Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-648-798/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: e2-648-798/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00258-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Fino Mark“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-648-798/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00258-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.4; 3.4.4.5.5; 3.3.2.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Todos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria panaikintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Todos“ 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 7.1 darbotvarkės klausimu, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Fino Mark“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Todos“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Šilkuva“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b. l. 140–145).

2. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis (2 t., b. l. 85–87).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

3. 2024 m. gruodžio 18 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 357 037,87 Eur, tai yra 71,65 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos. Minėto kreditorių susirinkimo metu 7.1 darbotvarkės klausimu (dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo) buvo nuspręsta:

3.1. Turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 290 550 Eur. Nustatyti kainos didinimo intervalą 500 Eur;

3.2. nepardavus Turto pirmose varžytynėse, organizuoti antrąsias varžytynes, sumažinus pradinę pardavimo kainą apie 20 proc., t. y. iki 232 440 Eur;

3.3. nepardavus Turto antrose varžytynėse, Turtą pardavinėti laisvu pardavimu keliais etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei nustatyta pradinė pardavimo kaina. Apie pardavimą skelbti viešai internete. Pasiūlymų laukti 7 dienas nuo skelbimo patalpinimo dienos. Turtą parduoti didžiausią kainą ir geriausias sąlygas pasiūliusiam pirkėjui. Turto atitinkamame etape nepardavus, organizuoti kitą pardavimo etapą;

3.4. nustatyti pradines laisvo pardavimo kainas: pirmame etape – 185 952 Eur; antrame etape – 148 760 Eur; trečiame etape – 119 008 Eur;

3.5. nepardavus, Turto realizavimo klausimą spręsti kreditorių susirinkime (4 t., b. l. 58–68).

4. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b. l. 169–171).

5. 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl 2024 m. gruodžio 18 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Todos“ kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo (4 t., b. l. 50–55). Skundu prašoma:

5.1. atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo ir šį skundą priimti;

5.2. panaikinti bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nuspręsta: bendrovės Turtą pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 290 550 Eur; nustatyti kainos didinimo intervalą 500 Eur; nepardavus Turto pirmose varžytynėse, organizuoti antrąsias varžytynes, sumažinus pradinę pardavimo kainą apie 20 proc., t. y. iki 232 440 Eur; nepardavus Turto antrose varžytynėse, Turtą pardavinėti laisvu pardavimu keliais etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei nustatyta pradinė pardavimo kaina; apie pardavimą skelbti viešai internete; pasiūlymų laukti 7 dienas nuo skelbimo patalpinimo dienos; turtą parduoti didžiausią kainą ir geriausias sąlygas pasiūliusiam pirkėjui; Turto atitinkamame etape nepardavus, organizuoti kitą pardavimo etapą;

5.3. perduoti klausimą dėl bendrovės Turto kainos nustatymo, Turto rinkos vertės ekspertizės paskyrimo, pardavimo taisyklių nustatymo spręsti iš naujo bendrovės kreditorių susirinkimui.

6. Skunde nurodyta, kad pareiškėja yra vienintelė bendrovės akcininkė, kuriai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) suteikia teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Apie šį kreditorių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus bendrovės nemokumo administratorė akcininkės (pareiškėjos) neinformavo, dokumentų neteikė. Pareiškėja, kaip bendrovės akcininkė, turi teisę ginčyti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą, jei pagrindžia, kad šis sprendimas pažeidžia bendrovės ir kartu jos teises. Šiuo atveju bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelia pareiškėjai, kaip bendrovės akcininkei, po turto pardavimo bei bendrovės likvidavimo gauti liekantį bendrovės turtą.

7. Skunde paaiškinta, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jo metu bendrovės nemokumo administratorei, kreditorių susirinkimui, kuris priimą sprendimą dėl turto pardavimo, pardavimo kainų, keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti bendrovės turtą. Tiek JANĮ, tiek bankroto proceso tiksliai, protingumo, sąžiningumo, ekonominės naudos principai nustato tiek nemokumo administratorei, tiek ir kreditorių susirinkimui pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek kreditoriaus, tiek bendrovės, tiek jos akcininkės interesus. Tinkamas turto kainos nustatymas bankroto procese yra išimtinai svarbi stadija. Tiek nemokumo administratorė, tiek kreditorių susirinkimas privalo užtikrinti, kad turto įkainojimas būtų atliktas objektyviai, naudojantis visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis, tačiau šiuo atveju šių reikalavimų nei nemokumo administratorė, nei kreditorių susirinkimas nesilaikė.

8. Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neužsakė Turto rinkos vertinimo pas turto vertintoją, o Turto vertę iš esmės nustatė kreditorių susirinkimas, remdamasis nemokumo administratorės subjektyvia nuomone. Nemokumo administratorė nėra turto vertintoja ir neturi specialių žinių, licencijos, reikalingos Turto rinkos vertei nustatyti. Kreditorių susirinkimas Turto, t. y. penkių kambarių buto, kurio plotas 152,92 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) miesto centre, vertę nustatė tik 290 550 Eur, nors šio Turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė. Taigi, tiek nemokumo administratorė, tiek kreditorių susirinkimas nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad Turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į turto pardavimo skelbimą, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduodami už 5 939 Eur už 1 kv. m. Įvertinus tai, kad bendrovės butas yra 152,92 kv. m. ploto, bendrovės buto rinkos vertė turėtų siekti 908 191,88 Eur. Tuo tarpu kreditorių susirinkimas skundžiamu sprendimu Turtą įvertino tik 290 550 Eur, t. y. net 617 641,88 Eur mažesne kaina. Tai didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

10. Skunde pažymėta, kad pardavus Turtą už jo rinkos kainą, t. y. už 908 191,88 Eur, būtų padengti visi bendrovės finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 357 037,87 Eur, o likusi pinigų suma – 551 154, 01 Eur liktų bendrovei arba tektų pareiškėjai kaip vienintelei akcininkei. Taigi, pareiškėja, kaip bendrovės vienintelė akcininkė, turi materialinį teisinį interesą dėl bendrovės Turto kainos ir jo pardavimo, t. y. turi teisę skųsti teismui bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą.

11. Skunde nurodyta, kad nemokumo administratorei neinformavus pareiškėjos apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, jo priimtus sprendimus, pareiškėja negalėjo laiku pateikti skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pažeistos pareiškėjos teisės, panaikinimo. Apie tokį kreditorių susirinkimo sprendimą pareiškėja sužinojo 2025 m. kovo 24 d., kai pamatė viešai paskelbtas bendrovės Turto varžytines. Atsižvelgus į tai, egzistuoja sąlygos atnaujinti 14 dienų terminą pareiškėjai teikti skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos B. M. skundą tenkino. Panaikino 2024 m. gruodžio 18 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 7.1 darbotvarkės klausimu.

13. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja, kaip bendrovės akcininkė, tiesiogiai nelaikytina subjektu, galinčiu skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau teismų praktikoje nurodyta, jog JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo. Tuo tarpu kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja, būdama bendrovės akcininke, savo suinteresuotumą grindžia teise gauti bendrovės Turto dalį, nusprendė, jog pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą, susijusį su Turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu.

14. Teismas pritarė nemokumo administratorės teiginiui, kad nei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, nei šiuo metu galiojantis JANĮ neįpareigoja nemokumo administratorės kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu ir kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Jeigu visi bendrovės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu dėl bendrovės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, bendrovės nemokumo administratorė paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, taip pat ir įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios bendrovės turtas, turi tiek jos kreditoriai, tiek akcininkai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto bendrovės turto, o pagrindinis akcininko tikslas – gauti likusio turto (vertės) dalį.

16. Teismas nustatė, kad su kreditorių susirinkimo sprendimu, nors skundą pateikė tik akcininkė, nesutinka dar du kreditoriai (UAB „Legal Balance“ ir UAB „FinoMark“). Nemokumo administratorė, pasiūlydama Turto pardavimo kainą, kreditorių susirinkimui pateikė sąlyginai nedaug informacijos apie patį parduodamą objektą – pateikė buto nekilnojamojo turto registro duomenis, pažymėjo, kad butas yra blogos būklės, reikalaujantis didelio remonto, išplanavimas nėra patogus, butas įkeistas. Nemokumo administratorė taip pat nurodė buto buhalterinę vertę, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nustatytą rinkos vertę ir keleto parduodamų butų, buvusių tuo metu pardavimo skelbimuose, vertę. Tik pateikus skundą teisme nemokumo administratorė pateikė turto fotonuotraukas bei nurodė daugiau detalesnių duomenų apie jo būklę, lokaciją ir kt., dėl to teismas laikė, kad kreditoriams, kurie balsavo raštu, galėjo pristigti duomenų apie turtą, jo būklę ir atitinkamai jo vertę. Teismas, įvertinęs bankroto byloje esančią medžiagą, pateiktą nemokumo administratorės, nustatė, kad ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimą iš esmės lėmė didžiojo kreditoriaus – įkaito turėtojo bei valstybės institucijų balsai, tuo tarpu mažųjų kreditorių interesai esmingu bankroto procese klausimu siekiant patenkinti savo finansinius reikalavimus iš parduodamo Turto vertės, buvo pažeisti. Teismas, įvertinęs tai, kad nemokumo procese yra kilęs ginčas dėl Turto pardavimo kainos ir su ja susijusios turto pardavimo tvarkos, nusprendė, jog tai sudaro prielaidas nemokumo administratorei organizuoti parduodamo turto individualų vertinimą.

17. Teismas nurodė, kad patenkinus pareiškėjos skundą, nėra prielaidų laikyti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tad nemokumo administratorės prašymą skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

18. Atsakovė LUAB „Todos, atstovaujama nemokumo administratorės (toliau – ir apeliantė), atskiruoju skundu prašo: atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį, o pareiškėjos skundą atmesti; iš pareiškėjos priteisti visas bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1. 2024 m. gruodžio 18 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas kreditoriams ir bankroto bylos dalyviams, įskaitant ir pareiškėją, JANĮ nustatyta tvarka buvo pateiktas Nemokumo procesų informaciniame portale (toliau – NPIP) 2024 m. gruodžio 20 d., o pareiškėja skundą pateikė tik 2025 m. kovo 28 d., tai yra daugiau tris mėnesius praleidusi terminą. Pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino dėl kokių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo patikrinti informacijos NPIP 2024 m. gruodžio 20 d. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą skundui pateikti nesant jokių tai pateisinančių aplinkybių ir priežasčių. Dar daugiau, kartu su skundu pareiškėja pateikė ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau nenurodo ir nepaaiškina nei iš kur, nei kada jį gavo. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, jog pareiškėja apie nustatytą buto pardavimo kainą sužinojo gerokai anksčiau, nei tik po antrų jo varžytynių paskelbimo.

18.2. Pareiškėja skundu ginčijo 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą praleidusi senaties terminą. Prašydama atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėja skunde nurodė, jog apie ginčijamą sprendimą pareiškėja sužinojo 2025 m. kovo 24 d., kai pamatė viešai paskelbtas bendrovės Turto varžytines. Vis dėlto, šios aplinkybės yra akivaizdžiai melagingos. Pirma, teikdama skundą pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino dėl kokių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo patikrinti viešai prieinamos informacijos NPIP. Antra, nors pareiškėja nurodo, kad apie ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą jai tapo žinoma iš paskelbtų antrųjų Turto varžytynių, pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino, kodėl ji neturėjo galimybės to sužinoti iš pirmųjų Turto varžytynių, kurios buvo skelbiamos ten pat, tokia pat tvarka ir apimtimi. Trečia, kartu su skundu pareiškėja pateikė ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau nenurodo ir nepaaiškina nei iš kur, nei kada jį gavo. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina faktą, jog pareiškėja apie nustatytą buto pardavimo kainą sužinojo gerokai anksčiau, nei tik po antrųjų varžytynių paskelbimo. Ketvirta, pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių žinodama apie bendrovės bankroto procesą, kaip pati teigia, nesidomėjo jo eiga ir pan. Taigi, teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujinto terminą skundui pateikti.

18.3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino tikrųjų pareiškėjos tikslų, jos santykio su sūnumi – bendrovės direktoriumi. Tikrasis pareiškėjos tikslas yra ne tariamas jos, kaip bendrovės akcininkės teisių pažeidimas, o išimtinai tik siekis kiek įmanoma labiau užvilkinti tiek bendrovės bankroto bylos nagrinėjimą ir patį nemokumo procesą, tiek ir užtikrinti, jog Turtą savavališkai užėmęs ir jo nemokumo administratorei neperduodantis pareiškėjos sūnus, buvęs bendrovės direktorius, kuo ilgiau galėtų gyventi iš varžytynių parduodamame bute nemokėdamas nei komunalinių mokesčių, nei nuomos už naudojimąsi svetimu turtu ir pan. Pareiškėjos sūnui teismas jau yra skyręs baudą už tai, kad jis savavališkai yra užėmęs ir naudojasi iš varžytynių parduodamu Turtu. Nepaisant to, pareiškėjos sūnus ne tik nevykdo įpareigojimo perduoti Turtą, nemoka teismo paskirtos baudos, tačiau ir pareiškėjos pagalba, pastarajai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekia kuo labiau užvilkinti Turto pardavimo procesą stabdydamas šio Turto pardavimo procesą. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad žyminį mokestį už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjo būtent bendrovės bute neteisėtai gyvenantis pareiškėjos sūnus, kuris ir yra tiesiogiai suinteresuotas bankroto bylos nagrinėjimo vilkinimu, kuo vėlesniu buto realizavimu. Tuo tarpu kaip savo kontaktus procesiniame dokumente pareiškėja nurodo savavališkai butą užėmusio sūnaus el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjos ir jos sūnaus T. M. tikslai, kurių siekiama piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, įstatymo nėra ginami. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nusprendė šios aplinkybės nevertinti ir dėl jos nepasisakyti.

18.4. Teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą teikti skundą. Visų pirma, pareiškėjai JANĮ 55 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės ginčyti kreditorių susirinkimų sprendimų, todėl pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo teikti skundą ir vien dėl šios priežasties jis turėtų būti atmestas. Antra, kaip matyti iš pareiškėjos kartu su skundu pateiktos Kauno apygardos teismo nutarties, buvo patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 559 091,45 Eur, o ne 357 037,87 Eur, kaip melagingai, bandydama suklaidinti teismą teigia pareiškėja. Maža to, iš 559 091,45 Eur finansinių reikalavimų net 201 400,72 Eur finansinis reikalavimas priklauso UAB „Hipotekiniai kreditai“, kuriai hipoteka ir įkeistas parduodamas turtas. Paskelbus viešas turto varžytynes internetinėje svetainėje jo nepavyko parduoti už 290 550 Eur, todėl labai tikėtina, kad pardavus turto ne tik, kad nebus patenkinti visų kreditorių reikalavimai, o bus patenkinti nebent hipoteką turinčio kreditoriaus reikalavimai. Todėl priešingai nei teigia pareiškėja, neegzistuoja net teorinės galimybės, kad pardavus Turtą būtų patenkinti visi kreditorių reikalavimai, bankroto administravimo išlaidos ir likusi suma būtų pervesta pareiškėjai. Atitinkamai priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog egzistuoja pareiškėjos teisinis suinteresuotumas gauti lėšų iš buto pardavimo užbaigus bendrovės bankroto bylą. Vien pats bankroto bylos iškėlimo faktas pagrindžia, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turto vertę, todėl neegzistuoja net teorinės galimybės, jog užbaigus bendrovės bankroto bylą liktų lėšų, kurios būtų pervedamos pareiškėjai. Todėl neegzistuoja joks realus pareiškėjos teisinis suinteresuotumas ginčijant kreditorių susirinkimo sprendimus.

18.5. Nors pareiškėja įrodinėja, kad daugiau nei 99 proc. bendrovės kreditorių suklydo nustatydami Turto vertę, tačiau pačiai pareiškėjai taip ir nepavyko pateikti turto vertintojo ataskaitos, kuri galėtų patvirtinti, jog butas, kurio nepavyko parduoti už 290 550 Eur, iš tiesų yra vertas net 908 191,88 Eur. Juolab kad, 2023 m. birželio 5 d. bendrovė šį butą įsigijo už 185 000 Eur. Šiuo atveju 99 proc. bendrovės kreditorių susirinkimo balsų dauguma patvirtintas kreditorių susirinkimo sprendimas negali būti panaikinamas vien dėl tos priežasties, jog praleidusi visus įmanomus terminus, suinteresuotumą bankroto proceso vilkinimu, tačiau ne jo baigtimi turinti pareiškėja išreiškė jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą abejonę dėl parduodamo turto vertės. Vien pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog nurodytoje teritorijoje egzistuoja brangiau pardavinėjamų (bet ne parduotų) būtų, nepaneigia to, jog buto vertė yra didesnė nei 290 550 Eur. Kartu su atsiliepimu nemokumo administratorė pateikė panašaus nekilnojamojo turto skelbimus, kur panašus turtas parduodamas ženkliai mažesne kaina. Tuo tarpu ginčijamoje nutartyje teismas nenurodė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesivadovavo nemokumo administratorės pateiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti situacijos išskirtinumą, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės parduodamo turto kainos nustatymo.

18.6. Apskaičiuojant ir siūlant pradinę turto pardavimo kainą, atsižvelgiama į turto likutinę vertę, VĮ Registrų centras nurodomą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą, taip pat analogiško turto šiuo metu esančias rinkos kainas. Išanalizavus rinką, nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) parduodamų naujos statybos arba renovuotuose namuose esančių tvarkingų, nereikalaujančių remonto butų pardavimo kainos vidurkis yra apie 3 500 Eur / kv. m., senos statybos namuose esančių tvarkingų, nereikalaujančių remonto butų pardavimo kaina yra apie 1 900 Eur / kv. m. Tuo tarpu bendrovei priklausantis Turtas (butas) yra senos statybos name (1958 m.), butas reikalauja didelio remonto, yra šeštame namo aukšte, kai name nėra lifto. Nepaisant to, nemokumo administratorė pasiūlė nustatyti didesnę pradinę pardavimo kainą – 1 900 Eur / kv. m., iš viso – 290 550 Eur. Pareiškėja niekada nereiškė reikalavimų ir neteikė pasiūlymų dėl Turto kainos nustatymo, o savo nuomonę dėl per mažos turto pardavimo kainos grindžia tik vieninteliu pateiktu buto pardavimo skelbimu, kuriame nurodyta buto pardavimo kaina yra 5 939 Eur / kv. m., tačiau minėtas butas yra pardavinėjamas (tačiau ne parduotas) labai geros būklės, nereikalaujantis remonto, pilnai įrengtas, išskirtinio Art Deco stiliaus ir kt. Tuo tarpu bendrovei priklauso butas, esantis paskutiniame pastato (kuris yra be lifto) aukšte, palėpėje su žemomis lubomis, pastatas stovi šalia judrios sankryžos (duomenys neskelbtini), bute esantys baldai yra seni, buitinė technika sena, išplanavimas nepatogus, butas reikalauja remonto.

Žemesnės instancijos teismas

18.7. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams pritaikė įstatymo analogiją. Teismas nutartyje viena vertus konstatavo, jog JANĮ neįpareigoja nustatant parduodamo turto kainą atlikti turto vertinimo procedūras pasitelkiant nepriklausomą turto vertintoją, tačiau kita vertus pritaikė įstatymo analogiją, pagal kurią, tariamai, nemokumo administratorė privalo atlikti nekilnojamojo turto vertinimą visais atvejais, kai tarp kreditorių kyla ginčas dėl jo vertės. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Visų pirma, nagrinėjamu atveju neegzistuoja prielaidos taikyti įstatymo analogiją. Įstatymo analogija taikoma tik tada, kai nėra teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykį, ir yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį, kurio panašumas leidžia pagrįstai taikyti analogiją. Ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojant JANĮ 85 straipsnis, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi įstatymo analogija. Antra, nutartimi formuojama taisyklė, jog bankroto procese esant bet kokiam kreditorių ginčui dėl turto vertės visuomet turėtų būti atliekamas nepriklausomas turto vertinimas taip pat yra teisiškai ydinga, nes: tokia taisyklė neatitinka proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad procesinės priemonės būtų adekvačios siekiamam tikslui ir neapsunkintų proceso daugiau, nei būtina; tokia pareiga neleistų užtikrinti vieno iš esminių nemokumo proceso principų – operatyvumo, įtvirtinto tiek JANĮ 3 straipsnio 2 dalyje, tiek formuojamoje teismų praktikoje. Trečia, ginčijamoje nutartyje nustatyta taisyklė tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo nuosekliai formuojamai praktikai, teigiančiai, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nėra privaloma sąlyga nustatant turto pardavimo kainą nemokumo procese. Ketvirta, prieš kreditorių susirinkimo sprendimą balsavo mažiau nei 1 proc. kreditorių. Nei vienas iš kreditorių neginčijo kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus (kurių turinys yra identiškas), remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais.

21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 7.1 darbotvarkės klausimu.

Dėl termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo (ne)atnaujinimo

22. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą pateikti skundą dėl bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neteisėtai bei nepagrįstai atnaujino terminą skundui pateikti.

23. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Teismų praktikoje nurodyta, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo sprendimui apskųsti yra procesinis terminas ir teismas ex officio turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

24. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Taigi klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pateikti skundą dėl bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo buvo atnaujintas 2025 m. balandžio 4 d. teismo rezoliucija. CPK 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, šiame CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, kuri neskundžiama (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 4 d. priimta rezoliucija, kuria atnaujintas terminas pateikti skundą dėl bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo, apeliacine tvarka neskundžiama.

26. Teismų praktikoje nurodyta, kad JANĮ nereguliuoja nutarčių, kuriomis sprendžiami termino atnaujinimo klausimai, apskundimo tvarkos, todėl šiuo atveju vadovaujamasi CPK normomis. CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi teismo nutartis (rezoliucija), kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-302/2022; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1025-933/2023, 27 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, nusprendžia, kad rezoliucija, kuria atnaujintas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti, negali būti apeliacijos objektas, todėl atskirasis skundas dalyje dėl termino atnaujinimo negalėjo būti priimtas. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, jis aptartoje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bendrovės akcininkės teisinio suinteresuotumo teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo

28. Byloje kilo ginčas ir dėl pareiškėjos teisės teikti skundą dėl bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2022 m. vasario 22 d. yra bendrovės akcininkė (4 t., b. l. 70–73).

Žemesnės instancijos teismas

30. JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas. Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo (JANĮ 55 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 55 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021, 21 punktas).

32. Taigi, nors pareiškėja nepatenka į JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie turi teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, sąrašą, tačiau, manydama, kad kreditorių susirinkime priimti sprendimai gali turėti įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą bankroto bylos procesu bei įrodyti, kad egzistuoja toks išskirtinis atvejis, jog bankroto procese sprendžiami klausimai taip paveiks jos teises ar interesus.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pareiškėja savo teisę teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su Turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu, panaikinimu iš esmės įrodinėja remdamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad akcininkas turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Pareiškėjos argumentai grindžiami tuo, kad jeigu bendrovės Turtas bankroto proceso būtų parduotas už rinkos kainą, ji galėtų gauti likusias lėšas iš bendrovės turto pardavimo po atsiskaitymo su kreditoriais bei bankroto administravimo išlaidų padengimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra pakankami jos teisiniam suinteresuotumui ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimą pagrįsti.

34. Apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis buvo pripažintas pareiškėjos teisinis suinteresuotumas teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo. Apeliantės įsitikinimu: 1) pareiškėjai JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nėra suteikta teisė ginčyti kreditorių susirinkimų sprendimų, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo teikti skundą ir vien dėl šios priežasties jis turėtų būti atmestas; 2) teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog egzistuoja pareiškėjos teisinis suinteresuotumas gauti lėšų iš buto pardavimo užbaigus bendrovės bankroto bylą; vien pats bankroto bylos iškėlimo faktas pagrindžia, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turto vertę, todėl neegzistuoja net teorinės galimybės, jog užbaigus bankroto bylą liktų lėšų, kurios būtų pervedamos pareiškėjai.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su Turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu, panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, akcininkai turi teisę gauti iš likviduojamos bendrovės turto dalį. JANĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu. Taigi, bendrovės likvidavimo dėl bankroto atveju akcininkas gali pretenduoti į bendrovės turtą, likusį sumokėjus bankroto proceso išlaidas ir atsiskaičius su bendrovės kreditoriais.

37. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip bendrovės akcininkė, turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, pateikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su Turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu, panaikinimu. Taigi, skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą ginčyti kreditorių susirikimo sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos ir jos sūnaus, buvusio bendrovė direktoriaus, tarpusavio ryšių, dėl pareiškėjos tikrųjų tikslų, nepaneigia pareiškėjos teisinio suinteresuotumo teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo. Be to, šie argumentai paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo (ne)panaikinimo

39. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas).

41. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, būtų buvusi pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Atskirajame skunde taip pat nėra nurodyta argumentų, kurie būtų siejami su kreditorių susirinkimo procedūriniais pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, nepadaryta, o skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą vertina materialiniu (turinio) aspektu.

42. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1593-241/2020).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino – panaikino skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą. Bendrovės nemokumo administratorė kvestionuodama minėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, atskirajame skunde nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti situacijos išskirtinumą, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės parduodamo turto kainos nustatymo. Apeliantės argumentai grindžiami tuo, kad: 1) nors pareiškėja įrodinėja, jog daugiau nei 99 proc. bendrovės kreditorių suklydo nustatydami Turto vertę, pačiai pareiškėjai taip ir nepavyko pateikti Turto vertintojo ataskaitos, kuri galėtų patvirtinti, jog jos sūnaus savavališkai užimtas butas, kurio nepavyko parduoti už 290 550 Eur, iš tiesų yra vertas net 908 191,88 Eur; 2) vien pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog nurodytoje teritorijoje egzistuoja brangiau pardavinėjamų (bet neparduotų) butų, nepaneigia to, jog Turto vertė yra didesnė nei 290 550 Eur; 3) įvykdžius konkurencingą ginčo buto pardavimo procedūrą viešose varžytynėse neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti butą už 290 550 Eur kainą; 4) Turtas buvo įsigytas 2023 m. birželio 5 d. už 185 000 Eur, tačiau pareiškėja skunde nepagrįstai įrodinėja, kad Turto vertė per nepilnus dvejus metus padidėjo beveik penkis kartus; 5) teismas nenurodė ir nepaaiškino dėl kokių priežasčių nesivadovavo nemokumo administratorės pateiktais įrodymais dėl panašaus nekilnojamojo turto skelbimus, kur panašus turtas parduodamas ženkliai mažesne kaina.

44. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime nustatytos pradinės Turto pardavimo kainos.

45. Juridinio asmens turto pardavimas reglamentuojamas JANĮ 86 straipsnyje. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį.

46. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Šie principai nėra konkuruojantys, o, sprendžiant dėl turto pardavimo, turi būti tarpusavyje derinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025, 23 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

47. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas; laikomasi pozicijos, jog kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 20 punktas), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalys).

48. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

49. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 152,92 kv. m. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė – 236 000 Eur, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 189 122 Eur (1 t., b. l. 150–151). 2024 m. gruodžio 18 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 357 037,87 Eur, tai yra 71,65 proc. visų reikalavimų sumos. Minėtame susirinkime 7.1 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma bendrovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarka ir kainų nustatymas. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė sprendimo projektą: 1) Turtą pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti pradinę pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 290 550 Eur; nustatyti kainos didinimo intervalą 500,00 Eur; 2) nepardavus turto pirmose varžytynėse, organizuoti antrąsias varžytynes, sumažinus pradinę pardavimo kainą apie 20 proc., t. y. iki 232 440 Eur; 3) nepardavus turto antrose varžytynėse, turtą pardavinėti laisvu pardavimu keliais etapais už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei nustatyta pradinė pardavimo kaina; apie pardavimą skelbti viešai internete; pasiūlymų laukti 7 dienas nuo skelbimo patalpinimo dienos; turtą parduoti didžiausią kainą ir geriausias sąlygas pasiūliusiam pirkėjui; turto atitinkamame etape nepardavus, organizuoti kitą pardavimo etapą; 3) nustatyti pradines laisvo pardavimo kainas: pirmame etape – 185 952 Eur; antrame etape – 148 760 Eur; trečiame etape – 119 008 Eur; 4) nepardavus, turto realizavimo klausimą spręsti kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkime „už“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo 99,09 proc. (353 780,73 balsų), „prieš“ – 0,91 proc. (3 257,14 balsų) (4 t., b. l. 58–68). 2025 m. vasario 4 d. buvo paskelbtos pirmosios Turto varžytinės, kurios metu Turtas buvo pardavinėjamas už pradinę 290 550 Eur kainą. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. (4 t., b. l. 112–113). 2025 m. kovo 12 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kurios turėjo vykti iki 2025 m. balandžio 11 d. (4 t., b. l. 56–57), tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, skundui užtikrinti, varžytynės 2025 m. balandžio 7 d. buvo atšauktos (4 t., b. l. 87–91).

51. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu pareiškėjas (kreditorius) nepritaria kreditorių susirinkimo sprendimams dėl turto kainos nustatymo, jis turėtų ne kelti abejones dėl turto vertės, o pateikti aiškius ir pagrįstus argumentus, kodėl kreditorių susirinkime nustatyta turto kaina yra neteisėta ir nepagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025, 25 punktas). Motyvuotu kreditoriaus prieštaravimu gali būti laikomas toks nesutikimas su siūloma bendrovės turto pardavimo tvarka, kai pateikiama konkrečių argumentų, kodėl siūloma tvarka neužtikrina geriausio rezultato, be to, kai nurodoma galima alternatyva, pateikiama konkrečių duomenų, jog, parduodant kitokia galima tvarka, realu tikėtis gauti didesnę naudą. Argumentuotu prieštaravimu siūlomai pradinei turto pardavimo kainai laikytinas toks nesutikimas, kai konkrečiais argumentais pagrindžiama, kodėl siūloma kaina nėra optimali, įvardijama tam tikrų kriterijų ir (ar) pateikiama konkrečių duomenų kitokiai nei siūloma pradinei pardavimo kainai pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2-527-910/2023, 38 punktas; 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-854/2025, 71 punktas).

52. Taigi, procesinę pareigą įrodyti, kad kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta Turto vertė yra nepagrįsta, turėjo pareiškėja, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog kreditorių susirinkimo metu patvirtinta Turto vertė yra nepagrįsta ir neadekvati.

53. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesutikimą su kreditorių susirinkimo sprendimu grindė vieninteliu įrodymu – nuoroda į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), skelbimą (4 t., b. l. 77–85), tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien tai, kad skelbime nurodytas butas parduodamas už 5 939 Eur / kv. m. kainą nereiškia, jog bendrovės nuosavybės teise turimo Turto vertė turi būti skaičiuojama taip pat. Minėta, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, jog turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas (žr. šios nutarties 46 punktą). Šiuo atveju vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie tikėtiną Turto rinkos vertę (5 939 Eur / kv. m.), nepateikus išsamių paaiškinimų, kurie patvirtintų, kad apeliantės pateiktas nekilnojamojo turto pavyzdys gali būti vertinamas kaip analogiškas ginčo Turtui (t. y. neįvertinus abiejų butų specifikos, o tik nurodžius, jog butas yra toje pačioje gatvėje (duomenys neskelbtini)) neįrodo pareiškėjos argumentų, kad Turto vertė gali siekti 5 939 Eur / kv. m.

54. Antra, pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkime nustatyta Turto vertė neatitinka realios rinkos kainos ar prieštarauja maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslui. Minėta, kad nurodytas tikslas gali būti pasiekiamas tik tada, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (žr. šios nutarties 48 punktą). Šiuo atveju pareiškėja jokių patikimų duomenų ir įrodymų dėl Turto vertės nepateikė, o savo argumentus grindė subjektyviais pareiškimas (pavyzdžiui, kad Turto vertė iš esmės nustatyta remiantis tik subjektyvia nemokumo administratorės nuomone ar, jog analogiškas turtas yra pardavinėjamas ženkliai didesnėmis kainomis), kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip patvirtinančius tai, jog kreditorių susirinkime nustatyta Turto vertė buvo nepagrįsta ir tai sudaro prielaidas nemokumo administratorei organizuoti parduodamo turto individualų vertinimą.

55. Pažymėtina, kad duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kreditorių susirinkimo nustatyta Turto kaina yra akivaizdžiai neprotinga, prieštaraujanti ekonomiškumo principui, pareiškėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią galimybę turėjo, kadangi jai neabejotinai buvo žinomas atskirojo skundo turinys ir jo motyvai (CPK 178 straipsnis).

56. Trečia, nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad kreditorių susirinkimas, siekdamas išsiaiškinti tikrąją Turto vertę, turėjo paskirti Turto vertinimą (ekspertizę), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant tiek į Turto likutinę vertę, tiek į VĮ Registrų centro nurodomą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą, tiek į analogiško turto tuo metu buvusias rinkos kainas (t. y. (duomenys neskelbtini) parduodamų naujos statybos arba renovuotuose namuose esančių tvarkingų, nereikalaujančių remonto butų pardavimo kainos vidurkis yra apie 3 500 Eur / kv. m.; senos statybos namuose esančių tvarkingų, nereikalaujančių remonto butų pardavimo kaina yra apie 1 900,00 Eur / kv. m.) (4 t., b. l. 117–133). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks Turto vertės nustatymo būdas yra galimas ir nemokumo administratorė neprivalėjo Turto vertei nustatyti būtinai pasitelkti profesionalų turto vertintoją.

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aktualią teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas, vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika, tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti ginčijamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020). Teikdamas parduodamo turto kainos pagrindimą kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 70 punktas).

58. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė, kodėl nemokumo administratorės naudotas Turto vertės nustatymo būdas negali būti laikoma pagrįstas. Tokių aplinkybių nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pareiškėja teigdama, kad Turto vertei nustatyti turėjo būti paskirta Turto ekspertizė, neatsižvelgė ne tik į aplinkybę, jog dėl Turto vertinimo (kurio būtinumas neįrodytas) užsitęstų bankroto procedūros, tačiau ir į tai, jog tokiu būdu būtų padidintos administravimo išlaidos, o tai turėtų neigiamos įtakos kreditorių galimybėms kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimus.

59. Ketvirta, nagrinėjamu atveju bendrovei priklausantį Turtą nuspręsta parduoti varžytynėse (JANĮ 90 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad varžytynių dalyviams konkuruojant, pradinė turto kaina gali pakilti, todėl nustatyta pradinė kaina nebūtinai yra galutinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-798/2018). Varžytynės paprastai laikomos vienu veiksmingiausių turto pardavimo būdų, nes viešai varžantis galima tikėtis, kad skolininko turtas bus parduotas už kainą, labiausiai atitinkančią rinkos vertę. Atitinkamai, varžytynių metu nustatyta kaina atspindi realią turto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-685/2020). Tikroji turto kaina bus aiški potencialiems pirkėjams varžantis dėl parduodamo turto: paklausaus ir vertingo turto kaina bus didinama (didės), o jeigu potencialūs pirkėjai varžytynėse nedalyvaus, tai indikuos apie nustatytą per didelę turto kainą, kuri turės būti mažinama (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025). Dar daugiau, turto pardavimo iš varžytynių rezultatas, t. y. turto pardavimas už didžiausią galimą kainą, tiesiogiai koreliuoja su bankroto proceso tikslais – turto pardavimo kuo didesne kaina taip užtikrinant didesnį kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-881/2025, 59 punktas). Taigi, tikroji bendrovei priklausančio Turto kaina bus aiški potencialiems pirkėjams varžantis dėl parduodamo turto. Be to, ginčijamame sprendime kreditoriai numatė, kad nepardavus Turto varžytynėse, bus šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas spręsti Turto realizavimo klausimą, taigi, kreditoriai tokiu atveju turėtų galimybę iš naujo pasisakyti dėl Turto kainos.

60. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju dėl Turto pardavimo vyko varžytinės, kurių metu Turto realizuoti už pradinę 290 550 Eur kainą nepavyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Taigi, kreditorių susirinkime nustatyta pradinė Turto kaina (290 550 Eur) nesudomino potencialių pirkėjų, o tai reiškia, kad nustatyta pradinė buto pardavimo kaina negali būti laikoma per maža. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes bei nesivadovavo pirmiau minėta teismų praktika.

Žemesnės instancijos teismas

61. Penkta, apeliacinis teismas pažymi, kad bendrovės kreditorių susirinkimas, svarstydamas 7.1 darbotvarkės klausimą dėl bendrovei priklausančio Turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, įvertino nemokumo administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktą informaciją, susijusią su Turto likutine verte, vidutine rinkos kaina, taip pat analogiško turto rinkos analize. Be to, kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, buvo įvertintos ir kreditorės UAB „Legal Balance“ pastabos, kad: nemokumo administratorė kreditoriams nėra pateikusi įkeisto buto nuotraukų, todėl kreditoriai negali įsitikinti nemokumo administratorės nurodoma informacija dėl šio Turto būklės; atsižvelgiant į Turto individualias savybes (įrengimo lygį, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio ir lokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes, įkeisto buto vertė yra žymiai didesnė už nemokumo administratorės pateiktą (290 550 Eur); nemokumo administratorė neturi tinkamų žinių Turto rinkos vertei nustatyti, todėl Turto vertei nustatyti turi būti paskirta ekspertizė (5 t., b. l. 58–68). Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimas 7.1 darbotvarkės klausimu buvo priimtas išsamiai ištyrus nemokumo administratorės pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgus į kreditorės pastabas.

62. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, taikydamas įstatymo analogiją, nurodė, jog tuo atveju, jeigu dėl bendrovės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, nemokumo administratorė turėjo organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Visų pirma, kaip minėta pirmiau, nemokumo administratorė neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita (žr. šios nutarties 57 punktą). Antra, šiuo atveju byloje nenustatyta, kad bendrovės kreditorės UAB „Legal Balance“ kreditorių susirinkimo metu nurodyti argumentai dėl Turto kainos paskyrimo būtų pagrįsti patikimais įrodymais, pagrindžiančiais jos nurodytas aplinkybes, jog nemokumo administratorės pasiūlyta kaina neatitinka rinkos kainos (pavyzdžiui, duomenimis apie analogiškų turto objektų rinkos vertę, pardavimo kainą, pačios kreditorės užsakyta Turto vertinimo ataskaita ir pan.). Taigi, vien abstraktaus bendro pobūdžio teiginiai ir subjektyvi bendrovės kreditorės nuomonė dėl Turto kainos, nesudarė pagrindo kreditorių susirinkimui abejoti nemokumo administratorės siūloma Turto verte ir neįpareigojo skirti bendrovės Turto vertinimo.

63. Šešta, iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 357 037,87 Eur, tai yra 71,65 proc. visų reikalavimų sumos. Ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas 7.1 darbotvarkės klausimu priimtas balsuojant kreditorių daugumai (99,09 proc.), ir nors skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais („prieš“ balsavo tik 0,91 proc. visų dalyvavusių kreditorių), tačiau nei vienas kreditorius (net ir balsavę „prieš“) skundo dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo 7.1 darbotvarkės klausimu nepateikė. Taigi, tai, kad nė vienas iš kreditorių (dalyvavusių kreditorių susirinkime) nėra pareiškęs skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo ir tokiu pagrindu negina savo teisių, papildomai patvirtina, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

64. Septinta, bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė ginčo Turtą 2023 m. birželio 5 d. nusipirko už 185 000 Eur. Vis dėlto, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų (pavyzdžiui, nuotraukų, sąskaitų faktūrų ir pan.), kad bendrovė per beveik 2 metus Turto vertę pagerino iki 908 191,88 Eur.

65. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nurodė, kad nemokumo administratorė tik pateikus skundą teisme pateikė Turto fotonuotraukas bei nurodė daugiau detalesnių duomenų apie jo būklę, lokaciją ir kt. dėl ko kreditorių susirinkimas galimai netinkamai nustatė Turto vertę, tačiau ir pats teismas šių duomenų neįvertino bei dėl realios Turto būklės nepasisakė.

66. Aštunta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma didesne apimtimi tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015 ir kt.). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per JANĮ nustatytas bankroto procedūras (visų pirma, operatyvų, rinkos kainas atitinkantį juridinio asmens turto realizavimą). Galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (sprendimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 24–31 punktai). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas balsų dauguma (99,09 proc. dalyvavusių narių) nusprendė sutikti su nemokumo administratorės siūloma pradine Turto verte. Tai atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų apimties.

67. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų kreditorių susirinkimo 7.1 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo dėl Turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įsikišti ir spręsti išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl Turto pardavimo tvarkos ir pradinės parduodamo Turto kainos nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

69. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ginčui aktualias JANĮ normas ir ją aiškinančią teismų praktiką, todėl klausimą dėl Turto pardavimo kainos ir su ja susijusios Turto pardavimo tvarkos išsprendė neteisingai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

70. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

71. Pareiškėja teikė skundą dėl bendrovės 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino.

72. Civilinę bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, bei šį klausimą išsprendus iš esmės – atmetus pareiškėjos skundą minėtu klausimu, apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 81 punktas).

74. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, yra panaikinamas, atmetant pareiškėjos skundą šiuo klausimu, laikytina, jog nemokumo administratorė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos tesime, atlyginimą.

75. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

76. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

77. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimas (4 t., b. l. 161–163).

78. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą nemokumo administratorė advokatui sumokėjo 2025 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (600 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį (2 335,90 Eur × 2,5 = 5 839,75 Eur) už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nemokumo administratorės prašomos priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteistinos iš pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą dalyje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Todos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai B. M. atnaujintas terminas skundui dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo pateikti, nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos B. M. skundą dėl 2024 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 7.1 darbotvarkės klausimu, panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Todos“ (juridinio asmens kodas 303396401) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas Antanas Rudzinskas