Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Gudžiūnui, Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajam E. L. (E. L.), nukentėjusiojo atstovui advokatui Romualdui Vilkui, kaltinamiesiems V. P. (V. P.), V. J. (V. J.), jų gynėjams advokatams Edgarui Dereškevičiui, Ramūnui Mikulskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V.J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Rezervacija", teistas:

1) 2005-08-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laivės apribojimo bausme, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

2) 2005-10-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant draudimus ir įpareigojimus;

3) 2005-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4) 2006-03-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimu;

5) 2008-04-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį - 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimu;

6. 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimu. 2009-03-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 63 straipsnio 9 dalimi 2008-06-17 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-04-30 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimas. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį;

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Avižienių kaimas, Avižienių sen., Vilniaus r., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Autopuzle" dalių tiekėju, teistas:

1) 2013-11-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda. Bauda sumokėta;

2) 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme - 10 MGL (376 Eur) bauda; ,

3) 2016-02-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376 Eur) dydžio baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2017-09-11 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro; kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2015-10-25, apie 24:00 val., viešoje vietoje – Vilniaus – Mokyklos – J. D. gatvių sankryžoje, Dūkštų kaime, Dūkštų sen., Vilniaus r., išlipęs iš automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėjo prie stotelėje su A. S. ir V. S. ant suoliuko sėdėjusio E. L., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų – panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, tyčia vieną kartą spyrė dešine koja sėdinčiam E. L. į veidą, pataikydamas į kairę pusę žandikaulio sritį ir padarydamas nukentėjusiajam E. L. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. L. sveikatą ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. P. 2015-10-25, apie 24:00 val., viešoje vietoje – Vilniaus – Mokyklos – J. D. gatvių sankryžoje, Dūkštų kaime, Dūkštų sen., Vilniaus r., po to kai V. J. vieną kartą spyrė E. L. į veidą, išlipo iš automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuėjo į stotelę, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė stotelėje ant suoliuko sėdinčiam E. L. į veido dešinę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. L. fizinį skausmą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, jų kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

K. V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo V. P. gimtadienis. Važiavo į Trakus, kur išgėrė pusė stiklinės šampano, šaudė saliutus. Važiuojant atgal pro Dūkštų miestelį, prie autobusų stotelės į jų automobilį buvo mesta alaus skardinė, pataikė prie automobilio valytuvų, kur skardinė užstrigo. Skardinę metė E. L., jis stovėjo prie stotelės, 3-4 metrų atstumu nuo kelio. Tada sustojo, V. P. išlipo iš automobilio, nuėjo link stotelėje stovinčių asmenų. Jis kalbėjo su A. Č., pamatė, kad V. P. gavo smūgį į tarpukojį, nuo kurio V. P. susilenkė, tada jam (V. P.) dar sudavė ranka į galvą. Tada jis išlipo iš automobilio, priėjo prie E. L. ir jį nustūmė, numetė nuo V. P.. E. L. nukrito. E. L. akivaizdžiai buvo neblaivus, kažką aiškino, pabrėžė, kad jis dirba policijoj, bet ką tiksliai neprisimena. V. P. atvedė iki automobilio, pasodino į priekinę keleivio sėdynę, o pats sėdo už vairo ir nuvažiavo. Tuo metu stotelėje buvo dar du žmonės, kurie buvo girti, vėliau iš šalia esančio namo atbėgo daugiau asmenų. Jie išsigando ir išvažiavo. Ryte V. P. jam sakė, kad skauda tarpukojį, todėl jį nuvežė į pas gydytoją į Lazdynus. Dėl šio įvykio V. P. kreipėsi į policiją, tačiau iš jo pareiškimo niekas nepriėmė. Tada jie pareiškimą nuvežė į kitą policijos įstaiga, kuri yra Mėnulio gatvėje, ten pareiškimą priėmė. Po šio įvykio nukentėjusysis iš jų reikalavo 2000 eurų, grasino. Pinigų nukentėjusysis reikalavo telefonu rašydamas M. P. parašė ar tai paskambino nukentėjusysis. Prieš konfliktą nukentėjusiojo nepažinojo, su juo santykių nepalaikė, tiesiog žinojo, kad yra toks asmuo. Nežino, iš kur nukentėjusysis gavo jo telefoną. Nepamena, kokia kalba susirašinėjo su nukentėjusiuoju. Su nukentėjusiuoju susirašinėjo, norėdami įrodyti, kad jie nekalti, kad nukentėjusysis tokiu būdu ima kyšį. Po konflikto jis paėmė skardines, A. Č. tvarkydama automobilį jas išmetė, o jis (V. J.) skardines išėmė iš konteinerio ir perdavė policijai. E. L. nespyrė dešine koja į veidą. Su liudytojais A. S. ir V. S. konfliktų neturėjo. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

2016-03-09 parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu. Fotonuotraukos naudojant manekeną užfiksuota kaip V. J. parodo, kad V. P. nuo smūgio pasilenkia ir atsiklaupia ant kelių, tada priešais jį stovintis E. L. dešinės rankos kumščiu suduoda jam (V. P.) į viršugalvį. Po to, naudojant manekeną fotonuotraukose užfiksuota kaip jis dešine ranka po pažastimi stumia priešais stovintį E. L. ir, pagal naudojamo manekeno poziciją, šis nugriūva aukštielnikas (ant nugaros) ant žolės (t. I, b. l. 129-141).

K. V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad per savo gimtadienį nuvažiavo į Trakus, kur jį pasveikino, atidarė šampano, Agnieška su Valerijumi išgėrė šampano. Jis negėrė, nes yra iš viso negeriantis. Apie 12 valandą nakties važiavo link namų, pro Dūkštų miestelį, nuo Trakų vairavo jis. Prie stotelės matė svirduliuojantį žmogų, kuris į automobilį metė skardinę, kiek pamena skardinę metė iš stotelės, pataikė į automobilio dešinę pusė, gal į sparną, gal į stiklą, tiksliai pasakyti negali. Nusprendė sustoti ir pasiaiškinti, kodėl taip pasielgė. Išlipęs priėjo prie jaunuolio, norėjo paklausto. Jaunuolis jam atsakė, „ką man padarysi? Aš mentas“ ir spyrė jam į tarpukojį. Nuo skausmo susigūžė, jam labai skaudėjo, atsitūpė. Daugiau smūgių nepatyrė. V. atvedė jį iki automobilio, pasodino. Kitą rytą jautė skausmą, tarpukojis buvo mėlynas, nuvažiavo į ligoninę. Prieš ligoninę nuvažiavo į rajono policijos komisariatą, tačiau pareiškimo iš jo nepriėmė. Pareiškimą priėmė Mėnulio gatvėje. Tą vakarą smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Jei būtų galėjęs, būtų smūgį sudavęs. Kai priėjo prie E. L. jis stovėjo, kiti asmenys sėdėjo. E. L. prie stotelės stovėjo, ne po stogeliu. E. L. išgėręs buvo. Asmenys, buvę stotelėje kažką kalbėjo, negirdėjo ką. Piktumų ar konfliktų su V. S., A. S. anksčiau neturėjo, su jais nebuvo pažįstamas. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, tačiau matė V. susirašinėjimą M. J. žinoma, kad iš jų buvo reikalaujama 2000 eurų. Po konflikto V. jį pasodino į automobilį, toliau automobilį vairavo V.. Nematė ar po konflikto kas nors rinko skardines. Jam atrodo, kad jie kitą dieną nuvyko į įvykio vietą ir surinko skardines.

2016-03-04 parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu. Fotonuotraukose užfiksuota kaip naudojant manekeną V. P. parodo kaip E. L. nieko nesakydamas dešine koja spiria jam į kirkšnį (kairėje pusėje, o po to jam nuo smūgio parklupus ant kelių ranka (negalėjo nurodyti kuria) sudavė į galvos sritį (pagal nuotrauką – viršugalvį) bei parodė vietą, kur šalia jo priėjo V. J. (pagal nuotrauką – jam iš nugaros) bei vietą ant žolės, kur buvo pargriuvęs E. L. (negalėjo parodyti kaip nugriuvo ir nuo ko, nes nematė) (t. I, b. l. 161-174).

Nors kaltinamieji savo kaltės pripažino, jų kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad kaltinimuose nurodytu metu ir vietoje, nukentėjusysis E. L. metė skardinę su alumi į jų automobilį, sustojus aiškintis, koja spyrė V. P. į tarpukojį, trenkė jam alkūne į galvą, o V. J., gindamas V. P., nustūmė – numetė E. L. nuo V. P., po ko E. L. nukrito ant žemės. Nukentėjusiajam E. L. smūgių nesudavė. Kaltinamųjų parodymus dalyje dėl smūgio nukentėjusiajam E. L. nesudavimo, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja A. Č., tačiau teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas, kad A. Č. yra kaltinamojo V. J. sugyventinė, su kuria kaltinamasis auginą bendrą vaiką, šioje dalyje liudytojos parodymus atmeta kaip nepatikimus. Teismas pažymi, kad kaltinamųjų ir liudytojos A. Č. parodymai apie tai, kad V. J. ir V. P. smūgių nukentėjusiajam E. L. nesudavė iš esmės prieštarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. 2015-10-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3655/15(01) nurodyta, kad E. L. padaryta: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-25), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl apatinio žandikaulio lūžio, atskirai kraujosruva kairės akies apatiniame voke vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. I, b. l. 55). Specialisto išvadą pateikęs ekspertas Viačeslavas Kolomiecas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. L. konstatuoti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui dėl savo lokalizacijos (t. I, b. l. 57-59). Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuosekliai aiškino, kad jam V. J. koja spyrė į kairę žandikaulio pusę, po ko V. P. kumščiu trenkė į dešinę veido pusę. Sugretinus nukentėjusiojo parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiojo E. L. nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai konfliktą matę ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti A. S., V. S.. Tiek liudytojas A. S., tiek liudytojas V. S. apklausti teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir metu, kartu su nukentėjusiuoju E. L. buvo autobusų stotelėje, neneigė, kad vartojo alkoholį (alų), E. L. pasakodamas gestikuliavo rankomis, po ko sustojo automobilis, iš kurio išlipo V. J. ir V. P.. V. J. koja spyrė nukentėjusiajam į kairės pusės veidą, po to V. P. trenkė nukentėjusiajam į veidą. Vertindamas liudytojų V. S. ir A. S. parodymus, teismas pažymi, kad nurodyti liudytojai, pagal teismo nustatytas aplinkybes, konflikto metu buvo prie pat nukentėjusiojo (sėdėjo ant vieno suoliuko), todėl nepaisant vėlaus (tamsaus) paros meto ir esant silpnam apšvietimui, galėjo betarpiškai matyti visas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu liudytoja apklausta A. Č. konfliktą matė pro automobilio langus, automobilis nuo autobusų stotelės stovėjo 5 - 10 metrų atstumu, todėl teismo vertinimu, liudytoja galėjo tiesiog nematyti nukentėjusiajam suduodamų smūgių, arba netinkamai juo įvertinti. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai, kad būtent kaltinamieji V. P. ir V. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam, netiesiogiai patvirtina ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas jo susirašinėjimas SMS su nukentėjusiuoju E. L.. Iš susirašinėjimo, kuris vyko kitą rytą po konflikto, matyti, kad nukentėjusysis E. L. ir kaltinamasis V. J. telefonu susirašinėja apie konflikto aplinkybes, derasi dėl atlygintinos žalos dydžio (t. II, b. l. 40-47). Aptarti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamasis V. J. kilusio konflikto su nukentėjusiuoju E. L. metu, dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. L. į kairę veido pusę, po ko kaltinamasis V. P. sudavė nukentėjusiajam E. L. smūgį kumščiu į dešinę veido pusę.

Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus, teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). Kasacinio teismo praktikoje viešosios tvarkos pažeidimų baudžiamosiose bylose pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji V. J. ir V. P. smūgius nukentėjusiajam E. L. sudavė dėl mažareikšmės priežasties – dėl to, kad nukentėjusysis rankos judesiu išgąsdino automobiliu važiavusią merginą liudytoją A. Č.. Nuo kaltinamojo V. J. spyrio dešinę koja nukentėjusiajam E. L. į veidą buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Specialistas tokius sužalojimus įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo V. J. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuo kaltinamojo V. P. veiksmų – kumščiu suduoto smūgio į dešinę veido pusę, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Teismas įvertindamas tai, kad kaltinamieji V. J. ir V. P. smūgius nukentėjusiajam sudavė viešoje vietoje – autobusų stotelėje, smūgiai suduoti dėl mažareikšmės priežasties, daro išvadą, kad šiais savo įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad V. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. L. sveikatą ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo V. J. veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas vertina kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

idealiąją sutaptį.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, sukėlė nukentėjusiajam E. L. fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo V. P. veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012, 2K-275/2013). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad E. L. veiksmai – viešoje vietoje mosikuojant ranka buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog E. L. koja spyrė V. P. į tarpukojį, V. J. veiksmai – spyris koja ant suolo sėdinčiam nukentėjusiajam į veidą, negalėtų būti vertinamas kaip būtinoji gintis.

Dėl bausmių skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. K. V. P. atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). K. V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veikos padarytos viešoje, visiems visuomenės nariams laisvai prieinamoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Įvertinama ir tai, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, ignoruodamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. J. teistas, tačiau teistumas išnykęs dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. IV, b. l. 39), turi pareigą išlaikyti ir išlaiko mažametį vaiką, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nustatyta viena jo atsakomybe lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, jų dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. šiuo metu turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas paliktų mažametį vaiką be tėvo priežiūros ir globos. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatytus įpareigojimus – visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, bei visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 69 straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 598,27 eurų civilinį turtinei žalai atlyginti. Siekiant užtikrinti realų turtinės žalos atlyginimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 598,27 eurus.

Teismas, skirdamas V. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstami veiksmai atlikti visiems visuomenės nariams laisvai prieinamoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. P. teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, dirba, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nustatyta viena jo atsakomybe lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 598,27 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti. Iš priedo prie ieškinio (t. I, b. l. 94) matyti, kad žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo E. L. gydymo, konkrečiai gydant pakrumplio lūžį. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad šiuos sužalojimus (Pakrumplio lūžį) nukentėjusysis E. L. patyrė nuo kaltinamojo V. J. suduoto smūgio. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo V. J. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta padaryta būtent kaltinamojo V. J. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo V. J. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 598,27 eurus turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 771,05 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48-51).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis turtinės žalos dydį sieja ir su išlaidomis advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnis detaliai reglamentuoja kaip turi būti skirstomos nukentėjusiojo, civilinio ieškovo patirtos išlaidos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Aptartas reguliavimas reiškia, kad baudžiamajame procese nukentėjusiojo civilinio ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turi būti skirstomos taip kaip numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo, civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, negali būti ieškinio dalyku, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Kartu teismas pažymi, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, teismas pasisakys skirstydamas proceso išlaidas. Turtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl nusikalstamos veikos jis neteko darbingumo ir dalies atlyginimo. Kaip to įrodymą pateikia 2016-05-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pažymą dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų Nr. 10-S-1258, kurioje nurodytas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. gruodžio nukentėjusiajam E. L. priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis (gautos pajamos), nurodant išskaičiuotus privalomai mokėtinus mokesčius (t. I, b. l. 49). Teismas pažymi, kad civiliniame ieškinyje nurodomas 221,05 eurais kaip negautos pajamos, vadovaujantis anksčiau minėta pažyma, yra iš jo darbo užmokesčio (gautų pajamų) išskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (ne nukentėjusiojo negautos pajamos). Teismas pažymi, kad asmuo, gaunantis pajamas Lietuvos Respublikoje turi pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, ar jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas, teismui leidžia daryti išvadą, kad tarp E. L. sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir kaltinamųjų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Turtinei 250 eurų žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė pakvitavimą (t. I, b. l. 50), kuriame nurodoma, kad E. L. R. L. sumokėjo 250 eurų už tai, kad E. L. nedarbingumo laikotarpiu R. L. savo automobiliu vežiojo nukentėjusįjį pas gydytojus, vyko į vaistinę pirkti vaistų, maisto produktų. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tarp šių nukentėjusiojo patirtų išlaidų ir kaltinamųjų veiksmų yra priežastinis ryšys, jų dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, nedarbingumo laikotarpį, taip pat suteiktų paslaugų apimtį, yra pagrįstas, todėl jo solidariai priteistinos iš kaltinamųjų (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.279 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 1000 eurų iki 3000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-36-895/2017; 2K-376-222/2016; 2K-269-697/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi, patyrė nepatogumus, ligos laikotarpiu buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ir pats nukentėjusysis įvykio metu elgėsi provokuojančiai ir rizikingai, jo veiksmai viešoje vietoje (alkoholio vartojimas viešoje vietoje) taip pat nesuderinami su visuomenėje nusistovėjusiomis gero elgesio taisyklėmis, kas sudaro pagrindą prašomą priteisti sumą mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1000 eurų.

Dėl atstovavimo išlaidų

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. L. patyrė 600 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b. l. 51, t. III, b. l. 140-141). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. V. nukentėjusios interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų V. P. ir V. J..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skardines, kurias 2015-11-11 daiktų pateikimo protokolu pateikė V. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendė:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir skirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę V. J. (V. J.) skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirti V. J. (V. J.) baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per dešimt (10) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 598,27 eurus.

Kardomąją priemonę V. J. (V. J.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) – metams, įpareigojant du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. L. (E. L.) dalį padarytos turtinės žalos - 125 eurus.

Kardomąją priemonę V. P. (V. P.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. J. (V. J.) 598,27 eurus (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 27 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Nukentėjusiojo E. L. (E. L.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš V. J. (V. J.) ir V. P. (V. P.) nukentėjusiojo E. L. (E. L.) naudai 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš V. J. (V. J.) ir V. P. (V. P.) lygiomis dalims po 300 eurų (tris šimtus eurų) iš kiekvieno nukentėjusiojo E. L. (E. L.) naudai atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skardines, kurias 2015-11-11 daiktų pateikimo protokolu pateikė V. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.