Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su E. P. ir A. Ž. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2015-05-12 gautas E. P. ir A. Ž. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po tėvų- K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2002-07-17) ir P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2012-08-22) mirčių. Jie šis prašymas nebūtų patenkintas, prašoma pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po K. V. ir P. V. mirčių, priimti. Pareiškime nurodoma, kad E. P. ir A. Ž. yra K. V. ir P. V. dukterys. K. V. mirė 2002-07-17, P. V. mirė 2012-08-22. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-162-922/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. V. mirties. Po P. V. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2013-01-30 buvo išduotas B. V. (E. P. ir A. Ž. broliui), tačiau šis paveldėjimo teisės liudijimas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-778-672/2013 panaikintas bei atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po P. V. mirties, priimti. E. P. ir A. Ž. suprato, kad visi trys, t. y. jos ir brolis B. V., turi nuvykti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau iki šiol nenuvyko, nes nepavyko suderinti datos su B. V.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinantys raštiniai įrodymai buvo pateikti civilinėse bylose Nr. 2-778-672/2013 ir Nr. 2-162-922/2014, prašoma minėtas bylas pridėti prie šios bylos.

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Nors teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007 ir kt.).

Akmenės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėtos dvi civilinės bylos- Nr. 2-778-672/2013 ir Nr. 2-162-922/2014. Šiose bylose buvo nustatyta, kad K. V. ir P. V. sudarė santuoką 1955-02-20, susilaukė trijų vaikų: sūnaus B. V. ir dviejų dukrų E. P. ir A. Ž.. K. V. mirė 2002-07-17, o P. V. mirė 2012-08-22. B. V. 2012-11-20 kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notaro biurą dėl palikimo, atsiradimo po motinos P. V. mirties, priėmimo.

Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-778-672/2013 pagal ieškovių- E. P. ir A. Ž. ieškinį atsakovui B. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-09-03 priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą. Šia taikos sutartimi šalys sutiko, kad 2013-01-30 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro B. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas būtų panaikintas bei atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po P. V. mirties 2012-08-22, priimti. Nepaisant to, kad teismo nutartis įsiteisėjo 2013-09-11, nėra duomenų, kad E. P. ir A. Ž. būtų kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos P. V. mirties. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjos kreipėsi dėl 2013-01-30 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro B. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-162-922/2014, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. V. mirties, jo vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus: 0,5500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,0200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,8600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuo palikimo atsiradimo momento, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant šią civilinę bylą teismo posėdyje dalyvavusios E. P. ir A. Ž. patvirtino, kad motina P. V. priėmė mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus, gyveno tame name, jį tvarkė, remontavo, mokėjo visus mokesčius bei visu turtu naudojosi iki savo mirties. Taigi teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas, atsiradęs po K. V. mirties priimtas. Be to, nutartyje aiškiai nurodyta, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu B. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos P. V. mirties.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi palikimas atsiradęs po K. V. ir P. V. mirčių yra priimtas, todėl teismas negali nustatyti šio juridinę reikšmę turinčio fakto arba atnaujinti termino palikimui priimti.

Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina priimti pareiškėjų E. P. ir A. Ž. pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti E. P. ir A. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.