Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo L. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. N. dėl atleidimo iš darbo pripažinimu teisėtu ir atsakovo L. N. priešieškinį ieškovei individualiajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pripažino L. N. atleidimą iš darbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu. Teismas laikė, kad darbo sutartis tarp L. N. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nusprendė į darbą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ L. N. negrąžinti. Teismas priteisė iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ L. N. 13 921,20 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisė iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ L. N. 6 960,60 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Teismas pažymėjo, kad inicijuoto ginčo aspektas platesnis, nei tik eilinis darbo ginčas. Nagrinėjamo ginčo santykių turinys gana specifinis: tai nėra paprastas darbo ginčas, jame persipynę ir šeimyniniai interesai, ko ginčo kontekste nepastebėti negalima ir į ką, teismo manymu, turi būti atsižvelgta, vertinant nagrinėjamo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei pasisakant dėl atleidimo faktinių pagrindų.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, remdamasis susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, vertino, kad L. N. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.

7. Teismas pažymėjo, kad konfliktinės situacijos tarp V. N., įmonės (duomenys neskelbtini), ir L. N., įmonės (duomenys neskelbtini), pradėjo kilti 2019 metų rugpjūčio mėnesį, paaiškėjus galimam neištikimybės šeimoje faktui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. N., (duomenys neskelbtini) laiku negrįžo į darbą po savaitgalio su meiluže. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo tada kilo įmonės direktorės ir (duomenys neskelbtini) konfliktai, bendraujama buvo susirašinėjant elektroniniu paštu, SMS pranešimais.

8. Teismas nustatė, kad Klinikos direktorės (duomenys neskelbtini) reikalavimas dėl dokumentų pateikimo L. N. buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) šeštadienį, tai yra nedarbo dieną, ir duotas terminas pateikti buhalterinius dokumentus iki liepos 3 d. Teikdama šį reikalavimą, Klinikos direktorė nenurodė, kodėl prašo buhalterinių dokumentų, reikalavime nenurodė laikotarpio, už kurį prašo dokumentų, nenurodė dokumentų pateikimo formos.

9. Teismas nustatė, kad L. N. pripažino, jog pelno ataskaitos pateikęs nebuvo, tokio dokumento dar nebuvo paruošęs, nes pelno ataskaita už 2020 m. turi būti teikiama iki 2021 m. birželio 1 d. L. N. pelno ataskaitos paruošimui paprašė papildomo laiko, tačiau direktorė nenurodė laiko, todėl jis pelno ataskaitos nebedarė, nes suprato, kad nebereikia. Teismas vertino, jog Klinikos direktorė neįrodė, kad toks vienkartinis reikalavimo dėl dokumentų pateikimo dalinis nevykdymas gali būti laikomas šiurkščiu (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimu, už kurį gali būti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo.

10. Teismas pažymėjo, kad kitas ieškovės atstovės nurodytas šiurkštus (duomenys neskelbtini) pareigų nevykdymas – VMI nurodytos informacijos nepateikimas nustatytu laiku. Teismas nustatė, kad ataskaitas pagal gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius privaloma pateikti VMI ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 d., tačiau ataskaitų pateikimo laikotarpiu L. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas. Minimu laikotarpiu Klinika jau buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Smiga“ ir darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) A. K., todėl teismas vertino, jog jos turėjo pareigą laiku teikti duomenis VMI.

11. Teismas sprendė, kad tam tikri duomenys institucijoms nebuvo teikiami nustatytu laiku, tačiau ne visais atvejais dėl to yra buvusio Klinikos (duomenys neskelbtini) L. N. kaltė. Teismas pažymėjo, kad trimis atvejais ataskaitos turėjo būti pateiktos laiku, kai (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas ir tai turėjo atlikti kiti atsakingi asmenys, todėl dėl VMI nustatytų pažeidimų ir surašyto administracinio nusižengimo protokolo įmonės direktorei kaltinti vien buvusį buhalterį nėra teisinio pagrindo.

12. Teismas pažymėjo, jog buvo tam tikri Klinikos buhalterijos vedimo trūkumai, bet buhalterija iš esmės buvo tvarkoma gerai, reikiamos ataskaitos, deklaracijos valstybinėms institucijoms pateikiamos laiku, tai patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, šiuo metu tvarkančios Klinikos buhalteriją. Tai, kad Klinikos direktorei buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo ir paskirtas įspėjimas dėl kelių laiku nepateiktų deklaracijų, Klinikai jokių nuostolių nesukėlė. Teismas sprendė, kad Klinikos direktorė neįrodė, jog ir šis, ieškovės nurodytas, (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

13. Teismas sprendė, kad Klinikos direktorės (duomenys neskelbtini) suformuotas reikalavimas L. N. pasiaiškinti, įteiktas jam tos pačios dienos ryte, reikalaujant pateikti paaiškinimą „tuoj pat“, yra neprotingai trumpas ir šis procedūrinis pažeidimas yra esminis.

14. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog tos pačios darbo dienos ryte L. N. pasirašytinai įteiktas Klinikos direktorės surašytas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo, rodo, jog darbdavys, net neketino sulaukti galimo darbuotojo pasiaiškinimo.

15. Teismas pažymėjo, jog iš karto Klinikos direktorės buvo surašyti reikalavimas dėl dokumentų perdavimo bei trys aktai, kuriuos Klinikos vyr. buhalterė atsiuntė direktorei el. paštu (duomenys neskelbtini) apie 11.18 val., tikėtina jau po to, kai L. N. buvo atleistas ir išėjęs iš vaistinės patalpų. Teismas pažymėjo ir tai, kad Klinikos direktorė tiek sutartį su UAB „Smiga“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tiek ir darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) A. K. sudarė įmonėje dirbant (duomenys neskelbtini) L. N. ir jam esant darbe. Teismas sprendė, kad konfliktinę situaciją tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtakojo labiau asmeniniai ir šeiminiai nesutarimai, o ne nusistovėję ilgalaikiai darbiniai santykiai.

16. Teismas sprendė, kad L. N. taikyta drausminė nuobauda nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neproporcinga ir yra labiau sąlygota šeimyninių konfliktų buvimo, nei darbo teisinių santykių konteksto. Teismas sprendė, kad atleidimą sąlygojo ne darbiniai, o kiti ginčo šalių nesutarimai. Pakankamo pagrindo manyti, kad darbuotojas būtų padaręs drausminius nusižengimus ar šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, visiškai netinkamai vykdęs savo tiesiogines darbines pareigas, už kuriuos pagrįstai galima būtų skirti griežčiausią nuobaudą, teismo vertinimu nėra.

17. Teismas įvertinęs tai, kad L. N. neprašo grąžinti jį į darbą, atsižvelgęs į jo atleidimo iš darbo aplinkybes, į tai, kad Klinikoje jau įdarbintos dvi (duomenys neskelbtini) bei itin konfliktiškus šalių santykius, sprendė, jog grąžinti darbuotoją į darbą yra netikslinga.

18. Teismas nustatė, kad L. N. iš darbo Klinikoje atleistas neteisėtai, po atleidimo iš darbo jo pajamos sumažėjo. Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų Klinikai sunkias finansines pasekmes (šiuo nesirėmė ir pati Klinika), teismas nenustatė.

19. Teismas nusprendė L. N. iš Klinikos priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. už vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 13 921,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 160,10 Eur x 12 mėn.).

20. Teismas konstatavo, kad L. N. faktiniai darbo santykiai Klinikoje tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, todėl teismas L. N. priteisė jam priklausančią šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą – 6 960,60 Eur (neatskaičius mokesčių).

21. Teismas atsižvelgė į tai, kad Klinika yra V. N. ir L. N. šeimos verslas ir iki 2019 m. pradžios šalys gyveno iš verslo gaunamo pelno ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti L. N. reikalavimo dėl 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pažeistų teisių gynimas, pripažįstant L. N. atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir kitas išmokas, kurių suma neatskaičius mokesčių siekia 20 881,80 Eur, yra pakankama satisfakcija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

22. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir priimti naują sprendimą – tenkinti IĮ „(duomenys neskelbtini)" ieškinį atsakovui L. N. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Sprendime yra visa eilė fakto konstatavimo klaidų, turėjusių esminės reikšmės galutinėms teismo išvadoms. Teismo sprendime akivaizdžiai ignoruojamos aplinkybės, kad L. N. jau ilgą laiką netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas.

22.2. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ginčas yra tarp darbdavio ir darbuotojo, o ne tarp šeimos narių. Tiek darbdavys, tiek darbuotojas, atliekant savo tiesiogines pareigas, visų pirma privalo tinkamai vykdyti jam paskirtas darbo funkcijas. (duomenys neskelbtini) L. N. buvo mokamas darbo užmokestis, todėl jis, būdamas pavaldus darbdaviui - ieškovės direktorei, privalėjo tinkamai vykdyti teisėtus V. N. nurodymus. Tačiau L. N. akivaizdžiai pažeidė: ieškovės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2016-05-02 įsakymu Nr. 382, 27.3 punktą, pagal kurį darbuotojas turi pareigą laiku ir tiksliai vykdyti administracijos nurodymus; 55.6 punktą, pagal kurį darbuotojas turi tinkamai atlikti savo pareigą; pareiginiuose nuostatuose įtvirtintus reikalavimus; darbo sutarties sąlygas. Todėl teismas pirmiausiai turėjo vertinti ne santykius tarp dviejų šeimos narių, o darbdavio ir darbuotojo santykius.

22.3. Kadangi L. N. ilgą laiką aplaidžiai vykdė savo pareigas, nesilaikė darbo drausmės, V. N., kaip ieškovės direktorė, turėjo teisę reikalauti pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kad užtikrinti privalomą buhalterinės veiklos tęstinumą ir atsekamumą. L. N. eilę kartų savavališkai buvo palikęs savo darbo vietą be pateisinamos priežasties, jis buvo perdavęs Klinikos turtą pašaliniams asmenims neatlygintinai naudotis.

22.4. Toks įžūlus teisėto reikalavimo ignoravimas sąlygojo, kad L. N. prarado Klinikos direktorės pasitikėjimą ir buvo apsispręsta (duomenys neskelbtini) L. N., laikantis DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto 1 mėn. termino, atleisti iš pareigų (duomenys neskelbtini) už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

22.5. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje ieškovė pateikė daugybę įrodymų, kad L. N. atliko savo darbo funkcijas aplaidžiai, grubiai pažeidžiant tiek DK nuostatas, tiek darbo sutartyje ir Klinikos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus, nors nurodė, kad pats rengė vidaus tvarkos taisykles. Tai, kad L. N. nevykdė tiesioginių savo darbo pareigų, teisme patvirtino ir liudytojai. Be nurodytų gausių pažeidimų L. N. nevengė ir tiesioginio fizinio smurto Klinikos direktorės atžvilgiu.

22.6. Iš bylos duomenų matyti, kad L. N. nesistengė ištaisyti savo klaidų, netinkamai ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o buhalterinė apskaita reikalauja nuoseklumo, piktybiškai nepateikė dokumentų, nuolat žemindavo ir elgėsi nepagarbiai su Klinikos direktore, nevykdė jos teisėtų nurodymų, t. y. nevykdė darbo sutarties sąlygų, tuo pažeisdamas DK įtvirtintas nuostatas. Ieškovės, kaip Klinikos vadovės, manymu visų šių L. N. pažeidimų visuma yra pakankamas pagrindas vertinti, kad L. N. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir yra adekvati priemonė darbuotojo atleidimui iš darbo.

22.7. DK 58 straipsnio 3 dalyje nepateikiamas baigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas ir apsiribojama pažeidimų išvardijimu, kurie, labiausiai tikėtina, būtų pagrįstai vertinami kaip šiurkštūs. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu yra darbdavio teisė, todėl jo diskrecijai palikta spręsti, kas gali būti priskirta kitiems pažeidimams, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Nagrinėjamu atveju Klinikos direktorė įvertino su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išsiaiškino darbuotojo poziciją dėl darbo pareigų pažeidimo ir nustatė, kad egzistuoja pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį ir tai būtų proporcinga poveikio priemonė.

22.8. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad Klinikos direktorei buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo ir paskirtas įspėjimas dėl kelių laiku nepateiktų deklaracijų Klinikai jokių nuostolių nesukėlė. Tai, jog Klinika nepatyrė finansinių nuostolių, nereiškia, kad nekenčia jos dalykinė verslo reputacija ir prestižas. Toks teismo vertinimas, ieškovės manymu, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principams.

22.9. Per vienerius metus iš L. N. eilę kartų buvo reikalauta pasiaiškinti dėl neteisėto elgesio. (duomenys neskelbtini) Klinikos direktorės reikalavimas nebuvo netikėtas, L. N. ir anksčiau ne kartą buvo įspėtas, kad netinkamai vykdo savo pareigas, nuolat pažeidinėja darbo sutarties sąlygas ir dėl to bus atleistas. L. N. paaiškinimus teikdavo ne visada. Byloje pateiktų dokumentų visuma leidžia aiškiai suprasti, kad Klinikos direktorė, kaip darbdavys, nepažeidė DK įtvirtintų nuostatų.

22.10. Byloje nėra duomenų, kelintą valandą L. N. buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, taip pat šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, koks laiko tarpas laikomas protingu.

22.11. Byloje darytina išvada, kad ieškovės kaltės dėl L. N. atleidimo iš darbo nėra. Teismas be pagrįstos motyvacijos teikė prioritetą atsakovo byloje pateiktiems paaiškinimams, o ne logiškam ir objektyviam byloje esančių duomenų vertinimui.

23. Apeliaciniu skundu atsakovas L. N. prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – L. N. priešieškinį tenkinti, priteisti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ L. N. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo klausimą, tinkamai nemotyvavo šioje dalyje priimto sprendimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir atsakovo pareikštam reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas turėjo pareigą pateikti aiškius, faktiškai ir teisiškai pagrįstus motyvus, kodėl atsakovui nepriteisė neturtinės žalos.

23.2. Dėl to, kad skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškių motyvų, nėra aišku, kodėl teismas nepripažino, kad atsakovui neturtinė žala yra padaryta, kodėl teismas pripažino, kad priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacija yra pakankama satisfakcija neteisėto atleidimo iš darbo atveju. Dėl aiškių motyvų nebuvimo taip pat nėra aišku, kokiu įstatyminiu pagrindu teismas susiejo neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, klausimą su tuo, kad atsakovas yra ieškovės (individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“) bendraturtis, kad iki 2019 m. gyveno iš įmonės pelno, kad įmonė dar nepadalinta santuokos nutraukimo byloje.

23.3. Nors atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, jo padėtis nuo to nėra geresnė. Atsakovas priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad iki atleidimo ištisus metus trunkančiais veiksmais ieškovės direktorė atsakovo darbą įmonėje padarė neįmanomu.

23.4. Atleidimas iš darbo atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą, paliko be pragyvenimo šaltinio, atsakovas buvo priverstas savo teises ginti DGK ir teisme. Neturtinė žala atsakovui atsirado ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, bet dėl ieškovės direktorės nekorektiškų, žeminančių veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, ieškovės direktorė, pasinaudodama savo, kaip įmonės vadovės, statusu, atsakovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, nesilaikydama pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

23.5. Teismo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už 1 metus ir kompensacija už 6 mėnesius nėra pakankama satisfakcija ir neatlygina atsakovui padarytos neturtinės žalos, nes šios išmokos yra privalomos ir atlieka savo funkciją, numatytą DK 218 straipsnio 4 dalyje.

23.6. Negalima sutikti su teismo argumentais, kad atsakovui neturtinė žala nepriteista dėl to, kad jis yra ieškovės bendraturtis, turtas santuokos nutraukimo byloje dar nepadalintas ir priteisus atsakovui neturtinę žalą iš ieškovės sąskaitos būtų nepagrįstai sumažintas bendraturčių turtas. Tokiais argumentais teismas iš esmės peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, pradėdamas spręsti atsakovo ir ieškovės direktorės santuokos nutraukimo byloje spręstinus klausimus, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, ir tai yra pagrindas tokius argumentus panaikinti.

24. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ L. N. bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Už kurį iš DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) Įsakymu dėl atleidimo iš darbo ieškovė atleido atsakovą iš darbo, atsakovui įsakymo įteikimo dieną - (duomenys neskelbtini) - nebuvo žinoma. Tai buvo bandoma išsiaiškinti darbo bylą nagrinėjant DGK ir pirmosios instancijos teisme.

24.2. Apeliacinio skundo 11 punkte surašyti atsakovo tariami darbo funkcijų, DK nuostatų, darbo sutarties, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai patvirtina, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas ne dėl to, kad būtų netinkamai vykdęs savo pareigas įmonėje, o dėl to, kad vykstant atsakovo ir ieškovės direktorės santuokos nutraukimo procesui ((duomenys neskelbtini)) ieškovės direktorė pasinaudojo savo įgaliojimais ir dėjo pastangas išstumti atsakovą iš bendro verslo, ką ir padarė jį atleisdama iš darbo.

24.3. Dėl ieškovės direktorės (duomenys neskelbtini) reikalavimo pateikti dokumentus paminėtina, kad jame nebuvo nurodyta, už kokį laikotarpį prašoma dokumentų. Ieškovei patikslinus, ieškovės direktorei buvo paaiškinta, kad dalis duomenų yra ir popieriniai, parodyta, kur kabinete jie yra laikomi. Todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai įvykdė reikalavimą pateikti dokumentus.

24.4. Pagal ieškovės direktorės (duomenys neskelbtini)reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) paaiškinimą su priedais, ieškovė nenurodė, kuo jai netiko atsakovo pasiaiškinimas.

24.5. Ieškovės direktorė atsakovo atžvilgiu inicijavo ne vieną ikiteisminį tyrimą dėl tariamo smurto, bet visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, visų fizinių susidūrimų iniciatorė būdavo pati ieškovės direktorė. Tačiau visi tokie įvykiai susiję ne su darbiniais, o su asmeniniais santykiais. Pažymėtina, kad ne atsakovo, o ieškovės direktorės kaltė smurtavus prieš atsakovą ir jį sužalojus yra įrodyta ir patvirtinta.

24.6. Ieškovės apeliaciniame skunde kaip atsakovo padarytas pažeidimas nurodyta, kad jis buvo perdavęs ieškovės turtą pašaliniams asmenims neatlygintinai naudotis, tačiau šis teiginys daugiau nedetalizuotas. Tokių faktų, kad atsakovas būtų perdavęs įmonės vardu registruotą turtą kam nors naudotis, nėra.

24.7. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad darbo sutarties nutraukimas DK 58 straipsnio 3 dalies pagrindu yra darbdavio teisė, todėl jo diskrecijai palikta spręsti, kas gali būti priskirta kitiems pažeidimams, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Darbdavio diskrecija nėra neribota, ją riboja įstatymas ir teismų praktika. Ieškovės direktorės pasitikėjimo praradimas nėra pagrindas atleisti atsakovą vadovaujantis DK 58 straipsniu, o apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas iki atleidimo iš darbo puikiai žinojo ir suprato, dėl kokios priežasties gali būti atleistas, nešalina ieškovės pareigos įrodyti atleidimo iš darbo pagrįstumą.

24.8. Ieškovės direktorės (duomenys neskelbtini) reikalavime pasiaiškinti nurodyti visiškai ne tie pažeidimai, dėl kurių padarymo ieškovė įrodinėja atleidusi atsakovą iš darbo, todėl (duomenys neskelbtini) reikalavimu pasiaiškinti ieškovė neįvykdė DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Atsakovui nebuvo žinoma, kokiu tikslu jam pateiktas (duomenys neskelbtini) reikalavimas pasiaiškinti, o tuo labiau, kad tai susiję su galimu jo atleidimu iš darbo, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalimi.

25. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo L. N. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Priešingai nei teigia atsakovas, būtent ieškovei teko didžiausia krūvio dalis versle, o apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad įmonė buvo įkurta atsakovo iniciatyva kaip šeimos verslas daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus, kad visus šiuos metus įmonės veikla buvo atsakovo gyvenimo projektas, darbas, atsakomybė ir pragyvenimo šaltinis, atsakovas buvo pagrindinis šio verslo sumanytojas ir variklis, įmonė V. N. vardu buvo registruota tik dėl jos turimo (duomenys neskelbtini) diplomo. Tačiau tas faktas, jog įmonė registruota V. N. vardu ir įmonės direktore buvo paskirta V. N., o ne L. N., neleidžia abejoti, jog būtent jos iniciatyva ir pastangomis buvo įkurtas verslas. V. N. visą laiką buvo reali, o ne formali Klinikos vadovė.

25.2. Atsakovas, dirbdamas Klinikoje (duomenys neskelbtini), niekada nesistengė sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tiesioginių (duomenys neskelbtini) pareigų.

25.3. Ieškovės direktorė raštu prašė atsakovo pateikti jai darbui būtinus dokumentus. Tačiau atsakovas piktybiškai neteikė prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų. Toks įžūlus teisėto reikalavimo ignoravimas sąlygojo, kad atsakovas prarado Klinikos direktorės pasitikėjimą ir buvo apsispręsta (duomenys neskelbtini) L. N. atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

25.4. Atsakovas neįrodė, jog jo atleidimas iš darbo pateisina neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos neva esančios aplinkybės negali būti laikomos teismo nustatytais faktais. Atsakovas piktybiškai bando suklaidinti teismą aiškindamas, kad ieškovės direktorė, pasinaudodama savo, kaip įmonės vadovės statusu, atsakovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, nesilaikydama pagrindiniu darbo santykių reglamentavimo principu, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sąlygos. Tačiau 2020 metais L. N. daug dokumentų iš Klinikos kompiuterio ištrynė - įsakymus, kainynus, darbo metu dirbdavo ne su darbu susijusius darbus. 2019 metais L. N. nesutiko suskaičiuoti kasos pinigų, todėl nebuvo nuimtas likutis kasoje už 2019 metus, o (duomenys neskelbtini) ieškovės direktorė kvietėsi antstolį, kad užfiksuotų kasos likutį. Buvo nustatytas virš 100 000,00 eurų trūkumas. Pastaraisiais metais Klinikos direktorė negaudavo pagal pareikalavimą iš (duomenys neskelbtini) L. N. informacijos apie Klinikos finansinę padėtį.

25.5. Atsakovas teigia, jog buvo žeminamas, pamiršdamas, kad pagrindinis kaltininkas nepagarbaus elgesio su ieškovės direktore yra jis pats. Klinikos darbuotojų ir pacientų akivaizdoje būtent atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovės direktorę, nuolat ją žemindavo, sukeldavo konfliktą, rėkdavo ir t.t. Tai patvirtino teisme ir Klinikos darbuotojai, kurie matė, kaip žiauriai ir nepagarbiai atsakovas elgėsi su ieškovės direktore. L. N. pakenkė visam Klinikos darbo kolektyvui, ko pasėkoje iš darbo išėjo 3 darbuotojai, o Klinikai padaryta ir iki šiol daroma tiesioginė žala - nukenčia įmonės dalykinė verslo reputacija.

25.6. Atsakovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis 25 000,00 eurų, po 1 000,00 po eurų už kiekvienus Klinikoje išdirbtus metus, yra daugiau nei absurdiškas, nes būtent atsakovas be jokių rūpesčių visus šiuos 25 metus gyveno iš verslo gaunamo pelno. Pažymėtina ir tai, kad iki 2019 metų ieškovės direktorė normalaus atlyginimo iš Klinikos negaudavo, tuo tarpu kai atsakovas dirbo Klinikoje pagal darbo sutartį ir kas mėnesį gaudavo atlyginimą.

25.7. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad darbo įmonėje laikotarpiu atsakovas tapo neįgaliu (jo darbingumas 30 proc.) dėl patirtų infarktų, tam neabejotinai turėjo įtakos versle turėtas darbo krūvis, patiriamas stresas, įtampa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

29. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – ieškovė nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti šiuos įrodymus, nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. N. (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. 1 buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) V. N. privačioje vaistinėje. Nuo (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 72 pervestas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas pusės etato krūviu. Nuo (duomenys neskelbtini) priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas, 1 etato krūviu. L. N. buvo nedarbingas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Klinikos direktorė (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikė reikalavimą pasiaiškinti, kuriuo prašė L. N. pasiaiškinti tuoj pat, kodėl buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės: apsauginės veido kaukės nedėvėjimas ofise, kodėl apskaitos dokumentai išmėtyti po patalpą ir dėl nepagarbaus elgesio su įmonės darbuotojais. Klinikos direktorės (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl atleidimo už darbo drausmės pažeidimą“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalimi, L. N. atleistas iš užimamų pareigų, pažeidus darbo drausmę nuo (duomenys neskelbtini). Klinikos direktorė (duomenys neskelbtini) reikalavimu dėl dokumentų perdavimo reikalavo L. N. perduoti Klinikos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį. (duomenys neskelbtini) akte „Dėl nepasirašymo ant reikalavimo pasiaiškinti“ nurodyta, kad L. N. atsisakė pasirašyti ant reikalavimo pasiaiškinti. (duomenys neskelbtini) akte „Dėl reikalavimo perduoti dokumentus“ nurodyta, kad L. N. atsisakė perduoti apskaitos dokumentus. (duomenys neskelbtini) akte „Dėl leidimo išeiti L. N. iš darbo neišdirbus darbo dienos dėl atleidimo“ nurodyta, kad L. N. buvo leista palikti darbo vietą ir išeiti anksčiau iš darbo dėl šios dienos atleidimo; minėtus aktus pasirašė Klinikos direktorė ir liudininkė L. J.. SODROS duomenimis L. N. darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

33. Apeliantė skundžia sprendimo dalį dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime yra visa eilė fakto konstatavimo klaidų, turėjusių esminės reikšmės galutinėms teismo išvadoms. Teismo sprendime akivaizdžiai ignoruojamos aplinkybės, kad L. N. jau ilgą laiką netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas. Ieškovė pateikė daugybę įrodymų, kad L. N. atliko savo darbo funkcijas aplaidžiai, grubiai, pažeidžiant tiek DK nuostatas, tiek darbo sutartyje ir Klinikos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Tai, kad L. N. nevykdė tiesioginių savo darbo pareigų, teisme patvirtino ir liudytojai. L. N. nesistengė ištaisyti savo klaidų, netinkamai ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o buhalterinė apskaita reikalauja nuoseklumo, piktybiškai nepateikė dokumentų, nuolat žemindavo ir elgėsi nepagarbiai su Klinikos direktore, nevykdė jos teisėtų nurodymų. Visų šių L. N. pažeidimų visuma yra pakankamas pagrindas vertinti, kad L. N. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir yra adekvati priemonė darbuotojo atleidimui iš darbo.

34. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju L. N. darbo sutartis nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).

35. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 str . 3 d. Be konkrečių šios dalies 1–6 p. nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 str . 2 d. 1 p., 3 d. 7 p. pagrindu. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

36. Darbo pareigų pažeidimas, pagal teisinį reguliavimą sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį (pvz., šiurkštus pareigų pažeidimas), savaime nereiškia, kad darbuotojas turi būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją ( DK 58 str . 4 d.) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

37. Byloje Klinikos direktorė nurodė, kad šiurkščiu L. N. darbo pareigų pažeidimu laiko tai, kad iki (duomenys neskelbtini) jis neįvykdė direktorės reikalavimo pateikti (duomenys neskelbtini) reikalavime nurodytų buhalterinių dokumentų; kad pagal direktorės (duomenys neskelbtini) reikalavimą pasiaiškinti taip pat nepateikė reikalaujamų buhalterinių dokumentų; dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku nepateiktų duomenų ir deklaracijų, dėl ko Klinikos direktorei buvo surašytas nutarimas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Apeliantės teigimu nurodytų pažeidimų visuma yra pagrindas vertinti, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) reikalavimu „Dėl dokumentų ir rašytinio pasiaiškinimo pateikimo“ pareikalavo L. N. iki (duomenys neskelbtini) 15 val. pateikti dokumentus: didžiąją knygą, pelno ataskaitą, debitorius-kreditorius, ilgalaikį turtą, atsargų sąrašą, kasos knygą bei pasiaiškinti dėl laiku nepateiktų aplinkos teršimo formos FR0 521, pelno mokesčio formos (duomenys neskelbtini), ne laiku pateiktos formos FR0 600 už 2020 m. vasario mėn. (terminas buvo iki (duomenys neskelbtini), o pateikta (duomenys neskelbtini).); neteisingos GPM 312 formos už 2019 m. (nėra įmonės direktorės pajamų). Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu ,,Dėl reikalavimo dėl dokumentų ir rašytinio pasiaiškinimo pateikimo“ bei (duomenys neskelbtini) raštu papildomai ,,Dėl reikalavimo dėl dokumentų ir rašytinio pasiaiškinimo pateikimo“ pateikė atsakymą dėl prašomų pateikti buhalterinių dokumentų bei rašte prašomus pateikti paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad pavėlavo laiku pateikti reikalavime nurodytas deklaracijas, nes po darbo valandų direktorė užrakino buhalterijos kabinetą. Deklaracijos (duomenys neskelbtini) pateikimo data VMI yra iki 2020 m. liepos 1 d., GPM 312 forma už 2019 metus pataisyta ir perduota VMI. Nurodė, kad pelno ataskaitos pateikęs nebuvo, nes pelno ataskaita už 2020 m. turi būti teikiama iki 2021 m. birželio 1 d. Atsakovas prašė ieškovės direktorės pelno ataskaitos paruošimui papildomo laiko, tačiau direktorė nenurodė laiko, todėl jis pelno ataskaitos nebedarė, nes suprato, kad nebereikia. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks vienkartinis reikalavimo dėl dokumentų pateikimo dalinis nevykdymas negali būti laikomas šiurkščiu (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimu.

39. Apeliantė nurodo, kad atsakovo šiurkštus (duomenys neskelbtini) pareigų pažeidimas buvo ir tai, kad atsakovas nustatytu laiku VMI nepateikė pelno mokesčio deklaracijos. Teisingai pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2020 m. vasario mėn. privaloma pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 25 dienos. L. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, todėl minėtą deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini), kai po nedarbingumo grįžo į darbą. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2020 m. sausio mėn. privaloma pateikti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15 dienos. L. N. deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini). Metinė pelno mokesčio deklaracija turėjo būti pateikta ne vėliau, kaip iki 2020 m. birželio 15 d., pateikta (duomenys neskelbtini). Ataskaitas pagal gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius privaloma pateikti VMI ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 d. Ataskaitų pateikimo laikotarpiu L. N. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelis kartus duomenys institucijoms nebuvo pateikti nustatytu laiku, tačiau ne visais atvejais dėl to buvo L. N. kaltė. Esant įmonės (duomenys neskelbtini) nedarbingam, įmonės vadovė turėjo spręsti klausimą dėl duomenų VMI pateikimo laiku (pvz. pavesti kitam darbuotojui atlikti (duomenys neskelbtini) darbą jo ligos (nedarbingumo) metu ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė su UAB „Smiga“ (duomenys neskelbtini) sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį bei (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 55 su A. K., pagal kurią A. K. buvo priimta dirbti Klinikoje (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl minėtu laikotarpiu deklaracijas VMI buvo kam pateikti. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog ir šis, ieškovės nurodytas (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu.

40. Apeliantė nurodo, kad 2019 metais L. N. nesutiko suskaičiuoti kasos pinigų, todėl nebuvo nuimtas likutis kasoje už 2019 metus, o (duomenys neskelbtini) apeliantė kvietėsi antstolį, kad užfiksuotų kasos likutį. Buvo nustatytas virš 100 000,00 Eur trūkumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė tokio tariamo atsakovo pažeidimo nefiksavo, neprašė atsakovo pateikti paaiškinimus. Be to pažymėtina, kad tiek atsakovas kaip įmonės (duomenys neskelbtini), tiek ieškovės direktorė turėjo nuo seifo raktus, todėl kontroliuoti pinigų sumas turėjo galimybę tiek ieškovės direktorė, tiek atsakovas. Duomenų, kad būtent atsakovas galėjo paimti ar kitaip netinkamai disponuoti pinigais, byloje nėra. Antstolis (duomenys neskelbtini) tik užfiksavo kasos likutį.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dėl aukščiau nurodytų galimų ieškovo darbo pareigų pažeidimų nepradėjo darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrų ir netaikė atsakovui drausminių nuobaudų, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodomų pažeidimų visuma reiškia, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir dėl to buvo pagrindas atsakovą (duomenys neskelbtini) atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

42. Nagrinėjamu atveju L. N. atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalį. DK 58 straipsnyje nustatyta speciali tokiam atleidimui iš darbo nustatyta tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis).

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme nėra įtvirtintas konkretus terminas, kurį darbuotojui privalo nustatyti darbdavys pasiaiškinimui dėl darbo drausmės pažeidimo pateikti, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, terminas pasiaiškinimui pateikti turi būti protingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014; ir kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šį reikalavimą, ne kartą yra nurodęs, kad, pažeisdamas šios teisės normos reikalavimus, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą.

44. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo įteiktas ieškovės direktorės (duomenys neskelbtini) reikalavimas pasiaiškinti „tuoj pat“, kodėl buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės: apsauginės veido kaukės nedėvėjimas ofise, kodėl apskaitos dokumentai išmėtyti po patalpą ir dėl nepagarbaus elgesio su įmonės darbuotojais. Tą pačią dieną atsakovui buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) įsakymas „Dėl atleidimo už darbo drausmės pažeidimą“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalimi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog reikalavimas atsakovui pasiaiškinti, įteiktas jam tos pačios dienos ryte, reikalaujant pateikti paaiškinimą „tuoj pat“, yra neprotingai trumpas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. N. taikyta drausminė nuobauda nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neproporcinga. Dėl to pagrįstai teismas sprendė, kad L. N. atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintinas neteisėtu ir ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – naikintina.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

45. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo klausimą, tinkamai nemotyvavo šioje dalyje priimto sprendimo. Teigia, jog dėl to, kad skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškių motyvų, nėra aišku, kodėl teismas nepripažino, kad atsakovui neturtinė žala yra padaryta ir kodėl teismas pripažino, kad priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacija yra pakankama satisfakcija neteisėto atleidimo iš darbo atveju. Apelianto vertinimu teismo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už 1 metus ir kompensacija už 6 mėnesius nėra pakankama satisfakcija ir neatlygina atsakovui padarytos neturtinės žalos, nes šios išmokos yra privalomos ir atlieka savo funkciją, numatytą DK 218 straipsnio 4 dalyje.

46. DK 151 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

47. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

48. Apeliantas savo neturtinę žalą įvertino 25 000,00 Eur, po 1000,00 Eur už kiekvienus Klinikoje išdirbtus metus, nurodydamas, kad Klinika yra šeimos verslas, jis yra Klinikos bendraturtis, nuo Klinikos veiklos pradžios dirbo (duomenys neskelbtini). Jis prieš trejus metus patyrė (duomenys neskelbtini), buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, nustatytas neįgalumas, pagal įgytą specialybę susirasti darbo neturi jokių galimybių, nes prarado kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) įsidarbinti negali, nes neturi atitinkamo diplomo. Teigia, kad atleidimas iš darbo atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą, paliko be pragyvenimo šaltinio, atsakovas buvo priverstas savo teises ginti DGK ir teisme. Neturtinė žala atsakovui atsirado ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, bet dėl ieškovės direktorės nekorektiškų, žeminančių veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, ieškovės direktorė, pasinaudodama savo, kaip įmonės vadovės, statusu, atsakovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, nesilaikydama pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, todėl yra visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

49. Apeliantas nurodo, jog darbo įmonėje laikotarpiu jis tapo neįgaliu dėl patirtų (duomenys neskelbtini), tam neabejotinai turėjo įtakos versle turėtas darbo krūvis, patiriamas stresas, įtampa. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra medicininių duomenų, kad atsakovo neįgalumas įtakotas būtent darbo pas ieškovę. Pažymėtina, kad po neįgalumo apeliantui nustatymo jis neprašė darbdavio, kad būtų jam sumažintas darbo krūvis ir pan.

50. Taip pat apeliantas nurodo, kad nuo ieškovės veiklos pradžios jis dirbo ne pagal jo įgytą (duomenys neskelbtini) specialybę, todėl apeliantas prarado šią kvalifikaciją ir, nors turi aukštojo mokslo diplomą, pagal specialybę susirasti darbo neturi jokių galimybių. Darbo įmonėje metu įgytų buhalterinės apskaitos, vadybos įgūdžių apeliantas negali pasiūlyti kitai įmonei, nes neturi atitinkamo diplomo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ieškotis darbo pagal įgytą specialybę – (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog jis negalėtų gauti darbą pagal specialybę. Aplinkybės, kad daug metų apeliantas nedirbo pagal įgytą specialybę, nereiškia, kad apeliantas negalės susirasti tokio darbo. Pažymėtina, jog apeliantas nurodo, kad dirbdamas pas ieškovę įgijo buhalterinės apskaitos ir vadybos praktikos, todėl apeliantas gali susirasti darbą pagal įgytą praktiką. Nesutiktina, kad be diplomo apeliantas neturi jokios galimybės gauti buhalterio ar vadybininko darbo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas turi visas galimybes baigti atitinkamos specialybės kursus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto nurodyti argumentai, kad jis neturi jokių galimybių susirasti kitą darbą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu darbo sutarties nutraukimo pobūdis galėjo sukelti apeliantui neigiamus išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą apsunkino apeliantui kito darbo paieškas, dėl to jis buvo nepriimtas į kitą darbovietę. Nėra duomenų, kad atleidimas iš darbo menkina jo, kaip darbuotojo ir kaip žmogaus autoritetą, jog dėl to apeliantas patiria stiprius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto ir ieškovės direktorės konfliktai ir nesutarimai, tikėtina, labiau yra susiję su jų santuokos nutraukimu.

52. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131-686/2017).

53. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovui neturtinė žala nepriteistina dėl to, kad jis yra ieškovės bendraturtis, turtas santuokos nutraukimo byloje dar nepadalintas ir priteisus atsakovui neturtinę žalą iš ieškovės sąskaitos būtų nepagrįstai sumažintas bendraturčių turtas. Tačiau, atsižvelgiant į visas anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, šiuo atveju pažeistų teisių gynimas, pripažįstant L. N. atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir kitas išmokas, kurių suma neatskaičius mokesčių siekia 20 881,80 Eur, yra pakankama satisfakcija, todėl L. N. prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas.

54. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos nepriteisimo. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų naikinimo pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas glaustai, bet tinkamai išdėstė sprendimo motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota.

55. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

59. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos už pateiktus apeliacinius skundus, atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1089,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 847,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokatų darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl jas priteisia šalims: ieškovei iš atsakovo –1089,00 Eur , atsakovui iš ieškovės 847,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui L. N. 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo L. N. ieškovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.