Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei L. Š., ieškovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui E. V., atsakovo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. V., institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

teisme 2014-12-31 iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. V., institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (b. l. 2-3). Ieškinyje nurodyta, kad 2011-02-08 gimė ieškovės ir atsakovo dukra A. V.. 2011 metų liepos mėnesį atsakovas išvarė ieškovę iš namų, teisme buvo pradėta byla dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui pažadėjus, jog jei bus susitarta, kad dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, jie vėl galės gyventi kartu, ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Vėl pradėjus gyventi kartu, ieškovė pasijuto nėščia, tačiau atsakovas ieškovę išvarė iš namų ir nuo 2012-12-25 jie kartu nebegyvena. 2012-08-12 gimė sūnus R., dėl tėvystės nustatymo teko kreiptis į teismą. Po sūnaus gimimo ieškovė vėl norėjo matytis su dukra teismo nutartimi nustatyta tvarka, tačiau atsakovas nesudarydavo sąlygų, neleisdavo matytis su dukra. Kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Šiuo metu turi visas sąlygas dukros auklėjimui, jos elgesys nepriekaištingas, be to, tikslinga, kad brolis ir sesuo augtų kartu. Ieškovė teismo prašo nustatyti dukters A. V. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur kas mėnesį, ją paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja.

Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, nes tuo metu ji neturėjo registruotos gyvenamosios vietos, vartojo alkoholį. Gyvenant su atsakovu, vartodavo alkoholį kartu su juo ir jo motina. Šiuo metu ji turi gyvenamąją vietą, yra joje registruota, yra sąlygos auginti dukrą. Alkoholio nevartoja jau du metus. Per laikotarpį, kai teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, mergaitė prie jos priprato. Dukra jai pasakoja, kad tėvas muša močiutę, girtas triukšmauja. Atsakovas yra teistas už smurto panaudojimą. Neprieštaraus, kad dukra bendrautų su tėvu, leis jam pasiimti dukrą. Ji nedirbanti. Materialinę pagalbą suteikia tėvas, gauna pašalpą už vaiką. Nebendravo su dukra, nes bijojo užeiti į atsakovo namus, jis turėjo daug sugyventinių. Nori, kad dukra kiekvieną dieną matytų mamą, vaikui reikia motinos šilumos. Kartu su savo mama buvo gydomos nuo alkoholizmo, vaistai veikia tris mėnesius. Su mama abi visiškai nevartoja alkoholio. Brolis namuose alkoholio nevartoja, jis gyvena vasarinėje virtuvėje.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad mergaitės gyvenamosios vietos keisti nereikia, ji yra prižiūrėta. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, nes ieškovė ir jos šeimos nariai girtavo. Jis alkoholį vartoja kaip visi normalūs žmonės, išgeria per šventes, bet negirtauja. Per Kalėdas iškvietė policiją, nes ieškovė buvo girta, numetė dukrą į lovytę. Nuo tada, kai dukra buvo penkių mėnesių, ieškovė su ja išvis nebendraudavo. Mama nuveždavo mergaitę pas ieškovę. Kai sužinojo, kad ieškovė su sūnumi yra Eržvilko moterų krizių centre, jis pats pradėjo skatinti bendrauti su dukra. Iš pradžių mergaitė pas mamą važiuodavo su ašaromis. Ir dabar nenori važiuoti, sako, kad jos namai yra čia. Su sūnumi nebendrauja, nes bijo vykti į ieškovės tėvų namus, kad nekiltų konfliktai, kad jo neapkaltintų smurtavimu ar kitais dalykais. Dukra rūpinasi jis ir jo mama. Kai dirbdavo vairuotoju, dukra pasirūpindavo jo mama.

Teismo posėdyje kaip liudytoja paaiškinimus davusi socialinė darbuotoja L. J. nurodė, kad ieškovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Su ieškove dirba nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio. Per mėnesį aplanko ieškovę 3-4 kartus. Per visą šį laiką nebuvo jokių neigiamų įvykių, niekas iš ieškovės ar kartu gyvenančių šeimos narių negirtavo, buitis tvarkinga, finansuoja tėvas. Ieškovė gauna pašalpas nepinigine forma, apsipirkinėja lydima socialinės darbuotojos. Kelis kartus lydėjo ieškovę į atsakovo namus pasiimti mergaitės. Mergaitė buvo nedrąsi, tačiau nepastebėjo, kad nenorėtų važiuoti su mama, klausė, ar važiuos pas brolį. Nėra gauta signalų iš kitų asmenų, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Yra pakankamai sąlygų ieškovei auginti abu vaikus. Ieškovė moka naudotis pinigais. Nori stebėti kaip ieškovė gyvens su dviem vaikais, kad galėtų spręsti dėl ieškovės išbraukimo iš rizikos šeimų apskaitos.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja L. M. paaiškino, kad su ieškovės šeima dirba du mėnesius, šeimą lanko 1-2 kartus per savaitę. Namai tvarkingi, sūnus prižiūrėtas, socialinius įgūdžius gerina, matosi pasikeitimai. Namuose yra visi patogumai, atliktas kapitalinis remontas. Abu vaikai galėtų augti su mama. Nėra signalų dėl alkoholio vartojimo ieškovės šeimoje. Kartu su ieškove gyvena mama ir brolis. Ieškovės brolį matė vieną kartą, buvo blaivus. Apie brolio girtavimą nėra girdėjusi.

Teismo posėdyje liudytoja V. Š. paaiškino, kad kartu su ja gyvena sūnus, dukra ir anūkas. Anksčiau visi išgėrinėjo, namas nebuvo išpirktas. Dabar namas yra išpirktas, registruotas jos vardu. Norėtų, kad kartu su jais gyventų ir anūkė. Trejus metus su dukra visiškai nevartoja alkoholio, sūnus nevartoja beveik vienerius metus. Pripažįsta, kad tai yra liga, gydosi nuo alkoholizmo anonimiškai. Namuose atliktas kapitalinis remontas. Yra visos sąlygos augti mergaitei. Šeimą išlaiko sutuoktinis, kuris dirba Norvegijoje. Jis taip pat neprieštarauja, kad mergaitė gyventų kartu. Kai Andrėja būna pas juos, ji žaidžia su broliu, piešia, žiūri filmukus. Vasarą maudėsi baseine. Brolis nori žaisti su sese, nesupranta kodėl sesę išveža, tada verkia. Mergaitė klausia kada baigsis jos vežiojimai iš vienos vietos į kitą.

Teismo posėdyje liudytoja A. V. paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi ir anūke. Anūkė su jais gyvena jau penkti metai. Mergaitė darželio nelanko. Dukters ir tėvo santykiai yra labai geri. Nustačius laikiną bendravimo su motina tvarka, iš pradžių mergaitei buvo sunku, vakarais verkdavo, sunkiai užmigdavo, tapo labai jautri, grįžusi iš susitikimo su motina turi adaptuotis. Nesako kodėl verkia. Pasakoja, kad ten žaidžia su broliu. Nelabai noriai važiuoja pas mamą. Kartais sako, kad pasislėps. Kai pirmą kartą atvažiavo mergaitės pasiimti su policija, nuo tada mergaitė bijo važiuoti. Yra buvę, kad mergaitė verkė, kai reikėjo važiuoti su mama. Pastebėjo, kad ieškovė moko mergaitę meluoti. Vieną kartą mergaitė pasakojo, kad senelis kumščiu daužė stalą ir išvartė gėles. Sūnaus darbo grafikasnepastovus, dirba nepilnu krūviu. Dirba vairuotoju, savaitgaliais visada būna namuose, kartais išvažiuoja kelioms dienoms. Dažniau būna namuose nei darbe. Kai teismas nustatė laikinąsias apsaugos priemones, sūnus atsisakė turėto darbo, kad galėtų daugiau laiko būti su dukra. Sūnus yra normalaus charakterio. Motinos bendravime su dukra nemato švelnumo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Elena Kontenienė teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2013 metų stebimi stiprūs ieškovės pokyčiai. Situacija yra pasikeitusi iš esmės. Ieškovė ir jos mama nevartoja alkoholio. Ieškovės šeima laukia atvažiuojant mergaitės. Namuose yra atliktas kapitalinis remontas. Yra visos sąlygos mergaitei gyventi, nupirkti baldai, įrengtas vandentiekis, dušo kabina, tualetas. Matosi, kad mergaitė namuose laukiama, matyti jos drabužiai, žaislai, knygos. Tarp brolio ir sesers santykiai užsimezgę. Negauna informacijos apie netinkamą Lauros elgesį. Laura yra uždara, sakė, kad bijo vykti į V. namus, kad nebūtų užpulta. Atsakovo namuose sąlygos mergaitei yra puikios. Mergaitė susitikimo vasario mėnesį metu sakė, kad myli tėtį, pas mamą važiuoti nenorėjo. Vėlesnio susitikimo balandžio mėnesį metu mergaitė sakė, kad myli mamą, nori nuvažiuoti.Vaikui yra sunku, ji negali pasirinkti, nežino kur jos pastovi gyvenamoji vieta. Tėvas paėmė vaiką krizės metu, vaikas jam yra viskas. Nusiskundimų neturi nei dėl motinos, nei dėl tėvo. Nėra duomenų, kad mergaitė negalėtų augti mamos šeimoje. Yra pagrindas keisti mergaitės gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. V. gimė 2011 02 08, jos tėvai E. V. ir L. Š. (b.l. 6), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 11 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1033-523/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią L. Š. ir E. V. susitarė, kad A. V. gyvenamoji vieta nustatoma pas tėvą E. V., o L. Š. teiks išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį, taip pat buvo susitarta dėl bendravimo tvarkos (b.l. 6-7), (duomenys neskelbtini), L. Š. gimė dar vienas vaikas sūnus R. Š., kurio tėvas taip pat yra E. V., 2012-2013 metais L. Š. siekė savarankiškai įveikti priklausomybę nuo alkoholio, tačiau jos gyvenamoje aplinkoje to pasiekti nepavyko, todėl nuo 2013 spalio 15 d. L. Š. buvo apgyvendinta Eržvilko socialinės globos filialo Moterų krizių padalinyje, jai buvo teikiama trumpalaikė intensyvi krizių įveikimo pagalba, 2014 06 17 duomenimis nuo 2013 metų L. Š. šeimoje nekyla problemų dėl alkoholio (b.l. 9-10), jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, teikiama įgūdžių ugdymo ir palaikymo programa, ji tinkamai rūpinasi sūnumi R., jos namuose sudarytos sąlygos svečiuoti A. V. (b.l. 18), 2015 02 12 E. V. šeimoje A. V. teisės nėra pažeidžiamos, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, bendraujant su A. V. nustatyta, kad ji žino, jog turi brolį R., mamą, važiuoja pas juos, sako, kad myli tėtį, močiutę (tėvo motiną), nenori važiuoti pas mamą ir brolį (b.l. 40-41, 43), 2015 02 11 duomenimis L. Š. Stengiasi savarankiškai spręsti savo problemas, soscialinių įgūdžių stoka minimali, nėra informacijos apie alkoholio vartojimą nuo 2013 rugsėjo, jai mokama 15,20 Eur išmoka vaikui ir 42,34 Eur socialinė pašalpa, teikiama parama maisto produktais (b.l. 42), 2015 02 11 užrašytas A. V. paaiškinimas: „Važiuoju pas mama (L.). Turiu brolį R.. Nuvažiavus pas mamą žaidėm su broliu R. Pasilikt gyventi ten nenoriu. Mama manęs nemyli taip kaip tėtis, žinau. Važiuoti pas mamą ir brolį R. dabar nenoriu (b.l. 44). 2015 01 28 duomenimis L. Š. namai tvarkingi, vaikui A. V. sąlygos augti motinos šeimoje sudarytos tinkamos (b.l. 45), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 05 24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-714/2013 iš E. V. priteistas išlaikymas R. Š. periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (b.l. 69-72), E. V. yra išsituokęs, turi dar vieną dukrą, gimusią 2003 metais, kuriai teikia išlaikymą (b.l. 79-83), 2011 06 10 jis buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus triukšmavo mažametės dukters A. V. akivaizdoje (b.l. 84), 2012 metais buvo nubaustas dėl pavojingo vairavimo (b.l. 85-86), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 01 06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 2d. 3p. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b.l. 87-88), L. Š. 2011 metais buvo tris kartus bausta dėl to, kad netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas, buvo neblaivi nepilnamečio vaiko akivaizdoje (b.l. 89-91), 2013 04 04 L. Š. buvo nubausta administracine tvarka dėl to, kad būdama neblaivi, negalėjo tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, kuris buvo išvežtas į ligoninę (b.l. 92), šalys nekilnojamojo turto neturi (b.l. 93-94), E. V. nuo 2015 09 05 dirba UAB „Pažerita“, jam priskaičiuotas 347,72 Eur darbo užmokestis (b.l. 95), VSDFV duomenimis L. Š. yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (b.l. 96).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant: 1) kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, 2) tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, 3) vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, 4) vaiko norus, 5) kitas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Tik visų šių aplinkybių visuma gali nulemti, ar būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005)

Atsižvelgiant į tai, šioje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl teismo nutartimi nustatytos dukters gyvenamosios vietos su atsakovu pakeitimo, ji turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, arba kad dukra buvo atiduota auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2013 metų ieškovės L. Š. gyvenimo sąlygos ir gyvenimo būdas žymiai pasiketė į gerąją pusę: ji nebevartoja alkoholio, aktyviai su priklausomybe nuo alkoholio kovoja ji pati ir jos aplinka (tėvai), pastaruoju metu alkoholio vartojimo faktų nenustatyta, šiuo metu ji tinkamai rūpinasi jaunesniuoju vaiku Roku. Iš bylos medžiagos taip pat nustyta, kad tiek tėvo namuose, tiek motinos namuose sudarytos geros buitinės sąlygos dukrai augti ir vystytis. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nuosavo būsto neturi, gyvena su savo tėvais. Abu A. V. tėvai turirealią galimybę sudaryti dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis, ir akivaizdu, kad ieškovei L. Š. reikėjo daugiau pastangų tam, kad galėtų sudaryti tokias sąlygos dukrai gyventi. L. Š. yra dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau jau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, niekur nedirba, augina mažametį vaiką, ji nori pati auginti abu savo vaikus, kad brolis ir sesuo gyventų kartu. E. V. darbo pobūdis nepastovus, tuo metu, kai jis būna išvykęs, Andrėja lieka su močiute A. V. tuose pačiuose namuose, kur jie visi kartu gyvena. Ir tai yra suprantama, toks gyvenimo būdas klostosi šeimose, kuriose kelių kartų asmenys gyvena kartu. Todėl negalima teigti, kad E. V. nusišalino nuo dukters auginimo ir rūpinimosi ja, jeigu jam tenka išvykti dėl darbo pobūdžio. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas atidavė vaiką auginti kitiems asmenims. Ateityje galėtų susiklostyti panaši situacija ir L. Š. šeimoje, jeigu ji susirastų darbą, sūnui paaugus.

A. V. yra keturių metų amžiaus, nuo mažumės gyvena su tėvu ir močiute, kuri ją prižiūri, kai tėvas dirba, todėl suprantama, kad save ji identifikuoja su tais žmonėmis, prie kurių yra pripratusi ir mato dažniau. Dėl amžiaus ji nebuvo apklausta teisme.Viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta informacijos, kad mergaitė būtų aiškiai nedviprasmiškai išreiškusi norą gyventi su motina. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, darytina išvada, kad nepaisant aktyvaus kassavaitinio bendravimo, atsakovo ir dukters santykiai išliko artimesni. L. Š. motina tik nurodė, kad mergaitė išreiškė nuogąstavimus dėl to, kad jai tenka kiekvieną savaitgalį keliauti pas motiną ir grįžti pas tėvą. Tai tik rodo, svečiuodamasi pas motiną ji nesijaučia esanti namuose.

Ieškovės teigimu, atsakovas yra sunkaus būdo, ji vengia su bendrauti, tai apsunkina ir bendravimą su dukra, be to atsakovas yra smurtavęs, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla. Tokia aplinkybė buvo nustatyta 2013 metų liepos mėnesį, tačiau nei tada, nei šiuo metu valstybinės vaiko teises ginančios institucijos pareigūnai konstatavo, kad E. V. šeimoje nepilnamečio vaiko interesai nėra pažeidžiami.

A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų gyvena su tėvu, su motina intensyviau pradėjo bendrauti iškėlus bylą ir nustačius laikinąsias apsaugos priemones 2015 01 09, ir tokiu metu jos gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių visumos, kurios leistų daryti išvadą, kad A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina žymiai pagerintų jos gyvenimo kokybę, kas nusvertų visus kitus psichologinius sunkumus, kuriuos patiria vaikas, kai kardinaliai keičiasi jo aplinka. Šiuo atveju yra didesnis ieškovės noras susigrąžinti dėl savo netinkamo elgesio prarastą vaiką, nei vaiko noras gyventi su mama. Tokių artimų ryšių atstatymui ir gyvenimo būdo įtvirtinimui reikalingas daug ilgesnis periodas. Ir tai patvirtina net ir ta aplinkybė, kad ieškovės šeima vis dar yra socialinių darbuotojų stebima, ko negalima pasakyti apie tėvo šeimą.

Kiekvienam vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja jų interesams.

Ir šioje byloje poreikis keisti vaiko gyvenamąją vietą atsirado pirmiausia dėl bendravimo įgūdžių stokos. Dėl to, kad nebuvo tinkamai vykdomas teismo 2011 11 07 nutartimi patvirtintas susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas turi būti tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ir ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, broliais, seserimis, neprasdamas ryšio nei su vienu iš jų.

Ieškovė L. Š. augina dar vieną šalių vaiką sūnų R. Š.. Dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio vaikai nuo mažumės gyveno atskirai. Šiais metais vaikai bendravo dažniau.

Šalys šioje byloje nebuvo pareiškusios reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarp jų dėl to kyla nesutarimų, o tai kenkia abiejų vaikų, A. ir R. interesams, poreikiui gyventi ir augti, pagal galimybes, ramiai, saugiai, stabiliai, bendrauti vienam su kitu ir su abiem tėvais.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais, nustatytina šalių bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Respublikos CK3.170 str. 2 d., CPK 376str.). Duomenų, kad vaikų bendravimas su vienu iš tėvų prieštarautų jų interesams, keltų, grėsmę nenustatyta, priešingai, vaikai nori bendravimo. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygios teisės, bendrauti su abiem vaikas ir dalyvauti jų auklėjime, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaikais. Bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į vaikų amžių, susiformavusį šalių santykį su vaikais.

Bendravimo su vaikais teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą. Todėl ši tėvų asmeninė teisė kartu yra pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad ir po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus aplinkybėms, vaikų poreikiams gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.), išlaikymo forma ir dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.201str.).

Ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos, atsakovas nepateikė teismui dokumentų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 93str.).

Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad nustatoma tėvų ir vaikų bendravimo tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 150str.). Be to pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje susidarė situacija, kai A. V. kiekvieną savaitgalį vykdavo pas mamą, o E. V. bendravimas su dukra laisvu nuo darbo metu iš ties buvo apsunkintas.

Šioje byloje priimtas sprendimas turi ypatingą svarbą nepilnamečių vaikų neturtinėms teisėms ir interesams, santykiai tarp šeimos narių neišvengiamai susilpnėja, jeigu trukdoma šeimos nariams laisvai ir reguliariai bendrauti. Teismo sprendimai dėl šeimos ryšių negali būti priimami tik dėl laiko veiksnio ar sutvirtinant de facto situacijas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad delsimas vykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą būtų nepriimtinas, kadangi laiko veiksnys gali turėti neatitaisomų pasekmių vaikams, teismas savo iniciatyva sprendimo dalį dėl vaikųbendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 283 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo atmesti.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 11 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1033-523/2011 patvirtintą šalių susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti tokią šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir R. Š. tvarką, pagal kurią:

L. Š. galėtų matytis, bendrauti, dalyvauti dukters auklėjime, su teise pasiimti dukterį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. V. gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 10.00 val. ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val., taip pat turi teisę pasiimti dukrą į savo namus kitomis (darbo) dienomis, kai E. V. yra išvykęs dėl darbo, pagal šalių susitarimą ir atsižvelgiant į A. V. interesus ir poreikius;

L. Š. gali matytis, bendrauti, dalyvauti auklėjime, su teise pasiimti dukterį A. V. iš atsakovo E. V. gyvenamosios vietos:

kiekvienų neporinių metų nuo Kūčių dienos nuo 12.00 val. iki antros Šv. Kalėdųdienos 15.00val.,

kiekvienų porinių metų šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 12.00 val. ikiantros Šv. Velykų dienos 15.00 val.,

nustatyti, kad E. V. turi teisę bendrauti, matytis su sūnumi R. Š. ir taip dalyvauti jo auklėjime, taip pat turi teisę lankyti sūnų ir susitikti su juo per sūnaus gimtadienį, Tėvo dieną, nebent tai būtų neįmanoma dėl objektyvių priežasčių:

antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį šeštadienio 10.00val. iki 20.00 val., taip pat turi teisę pasiimti sūnų į savo namus savaitgaliui, jei tai neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams ir poreikiams, atsižvelgiant į R. Š. būseną, sveikatos būklę, norą, pagal šalių susitarimą;

kiekvienų neporinių metų šeštadienį prieš Šv. Velykas nuo 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 15.00 val.,

nustatyti, kad tėvai turi bendrauti su abiem vaikais nepasikeisdami jais, o būdami kartu su abiem vaikais;

įpareigoti šalis pranešti raštu el. laišku arba SMS žinute telefonu vienas kitam apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, likus ne mažiau, kaip trims dienoms iki tokio pasikeitimo, o taip pat netrukdyti ir sudaryti vienas kitam sąlygas bendrauti su vaikais telefonu ir internetupagal vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų interesus, rūpintis ir informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos būklę, poreikius;

nustatyti, kad šalys turi teisę tarpusavio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius ir interesus

Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Teismo 2015 01 09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.