Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Jolantai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. K. ir jos atstovė advokatei A. Gaurelienė prašė teismo padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-280-797/2013 iš atsakovo M. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams – A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 29 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavime padarytą rašymo apsirikimą dėl išlaikymo priteisimo momento, nurodydama, jog vaikams išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. kovo 31 d. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo M. K. santuoka ir atsakovas įsipareigojo mokėti jų nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350,00 Eur) kas mėnesį iki jų pilnametystės. Paaiškino, jog po sprendimo priėmimo vaikams augant, pasikeistus valiutai ir išaugus prekių kainoms vaikų poreikiai ženkliai padidėjo, reikalingo išlaikymo dydis yra pagrįstas įrodymais, kiekvieno vaiko išlaikymui yra reikalingos apie 480,00 Eur pinginės lėšos, kadangi vaikai turi ne tik būtinųjų, tačiau ir specialiųjų poreikių, bet ji sutinka prisiimti sau didesnę išlaikymo naštą ir iš atsakovo prašo tik 170,00 Eur išlaikymo kasmėnesinių išmokų kiekvienam vaikui. Nurodė, jog sūnus turi regos (išrašyti akiniai geresniais lęšiais – plastiku – kad nesudužtų, jų kaina 25 Eur, stebimas kas pusę metų dėl akių korekcijos pas okulistą) ir sąkandžio (ortodontinė plokštelė, kainavusi 150 Eur, bei ortodonto stebėjimai dėl žandikaulio išsiplėtimo, nes žandikaulis netaisyklingai pasislinkęs į priekį, vizitas kas mėnesį kainuoja po 10 Eur) problemų, kurių stebėjimui, korekcijai reikalingos lėšos. Sūnus užsiima sportu (rankiniu) 5 kartus per savaitę (6 Eur kasmėnesinis mokestis), važiuoja į varžybas, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dažnai kas mėnesį, kuomet reikia susimokėti startinius mokesčius (per metus būna apie 20 kartų, kelionės kaina apie 50,00 Eur), kelionės dažnai trunka kelias dienas su nakvyne, tuomet kainuoja maistas, nakvynės išlaidos. Dukra lanko Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“ 2 kartus per savaitę (mėnesinė įmoka apie 18,00 Eur), turi psichoneurologinių sveikatos sutrikimų, valgymo problemų (labai daug valgo maisto ir ypač saldumynų, ko pasekoje, ji turi antsvorį, kyla nerimo epizodai, būtina rinktis produktus (daugiau daržovių)) ir dėmesio sutrikimų, kuriems reikalingas gydymas. Mergaitei perkami medikų rekomenduoti papildai apetito ir saldumyno poreikio mažinimui (Bio – chromas, apie 20,00 Eur mėnesiui), skirtas sanatorinis reabilitacinis gydymas, rekomenduojama tęsti gydymą, mergaitė lanko dienos centrą dėl dėmesio sutrikimų (nemokamas lankomumas). Taip pat ieškovė patiria išlaidų viešajam transportui ar kurui, kad sūnus ir dukra galėtų nuvykti į mokyklos organizuojamas išvykas į spektaklius, edukacines programas, biblioteką, mokyklos krepšeliui ir rinkliavoms. Ji pati šiuo metu augina trečią 1 metų vaiką, niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, pragyvena iš apie 200,00 Eur VSDFV ir socialinės paramos skyriaus skiriamų pašalpų, kurios nuo 2017 m. gegužės 24 d. sumažės iki 150,00 Eur, todėl jos vienos pajamų neužtenka vaikų poreikiams patenkinti. Savo gyvenamojo būsto nuosavybės teise neturi, su vaikais gyvena mamos bute. Komunaliniai mokesčiai vienam žmogui per mėnesį sudaro 30,00 Eur ir papildomai mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Kadangi jos gaunamų pajamų nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, todėl ją kas mėnesį finansiškai (100,00 – 150,00 Eur) bei maisto produktais remia tėvai, drabužiais - mamos sesuo bei finansiškai - naujas gyvenimo draugas – trečio vaiko tėvas. Atsakovas prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda itin retai ir tik epizodiškai. Nepakankant lėšų vaikui išlaikymui yra paėmusi 1300,00 Eur vartojimo kreditą. Teigė, jog atsakovas gauna virš 900,00 Eur darbo užmokestį, turi butą, todėl finansiškai yra pajėgus vaikams mokėti didesnį išlaikymą, tačiau itin retai prisideda prie didesnių pirkinių – sezoninių rūbų, batų – įsigijimo, nors žodiniu susitarimu buvo įsipareigojęs prie jų prisidėti. Savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.Atsakovas M. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl 145,00 Eur dydžio išlaikymo kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui priteisimo, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Atsakovas sutiko, jog vaikų poreikiai yra padidėję ir šiuo metu jo skiriamas, teismo sprendimu priteistas, išlaikymo dydis (101,37 Eur) yra nepakankamas vaikų išlaikymui, tačiau nesutiko, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga virš 480,00 Eur suma, kaip nurodė ieškovė vaikų poreikių paskaičiavime. Tvirtino esąs nepajėgus finansiškai skirti abiems vaikams po 170,00 Eur išlaikymą, kadangi jo darbo užmokestis išliko stabilus kaip ir ankstesnio sprendimo priėmimo metu, be to yra paėmęs būsto paskolą, kurios kasmėnesinės įmokos sudaro virš 100,00 Eur sumą, be to, vaikams būnant pas jį namuose jis juos visiškai išlaiko iš savo lėšų, perka rūbus, maistą ir tenkina kitus vaikų poreikius. Teigė, jog ieškovė kvitais neįrodė, jog vaikų maistui per mėnesį yra reikalingos 150,00 Eur lėšos kiekvienam vaikui, nes kvitai pagrindžia tik 40,00 Eur išlaidas, be to, vaikai mokykloje gauna nemokamus pietus. Pateikti kvitai yra 3 mėnesių senumo ir juose dalis prekių (kava, sauskelnės, mišinėliai, varškytės, nėščiosios suknelė, moteriški rūbai ir pan.) yra nesusiję su šalių vaikų poreikių tenkinimu. Pateikti mokėjimo dokumentai pagrindžia tik 27,00 Eur komunalinių mokesčių išlaidas vienam asmeniui per mėnesį, o ne 32,00 Eur. Sutiko, jog vaikai vyksta viešuoju transportu į mokyklos organizuojamus renginius, edukacines programas, biblioteką, spektaklius, tačiau ginčijo, jog kiekvieno vaiko bilietams kas mėnesį yra reikalinga 7,00 Eur suma. Manė, jog nepagrįstai vaikų poreikių paskaičiavime užaukštinta ausinių ir kitokių priedų, ryšio priemonių atnaujinimo, fotoalbumų, nuotraukų darymo, patalynės, rankšluosčių, sveikatos priežiūros priemonių, vaistų, rūbų, avalynės kaina mėnesiui. Teigė, jog tai yra ne pirmo būtinumo prekės ir yra jos neperkamos kiekvieną mėnesį, be to ieškovė kvitais nepagrindė, jog realiai tokias prekes kas mėnesį vaikams perka. Tvirtino, jog mergaitė neturi mitybos sutrikimų, nepiktnaudžiauja saldumynais ir iki bylos iškėlimo teisme nebuvo dirgli, o sanatorinės reabilitacijos išlaidos mergaitei yra ženkliai padidintos, kadangi iš sutarčių matyti, jog ieškovė savo pageidavimu pasirinko brangiai apmokamą pagerintą kambarį, nors galėjo gyventi visiškai Teritorinės ligonių kasos apmokamame kambaryje. Nurodė, jog sūnaus specialiesiems poreikiams tenkinti taip pat gali būti skiriama mažesnė suma, nei nurodė ieškovė, jeigu ji vestų sūnų gydytis pas valstybės finansuojamą ortodontą. Manė, jog ieškovė vartojimo paskolą pasiėmė ne trūkstant lėšų vaikų išlaikymui, tačiau savo poreikiams tenkinti, nes yra įsigijusi prabangų mobilųjį telefoną, o ieškovės mamos 100 – 150 Eur pavedimai yra daryti būtent tuo laiku, kada ieškovė mokėjo vartojimo kredito įmokas. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog jis neprisideda prie vaikų mokyklos krepšelio supirkimo teigdamas, kad kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį abu vaikai gyvena su juo, kuomet jis vaikus išlaiko pats, todėl jo mokamą rugpjūčio mėnesio išlaikymą ieškovė panaudoja supirkdamas reikalingus daiktus vaikų mokyklai.Išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė J. Žukauskienė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir nurodė, jog E. K. nėra įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, neturi nusiskundimų dėl vaikų priežiūros, ieškinys visiškai įrodytas ir pagrįstas, akivaizdžios būtinosios ir papildomos išlaidos, todėl tikslinga patenkinti ieškinį ir padidinti išlaikymą iki 170,00 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas M. K. yra nepilnamečių vaikų - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), - tėvai (3, 4 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-280-797/2013 2013 m. vasario 27 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovės E. K. ir atsakovo M. K. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys pasidalino sutuoktinių turtą, susitarė, jog nepilnamečių vaikų A. K. ir I. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina bei, jog atsakovas M. K. nepilnamečiams vaikams mokės išlaikymą iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 101,37 Eur (350,00 Lt : 3,4528 = 101,367 Eur; civilinės bylos Nr. 2-280-797/2013 22-23 b. l.). Sprendimas įsiteisėjęs 2013 m. balandžio 3 d. Iš AB SEB banko ieškovės E. K. banko sąskaitos matyti, jog ieškovė: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. kovo 13 d. apmokėjo 17,50 Eur kasmėnesines įmokas už dukters A. K. lankomą plaukimo mokyklą „Delfinas“; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. apmokėjo 6,00 Eur kasmėnesines įmokas už sūnaus I. K. lankomą Šiaulių sporto mokyklą „Dubysa“; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. apmokėjo kasmėnesines 28,96 Eur UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ įmokas (127, 128, 129 - 130 b. l.). Iš akinių recepto ir UAB „Baltoptik“ kvito kopijų matyti, jog šalių nepilnametis sūnus I. K. turi regos sutrikimų, nešioja akinius, kurių kaina 26,00 Eur (131 b. l.). Iš 2017 m. gegužės 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, jog I. K. diagnozuotas blogas sukandimas, tęsiamas ortodontinis gydymas, nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. uždėta ortodontinė plokštelė, su kuria reikia lankytis pas ortodontą kas 1 - 2 mėnesius, vizito kaina – 10 Eur, ortodontinis gydymas ir stebėjimas truks iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo bei augimo pabaigos (132 b. l.). Iš epikrizių kopijų matyti, jog nepilnametė šalių dukra A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. gydėsi VšĮ Palangos Vaikų reabilitacinėje sanatorijoje „Palangos gintaras“, klinikinė diagnozė – kiti mišrūs nerimo sutrikimai, mergaitė jautri, dirgli, psichoemocinė būklė labili, šie sveikatos sutrikimai trunka 1 metus, paūmėję, nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. gydyta Šiaulių vaikų psichiatriniame skyriuje dėl padidinto nerimo, įtampos ir nuotaikos svyravimų, pravestas pirminės reabilitacijos etapas, po reabilitacinio gydymo rekomenduojama namuose tęsti kineziterapijos metu išmoktus pratimus, grūdinti organizmą, stiprinti imuninę sistemą, šeimos gydytojo ir vaikų psichoneurologo sekimas (134, 135 b. l.). Iš nuotraukų matyti, jog šalių nepilnametė dukra A. K. yra apkūnaus sudėjimo (138-144 b. l.). Iš VšĮ Palangos vaikų reabilitacinės sanatorijos „Palangos gintaras“ paslaugų sutarčių bei kvitų kopijų matyti, jog gydymosi reabilitacinėje sanatorijoje išlaidos sudarė 181,80 Eur (76, 102, 136, 137 b. l.). Ieškovė taip pat pateikė vaikų poreikių paskaičiavimus ir mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti ieškovės šeimos patiriamos išlaidos kasdieniams poreikiams, buičiai, kurui, vaistams, laisvalaikio veiklai (59-65, 66 – 120, 167-170 b. l.). Iš VSDFV pažymų, gimimo liudijimo kopijų matyti, jog ieškovė E. K. yra trečio vaiko priežiūros atostogose nuo 2016 m. liepos 21 d., gauna kasmėnesines (duomenys neskelbtini)67 Eur bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 58,90 Eur išmokas vaikams, viso ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 199,57 Eur (6, 145, 146, 147 b. l.). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (154 b. l.). Iš VĮ Regitra 2017 m. gegužės 25 d. pažymos apie kelių transporto priemones Nr. (1.6)-S3-417 kopijos matyti, jog ieškovė turi transporto priemonę AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas eisme yra sustabdytas nuo 2017 m. kovo 9 d. (159 b. l.). Iš 2017 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovė su vaikais gyvena L. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (155 b. l.). Iš AB SEB banko ieškovės E. K. banko sąskaitos matyti, jog ieškovės kasmėnesinės išlaidos komunalinėms paslaugoms sudaro apie 137,13 Eur (vienam asmeniui sudaro 27,43 Eur, šalių nepilnamečiams vaikams tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 54,86 Eur); ieškovė gauna L. K. kasmėnesinius nuo 50,00 Eur iki 180,00 Eur lėšų papildymus (121, 122 b. l.). Iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimo Nr. 12504303 kopijos matyti, jog vietinė metinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą vienam asmeniui sudaro 16,00 Eur, šalių nepilnamečiams vaikams tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 32,00 Eur (123 b. l.). Iš UAB „IPF Digital Lietuva“ mokėjimo plano bei standartinės informacijos apie vartojimo kreditą, ieškovės banko sąskaitos išrašo kopijų matyti, jog ieškovė 2016 m. vasario 26 d. yra paėmusi 1300,00 Eur vartojamąjį kreditą 1080 dienų terminui, kurį grąžina kasmėnesinėmis 29,44 Eur įmokomis (148 – 149, 150 – 151, 152 - 153 b. l.). Iš AB SEB banko išrašo matyti, jog atsakovas M. K. dirba Lietuvos kariuomenėje ir laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d iki 2017 m. kovo 20 d. gavo vidutiniškai 916,24 Eur darbo užmokestį (21 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, jog atsakovas M. K. asmeninės nuosavybės teise 2013 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4885 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 2998-5005-5010:0022, 50,01 kv. m. bendro ploto, 26700,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį Lyros g. 6-19, Šiauliai (19 – 20, 156 – 157, 158 b. l.). Iš VĮ Regitra 2017 m. gegužės 20 d. pažymos apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-405 matyti, jog atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (52 b. l.). Iš AB SEB bankas duomenų apie kredito sutartis matyti, jog atsakovas yra paėmęs 19625,40 Eur dydžio būsto paskolą 25 metų terminui, paskolos grąžinimo data – 2038 m. birželio 25 d. (25-27 b. l.). Iš „SEB gyvybės draudimas“ informacijos apie draudimo paslaugas matyti, jog atsakovas 2011 m. birželio 9 d. apdraudė dukrą A. K. investiciniu gyvybės draudimu laikotarpiui iki 2025 m. birželio 8 d. ir kas mėnesį moka 28,96 Eur draudimo įmoką (22, 23-24 b. l.). Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas tinkamai vykdo civilinėje byloje Nr. 2-280-797/2013 Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. priimtą sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo ir perveda į ieškovės sąskaitą priteistą išlaikymo sumą (28 - 31 b. l.).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystimuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009).Iš byloje pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo matyti, jog, ieškovės nuomone, dukros A. K. mėnesio poreikiams patenkinti reikalinga 478,21 Eur suma (tėvui tenkanti dalis sudarytų 239,105 Eur), sūnaus I. K. – 484,67 Eur (tėvui tenkanti dalis sudarytų 242,335 Eur) (59 - 65 b. l.), tačiau iš atsakovo prašo priteisti mažesnę, nei nurodomi vaikų faktiniai poreikiai, išlaikymo sumos dalį – 170,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas su nurodytu poreikių paskaičiavimu iš dalies nesutinka, tvirtindamas, jog jie nepagrįsti rašytiniais įrodymais ir/ar dalis jų nėra pirmo būtinumo ir nėra tenkinami kas mėnesį. Kaip matyti iš bylos duomenų, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas 101,37 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, priėmimo metu šalių nepilnamečiams vaikams buvo: I. – 8 metai, A. – 5 metai, t. y. tuo metu tik vienas iš vaikų lankė mokyklą. Nuo minėto sprendimo yra praėję daugiau nei 4 metai, šalių vaikai ženkliai paaugę, per šį laikotarpį šalių dukra pradėjo lankyti ir jau keletą metų lanko mokyklą (atsirado papildomos mokyklos krepšelio išlaidos), abu vaikai užsiima įvairia ir aktyvia užklasine veikla (rankinis, plaukimas), todėl vien jau tai leidžia teismui objektyviai tvirtinti, jog šalių vaikų poreikiai šiai dienai yra padidėję. Be to, bylos duomenys akivaizdžiai pagrindžia ne tik vaikų būtinuosius poreikius maistui, higienos priemonėms, mokymosi reikmenims, aprangai ir avalynei, tačiau ir abiejų vaikų turimus specialiuosius poreikius (šalių sūnaus regos sutrikimas, sąkandžio defektas ir korektūra, dukters – reikalingi nuolatinio stebėjimo/gydymo psichoneurologiniai sutrikimai, mitybos sutrikimai) bei kitokio pobūdžio papildomus poreikius – Igno rankinio sporto užsiėmimai, varžybos Lietuvoje ir užsienyje, ne vienadienės varžybų išvykos su nakvyne, reikalaujančios papildomų išlaidų; Aušrinės plaukimo užsiėmimai baseine; abiejų vaikų mokyklos organizuojamos išvykos, edukacinės veiklos, spektakliai ir pan., reikalaujančios papildomų lėšų tiek nuvykimui, tiek bilietams. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo padidėjo. Tuo tarpu 2013 m. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 101,37 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas, vaikų amžių ir išaugusius vaikų poreikius, yra nepakankamas, neužtikrinantis netgi pagrindinių (būtinųjų) vaikų poreikių tenkinimo, ką patvirtina ne tik anksčiau nustatyti faktiniai duomenys dėl vaikų būtinųjų ir specialiųjų poreikių, tačiau ir išvadą teikiančios institucijos išvada. Taip pat teismas pažymi, jog, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis, tiek ieškovės prašomas priteisti padidintas išlaikymas net nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (380,00 Eur), kuri teismų praktikoje yra laikoma orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog dalies vaikų poreikių paskaičiavime įvardintų, kaip vaikams reikalingų daiktų – rūbų, avalynės, priedų (ausinės ir kt.), fotoalbumų ir nuotraukų, patalynės ir rankšluosčių – mėnesiui nurodytos sumos yra galimai užaukštintos ir kyla abejonių dėl jų faktinio poreikio kiekvieną mėnesį, todėl jas laiko perteklinėmis ir nevertina bendrame šalių vaikų poreikių kontekste, tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog šios išlaidos nėra ženkli vaikų poreikių dalis ir įvertinus tai, jog ieškovė iš atsakovo reikalauja žymiai mažesnės išlaikymo dalies, nei jos paskaičiavime nurodyta tėvui tenkanti vaikų poreikių sumos dalis, tokiu būdu prisiimdama sau didesnę išlaikymo naštą, todėl daro išvadą, jog šių išlaidų pašalinamas iš bendro vaikų poreikių sąrašo nelemia vaikams reikalingo išlaikymo iš tėvo dydžio sumažėjimo. Bylos faktinių aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos apimtyje teismas konstatuoja, jog sprendimo priėmimo dienai 400,00 Eur suma iš abiejų tėvų yra pakankama ir pagrįsta kiekvieno vaiko poreikių užtikrinimui.Atsakovas ginčijo dukters specialiuosius poreikius, t. y. dukters valgymo sutrikimus, sąlygojančius didesnės priežiūros ir specialaus maisto parinkimo būtinybę, tačiau įrodymų, kurie paneigtų minėtas faktines aplinkybes į bylą nepateikė. Iš byloje esančių šalių dukters fotonuotraukų vizualiai matyti, jog mergaitė yra stambaus sudėjimo, tikėtina turinti viršsvorio. Byloje esantys medicininiai duomenys apie mergaitės psichoneurologinius sutrikimus, tai, jog dėl minėtų sutrikimų atlikto sanatorinio reabilitacinio gydymo metu mergaitei buvo taikomas gydymas kineziterapija, mankšta, o po gydymo fiksuota pastiprėjusi raumenų jėga, bendra ištvermė bei tai, jog yra perkami medikamentai svorio sutrikimams mažinti leidžia teismui labiau tikėti, jog šalių dukra turi specialiųjų poreikių ne tik dėl psichoneurologinių sutrikimų, tačiau ir dėl mitybos sutrikimų, todėl atsakovo atsikirtimai dėl dukters specialiųjų poreikių atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas taip pat ginčijo lėšų, reikalingų sūnaus specialiųjų poreikių - sąkandžio korektūrai, akinių įgijimui dėl regos sutrikimų – dydį, teigdamas, jog jie nėra būtini (galimas nemokamas valstybės kompensuojamas gydymas) ar ženkliai per dideli, tačiau taip pat šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje yra ieškovės pateikti įrodymai apie I. K. regos ir sąkandžio sutrikimus, išrašytus akinius ir jų pirkimo dokumentai, apsilankymus pas ortodontą ir jo teikiamų paslaugų kainą, todėl teismas neturi pagrindo šiais duomenimis netikėti, ko pasekoje, atsakovo argumentai dėl sūnaus specialių poreikių nebuvimo taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Nustatyto pasekoje teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai po Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo padidėjo.

Dėl tėvų turtinės padėties.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.Susipažinus su duomenimis apie šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė šiuo metu yra trečio vaiko (1 metų amžiaus) priežiūros atostogose, niekur nedirba, pragyvena iš apie 200,00 Eur pašalpų, tėvų ir kitų artimųjų paramos maistu, rūbais ir pinigais, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruotas automobilis, tačiau jo dalyvavimas eisme yra sustabdymas, t. y. faktiškai yra nenaudojamas, bei yra paėmusi 1300,00 Eur vartojimo kreditą, su vaikais gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute (sprendimo 6 punktas). Išlaiko trečią nepilnametį vaiką.Atsakovas dirba Lietuvos kariuomenėje, vidutiniškai gauna 916,24 Eur darbo užmokestį be priskaitymų, darbo pajamos yra reguliarios. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus į bylą nepateikta, todėl atsakovas laikytinas darbingu. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. jau po ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, už iš banko paimtą 19625,40 Eur būsto paskolą nusipirko nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. 2998-5005-5010:0022, 50,01 kv. m. bendro ploto, 26700,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį Lyros g. 6-19, Šiauliai, kilnojamojo turto neturi. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu priteistas vaikų išlaikymo prievoles vykdo tinkamai, kitų išlaikytinių neturi. Minėti duomenys rodo, jog šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, atsakovas yra ženkliai geresnėje finansinėje padėtyje, įvertinus tai, jog ieškovė išlaiko 3 nepilnamečius vaikus iš 200,00 Eur pašalpų, neturi jokio nekilnojamojo turto ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, t. y. ieškovei tenka didžiausioji vaikų išlaikymo išlaidų našta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. darbo užmokesčio dydis (916,24 Eur), įvertinant tai, jog atsakovas teisme nurodė, jog jo mėnesio išlaidos maistui sudaro 120,00 Eur, tikėtina panašią sumą atsakovas sumoka už komunalinius mokesčius, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi pakankamai pajamų skirti vaikams ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą (340 Eur abiems vaikams). Minėta, jog atsakovas po ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo (2013 m. vasario 17 d.) paėmė 19625,40 Eur būsto paskolą ir įsigijo 26700,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą – butą, kas rodo akivaizdų atsakovo turtinės padėties pagerėjimą bei tai, jog jo finansinė padėtis yra gera. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z, bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Nustatyto pasekoje teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis po Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo priėmimo pakito – yra pagerėjusi.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo.

Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis Nr. 3K-3-575/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-569/2017). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-569/2017). Ieškovės manymu atsakovas vaikų išlaikymui turėtų mokėti 170,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymą, kadangi abu vaikai turi ne tik būtinųjų, tačiau ir specialiųjų poreikių. Atsakovas sutinka mokėti tik 145,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Iš teisme pateiktų rašytinių duomenų, kaip jau buvo aptarta, nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi ne tik būtinųjų poreikių (maistui, aprangai, higienai ir pan.), tačiau ir specialiųjų poreikių (gabumų lavinimui, sportui, varžyboms, išvažiuojamosioms kelionėms), sveikatai stiprinti ar gydyti (sūnaus sąkandžio ir akių gydymas, dukters psichoneurologinių, mitybos sutrikimų gydymas, apetitą mažinantys maisto papildai, sveikesnio maisto pasirinkimas, reabilitacija ir kt.)).Teismas pažymi, jog vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, taip pat prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip būsto paskolos įmokų mokėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėta, jog byloje esantys duomenys patvirtina atsakovą esant geroje finansinėje padėtyje, vien jau atsakovo pajamos iš darbo santykių yra pakankamos skirti vaikų faktinius poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, jog atsakovas geranoriškai ir tinkamai vykdo teismo sprendimą dėl vaikų išlaikymo bei nuolat betarpiškai bendrauja su savo vaikais, nei pateisina, nei atleidžia atsakovą nuo jo, kaip tėvo pareigos, turint finansines galimybes, suteikti savo nepilnamečiams vaikams kaip galima geresnes gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas, tvirtindamas, kad vaikams perka rūbus, avalynę ir kitokius reikalingus daiktus, išlaiko juos vaikams gyvenant jo namuose bei ginčydamas ieškovės patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti dydžius, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų ieškinio dalyką, t. y. jog šiai dienai šalių vaikų mėnesio poreikiams patenkinti pakanka mažesnės nei 340,00 Eur sumos kiekvienam vaikui. Atmestini ir atsakovo argumentai dėl kas mėnesį atsakovo patiriamų 28,96 Eur išlaidų dukters gyvybės draudimo įmokoms mokėti, įvertinus tai, jog analogiško dydžio gyvybės draudimą už sūnų moka ieškovė bei tai, jog dukters gyvybės draudimo sutartis atsakovo buvo pasirašyta ir įmokos pradėtos mokėti dar iki Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas 101,37 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, priėmimo momento, t. y. aplinkybė dėl atsakovo skiriamų lėšų dukters gyvybės draudimui padengti jau buvo įvertinta minėto sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, net ir būdama prastesnėje už atsakovą finansinėje padėtyje, t. y. turėdama pagrindo reikalauti iš atsakovo prisiimti didesnę vaikų išlaikymo dalį, šiuo atveju prisiima pati vaikus išlaikyti didesne išlaikymo dalimi, nei atsakovas, todėl atsakovui nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinimui, jog ieškovė siekia iš jo pasipelnyti. Nustatytos aplinkybės apie padidėjusius vaikų būtinuosius ir atsiradusius specialiuosius poreikius, pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį rodo, jog šioje situacijoje ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams padidinimo yra pagrįstas, ką iš dalies pripažino ir pats atsakovas.Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgęs į nustatytą ieškovės (motinos) sunkią turtinę padėtį, į tai, jog tėvo (atsakovo) turtinė padėtis yra pagerėjusi, į vaikų poreikių dydį, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 170,00 Eur dydžio išlaikymas vaikams A. K. ir I. K. iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystimosi sąlygų užtikrinimui, todėl pakeistinas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-280-797/2013, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams I. K. ir A. K. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 31 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečių vaikų motinai E. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kiti procesiniais klausimai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei buvo suteikta advokato teisinė pagalba ruošiant ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei advokatei ją atstovaujant teisme, ko pasekoje, ji patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (165, 166 b. l.). Ieškovė yra atleista nuo 122,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, atstovo neturėjo. Byloje patirtos 0,58 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visoje apimtyje, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo, t. y. 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, bylos procesas nebuvo vilkinamas, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas tinkamai vykdė savo procesines pareigas, siekė kaip galima greitesnio bylos proceso, todėl teismas mano, jog šiuo atveju nebūtų teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš įstatymų nepažeidusios proceso šalies. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia nukrypti nuo 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo ir nepriteisti valstybei už ieškinį mokėtino 122,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).0,58 Eur Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-280-797/2013 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 euro centų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistas išmokas atsižvelgiant į infliaciją kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei nepilnamečiui vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 euro centų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistas išmokas atsižvelgiant į infliaciją kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įpareigoti ieškovę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamas periodines išlaikymo išmokas iki jų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 (keturių šimtų eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nepriteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidų: 122,00 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 00 euro centų) žyminio mokesčio ir 0,58 Eur (nulio eurų 58 euro centų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.