Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. P. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-977-922/2015, iškeltoje pagal pareiškėjų E. P. ir A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. V., Akmenės rajono 2-ajam notarui biurui, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo tuo pagrindu, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą suprašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti ( LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-05-15 pareiškėjos A. Ž. ir E. P. kreipėsi su ieškiniu į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamos atnaujinti terminą paduoti prašymą notaro biurui mamos P. V., mirusios 2012-08-22, palikimui pagal įstatymą priimti bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2013-01-30 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro atsakovui B. V.. 2013-09-03 Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-09-03 nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią ieškovės A. Ž. ir E. P. bei atsakovas B. V. sutiko, kad 2013-01-30 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro B. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas būtų panaikintas bei, kad būtų atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po P. V. mirties (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)priimti. Teismas minėta nutartimi nutraukė civilinę bylą bei išaiškino šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778-672/2013). 2014-01-10 pareiškėjas B. V. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina P. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti buvo priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. V. gim. (duomenys neskelbtini), palikimą. 2014-03-14 teismo posėdžio metu B. V. paaiškino, kad juridinį faktą prašo nustatyti tuo pagrindu, kad siekia pabaigti sutvarkyti popierius ir pasidalinti turtą su seserimis (2014-03-14 teismo posėdžio garso įrašas 14.10/42.04). 2011-03-17 sprendimu teismas pareiškimą tenkino - nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus: 0,5500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,0200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,8600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuo palikimo atsiradimo momento, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti. Teismas pažymėjo, kad turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui B. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-162-922/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. Ž. ir E. P. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos priėmė palikimą likusį po tėvų K. V. ir P. V. mirties, jei prašymas būtų netenkinamas, prašė teismo pratęsti terminą palikimui priimti (2-4 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatinėjimo tvarkos ir sąlygų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjų pateiktas pareiškimas dėl juridinių faktų nustatymo nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir, kad notaras tokius dokumentus atsisakė išduoti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad teismo sprendimu jau yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas, atsiradęs po K. V. mirties, buvo priimtas jo sutuoktinės P. V.. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos šio juridinio fakto nustatymui neprieštaravo, todėl pareiškėjų reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V. mirties pareiškėjos priėmė jo palikimą, negali būti nagrinėtinas teisme, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-162-922/2014. Be to, nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-778-672/2013 pareiškėjos reiškė ieškinį atsakovui B. V. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-778-672/2013 šalys pasiekė taikų susitarimą dėl suinteresuotam asmeniui B. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei termino atnaujinti palikimą priėmimo, tačiau įrodymų, kad pareiškėjos po teismo nutarties priėmimo kreipėsi į notarą siekdamos įgyvendinti subjektines teises, byloje nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK. 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Paminėtina, kad palikimas priimamas išreiškiant valią valdyti mirusiojo turtą, arba priimamas pagal testamentą. LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis). LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (LR CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (LR CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013). Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjos po 2013-09-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, neesant duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimą notaras pareiškėjoms atsisakė išduoti ir, kad įgyvendinti jau esamų subjektinių teisų nenustačius juridinio fakto pareiškėjos negali, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, yra pagrįsta, atitinkanti tiek materialinės, tiek procesinės teisės nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjų argumentus, kad skundžiama nutartimi joms yra užkertamas kelias jų, kaip paveldėtojų, teisių įgyvendinimui, kadangi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad esant visoms teisinėms prielaidoms palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, pareiškėjos nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad šias teises siekė realizuoti įstatymų nustatyta tvarka - padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į notarą dėl B. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo antspaudu. Nagrinėjamu atveju duomenų apie notaro atsisakymą atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjų, kaip paveldėtojų, teisių įgyvendinimui, kaip minėta, byloje nėra pateikta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjoms.