. Kodėl nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nepamena, tačiau buvo prasidėjusi tarp jo pagrindinio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)? ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ trintis, nesutarimai. Kadangi jį labiau domino UAB „(duomenys neskelbtini)? veikla, todėl teko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisveikinti.
Liudytojas G. J. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku, finansininku ir „NTA“ teisininku. 2009 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų, sutartį pasirašė su direktoriumi T. P.. Pirminius dokumentus jiems pateikdavo direktorius ir įgaliotas asmuo. Tik vėliau sužinojo, kad A. G. retkarčiais atveždavo dokumentus, kiek tiksliai kartų ji atvežė dokumentus negali pasakyti, tačiau iš buhalterinių dokumentų matė, kad ši moteris dirba įmonėje. Jis daugiau bendravo su T. P., todėl galėjo net nematyti kada A. G. atveždavo dokumentus, nes juos palikdavo tiesiai buhalterėms. Iš jų ir sužinojo, kad dokumentus atveždavo moteris. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus atnešęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nepasirašydavo kiek ir kada pateikė dokumentų, būdavo spausdinamas suvestų dokumentų aktas ir jį pasirašydavo direktorius. Aktas pasirašomas po to, kai dokumentai suvedami į buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti ar A. G. yra pasirašiusi ant kokių dokumentų. Pas juos nėra išlikę dokumentų, kurie galėtų patvirtinti kiek kartų A. G. atnešė dokumentus, tokių duomenų nesaugo. Tuo metu jie tvarkė virš 100 įmonių buhalteriją, jis pats asmeniškai visų tų įmonių dokumentų nepriiminėdavo, jie būdavo pateikiami tiesiai buhalterijai. Buhalterinę apskaitą sutvarkė pagal faktą. Ką pagal savo popierius galėjo matyti, tą ir padarė. Buvo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gegužės 3 d. sutartis buvo nutraukta, nes pati įmonė pradėjo tvarkyti buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parsiveždavo įrangą, ją iškomplektuodavo, paskui tas dalis atskirai pardavinėdavo. Direktorius labai tvarkingai žiūrėdavo į šiuos reikalus, jei jiems buhalterijoje kildavo kokie klausimai, tai jis atsakydavo į juos, pasirašydavo aktus ir jokių didelių problemų nebuvo. Jų buhalterinė įmonė neturėjo reikalų su grynais pinigais, su jais tvarkėsi direktorius T. P.. Kas konkrečiai darydavo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos negali pasakyti, jie matydavo tik banko išrašus mėnesio gale. Ne visais atvejais iš tų išrašų matydavo už kokias paslaugas mokami pinigai, tačiau iš kitų buhalterinių dokumentų matydavo už ką konkrečiai atsiskaito. Suvedus mokėjimus su juos pagrindžiančiais dokumentais jiems įtarimų dėl kažkokių operacijų nebūdavo. Klausimų kildavo dėl detalių ir iškomplektavimų, tačiau dėl operacijų klausimų nekildavo. Tvarkė kelių D. J. įmonių buhalteriją, kiek pamena lyg dvi buvo įmonės. D. J. domėdavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi, vieną kartą sakė, kad kažkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra negerai su apskaita, galbūt kažkas negerai su detalių apskaita. Buvo klausimas ar paliudytų, kad su apskaita yra negerai, tačiau jis atsisakė, nes tai būtų liudijimas prieš save, jis pasakė, kad su apskaita yra viskas gerai. D. J. neprašė jo liudyti prieš A., buvo prašymas paliudyti prieš direktorių T. P., kiek suprato policijoje turėjo paliudyti. Dėl (duomenys neskelbtini) įmonių niekas neužkliuvo. Jei sutartys būdavo susiję su buhalterija tai jų kopijas privalėdavo pateikti, nes kitaip jie negalėtų atlikti buhalterinių operacijų, kitos jiems nereikalingos, nes nesikišo į kitus reikalus.
Liudytoja A. V. parodė, kad nuo 2005 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2013 metų ji pradėjo dirbti ir iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Jos pareigos yra buhalterė – administratorė. Ji tvarkė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčius, o buhalteriją vedė kitas asmuo. Tvarka buvo tokia, kad jie patys nevažiuodavo pas klientus, o dokumentus atveždavo jiems į biurą. Dažniausiai direktorius T. P. jai pateikdavo įdarbintų darbuotojų darbo sutarčių kopijas, atostogų, komandiruočių įsakymus, taip pat juodraštiniame variante kiek valandų kas tą mėnesį yra išdirbęs, tačiau kelis kartus buvo atvykusi pas juos ir A. G.. Pirmą kartą ji pateikė įgaliojimą, pasirašytą direktoriaus T. P., nes be įmonės įgaliojimo pirmą kartą jie dokumentų nepriima, tačiau tokių įgaliojimų jie pas save neregistruoja. Jiems parodydavo įgaliojimą asmuo ir jie pasitikėdavo, kad jis dirba įmonėje, asmens dokumento neprašydavo. Įgaliojimo turinio tiksliai pasakyti negali, gal neturėjo laiko tuo metu gilintis į turinį. Tokio atvejo, kad ateitų pašalinis asmuo ir atneštų kitos įmonės dokumentus nėra buvę. Kokia pavarde buvo išduotas įgaliojimas A. G. ar A. P. ji nepamena. Paprastai A. G. atnešdavo visus dokumentus, dalelę palikdavo jai, dalelę nunešdavo kitai buhalterei, kuri vedė visą apskaitą, dažniausiai padėdavo ant stalo, priklausydavo nuo laiko ir situacijos. Nebuvo tuo metu reikalavimo, kad asmuo atnešęs jiems dokumentus pasirašytų, jog juos atnešė. Praktika buvo tokia, kad jiems atnešdavo dokumentus ir palikdavo, o jie suvesdavo viską į programą, kopijas susisegdavo, o originalus grąžindavo įmonėms. Gautas darbo sutartis ir kitus duomenis suvesdavo pagal visas sąlygas į apskaitos programą ir pagal tai, vadovaujantis „Sodros“ duomenimis ir visais tais įsakymais, nurodymais, skaičiuodavo darbo užmokestį. Juodraštinių variantų su darbo laiko apskaita, kuriuos gaudavo iš T. P. pas save nelaikydavo, kai suvesdavo į programą viską išmesdavo. Kiek pamena, tai buvo standartinis darbo laikas - penkios dienos po aštuonias valandas. Atostogas susivesdavo pagal įsakymus, o ligos laikotarpius pagal „Sodros“ duomenis ir pagal tai skaičiuodavo. Ar buvo įsakymų dėl komandiruočių į užsienį nepamena, tačiau įsakymus dėl komandiruočių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai pateikdavo. Suskaičiuoto darbo užmokesčio dydžius ir žiniaraštį, kur būdavo matyti kiek kiekvienam darbuotojui sumokama pateikdavo T. P.. Kas tiksliai mokėdavo darbo užmokesčius darbuotojams ji nežino, tačiau banko išrašus jiems pateikdavo. Tiksliai negali atsakyti kiek 2011 metų pradžioje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbuotojų, bet gal iki 10, gal daugiau. Tarp darbuotojų moterų buvo lyg viena, paskui lyg kita atėjo, bet tiksliai pasakyti negali, pagrinde visi buvo vyrai. Šiuo metu apskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie nebetvarko. A. G. darbo sutartį yra mačiusi, nes priešingu atveju, šio asmens į programą nebūtų vedusi. A. G. buvo įvesta į programą kaip dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, ji buvo personalo vadovė. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalo tvirtinti direktorius savo parašu ir antspaudu, todėl šie dokumentai būdavo jam atiduoti pasirašymui ir saugojimui. Prie jos šių dokumentų T. P. nėra pasirašinėjęs, ji juos tik atiduodavo ir perspėdavo, kad turi pasirašyti, užsidėti antspaudus ir saugoti. Nestandartinio darbo laiko, t. y. daugiau nei 40 valandų per savaitę šioje įmonėje nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį tvarkė dar iki 2011 metų, tiksliai nepamena, kada jie nutraukė sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, tačiau jei 2014 metai dar buvo sutartis nenutraukta, tuomet tais metais ji dar tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą. Iki 2013 metų pabaigos darbuotojų kaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo didelė, jie tik plėtėsi, priimdavo naujus darbuotojus, gal kokius 2-3, tiksliai negali pasakyti. Personalo vadovės viso darbo nepamatuosi popieriuje, reikia ieškoti darbuotojų, kalbėtis. Nepamena ar tuo metu kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją buvo nėštumo ir gimdymo atostogos kažkam suteiktos. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad A. G. atnešdavo dokumentus, nes niekas pas ją to neklausė. Direktorius žinojo, kuriems asmenis jų įmonėje paduoti dokumentus, buvo priskirti du konkretūs asmenys. Paprastai pradėjus dirbti naujam darbuotojui, direktorius pristatydavo ją. Nepamena ar T. P. pristatė ją, gal tiesiog pasakė A. G. kur ji (liudytoja) tiksliai sėdi. Jos darbo vietą paprasta surasti, ji sėdi prie durų. Tuo metu pas juos buvo gal 10-12 darbuotojų ir visi sėdėjo vienoje patalpoje. Negali pasakyti ar tuo metu, kai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, buvo nuotolinių darbo sutarčių, pagal darbo kodeksą tokios sutartys galėjo būti sudaromos. Ar tokią sutartį turėjo A. G. negali pasakyti.
Liudytojas D. L. parodė, kad 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) transporto skyriaus vadovu. Pamena, kad jam buvo skambinama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ieškoma mechanikų. Bendravo su moterimi, kurios pavardės nepamena, vardas A. Su ja susitikęs nebuvo (b. l. 26-27, t. 11).
Liudytojas V. G. parodė, kad šiuo metu dirba UAB ? (duomenys neskelbtini)?, kurią įkūrė 2012 metais. 2011 metais dirbo įmonėje „A. B. ir kartu kaip papildomą veiklą buvo įkūręs savo įmonę, kuri teikė konsultacijas aviacinės kokybės tinkamumo klausimais. Šiuo metu UAB ? (duomenys neskelbtini)? projektų vadove dirba A. P.. 2013 metais pradėjo ieškoti žmogaus, kuris jam padėtų tvarkyti dokumentaciją, korespondenciją, įdėjo kelis skelbimus internete ir sulaukė CV. Kalbėjosi su keliais pretendentais ir išsirinko A. P.. Jį tenkino jos kvalifikacija, pokalbis dėl darbo praėjo sklandžiai, taip pat jis gavo kelias rekomendacijas. A. P. nurodė buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerį ir sutiko, kad jis pasiteirautų apie jos darbą. Su kuo tiksliai kalbėjo dėl A. jis nepamena, tačiau mano, kad su kažkuo iš vadovų ar akcininkų. Asmuo atsiliepęs telefonu neprisistatė, jis pats pasakė kokiu klausimu skambina, kalbėjo trumpai. Atsiliepimai buvo geri, todėl nematė kliūčių ją įdarbinti. Skambino 2014 metais ir po kelių dienų ją įdarbino. Jis neklausė ką ji dirbo, kaip dirbo, pasiteiravo tik ar punktuali, kruopšti, atsakinga, o visa kita informacija buvo jos CV nurodyta. Įmonės „(duomenys neskelbtini)?, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos. Su T. P. pažįstamas kaip su darbuotojos vyru. A. P. paprastai dirbdavo biure, tačiau priklausomai nuo darbo krūvio galėdavo dirbti ir iš namų.
Kiti įrodymai:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktorės D. T. pareiškimas gautas 2014 m. spalio 14 d. Pareiškime nurodoma, kad T. P. sunaikino ar paslėpė kompiuterinėse laikmenose buvusius duomenis dėl ko bendrovė patyrė 44200 litų žalą, pasisavino telefonus „Samsung Galaxy Ace“ ir Iphone 4“ bendros 4708,09 litų vertės, siekiant asmeninės naudos įgijo, tačiau į apskaitą neįtraukė monitoriaus „Samsung“ - 4999 litų vertės, temperatūros daviklio - 3993 litų vertės, naktinio matymo monikuliaro - 8470 litų vertės, negrąžino 4 padangų su ratlankiais – 2812, 04 litų vertės, viso turto už 20274,03 litus. Be to, savavališkai įdarbino savo draugę A. G., parūpino jai socialines garantijas, fiktyviai siuntė į komandiruotes, taip padarė įmonei 137403 litų žalą. Be to. pagal 2011-11-24 sutartį su bendrove SIA „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 10000 eurų už reklaminius bukletus, kurių niekas nėra matęs, o pagal sutartis su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 35000 eurų, už paslaugas objektuose, kurie nepriklausė įmonei, padarydamas 292858 litų žalą. Be to, pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. sutartį, dėl kurios vykdymo kilo ginčas, įmonė patyrė 46433,05 litų žalą. Be to, pareiškime teigiama, kad buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita, T. P. neteisėtai praturėjo įsigydamas nuosavybėn atitinkamą turtą (b. l. 26-28, 29-87, t. 1).
T. P. pretenzija dėl jam neišmokėtos 31000 litų išeitinės kompensacijos surašyta 2014 m. liepos 10 d. (b. l. 76-77, t. 1).
2013 m. balandžio 2 d. įsakymas, kurį pasirašė T. P., patvirtina, kad T. P. ir A. G. buvo išsiųsti į komandiruotę (duomenys neskelbtini) (b. l. 50, t. 1).
Šalies argumentai
A. G. prašymas, dėl atleidimo iš pareigų, parašytas 2013 m. gruodžio 6 d., iš darbo ji atleista nuo 2013 m. gruodžio 31 d. - 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu (b. l. 52, 53, t. 1).
T. P. prašymas dėl atleidimo iš pareigų surašytas 2013 m. gruodžio 3 d. (b. l. 54, t. 1).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo metu nuspręsta direktorių T. P. iš užimamų pareigų atleisti nuo 2013 m. gruodžio 31 d., laikina direktore paskirta D. T. (b. l. 56, t. 1).
Sutartis su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. lapkričio 2 d., perdavimo aktas - 2011 m. lapkričio 24 d., tą pačią dieną išrašyta sąskaita 10000 eurų (b. l. 58-59, 60, 61, 89-90, 91, 92, 139-140, 139-140, 141-142, t. 1).
Sutartis su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. rugsėjo 5 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainės priežiūros, esančios (duomenys neskelbtini)) atliktų darbų aktas šioje jėgainėje surašytas 2011 m. gruodžio 20 d. (300 valandų), 15000 eurų sąskaita už atliktus 300 valandų priežiūros darbus išrašyta 2011 m. gruodžio 13 d.. Sutartis dėl priežiūros darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. spalio 3 d., sąskaita už atliktus darbus (400 valandų) išrašyta 2011 m. gruodžio 7 d., perdavimo – priėmimo aktas dėl atliktų 400 valandų priežiūros darbų, laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2011-12-06, surašytas 2011-12-07 (b. l. 62-64, 65, 66, 68-70, 71, 72, 93-97, 98, 99, 100-104, 105, 106, 107-111, 112, 113-114, 116-120, 121, 122-123, t. 1).
2014 m. gegužės 22 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) nagrinėtoje byloje patvirtina, jog buvo nagrinėjamas civilinis ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 125-138, t. 1).
Pagal 2013 m. gruodžio 30 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. P., buvo susitarta išmokėti T. P. - 31000 litų kompensaciją (b. l. 78-79, t. 1).
2015 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas bei prie jo pateikti dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. kada buvo įdarbinta D. T., įmonėje buvo įdarbinti 8 asmenys, neskaitant A. G., kuri įdarbinta 2011-02-01 (po jos įdarbinimo iki 2013-05-02 buvo įdarbinta 6 asmenys), po 2013-05-02 (D. T. įdarbinimas) dar 6 asmenys (b. l. 16, t. 2).
Iš „Sodros“ pateikto apdraustųjų, kurių socialinis draudimas baigėsi nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad šiuo laikotarpiu, nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo atleisti 6 asmenys, tame tarpe A. G. ir T. P. (b. l. 17, t. 2).
2012 m. lapkričio 5 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” rašte UAB “ (duomenys neskelbtini)” nurodoma, kad A. G. skiriama atsakinga už buhalterinės apskaitos ir kt. dokumentų pateikimą (b. l. 147, t. 2).
2012 m. vasario 7 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” rašte UAB ‘(duomenys neskelbtini)” nurodoma, kad A. G. skiriama atsakinga už buhalterinės apskaitos ir kt. dokumentų pateikimą (b. l. 148, t. 2).
2010 m. vasario 24 d. sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atliks kogeneracinės jėgainės techninį aptarnavimą (b. l. 154-163, t. 2).
2012 m. vasario 24 d. techninio aptarnavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks kogeneracinės jėgainės techninį aptarnavimą (b. l. 164-174, t. 2).
2014 m. lapkričio 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, buvo pateikti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jėgainės, esančios (duomenys neskelbtini) aptarnavimo (b. l. 24-28, t. 3). 2010 m. kovo 24 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie sutarties nutraukimą (b. l. 32, 33, t. 3). 2010 m., balandžio 1 d. sutartimi susitarta, kad priežiūrą vykdys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-42, t. 3), sutartis modifikuota 2014 m. vasario 19 d. susitarimu (b. l. 43, t. 3).
Iš 2012 m. sausio 11 d. PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad buvo išrašyta sąskaita už „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 25038,92 litų (b. l. 44, t. 3). Remonto žiniaraščiai surašyti 2011 m. gruodžio 27, 29 d., 2012 m. sausio 2, 3, 4, 11 d. (b. l. 45-50, t. 3). Išrašytos sąskaitos, perdavimo aktai, remonto žiniaraščiai: 2012-01-03 sąskaita – 6121,63 litų (b. l. 51, t. 3), atliktų darbų – perdavimo aktas 2012-01-03 (b. l. 52, t. 3), 2011-02-02 sąskaita – 7201,92 litų (b. l. 53, t. 3), perdavimo aktas – 2011-02-02 (b. l. 54, t. 3) -7201,92 litų (b. l. 54, t. 3), sąskaita 2011-03-01 – 6284,26 litų (b. l. 55, t. 3), aktas 2011-03-01 – 6284,26 litų (b. l. 56, t. 3), 2011-03-28 sąskaita – 1089 litų (b. l. 57, t. 3), remonto žiniaraštis (b. l. 58, t. 3), 2011-05-02 sąskaita – 383,33 litų (b. l. 59, t. 3), aktas 2011-05-02 – 383,33 litų (b. l. 60, t. 3), sąskaita 2011-11-02 – 6388,80 litų (b. l. 61, t. 3), aktas – 6388,80 litų (b. l. 62, t. 3), sąskaita 2011-12-01 – 8015,04 litų (b. l. 63, t. 3), aktas – 2011-12-01 (b. l. 64, t. 3).
Šalies argumentai
A. G. prašymas skirti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2015-07-03 iki 2015-11-05 pateiktas 2015-08-24. Prašymas skirti pašalpą už laikotarpį nuo 2015-11-06 (už 2015-08-03 gimusį vaiką) pateiktas 2015-12-14. Prašymas skirti pašalpą už 2014-08-08 gimusį vaiką pateiktas 2015-08-26 (b. l. 113 - 114, 115-116, 117-118, t. 3)
2017 m. balandžio 4 d. VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys dėl 13144,54 litų išmokėtų išmokų priteisimo iš A. P., gautas 2017-04-07 (b. l. 126-127, t. 3).
Patikslintas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys dėl 14311,34 eurų priteisimo iš A. G. ir T. P., surašytas 2017-11-29, bei pateikti jį pagrindžiantys įrodymai (b. l. 143-144, 145-149, t. 3).
Šalies argumentai
A. G. prašymas skirti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2014-11-23 pateiktas 2014-07-21 (b. l. 128, t. 3).
2014-07-22 pažymoje apie A. G. priskaičiuotas išmokas nurodoma, jog už laikotarpį nuo 2014-07-21 iki 2014-11-23 priskaičiuota 16488,14 litų (b. l. 129, t. 3) bei 13025,63 litų (b. l. 130, t. 3).
A. G. prašymas skirti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014-11-24 (už 2014-08-09 gimusį vaiką) pateiktas 2014-11-21 (b. l. 131, t. 3).
2014 m. lapkričio 26 d. priimtas sprendimas skirti išmoką A. G. nuo 2014-11-24 iki 2016-08-09 (b. l. 132, t. 3).
2015 m. rugpjūčio 31 d. priimtas sprendimas dėl pašalpos mokėjimo nutraukimo (b. l. 134, t. 3).
2017 m. kovo 30 d. pažymos apie išmokėtas išmokas, 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2017 m. vasario 27 d. sprendimai dėl teisės į motinystės pašalpą, patvirtina pagrindą, kuriuo remiantis buvo išmokėtos atitinkamo dydžio išmokos, nurodytos civiliniuose ieškiniuose (b. l. 135-141, t. 3).
2017 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad A. G. per darbo įmonėje laikotarpį buvo išmokėta 26761,31 eurų darbo užmokesčio, bei pateikti sąskaitų išrašai patvirtinantys darbo užmokesčio ir kitų išmokų gavimą (b. l. 153, 154-167, t. 3)
Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sudaryta 2012 m. lapkričio 5 d., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2009 m. lapkričio 12 d. (b. l. 172-177, 178-192).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 72054,98 eurų priteisimo surašytas 2017-11-27 (b. l. 1-4, t. 4). Patikslintas ieškinys dėl 90744,28 eurų priteisimo - 2017-12-01 (b. l. 5-8, t. 4).
2014 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų dokumentų protokole nurodoma, kad buvo pateikti dokumentai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinės jėgainės įsigijimu bei priežiūra (b. l. 12-13, t. 4), iš kurių matyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini), dėl kogeneracinio įrenginio pirkimo buvo sudaryta 2010 m. vasario 18 d. sutartį pasirašė T. P. ir D. J. (b. l. 14-15), PVM sąskaita – faktūra 621476,38 Lt sumai išrašyta 2010-07-28 (b. l. 16), tą pačią dieną pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 17, t. 4). Atlikti mokėjimai už jėgainę (b. l. 22, 23, 24, 25, 26, 27, t. 4). Techninės priežiūros darbų atlikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl jėgainės esančios (duomenys neskelbtini) priežiūros, sudaryta 2010-05-12, sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – D. J. (b. l. 18-20, t. 4), sutartis papildyta 2011-12-30 (b. l. 21, t. 4).
Iš 2011-11-30 mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 10000 eurų SIA (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, t. 4).
Iš 2011-12-08 ir 2011-12-15 mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15000 ir 20000 eurų SIA (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 33 t. 4).
2015 m. gegužės 18 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė A. P. darbo laikotarpiu bendrovėje surašytų dokumentų kopijas (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis, apdraustųjų sąrašą, PVM sąskaitą – faktūrą, įsakymus dėl atostogų suteikimo siuntimo į komandiruotes (b. l. 35-90, t. 4). Kaip matyti iš 2012-12-03 PVM sąskaitos – faktūros, ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pasirašyta A. G. (b. l. 45, t. 4).
2015 m. sausio 29 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 31 įsakymo, dėl T. P. ir kitų asmenų siuntimo į komandiruotes kopijas, iš kurių matyti, kad T. P., laikotarpiu nuo 2011-01-25 iki 2013-10-14 buvo siunčiamas į komandiruotes į (duomenys neskelbtini), įsakymai pasirašyti T. P., duomenų apie rengėją nėra, įsakymai pasirašyti susipažįstančių asmenų (b. l. 93-126, t. 4). 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu į komandiruotę (duomenys neskelbtini) komandiruota ir A. G. (b. l. 117, t. 4).
2016 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad ši bendrovė nėra sudariusi sutarčių su SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir „M. M.“ ar fiziniais asmenimis N. L., M. B., G. Z., tačiau teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003-10-03 iki 2014-07-01 dirbęs D. J. buvo siūlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Š. sudaryti sutartis su minėtomis bendrovėmis (b. l. 171, t. 4).
Iš 2012 m. spalio 2 ir 4 d. PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ temperatūros daviklį, monitorių „Samsung“ (b. l. 179, 181, t. 4).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 21 d. rašte nurodoma, kad šios bendrovės filialo (duomenys neskelbtini)vadovu, nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2009 m. liepos mėn. buvo T. P. Bendrovė verslo santykių su bendrove SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei N. L. ir G. Z. neturėjo (b. l. 2, t. 5).
VšĮ šokių studijos „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodama, kad įstaigos direktore nuo 2006 m. spalio 5 d. dirba A. G. (P.), pridedama tai patvirtinanti 2009 m. spalio 1 d. darbo sutartis (b. l. 4, 5-6). Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2011-2013 laikotarpį nurodoma A. G. darbo laikas per mėnesį nurodomas nuo 7 iki 9 val. (b. l. 9 – 43, t. 5). A. G. yra įgijusi sporto bakalauro ir profesinio mokymo vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 44, 45, t. 5).
2015 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini) Tesko“ rašte nurodoma, kad A. P. dirba projektų vadove nuo 2014 m. sausio 20 d., darbo užmokestis sudaro 3684,21 Lt neatskaičius mokesčių, pateikta tai patvirtinanti darbo sutartis bei darbo užmokesčio priskaitymų suvestinės, prašymas, įsakymai (b. l. 48, 49-69, t. 5).
2015 m. liepos 23 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodoma galimos žalos biudžetui dydžiai bei apskaičiavimo kriterijai, A. G. prašymas skirti motinystės pašalpą už 2014-08-09 gimusį vaiką pateiktas 2014-11-21, pridedama pažyma apie išmokėtas išmokas (b. l. 79-80, 81-82, t. 5).
VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie A. G. draudžiamąsias pajamas nuo 2011-02-01 iki 2013-12-31, iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu pajamos iš esmės nekito: priskaičiuota vidutinė pajamų suma 3289 litų, priskaičiuota įmokų suma – 1315 litų (b. l. 86-87, t. 5).
Pateikti duomenys apie tai, jog sprendimas dėl A. G. teisės į motinystės pašalpą priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., pašalpos skaičiuotė, duomenys pašalpos skyrimui, 2014-11-21 prašymas skirti pašalpą, 2014-07-22 sprendimas dėl teisės į motinystės pašalpą, įmokų apskaičiavimas, A. G. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, duomenys motinystės pašalpos skyrimui, 2014-07-21 prašymas skirti pašalpą ir kt. (b. l. 89-104, 106-124, t. 5).
2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui T. P. priteista 31000 litų (8978,22 eurų) išeitinės kompensacijos, palūkanos bei proceso išlaidos (b. l. 137-141, t. 5). 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, skundas atmestas ir 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 142-152, t. 5).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. vasario 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateikti ir paimti 6 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžių protokolai, iš kurių matyti, kad 2009 m. spalio 28 d. valdybos nariai M. J., D. J. ir A. J. valdybos pirmininku išrinko D. J., bendrovės direktoriumi – T. P.. 2010 m. gruodžio 23 d. buvo nutarta nuo 2011 m. sausio mėn. T. P. mokėti 5750 litų atlyginimą, neskaitant mokesčių (b. l. 163-172, t. 5).
Darbo sutartis su A. G., dėl jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove nuo 2011m. vasario 1 d., sudaryta 2011 m. sausio 31 d., darbo užmokestis – 3289,47 litų (b. l. 179-180, t. 5).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovo pareiginės instrukcijos matyti, jog T. P. ją patvirtino 2011 m. vasario 1 d., su instrukcija tą pačią dieną supažindinta A. G. (b. l. 173-174, t. 5).
2015 m. rugsėjo 29 T. P. pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog buvo užfiksuota, kad ant automobilio Skoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotos padangos „Hankook Winter“, ratlankiai – „Nano design“ (b. l. 181-183, 184-190, t. 5).
2015 m. gegužės 26 d. T. P. pateikė 2011-10-28 valdybos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad susirinkime buvo svarstomas sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymas dėl bukletų spausdinimo bei įgaliojimų T. P. suteikimas ieškant partnerių (duomenys neskelbtini) – nutarta suteikti sprendimo laisvę. Protokolas pasirašytas T. P. ir D. J. (b. l. 192-199, t. 5).
2017 m. kovo 22 d. T. P. pateikė el. pašto išrašus, iš kurių matyti, kad A. G. 2013 m. vasario mėn. susirašinėjo su L. S.. Iš laiškų turinio galima spręsti, kad buvo bendraujama darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimais (dėl vandens, darbuotojų draudimo sutarčių (b. l. 2-8, t. 6).
Iš 2013 m. gruodžio 10 d. Konkurencijos tarnybos protokolo matyti, jog buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 20103 m. gruodžio 10 d. paėmimo protokolu paimti dokumentai, elektroniniai duomenys (b. l. 11-27, t. 6).
2014 m. lapkričio 13 d. kratos protokolu iš T. P. paimta 4 vnt. automobilio Skoda Octavia padangų „Hankook“ (b. l. 33, t. 6), kurios 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu grąžintos T. P., kaip teisėtam jų savininkui (b. l. 48-49, 51, t. 6).
Pagal (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro pateiktus duomenis bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini), veiklos sritis – Tekstilės gaminių didmeninė prekyba, veikla VMI sprendimu sustabdyta 2012-11-30, veikla nutraukta 2014-07-02. 2011 m. apyvarta 213814 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdybos narys nuo 2011-09-02 iki 2012-10-02 Z. G.. Bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registruota 2011-05-03, veikla – Reklamos agentūra. 2012 m. apyvarta 64123 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Valdybos narys nuo 2011-05-03 iki 2012-03-02 L. N.. Jokios kriminalinio pobūdžio informacijos apie bendroves nėra (b. l. 121 - 122, t. 6).
Pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo gauti duomenys (b. l. 123-175, t. 6, b. l. 1-16), kuriuose užfiksuota, jog buvo apklaustas N. L. (b. l. 19-20, 91-92, t. 7), G. Z. (b. l. 22-26, 93-95, t. 7), gauta pažyma apie tai, jog M. B. – (duomenys neskelbtini) kategorijos teisėjas, mirė 2013-01-06 (b. l. 27-29, t. 7), SIA „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2011-12-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas 20000 eurų, o 2011-12-15 – 15000 eurų pavedimai, lėšų judėjimas šios bendrovės sąskaitoje (b. l. 35-44, 76-81, t. 7), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2011-11-30 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas 10000 eurų pavedimas, lėšų judėjimas šios bendrovės sąskaitoje (b. l. 49-51, t. 7, 86-88).
2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas pateikė bukletus (duomenys neskelbtini) ir anglų kalbomis bei jų vertimus, iš kurių matyti, kad juose yra informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, spausdintojo nuoroda – Sia „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, t. 10, vokas su bukletais, esantis b. l. 104, t. 9).
2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas pateikė SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 13 d. raštą su vertimu (kopiją), kuriuo minėta bendrovė, atstovaujama G. Z., praneša UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ , jog CHP elektrinės įrangos ir elektros dalių techninės priežiūros, remonto ir testavimo darbai baigti. Raštas pasirašytas G. Z., antspauduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudais, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas V. K., prie (duomenys neskelbtini) – V. Š., jo pasirašymo data nurodoma 2011 m. gruodžio 22 d. (b. l. 1, 2, 6, t. 10).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 29 d. rašte nurodoma, kad 2011-12-13 SIA „(duomenys neskelbtini)“ raštu bendrovė nedisponuoja, rašte teigiama, kad tokio dokumento niekas nėra matęs, tame tarpe ir D. J. (b. l. 126, t. 10).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad nuo 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso D. J. (105 vnt.) ir E. K. (195 vnt.), nuo 2009 m. iki 2015 m. spalio 29 d. direktoriaus pareigas vykdė D. J. (b. l. 30, t. 10).
SIA (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad ši bendrovė, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. spalio mėn. dalyvavo parodoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriai bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo užsakiusi ir pagaminusi apie 200 lankstinukų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais (b. l. 36, t. 10).
Įsakymų dėl T. P. siuntimų į komandiruotes suvestinė bei pridėti įsakymai patvirtina, jog T. P. 2012 m. – 2013 m. daug kartų buvo vykęs į komandiruotes (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39, 40-91, t. 10).
2013 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą-faktūra patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bukletus bei maketavimo paslaugas. Pirkta 1050 bukletų po 3,90 litų bei 300 bukletų po 2,50 litų be PVM (b. l. 92, t. 10).
Iš 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ją išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41008,11 litų sumai už atliktus darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 142, t. 10).
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. liepos 10 d. perdavimo – priėmimo akte (kopija), patvirtintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudais bei parašais, nurodoma, kad paslaugos perduotos - priimtos, jų vertė 41008,11 litų (b. l. 143, t. 10).
(duomenys neskelbtini) fakulteto 2019 m. balandžio 10 d. rašte nurodoma, kad nuo 2011 m. bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kontaktiniu asmeniu nurodyta A. G. (b. l. 24, t. 11).
Kaip matyti iš aukščiau išvardintų įrodymų visumos jie yra itin prieštaringi dėl visų tiek T. P., tiek A. P. inkriminuojamų veikų padarymo, todėl, prieš pasisakant dėl kaltinamųjų kaltės, pažymėtina, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltės klausimą, visi neaiškumai ir abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai, juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškimas apie nusikalstamą veiką buvo gautas jau po to, kai tarp įvairių tarpusavyje susijusių įmonių akcininkų buvo kilę nesutarimai, nagrinėjamos civilinės bylos, į teismą dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos buvo kreipęsis ir T. P..
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kaltinimo T. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas pagal sutartis su (duomenys neskelbtini) įmonėmis SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba atliko kitus, šio straipsnio dispozicijoje nurodytus alternatyvius šio nusikaltimo veiksmus. Pagal nuoseklią teismų praktiką, turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-7-182/2015 ir kt.). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017). Už turto iššvaistymą atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ir kuriam įgaliojimai turtui suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-222/2015, 2K-7-234-942/2015, 2K-345-746/2016, 2K-123-895/2017). Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 184 straipsnį, turi būti nustatyti subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia arba neatsargumas (BK 184 straipsnio 4 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-152-303/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau aptartais bylos duomenis neabejotinai nustatyta, kad T. P. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl neabejotina, jog jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus veikti įmonės vardu, buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises. Tačiau vien šio fakto nepakanka išvadai, kad, vykdydamas jam, kaip įmonės vadovui, priskirtas pareigas, jis iš anksto žinojo, jog sudaromos sutartys su (duomenys neskelbtini) įmonėmis SIA „(duomenys neskelbtini)“ bei SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebus vykdomos, o pervesdamas įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų, SIA „(duomenys neskelbtini)“ 20000 ir 15000 eurų sumas, veikė vieninga tyčia, turėdamas tikslą išvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Kaip matyti iš sutarties su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, ji sudaryta 2011 m. lapkričio 2 d., pasirašyta „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. P. bei SIA „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario N. L.. Sutartimi susitarta dėl 10000 vnt. reklaminių bukletų pagaminimo už 10000 eurų. Minėtų aplinkybių iš esmės neneigė ir T. P., kuris parodė, kad pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jam atnešė D. J.. D. J. sprendimas lankstinukus spausdinti (duomenys neskelbtini) įtarimo jam nesukėlė, nes kaina buvo po vieną eurą, tuo tarpu pas gamintoją (duomenys neskelbtini) tokius lankstinukus buvo galima įsigyti po 2,60 ar 2,80 euro, todėl jis pasirašė minėtą sutartį. Jokio avanso (duomenys neskelbtini) bendrovei nemokėjo, apmokėjimas buvo padarytas kai D. J. atvežė lankstinukus. Buvo atspausdinta 10 000 vnt. lankstinukų, kurie buvo skirtingi. Liudytojas N. L., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių parodęs, kad jis jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, pateiktuose dokumentuose parašai ne jo, apklausiamas papildomai nurodė, kad dirbdamas įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė kažkokius dokumentus su jais nesusipažinęs. Ar tarp dokumentų, kuriuos jis pasirašė buvo sutartis ir priėmimo - perdavimo aktas su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Asmuo, davęs pasirašyti dokumentus, buvo J. R., kurio pareigų SIA "(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. ir asmuo D. J. jam nepažįstami. Neatsimena, kad tarp pasirašytų dokumentų būtų sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 10 000 EUR (t. 7, b. l. 7-11, 19-20). Kaip matyti iš duomenų apie šią įmonę, priešingai nei teigia liudytojas, jis buvo valdybos narys su išimtine teise atstovauti kompaniją nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. kovo 2 d. (b. l. 121-122, t. 6), todėl turėjo teisę veikti įmonės vardu, pasirašyti dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, jog neatmetant galimo liudytojo suinteresuotumo nenurodyti jam nenaudingų aplinkybių, nepaneigta liudytojo nurodyta versija, kad realiai jis šioje įmonėje jokios veiklos nevykdė, o buvo tik statytinis, nes įmonę valdė kitas asmuo, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ši įmonė, ar kita pagal šios įmonės susitarimą, galėjo pagaminti ir pagamino sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus bukletus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, SIA „(duomenys neskelbtini)“ registruota 2011-05-03, jos veikla – Reklamos agentūra, įmonė sutarties sudarymo metu buvo veikianti, ją nuo 2011-05-03 iki 2012-03-02 atstovavo L. N. (b. l. 121 - 122, t. 6). Nors liudytoju apklaustas D. J. nurodė, kad apie 2011 metų sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl lankstinukų įsigijimo sužinojo tik 2014 m. iš D. T., jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintų lankstinukų 2011-2013 metais jis asmeniškai nematė, jie nebuvo reikalingi reprezentuoti įmonę, nes įmonė turėjo oficialią sutartį su (duomenys neskelbtini) gamintoju, kuris duodavo lankstinukus nemokamai, tačiau tokius liudytojo parodymus iš esmės paneigia ne tik kaltinamojo T. P. parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Kaip matyti iš 2011 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), susirinkime dalyvavo ir D. J., buvo svarstomas sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymas dėl bukletų spausdinimo bei įgaliojimų T. P. suteikimas ieškant partnerių (duomenys neskelbtini) – nutarta suteikti sprendimo laisvę (b. l. 192-199, t. 5). Kaip matyti iš D. J. parodymų, jis nepaneigė, kad šiame protokole esantis parašas yra jo, kas leidžia teigti, jog dėl poreikio gaminti įmonę reprezentuojančius lankstinukus jam buvo žinoma dar iki sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo. Nurodytas dokumentas iš esmės patvirtina kaltinamojo T. P. parodymus dėl šios sutarties pasirašymo aplinkybių. Pagrindo tikėti liudytojo parodymais, kad dokumentus jis pasirašydavo neskaitęs, nėra. Pažymėtina, kad liudytojas M. J. parodė, kad T. P. nei iki 2011 metų, nei vėliau pas jį nieko neklausdavo dėl įmonės reikalų, nes viskam ten vadovavo D. J.. Įmonės direktorius vykdė J. nurodymus bei patvirtino matęs įmonėje įvairių reklaminių lankstinukų. Liudytojas V. Š. parodė, kad pamena įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“. D. J. yra siūlęs pasirašyti su šia įmone sutartį, kuri buvo susijusi su medijomis, informacinių leidinių spausdinimu. D. J. siūlė pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo išleisti (duomenys neskelbtini) produkcijos lankstinukus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamuodama savo produkciją platino ir techninę medžiagą, tokiu būdu buvo sukuriama galimybė sužinoti apie tą įrangą. Tai, jog poreikis įmonei turėti lankstinukų (bukletų) buvo patvirtina ir tai, jog kaip matyti iš 2013 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos - faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bukletus bei maketavimo paslaugas. Pirkta 1050 bukletų po 3,90 litų bei 300 bukletų po 2,50 litų be PVM (b. l. 92, t. 10). Pažymėtina, jog šioje sąskaitoje nurodyta 1050 bukletų kaina, įvertinus mokėtiną PVM, yra didesnė nei buvo sutarta sutartimi su SIA „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą iš esmės nebuvo tikrinama P. P. versija, jog bukletai buvo atspausdinti, jų nebuvo ieškoma, įrodinėjimo pareigą perkeliant T. P. ir iš esmės preziumuojant, kad T. P. parodymai yra neteisingi, o D. J. parodymai, kuriuose jis teigė lankstinukų nematęs - teisingi. Bylos nagrinėjimu metu kaltinamasis T. P. pateikė teismui įvairių bukletų pavyzdžius, iš kurių matyti, kad juose yra informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, spausdintojo nuoroda – Sia „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog nepaneigta kaltinamojo iškelta versija, kad pagal 2011 m. lapkričio 2 d. su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį bukletai buvo gauti (juos kaltinamojo teigimu atvežė D. J.) ir tik tada buvo padarytas apmokėjimas. Kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 24 d. perdavimo – priėmimo akto, juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota 10000 reklaminių bukletų. Nors T. P. nurodė, jog gautų bukletų jis neperskaičiavo, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, nesudaro pagrindo netikėti tuo, jog bukletai buvo pagaminti ir perduoti, juolab, kad sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 2 d., t. y. laiko jiems pagaminti buvo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad T. P. 2011 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymu, pagal 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitą – faktūrą, pervesdamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų, išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Iš esmės analogiška išvada darytina ir dėl kaltinimo T. P. dalies susijusios su pinigų pervedimu bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“.
Kaip matyti iš L. I. nacionalinio biuro pateiktų duomenų, bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini) 2000 m. balandžio 4 d., veiklos sritis – Tekstilės gaminių didmeninė prekyba, veikla VMI sprendimu sustabdyta 2012-11-30, veikla nutraukta 2014-07-02, 2011 m. apyvarta 213814 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdybos narys nuo 2011-09-02 iki 2012-10-02 Z. G.. Sutartis su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. rugsėjo 5 d. (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainės priežiūros, esančios (duomenys neskelbtini)), šioje jėgainėje atliktų darbų aktas surašytas 2011 m. gruodžio 20 d. (300 valandų), sąskaita 15000 eurų, už atliktus 300 valandų priežiūros darbus, išrašyta 2011 m. gruodžio 13 d. Sutartis dėl priežiūros darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) sudaryta 2011 m. spalio 3 d., sąskaita už atliktus darbus (400 valandų) išrašyta 2011 m. gruodžio 7 d., perdavimo – priėmimo aktas, dėl atliktų 400 valandų priežiūros darbų, laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2011-12-06, surašytas 2011-12-07. Iš 2011-12-08 ir 2011-12-15 mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15000 ir 20000 eurų SIA „(duomenys neskelbtini)“. Iš nurodytų duomenų matyti, kad sutarčių sudarymo bei pinigų sumokėjimo metu ši įmonė buvo veikianti, jos apyvarta buvo ženkliai didesnė nei pervestos pinigų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, jog buvo pasirašytos sutartys su šia bendrove bei pervestos atitinkamos pinigų sumos neneigė ir kaltinamasis, kuris nurodė, kad pasirašyti sutartis su šia bendrove jam atnešė D. J.. Sprendimas samdyti kitą įmonę buvo priimtas todėl, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du serviso inžinieriai ir vienas studentas, o objektų buvo daug. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų vasario mėnesį buvo pasirašiusi aptarnavimo sutartį, tačiau aptarnavimo darbus atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainė buvo nupirkta 2003 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė aptarnavimą iš „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų balandžio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcininkų nežino, tačiau vienas iš akcininkų tikrai buvo D. J., kitas V. Š., todėl kai D. J. atėjo ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nespės fiziškai aptarnauti, padaryti kažkokio darbo, jis nenustebo, kad D. J. surado tuos (duomenys neskelbtini), kurie padarys V. Š. jėgainėje aptarnavimą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusiskundimų nebuvo. Jam sąskaitą atnešė D. J., gavo darbų atlikimo aktą su D. J. paaiškinimu, kad darbai padaryti, jokių nusiskundimų iš savininkų nebuvo gauta, todėl mano, kad tie darbai buvo padaryti. Pats asmeniškai netikrino ar tie darbai buvo atlikti. Abejonių dėl to, kad tokius specifinius darbus darys (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ nekilo, nes tai nebuvo darbai, susiję su įrangos reguliavimu, kuriam reikalingos kažkokios specifinės žinios. D. J. patikino, kad viskas su šia įmone gerai, pinigai avansu jiems nebuvo mokami, o tik atlikus darbus, todėl klausimų dėl šios įmonės patikimumo jam nekilo. Pinigai už suteiktas paslaugas buvo gaunami iš aptarnaujamų įmonių. Tos įmonės, kurioms buvo pateiktos sąskaitos minėtoms sumoms, pretenzijų ar priekaištų nepareiškė, kad per didelės sumos ar darbai nepadaryti. UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkai negalėjo nežinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus perveda 20 000, 15 000 eurų, nes daromos kasmėnesinės, metinės ataskaitos, kuriose atsispindi visa informacija. Akcininkai susipažindavo su ataskaitomis mažiausiai vieną kartą pasirašytinai, o kitus kartus reikalaudavo tos informacijos informacinio pobūdžio. Tuo metu, kada darbus atliko SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, pagal laiką jų atliekami darbai nesidubliavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų daromais darbais, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartu su (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojais darbų nevykdė ir tų pačių darbų nėra darę. Jų klientai UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuoti apie tuos padarytus darbus ir, kad ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, tačiau jokių nusiskundimų nesulaukė, buvo sumokėti pinigai už padarytą darbą.
Kaip matyti iš paminėtų sutarčių su SIA „(duomenys neskelbtini)“ jas pasirašė G. Z., kuris jų pasirašymo metu, buvo valdybos narys su išimtine teise atstovauti kompaniją, t. y. jis turėjo teisę veikti šios įmonės vardu. Liudytojas G. Z. nurodė, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti jam perdavė M. B.. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, jis iš esmės vykdė kito asmens, t. y. M. B. nurodymus, būtent kuris liudytojo teigimu ir rūpinosi darbų atlikimu pagal sutartis. Jis gavo darbų priėmimo - perdavimo aktus, todėl mano, kad darbai tikrai buvo atlikti. Kadangi liudytoju apklaustinas asmuo – M. B. yra miręs, atmesti liudytojo G. Z. parodymus vien tik šiuo pagrindu ir spręsti, kad buvo kitaip nei teigia liudytojas, pagrindo nėra. Nors pagal pateiktus registracijos duomenis įmonės veikla buvo tekstilės gaminių prekyba, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pagal sutartį prisiimti įsipareigojimai negalėjo būti įvykdyti, tame tarpe pasitelkiant ir kitus juridinius ar fizinius asmenis. Nors tiek T. P., tiek G. Z. nurodė, kad jie realiai nekontroliavo, kaip įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir kas realiai atliko sutartyse minimų jėgainių aptarnavimo darbus, tačiau visgi tai nesudaro pagrindo išvadai, kad darbai, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, nebuvo atlikti. Kaip nurodė kaltinamasis T. P., už atliktus darbus įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apmokėjimą iš objektus valdančių įmonių, todėl sprendė, kad darbai atlikti, darė apmokėjimus bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad įmonė už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose gavo apmokėjimą nepaneigta.
2006 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jėgainės, esančios (duomenys neskelbtini) aptarnavimo. 2010 m. kovo 24 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie sutarties nutraukimą, 2010 m. balandžio 1 d. sutartimi susitarta, kad priežiūrą vykdys UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. vasario 24 d. sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atliks kogeneracinės jėgainės techninį aptarnavimą. 2012 m. vasario 24 d. techninio aptarnavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks kogeneracinės jėgainės techninį aptarnavimą. Pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini), dėl kogeneracinio įrenginio pirkimo, buvo sudaryta 2010 m. vasario 18 d. Techninės priežiūros darbų atlikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2010-05-12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – liudytojas M. J. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su klientais formaliai nebuvo pasibaigusios ir paslaugos buvo perduotos vykyti pagal subrangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais pačiais sutartiniais įsipareigojimais. Klientai nesiskųsdavo, todėl jis plačiau nesidomėjo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažką persamdo serviso darbams atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas – liudytojas V. Š. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte pagal atskirą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir už tai išrašydavo sąskaitas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visą laiką buvo pajėgi teikti paslaugas. Paminėtų sutarčių turinys bei liudytojų parodymų visuma, leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę vykdyti kaltinimuose nurodytų jėgainių techninės priežiūros darbus, tai daryti tiek savo jėgomis, tiek pasitelkiant kitas įmones ar fizinius asmenis.
Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 7 d. darbų priėmimo – perdavimo akto, jame nurodoma, kad 2011 m. spalio 3 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu buvo atlikti 210 val. trukmės techninės priežiūros ir remonto darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 190 val. trukmės darbai, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaita – faktūra 20000 eurų sumai išrašyta 2011 m. gruodžio 7 d. 2011 m. gruodžio 20 d. darbų priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainės, esančios (duomenys neskelbtini) 300 valandų techninės priežiūros ir remonto darbai (b. l. 113-114, t. 1). Už atliktus darbus 15000 eurų sąskaita – faktūra išrašyta 2011 m. gruodžio 13 d. Pagrindo manyti, kad minėtos paslaugos apskritai nebuvo suteiktos nėra – byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė kokius nors techninės priežiūros darbus, o kaip jau minėta – darbų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę pavesti ir kitiems asmenims, juolab, kad kaip matyti iš tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų sąrašo, įmonėje be T. P. ir A. P., L. B. (įdarbinta tik 2011-12-01), kurie jėgainių remonto ir priežiūros darbų nevykdė, dirbo tik 5 asmenys, todėl nėra pagrindo netikėti T. P. parodymais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūko pajėgumų jėgainių priežiūros darbams atlikti ir tam buvo pasitelkiami subrangovai. Pažymėtina, kad liudytojai M. J., M. Š. nepaneigė, jog aptariamuose objektuose darbus galėjo atlikti (duomenys neskelbtini) įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaip matyti iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 13 d. rašto su vertimu (kopija), kuriuo minėta bendrovė, atstovaujama G. Z., praneša UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jog CHP elektrinės įrangos ir elektros dalių techninės priežiūros, remonto ir testavimo darbai baigti, raštas pasirašytas G. Z., antspauduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudais, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas V. K., prie „(duomenys neskelbtini)“ – V. Š., jo pasirašymo data nurodoma 2011 m. gruodžio 22 d. (b. l. 1, 2, 6, t. 10). Liudytojas V. Š. patvirtino minėtą raštą pasirašęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. dėl minimo dokumento pasirašymo aplinkybių apklaustas nebuvo, kadangi ši aplinkybė dar nebuvo žinoma. Tačiau, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jis teigė, jog „(duomenys neskelbtini)“ jėgainės priežiūrą vykdė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik nuo 2014 metų vasario 24 d., tačiau tokius jo parodymus iš esmės paneigia tiek liudytojo M. J., tiek ir kaltinamojo T. P. parodymai. Nors minėto rašto originalas nebuvo pateiktas, tačiau jame nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo netikėti, kadangi akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu T. P., nebūdamas nei vienos iš jame minimų įmonių vadovu, neturėjo jokios galimybės pateikti šio dokumento originalą. Tuo tarpu tai, jog yra pateikti atitinkamų įmonių raštai bei liudytojų patvirtinimai, kad tokio dokumento jie neturi, įvertinus liudytojo V. Š. parodymų visumą, tai, kad minėtas raštas yra su įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudais, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad toks dokumentas nebuvo surašytas. Nors liudytojas D. J. parodė, kad apie 2011 m. spalio 3 d. sutartį tarp (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo tik 2014 metų pradžioje, tačiau tokie jo parodymai, įvertinus jo parodymų visumą, priešiškus jo ir T. P. santykius, tai, jog su pareiškimu dėl neva padarytos nusikalstamos veikos į teisėsaugos instituciją buvo kreiptasi tik po to, kai T. P. inicijavo civilinę bylą dėl išeitinės kompensacijos jam priteisimo, liudytojų V. Š., M. J. parodymų visumą, tai, jog pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nurodomos ir kitos neva T. P. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis kaltinimų yra visiškai nepagrįsti, šio liudytojo parodymai vertintini kaip nepatikimi, kuriais nėra pagrindo remtis, sprendžiant klausimą ar buvo padarytos aptariamos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos jokios įrodomosios reikšmės neturi ir liudytojos D. T. parodymai, kadangi aptariamu laikotarpiu ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Dėl tos pačios priežasties analogiškai vertintini ir liudytojų L. B., M. J., R. K. parodymai kiek jie susiję su SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Nors liudytojas R. L., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, parodė, kad nuo 2010 metų ir vėliau jų bendrovėje (duomenys neskelbtini) įmonė neatliko jokių darbų, (duomenys neskelbtini) darbuotojų jie nėra matę ir jokių sąskaitų iš (duomenys neskelbtini) neteko mokėti, įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodytu laikotarpiu minėtos jėgainės aptarnavimo darbai apskritai nebuvo vykdomi, nes juos, veikdami kaip subrangovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu galėjo atlikti ir kiti asmenys, nors iš tiesų, kaip teisingai nurodo liudytojas ir nustatyta byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarę nebuvo, todėl už atliktus darbus šiai bendrovei mokėti tiesiogiai netgi ir negalėjo. Nors liudytojas nurodė, kad apskritai nematė, kad būtų atliekami tokios apimties darbai, tačiau aplinkybė, kad už šiuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigta. Iš esmės analogiškai vertintini ir liudytojo S. B., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodymai, juolab, kad kaip matyti iš šio liudytojo parodymų visumos, jis neatmetė galimybės, kad jėgainės aptarnavimo darbus galėjo atlikti ir ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, be to, liudytojas patvirtino, kad jam parodytame 2011 m. gruodžio 13 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ rašte, esantis parašas yra panašus į tuometinio direktoriaus V. K.. Kaip matyti iš liudytojo R. B. (dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“, serviso inžinieriaus pareigose) parodymų, jis patvirtino aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu serviso paslaugas teikė labai daug įmonių Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), būdavo, jog nespėja, todėl padėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo ir (duomenys neskelbtini). Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomos. Liudytojas M. K. vėlgi nepaneigė galimybės, kad jėgainių aptarnavimo ir priežiūros darbus galėjo atlikti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi kaip matyti iš jo parodymų visumos, jis vykdavo į komandiruotes užsienyje, kuriose kartais užtrukdavo net iki kelių savaičių, todėl akivaizdu, jog nebūdamas tam tikrame objekte, jis galėjo ir nežinoti, kad ten priežiūros darbus vykdo kitos įmonės. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamuose objektuose jiems padėdavo ir (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojas R. Z. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad T. P. teigimu, dokumentus, patvirtinančius, jog darbai atlikti, jis gavo iš D. J., kuo įvertinus visumą jau ankščiau aptartų aplinkybių, teismas neturi pagrindo netikėti, todėl tuo metu esant jo kaip vadovo ir D. J., kaip pagrindinio akcininko, tarpusavio pasitikėjimui, T. P. neturėjo pagrindo netikėti dokumentuose užfiksuotais duomenimis, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš atitinkamų įmonių. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad nenustatyta, jog T. P. pervesdamas bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų, bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“ 35000 eurų, išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinimų T. P., pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį; A. P., dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, susijusių su A. P. darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio jai mokėjimu bei A. P. iš biudžeto gautomis išmokomis.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, esmė buvo aptarta vertinant T. P. veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“, todėl anksčiau aptartos nuostatos nekartojamos.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012).
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433-507/2016).
Kaip jau minėta, kaltinimuose nurodytu laikotarpiu T. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl neabejotina, jog jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus veikti įmonės vardu, buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą bei turtines teises, turėjo teisę priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamus darbuotojus ar juos atleisti. Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad su A. G. 2011 m. sausio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis dėl jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove, pradedant dirbti 2011 m. vasario 1 d. Nėra jokio pagrindo abejoti ir tuo, kad nurodomu jos darbo laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtos atitinkamos darbo užmokesčio sumos, nurodytos kaltinimuose tiek jai, tiek T. P., bei tuo, kad A. P. gavo atitinkamas išmokas iš VSDFV biudžeto. Šio fakto neneigia ir kaltinamieji, tačiau to nepakanka, kad būtų galima pripažinti juos kaltais pagal jiems inkriminuojamus kaltinimus, kadangi tam būtina nustatyti, kad darbo sutartis su A. P. (tuo metu G.) buvo sudaryta fiktyviai (suklastota), žinant, kad ji jokio darbo įmonėje neatliks ir jo neatliko, turint tikslą iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o A. P. dar ir siekiant gauti atitinkamas socialinio draudimo išmokas gimus vaikams. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
Tiek T. P., tiek A. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. buvo įdarbinta, kadangi buvo tokio darbuotojo poreikis, dėl darbo buvo informuoti ir akcininkai, nurodė, kokias funkcijas ir kaip vykdė A. P., t. y. kad ji įmonėje dirbo realiai. Kaip matyti iš liudytojo D. J. parodymų, jis iš esmės neneigė aplinkybės, jog pokalbis dėl A. P. įdarbinimo įmonėje buvo ir jis tam neprieštaravo, palikdamas T. P. pačiam tai spręsti. Tai, jog buvo pokalbis dėl A. P. įdarbinimo patvirtino ir liudytojas M. J., kuris parodė, kad apie A. P. įdarbinimą jam buvo užsiminęs T. P., kuris minėjo, kad ji dirba nenormuotą darbo dieną ar kažkaip panašiai. Dėl jos įdarbinimo klausė pas J., tačiau pastarasis patikino, kad su jos įdarbinimu viskas gerai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog apie A. P. įdarbinimą akcininkams buvo žinoma. Jie, būdami akcininkais, turėjo realią galimybę pasidomėti ir tuo, kokio dydžio atlyginimas jai bus mokamas, kokios jos darbo funkcijos. Nagrinėjamu atveju, vien tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure A. P. neturėjo nuolatinės darbo vietos, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji neatliko jokių darbo sutartimi jai priskirtų pareigų ar nevykdė kitokių įmonės vadovo – direktoriaus T. P. pavedimų, kadangi kaip matyti iš 2011 m. vasario 1 d. patvirtintos personalo vadovės pareiginės instrukcijos, kuri yra pasirašyta ir A. P. (G.), personalo vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės vadovui. Be to, jos pareigybės aprašymas ganėtinai platus, todėl neabejotina, kad kaip ir kokiais būdais pasiekti atitinkamų darbo rezultatų priklausė nuo pačios A. P. sprendimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. vaidmuo, plėtojant įmonės veiklą, buvo didelis, jis dažnai vykdavo ir į komandiruotes, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis fiziškai nebūtų galėjęs atlikti A. P. priskirtų darbų, kuriuos ji nurodė atlikdavusi (įsakymų rengimas, žiniaraščių pildymas, dokumentų pateikimas buhalteriją tvarkiusiai įmonei ir t.t.). Tai, jog A. P. realiai atiko tam tikrą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir liudytojai L. B. (kas ruošė reikalavimus inžinieriaus pareigybei ji nežino, nes kai pradėjo dirbti jie jau buvo parengti, nepamena, kad būtų rengusi įsakymą dėl T. P. ir A. P. bendros komandiruotės, darbo užmokesčio tabelio nevedė ir nežino kas jį galėjo vesti, matydavo A. P., kuri ateidavo į biurą, kažką atsinešdavo, kažką išsinešdavo, užtrukdavo įvairiai, dalyvavo pasitarimuose dėl kolektyvo švenčių, išvykų organizavimo), R. Z. (pradėjus dirbti įmonėje buvo 4 darbuotojai, tame tarpe A., ji ruošdavo komandiruočių dokumentus, teikdavo informaciją dėl darbo), R. A. (jai yra skambinusi viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja vardu A., prisistatė lyg personalo vadove ir teiravosi dėl gerų studentų praktikai atlikti), R. J. (su A. P. bendraudavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimų), Š. R. (yra siuntęs jai dokumentus dėl darbo), G. J. (retkarčiais buhalterinius dokumentus atnešdavo įgaliotas asmuo – A. G.), A. V. (kelis kartus buvo atvykusi A. G., kuri pirmą kartą pateikė įgaliojimą), D. L. (pamena, kad ieškodama mechanikų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino moteris, vardu A.). Tai, jog A. P. realiai vykdė jai pavestas funkcijas patvirtina ir tai, jog 2012 m. lapkričio 5 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” rašte UAB “ (duomenys neskelbtini)” nurodoma, kad A. G. skiriama atsakinga už buhalterinės apskaitos ir kt. dokumentų pateikimą, 2012 m. vasario 7 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” rašte UAB “ (duomenys neskelbtini)” nurodoma, kad A. G. skiriama atsakinga už buhalterinės apskaitos ir kt. dokumentų pateikimą, tuo tarpu tai, jog dokumentus atveždavo ir A. P., kaip jau minėta, patvirtino liudytojai G. J. bei A. V.. Pažymėtina ir tai, kad kaip seka iš liudytojo V. G. parodymų, įdarbinant A. P. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis skambino į buvusią jos darbovietę ir kalbėjo su kažkuo iš vadovų ar akcininkų, atsiliepimai apie darbuotoją buvo geri, kas vėlgi iš esmės paneigia teiginius, jog A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo. Nors kai kurie liudytojai parodė, kad A. P. darbe nėra matę ar yra girdėję kalbant, kad A. P. nieko nedirbo (R. B., M. J., R. K.), tačiau šie jų parodymai, įvertinus jų pačių darbo specifiką, kad jie biure būdavo tik kai nebūdavo išvykę į objektus, bei tai, jog A. P. darbo pobūdis leido darbą dirbti ir ne biure, nei patvirtina, nei paneigia A. P. darbo faktą. Nors liudytoja N. S. (A.) dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratote taipogi patvirtino, jog nebuvo mačiusi dirbant A. P. ar jos rengtų dokumentų, tačiau kaip matyti iš duomenų apie šios liudytojos darbo pradžią – 2013 m. spalio 14 d. bei jau aptartą A. P. darbo ne biure pobūdį, nėra pagrindo teigti, jog A. P. realiai jokių realių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nuo pat įdarbinimo pradžios. Tai, jog A. P. atliko darbo sutartimi sulygtą darbą objektyviai patvirtina ir susirašinėjimo el. paštu duomenys, iš kurių matyti, kad A. P. su L. S. bendravo klausimais susijusiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, ji vyko į komandiruotę, kaip įmonės atstovė yra pasirašiusi sąskaitą-faktūrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 2 d. pradėjus dirbti akcininko D. J. seseriai D. T., jiems neabejotinai tapo žinoma apie A. P. mokamą darbo užmokestį, tačiau nors šių liudytojų teigimu A. P. nedirbo, jokių veiksmų dėl jos atleidimo iš darbo imtasi nebuvo, kas leidžia šių liudytojų parodymus vertinti kaip nepagrįstus, juolab, kad ir atleidžiant A. P. iš darbo, jai buvo išmokėtos priklausančios pinigų sumos ir joks civilinis ginčas inicijuotas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš G. J. parodymų, iš D. J. pusės buvo prašoma paliudyti prieš T. P., kas dar labiau verčia abejoti liudytojo D. J. parodymų patikimumu. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog A. P. rengė atitinkamus dokumentus, įvertinus tai, jog įmonėje visus dokumentus pasirašydavo T. P., o A. P. buvo pavestas tik dokumentų projektų rengimas, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog A. P. įmonėje dirbo realiai. Nagrinėjamu atveju nebuvo kvestionuojamas A. P. mokėto darbo užmokesčio dydis, kurio klausimas, konstatavus, jog ji įmonėje dirbo realiai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi įstatymu šalims suteikta teisė susitarti dėl abiem pusėms tinkamo darbo užmokesčio dydžio. Šiame kontekste visgi pažymėtina, kad kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodytų duomenų, A. P. šioje įmonėje pradėjus dirbti 2014 m. sausio 20 d., jos darbo užmokestis sudarė 3684,21 Lt, taigi netgi daugiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus paminėtas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, jog A. P. darbo sutartis, pareiginė instrukcija ar kiti dokumentai buvo suklastoti, o mokant jai darbo užmokestį išvaistytas kaltinimuose nurodytas atitinkamo dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Kadangi nenustatyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šių jiems inkriminuotų veikų (su nuorodomis į BK 24 straipsnį), kaltinamieji išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti, ar darbo sutartis dėl įdarbinimo atitinka tikrovę, ar dirbamas sutartyje nurodytas darbas, ar priešingai – įdarbinimas yra fiktyvus, darbo sutartis sudaryta kitais tikslais, šiuo konkrečiu atveju – siekiant apgaule neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas. Taip pat svarbu nustatyti, ar bendrovė, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, apskritai realiai vykdo ūkinę, komercinę veiklą, ar bendrovė turi pakankamai lėšų atlyginimams išmokėti (yra pajėgi išmokėti sulygtą darbo užmokestį) ir ar nuo mokamo darbo užmokesčio mokamos įmokos VSDF.
Kaip jau buvo konstatuota, pagrindo išvadai, kad A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbo nėra. Bendrovė buvo realiai veikianti, įmonėje dirbo ir daugiau asmenų, visiems jiems, kaip ir A. P. buvo mokamas atitinkamo dydžio darbo užmokestis bei įmokos VSDF. Kaip jau minėta, darbo sutartis su A. P. buvo sudaryta 2011 m. sausio 31 d., pagal kurią dirbti ji pradėjo nuo 2011 m. vasario 1 d., tuo tarpu vaikai gimė jai jau nedirbant minėtoje įmonėje – 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. Iš paminėtos aplinkybės akivaizdu, jog įsidarbinimo metu A. P. nesilaukė ir negalėjo būti tikra, jog atitinkamu laiku ji sudarys santuoką, pagimdys du vaikus, t. y. jau įsidarbinimo metu turėti tikslą apgaule gauti didesnę motinystės pašalpą ir kitas išmokas nei priklauso. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. P. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. A. P. iš biudžeto išmokėtos lėšos priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, o jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo, todėl A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2017 m. birželio 26 d. nutarimu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-142, t. 7) ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 180-181, t. 7) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).
Byloje yra pateikti VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai. Kadangi T. P. ir A. P. išteisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
T. P. 2017 m. birželio 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. P. 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
VSDF (duomenys neskelbtini) skyriaus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.