Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Sprendimas Nr. 1 paneigia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų esmę ir tikslus bei prieštarauja taikytinai kasacinio teismo jurisprudencijai. Pirkime naudoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo metodikos tikslas buvo gauti kuo geresnius pasiūlymus (efektyvesnius šilumos siurblius), o ne tik minimalius Pirkimo techninės specifikacijos (Techninė specifikacija) reikalavimus tenkinančius pasiūlymus. Taigi, kaip matyti, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygomis ne tik leido, tačiau ir skatino tiekėjus siūlyti įvairius efektyvesnius šilumos atgavimo įrenginių variantus, o efektyvesnių techninių sprendinių siūlymas neįmanomas be analogiškų (lygiaverčių) nei Techninėje specifikacijoje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyti techniniai sprendiniai siūlymo. Būtent tai ir yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tikslas. Pirkimo sąlygų 96 punkte pateiktos lentelės 2.6 papunktyje Perkančioji organizacija expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, jog siūlomo šilumos siurblio metinis naudingumo koeficientas negali būti mažesnis nei 4. Tad Tiekėjas, siekdamas pasinaudoti Pirkimo sąlygose numatyta galimybe gauti papildomų ekonominio naudingumo balų už efektyvesnį šilumos siurblį, 2016 m. sausio 20 d. pateikė pasiūlymą montuoti „GeoKat 25“ šilumos siurblį, nurodydamas, kad jo metinis naudingumo koeficientas yra 4,28. Siūlomų šilumos siurblių metinis naudingumo koeficientas (SPF), kaip nurodyta Pirkimo sąlygų aprašo 2 priedo lentelėje ir kaip Perkančioji organizacija nurodė Pirkimo dalyviams, turi būti apskaičiuotas pagal standartą LST EN 15450 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų projektavimas su šilumos siurbliais projektavimas“. Kaip minėta, Tiekėjas pateikė ir šilumos siurblio „GeoKat 25“ metinio naudingumo koeficiento apskaičiavimą: šilumos siurblio naudingumo koeficientas apskaičiuojamas remiantis Lietuvos standartu LST EN 15450 „Pastatų šildymo sistemos, šildymo sistemų projektavimas su šilumos siurbliais projektavimas“. Dėl to, kad Tiekėjas pasiūlė šilumos siurblį, kurio metinis naudingumo koeficientas SPF yra 4,28 (nors Techniniame projekte numatytas šilumos siurblys siekė naudingumo koeficientą 4), ginčo nėra. Tai pripažino ir CPVA Sprendime Nr.1: Pažymėtina, kad CPVA ekspertams įvertinus Tiekėjo pateiktą Pasiūlymą, teiktus paaiškinimus, kartu su Pasiūlymu pateiktus siūlomo šilumos siurblio gamintojo dokumentus, viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad Tiekėjo pasiūlyto siurblio metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikšmė buvo apskaičiuota pagal Perkančiosios organizacijos pateiktą formulę, naudojant duomenis, nurodytus Pirkimo sąlygose ir Pasiūlyme, ir yra lygi 4,28. Taigi, nėra ir ginčo, kad Tiekėjas pasiūlė geresnį (didesnio metinio naudingumo koeficiento SPF) šilumos siurblį („GeoKat 25“) nei kad buvo reikalaujama Pirkimo sąlygomis (t. y. Pirkimo sąlygų 96 punkte pateiktos lentelės 2.6 papunktyje). CPVA, priimdama ginčijamą sprendimą visiškai nevertino ir neatsižvelgė, kad Pirkimo sąlygose expressis verbis buvo numatyta galimybė siūlyti nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančius (geresnius) sprendinius, tik tokiu atveju tiekėjai turėjo reikiamus techninės dokumentacijos patikslinimus įskaičiuoti į Pirkimui teikiamą pasiūlymą. Būtent taip ir pasielgė Tiekėjas pasiūlydamas „GeoKat 25“ šilumos siurblį. Dėl to ginčijamame sprendime CPVA prieita išvada, jog neva siurblys turėjo būti lygiaverčio sprendinio, t. y. atitikti esminius reikalavimus ir nekeisti Techninio projekto sprendinių, nes iškiltų nepalyginamų pasiūlymų rizika, kai dėl nelygiaverčio siurblio turėtų būti keičiami ir kiti Techninio projekto sprendiniai, o tai kartu keistų patį Pirkimo objektą, dėl kurio varžosi tiekėjai, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Viešųjų pirkimų reglamentavimo (procedūrine) prasme galimybė siūlyti nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančius (geresnius) sprendinius pareiškėjo buvo tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtinta Pirkimo sąlygose, o Pirkime gautų pasiūlymų palyginimas yra užtikrinamas tiekėjams (tarp jų ir Pirkimą laimėjusiam Tiekėjui) į pateiktą kainos pasiūlymą įsiskaičiuojant visus nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančių (geresnių) sprendinių realizavimui reikalingus kaštus. Kaip matyti, nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančių (geresnių) sprendinių siūlymas buvo leidžiamas ne tik Pirkimo procedūrinėmis sąlygomis, tačiau ir Pirkimo sutarties sąlygomis, taip užtikrinant, kad ir nuo Pirkimo techninių reikalavimų besiskiriančių (geresnių) sprendinių (koks ir buvo Tiekėjo pasiūlytas šilumos siurblys „GeoKat 25“) bus įgyvendintas pasiekiant visus Pirkimo ir Projekto tikslus. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 12 punkte buvo nurodžiusi, kad Techninėje specifikacijoje nurodyti gamintojai yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjai gali teikti lygiaverčius sprendinius: „Techninėje specifikacijoje ar kituose pridedamuose dokumentuose gali būti nurodyti medžiagų ar įrangos gamintojai, prekės ženklai, kurie yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas gali siūlyti bei naudoti kitų gamintojų lygiavertę produkciją ar įrangą.“ Vertinant kartu su Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje nurodytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, tai reiškia, kad nė vienas Pirkime dalyvavusių tiekėjų neturėjo prievolės siūlyti tik Pirkimo minimaliuose techniniuose reikalavimuose nurodyto šilumos siurblio duomenis atitinkančius šilumos siurblius. Primintina viena esminių ginčo aplinkybių, jog 2016 m. vasario 24 d., po keleto patikslinimų, pareiškėjas informavo Tiekėją, kad jam vis dar trūksta pagrindimo, jog siūlomas šilumos siurblys „GeoKat 25“ gali atlikti visas Pirkimo techninėje dokumentacijoje numatytas funkcijas, todėl Perkančioji organizacija pasiūlė Tiekėjui pasirinkti: (i) teikti papildomus įrodymus dėl pasiūlyto šilumos siurblio „GeoKat 25“ SPF 4,28 reikšmės arba (ii) patvirtinti, kad bus montuojamas Pirkimo techninėje dokumentacijoje nurodytas šilumos siurblys ir jog Tiekėjo pasiūlymo vertinimui bus naudojamas minimalus koeficientas 4 (t. y. Tiekėjui nebus skiriami jokie ekonominio naudingumo balai). Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje nurodytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi buvo vertinamas šilumos siurblio metinis naudingumo koeficientas SPF, o ne konkrečios šilumos siurblio dalys ar jų kiekis. Taigi, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 25 straipsnio 8 dalimi ir Pirkimo sąlygų 12 punktu, elgėsi teisėtai prašydama Tiekėjo paaiškinti siūlomos prekės (šilumos siurblio) lygiavertiškumą, o Tiekėjo pasirinkimas neįrodinėti lygiavertiškumo (nebeteikiant Perkančiajai organizacijai detalesnių apskaičiavimų) ir atsisakant ekonominio naudingumo balų vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika negali būti laikoma Pasiūlymo esmės pakeitimu. Ginčijamame sprendime nurodoma jokiais faktiniais įrodymais ar teisiniais argumentais nepagrįsta pozicija, kad Perkančioji organizacija neva leido vienam Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą ir taip pažeidė VPĮ principus. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas paprašė visų Pirkimo dalyvių (ne tik vieno Tiekėjo) paaiškinti pasiūlymų dalį dėl siūlomų šilumos siurblių naudingumo koeficiento apskaičiavimo. Pirkime gautų pasiūlymų paaiškinimų rezultatas buvo toks, jog nė vienas iš Pirkimo dalyvių (įskaitant Tiekėją) tinkamai nepagrindė atitikties didesnei reikšmei nei Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje nurodytas minimalus metinis naudingumo koeficientas SPF, todėl nė vienas tiekėjas už tai negavo papildomų balų (svertinio L6 koeficiento 0,10). Perkančioji organizacija nereikalavo iš Pirkimo dalyvių pateikti jų siūlomų naudoti medžiagų ir įrenginių apibūdinimus, Pirkimo sąlygose nebuvo numačiusi sprendinių, gautų ekonominio naudingumo vertinimui, privalomos atitikties Pirkimo techniniams reikalavimams. Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru statybos darbus, o ne šilumos siurblį, todėl tam, kad atmestų visą Tiekėjo baseino statybos darbų pasiūlymą dėl šilumos siurblio neatitikties Pirkimo sąlygoms, būtina turėti aiškius ir neginčijamus įrodymus, kad šilumos siurblys iš tikrųjų yra netinkamas ir jo neįmanoma pritaikyti Perkančiosios organizacijos poreikiams pagal Projektui keliamus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, jog šilumos atgavimo įranga sudaro itin nedidelę viso Pirkimo objekto dalį – šilumos siurblio vertė buvo nustatyta iki 10 000 Eur, kai Sutarties vertė – 16 579 562,52 Eur. CPVA ginčijamame sprendime šios aplinkybės nevertino ir to, kad Tiekėjo pasiūlytas siurblys „GeoKat 25“ netinkamas baseino statybos darbams, neįrodinėjo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, CPVA neteisėtai ir nepagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 1, kadangi anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Perkančioji organizacija pagrįstai pripažino Tiekėją Pirkimo laimėtoju, nepažeisdama jokių VPĮ nuostatų, principų ar taikytinos teismų praktikos.

5. Ginčijamame sprendime CPVA minima teismų praktika dėl pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo apimties buvo pakeista (panaikinta) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022. Nagrinėjamo ginčo ir tariamo Pirkimo metu atlikto pareiškėjo pažeidimo kontekste itin svarbu, kad LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 visiškai pakeitė (panaikino) ankstesnę kasacinio teismo jurisprudenciją. Kasacinis teismas pripažino nebeaktualia (netaikytina) Sprendime Nr. 1 CVPA minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir atsižvelgdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateiktus išaiškinimus pripažino gerokai platesnę teisę viešųjų pirkimų dalyviams (šiame ginče Tiekėjui) teikti paaiškinimus ir patikslinimus tebevykstančių pirkimo procedūrų metu. Konstatuotina, jog teismas, spręsdamas šią administracinę bylą, turėtų atsižvelgti į pakeistą ir naujai suformuotą kasacinio teismo jurisprudenciją bei pripažinti ginčijamame sprendime CPVA minimus teisinius argumentus dėl draudimo tikslinti pasiūlymą „siaurąja prasme“ nepagrįstais. Kartu konstatuotina, kad tai, jog Tiekėjas patvirtino, kad bus įgyvendinti minimalūs Pirkimo techniniai reikalavimai, tačiau daugiau nieko neįrodinėjo dėl Pirkimo ekonominio naudingumo balų, vadovaujantis naujausia LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, negalėjo lemti esminio pasiūlymo pakeitimo (viešųjų pirkimų principų pažeidimų).

6. Sprendime Nr. 1 nurodomi pareiškėjo veiksmai neatitinka „pažeidimo“ teisinės sudėties, reglamentuotos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.1303/2013. CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 297 punktu, pradėjusi pažeidimo tyrimą, o vėliau ir jį atnaujinusi, turėjo įvertinti esminį klausimą, ar galimai padaryti pažeidimai turi pažeidimo požymių, kurie įtvirtinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte, ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti atitinkamas finansines korekcijas, tačiau ginčijamu sprendimu CVPA nesprendė ir visai nepasisakė dėl to, ar CPVA suponuojamas pažeidimas apskritai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo turinį. Jeigu CPVA būtų sprendusi šį klausimą, pažeidimas, tikėtina, nebūtų konstatuotas. Taigi, norint konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą, turi būti nustatyti šie kumuliatyvūs pažeidimo požymiai, t. y. tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas: Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; pažeidimas turi būti kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju CPVA neatliko jokio vertinimo ir Sprendime Nr. 1 visiškai nepasisakė dėl to, ar pažeidimas atitinka pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamente nurodytus požymius. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmai šiuo atveju negalėjo būti kvalifikuojami kaip pažeidimas, taigi ir tyrimas dėl pažeidimo negalėjo būti pradėtas, todėl Sprendimas Nr. 1 laikytinas neteisėtu ir naikintinu. CPVA nenustatė, jog tam tikros išlaidos negalėjo būti pagrįstos arba nebuvo pateikti jas galintys pagrįsti dokumentai, nes nepagrįstos išlaidos, kaip minėta, nei Pirkimo, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu nesusidarė. Tad CPVA nenustačius jokių nepagrįstų išlaidų, vertinti padarytos ar galimai padaromos žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams nėra būtina (tačiau, pareiškėjo nuomone, yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad nei faktinė, nei galima žala nekilo). Todėl trečiasis Reglamento 2 straipsnio 36 punkte numatytas „pažeidimo“ požymis negalėjo ir negali būti nustatytas. Taigi, Sprendimu Nr. 1 net ir formaliai konstatavus galimus VPĮ pažeidimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytus pažeidimo požymius. Atitinkamai konstatuotina, kad CPVA privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prieš taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekciją, būtina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus, kurie vėlgi CPVA nustatyti nebuvo. Vertinant galimą atsakomybės taikymą už CPVA nustatytą tariamą pažeidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad Tiekėjo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjo prašymą pagrįsti siūlomo šilumos siurblio „GeoKat 25“ naudingumo koeficientą SPF, tiek Tiekėjo pasirinktas pristatyti ir Pirkimo sąlygų techniniuose reikalavimuose nurodytas šilumos siurblys atitiko Pirkimo sąlygas. Tad nesant nustatytų visų teisės pažeidimo sudėties elementų, teisinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Nekonstatavus pažeidimo pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą ir pareiškėjo veiksmuose nesant visų teisinei atsakomybei būtinų elementų, Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, t. y. tariamas pareiškėjo pažeidimas konstatuotas neteisėtai.

7. Priimant Sprendimą Nr. 1 buvo vadovautasi netaikytinu teisės aktu ir neatsižvelgta į galimo pareiškėjo pažeidimo mažareikšmiškumą. CPVA, priimdama minėtą sprendimą, vadovavosi ne 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis (Senosios gairės), o 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis gairėmis (Naujosios gairės), nors PAFT 7 priedo 6 punkte aiškiai nurodyta, kad reikia vadovautis būtent Senosiomis gairėmis. Sprendimu Nr. 1 CPVA netaikė aktualių Senųjų gairių nuostatų ir neatsižvelgė į galimai padaryto pažeidimo formalumą ir mažareikšmiškumą. Nustatant galutinę taikytinos finansinės korekcijos sumą turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, o Senosios gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį, negu rekomenduojamas dydis Senosiose gairėse, arba finansinės korekcijos apskritai netaikyti. Net ir nustačiusi pažeidimą, pritaikydama finansinę korekciją CPVA neatsižvelgė į tai, kad Tiekėjo pasiūlytas šilumos siurblys, kurio atžvilgiu neva ir buvo atliktas esminis Pasiūlymo pakeitimas, yra vertas tik iki 10 000 Eur, o Pirkimo sutarties vertė yra 16 579 562,52 Eur. Akivaizdu, kad vertinant visą Pirkimo objektą tai yra itin mažareikšmė suma. Taigi, Sprendimu Nr. 1 nustačiusi 25 proc. finansinę korekciją CPVA nesilaikė Senųjų gairių reikalavimo atsižvelgti į nustatyto pažeidimo formalumą ir mažareikšmiškumą bei į tai, kad galimas pažeidimas neturėjo jokios įtakos nustatant Pirkimo laimėtoją. Vadovaujantis Senosiomis gairėmis finansinė korekcija neturėjo būti taikoma, todėl Sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad: „2. Administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos Bendrijos teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas. Jeigu Bendrijos taisyklių nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgaline data taikomos mažiau griežtos nuostatos. 3. Kad minėtos taisyklės būtų taikomos teisingai, Bendrijos teisės aktuose nustatomas administracinių priemonių ir nuobaudų pobūdis ir taikymo sritis atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, suteiktą ar gautą naudą bei atsakomybės laipsnį.“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje su viešųjų pirkimų procedūrose gautų pasiūlymų pakeitimu susijusios sankcijos vertintinos užtraukiančias mažesnes finansines sankcijas.

10. Pareiškėjas, leisdamas Tiekėjui pakeisti pasiūlymą iš esmės, pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą. Pareiškėjas skunde iš esmės formuoją ydingą poziciją, kad jam vykdant Pirkimą buvo svarbus tik šilumos atgavimo siurblio našumas, o tai, ar kitoks nei nurodytas Techniniame projekte siurblys iš viso gali būti naudojamas vykdant darbus, ar jis radikaliai nekeistų Techninio projekto sprendinių, nors tai keistų patį Pirkimo objektą, dėl kurio buvo varžomasi, ir pan., reikšmės pasiūlymų vertinimui neturėjo. Tokia skundo pozicija akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo veiksmams Pirkimo metu, kai jis, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų 86 punkto nuostatomis, siekė įsitikinti, kad Tiekėjas siūlo šilumos atgavimo siurblį, kuris yra lygiavertis Techniniame projekte nurodytam, t. y. pareiškėjas aiškinosi siurblio atitiktį Pirkimo sąlygų (Techninio projekto) reikalavimams, o ne tik tenkinosi deklaruotais siurblio „GeoKat 25“ parametrais. Kaip matyti, Tiekėjas, atsakydamas į kelis pareiškėjo paklausimus, nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad jo siūlomas siurblys „GeoKat 25“ savo techniniais parametrais yra lygiavertis siurbliui, nurodytam Techniniame projekte, todėl pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, Tiekėjui nurodė, kad, nepateikus atitinkamų įrodymų dėl siūlomo siurblio parametrų, jo pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Įvertinus anksčiau nurodytą informaciją, daroma išvada, kad viso Pirkimo metu pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, nuolatos abejojo Tiekėjo pasiūlyto siurblio atitiktimi Techninio projekto reikalavimams ir šių abejonių Tiekėjas neišsklaidė, tačiau vietoje to, kad Tiekėjo pasiūlymą atmestų, pasiūlė jį pakeisti, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų taptų jas atitinkančiomis. CPVA neginčija Pirkimo sąlygų nuostatų, kad tiekėjai gali siūlyti ir naudoti lygiavertes statybines medžiagas bei produktus, įrangą ir pan., tačiau pažymi, kad lygiavertiškumą privalo įrodyti būtent tiekėjas, siūlantis alternatyvą Techniniame projekte nurodytam sprendiniui. Šio Pirkimo atveju susidaro situacija, kad nors pasiūlyto siurblio našumas buvo didesnis nei minimalus, tačiau Tiekėjas nei savarankiškai teikdamas pasiūlymą, nei reikalaujant pareiškėjui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad siūlomas siurblys „GeoKat 25“ yra lygiavertis sprendinys, palyginti su Techniniame projekte nurodytu siurbliu, ir užtikrins tinkamą šildymo sistemos veikimą, taip paneigdamas pareiškėjo teiginius dėl jo lygiavertiškumo. CPVA nuomone, pareiškėjas leidęs Tiekėjui pakeisti pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai grindžiama tuo, kad pirminis Tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes buvo pasiūlytas nelygiavertis sprendinys, kuris neatitiko Techniniame projekte nurodytų funkcinių reikalavimų, ir jį įgyvendinus šildymo sistema tinkamai nefunkcionuotų, pavyzdžiui, vien dėl skirtingų vamzdžių prijungimo diametrų ir siurblio našumo. Norint, kad Tiekėjo siūlomas siurblys atliktų Techniniame projekte numatytas funkcijas, reikėtų papildomos įrangos, kurios Tiekėjas nebuvo įvertinęs pasiūlyme. Įvertinus tai, kad pareiškėjas viso Pirkimo metu laikėsi pozicijos, kad Tiekėjo siūlomas siurblys negali atlikti visų funkcijų, numatytų Techniniame projekte, o Tiekėjas neįrodė, jog siūlo lygiavertį sprendinį, jo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų, neleidžiant jam toliau dalyvauti Pirkime. CPVA nuomone, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas tikslinti jų pasiūlymus ir nė vienam iš jų nesuteikė jokios pirmenybės, nes tai neatitinka Pirkimo vykdymo faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad šiuo atveju negalima sutapatinti šio Tiekėjo ir kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų padėties, nes visi kiti tiekėjai pasiūlė Techniniame projekte nurodytą siurblį, tačiau netinkamai nurodė jo naudingumo koeficientą. Šie tiekėjai, tikslindami savo pasiūlymus, nurodė projektinį naudingumo koeficientą, tačiau pasiūlyto siurblio nekeitė. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai sutapatino tiekėjų, kurie pasiūlymuose nurodė Techniniame projekte numatytą siurblį, padėtį su Tiekėjo, kuris pasiūlė siurblį „GeoKat 25“, padėtimi, nes jos skyrėsi iš esmės. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes jis skirtingas situacijas vertino tapačiai, nors jos iš esmės skyrėsi ir turėjo būti priimti skirtingi sprendimai.

13. CPVA tinkamai pritaikė finansinę korekciją. CPVA, taikydama finansinę korekciją, vadovavosi 2013 m. gairėmis ir tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Sprendime Nr. 1, pažymint, kad taikomas būtent 2013 m. gairių 2.2 lentelės 16 punktas, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tada, kai pasiūlymų vertinimo metu yra stokojama skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio, už sunkiausią pažeidimą siūlant taikyti 25 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjas skunde akcentavo tai, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes šilumos atgavimo siurblio kaina bendroje Pasiūlymo vertėje sudarė tik 10 000 Eur. CPVA su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutiko, nes šio ginčo atveju yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui šilumos atgavimo siurblio vertė įtakos nedaro, nes yra sprendžiama dėl pareiškėjo, kaip Perkančiosios organizacijos, sprendimo pripažinti Tiekėją Pirkimo laimėtoju, teisėtumo. Vadovaujantis anksčiau nurodyta kasacine teismo praktika, daroma išvada, kad tiekėjas ir jo pasiūlymas privalo atitikti visus pirkimo sąlygų reikalavimus. Priešingu atveju tiekėjo pasiūlymas privalo būti atmestas, neatsižvelgiant į tai, kad neatitiktis savo finansine verte būtų nedidelė, palyginti ją su visa pasiūlymo kaina. Taigi, pareiškėjas negali savo neteisėtų sprendimų, kurie pažeidžia viešųjų pirkimų principus, grįsti tuo, kad su pažeidimu susijusi pasiūlymo dalis yra mažos vertės, palyginti su visa Pasiūlymo verte, todėl bet kokie pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

14. CPVA nesutiko, kad turi atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, vykdantis viešojo administravimo funkcijas bei finansuojamas biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į pareiškėjui priskirtų funkcijų vykdymą, užsitikrinti tinkamą atstovavimą jis galėjo remdamasi savo vidiniais resursais, nebuvo būtina pasitelkti advokatą, be to, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, joje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą kitais būdais, toks pareiškėjo prašymas turi būti atmestas.

II.

17. VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas.

18. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“). ESTT praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas: perkančiosios organizacijos apibrėžti sutarties skyrimo kriterijai turi nepažeisti būtent pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminacijos ir skaidrumo principų. Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka Direktyvų viešųjų pirkimų srityje esmę, pasiūlymus pateikę asmenys turi būti vertinami vienodai tiek jiems rengiant savo pasiūlymus, tiek juos vertinant.

19. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias Konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pažeistas sąlygų turinys. Tokie interpretavimo padariniai gali būti Konkurso dalyvių teisėtų lūkesčių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, nurodo, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).

21. Šiam ginčui aktualus teisės aiškinimas pateiktas ESTT 2017 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15, kuriame konstatuota, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑368/10, EU:C:2012:284, 55 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C‑278/14, EU:C:2015:228, 27–29 punktus). Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Taigi perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C‑599/10, EU:C:2012:191, 40 punktą). Šiam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (70–76 punktai).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pirmasis UAB „Borta“ kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017).

23. Pirkimo sąlygų 95 punkte nustatyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus konkurso sąlygų aprašo 96 punkte. Tiekėjas turi pateikti dokumentus, leidžiančius įvertinti jo pasiūlymą pagal šio aprašo 96 punkte nurodytus vertinimo kriterijus ir jų parametrus. Nebus taikomi jokie kiti vertinimo kriterijai.

24. Pirkimo sąlygų 96 punkte nurodyti du vertinimo kriterijai: kaina (C) ir siūloma Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbų kokybė ir efektyvumas (T). Kriterijus T sudarytas iš 9 parametrų, kurie nustatyti Pirkimo sąlygų 96 punkte pateiktoje lentelėje.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-118, 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-141 ir 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. (14.20)-VPS-169 kreipėsi į Tiekėją, prašydama pateikti paaiškinimus. Iš pareiškėjo 2016 m. vasario 24 d. rašto Nr. (14.20)-VPS-169 matyti, kad jis nurodė, jog Tiekėjo pasiūlytas šilumos siurblys „GeoKat 25“, kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atitikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. Pažymėta, jog paaiškinimu Tiekėjas negali pakeisti pasiūlymo esmės. Pareiškėjas prašė patvirtinti, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys. Iš byloje pateiktų Tiekėjo 2016 m. vasario 2 d. rašto Nr. 10.1-5D-134, 2016 m. vasario 15 d. rašto Nr. 10.1-SD-200, 2016 m. vasario 19 d. rašto Nr. 10.1-SD-220 matyti, kad jis nepašalino pareiškėjo abejonių dėl pateikto pasiūlymo. Tiekėjas 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 10.1-SD-278 patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys. Pagal Pirkimo sąlygų 86 punktą, kilus klausimų dėl pasiūlymų turinio ir Perkančiosios organizacijos komisijai paprašius, tiekėjai privalo per Perkančiosios organizacijos komisijos nurodytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jam trūko pagrindimo, kad Tiekėjo siūlomas šilumos siurblys gali atitikti visas Pirkimo techninėje dokumentacijoje numatytas funkcijas, t. y. pareiškėjas pripažino, jog Tiekėjo siūlytas šilumos siurblys neatitiko techninėje dokumentacijoje numatytų funkcijų. Be to, pareiškėjas Tiekėjui minėtuose raštuose buvo nurodęs, kad jis pateiktuose paaiškinimuose negali pakeisti pasiūlymo esmės. Pirkimo sąlygų 86 punkto nuostatos įpareigoja tiekėjus pateikti paaiškinimus, nekeičiant pasiūlymo esmės, tačiau pareiškėjas, prašydamas pateikti paaiškinimus, 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. (14.20)-VPS-169 taip pat pasiūlė Tiekėjui pakeisti pasiūlymą, t. y. pakeisti siurblį iš Techninės specifikacijos neatitinkančio į atitinkantį.

26. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Tiekėjo pasirinkimas neįrodinėti lygiavertiškumo ir atsisakant ekonominio naudingumo balų negali būti laikoma pasiūlymo esmės pakeitimu. Kaip minėta, Tiekėjas 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 10.1-SD-278 patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys. Šiuo atveju Tiekėjas atsisakė pateikti pareiškėjui detalesnius apskaičiavimus dėl „GeoKat 25“ siurblio atitikties Techniniame projekte nurodytam siurbliui, tačiau, kaip matyti iš 2016 m. vasario 24 d. rašto Nr. (14.20)-VPS-169, pareiškėjas abejojo, ar siūlomas siurblys be papildomos įrangos atliks visas Techninio projekto specifikacijose numatytas funkcijas. Ginčijamame sprendime Nr. 1 nustatyta, kad Tiekėjo siūlomas siurblys „GeoKat 25“ neatitinka Techniniame projekte nurodyto siurblio specifikacijos, kadangi nustatyti skirtingi vamzdžių prijungimo diametrai ir siurblių našumai. CPVA Sprendime Nr. 1 padarė išvadą, kad tam, kad siurblys „GeoKat 25“ galėtų atlikti Techniniame projekte numatytas funkcijas, reiktų įsigyti papildomos įrangos, o tai reiškia pasiūlymo pakeitimą. Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčijamu Sprendimu Nr. 1 nustatyta, jog pasiūlymo esmės pakeitimas pripažintas dėl to, kad pareiškėjas leido Tiekėjui pakeisti siurblį, kuris atitiktų Techninę specifikaciją, kadangi pasiūlytas siurblys „GeoKat 25“ neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, o tam, kad juos atitiktų, jam reikalinga įsigyti papildomos įrangos, o tai nebuvo įtraukta į pasiūlymą, todėl pasiūlymo esmės pakeitimas atliktas ne dėl to, kad Perkančioji organizacija nepateikė detalesnių apskaičiavimų.

27. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru statybos darbus, o ne šilumos siurblį, šilumos įranga sudaro nedidelę Pirkimo dalį, akcentuotina, kad Sprendime Nr. 1 pažymėta, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Vien tai, kad šilumos įranga sudaro 10 000 Eur dalį visos Pirkimo vertės, nereiškia, kad šis pažeidimas turėtų būti laikomas neesminiu ar mažareikšmiu. Nustačius, kad pareiškėjas pripažino Tiekėjo pasiūlymą tinkamu ir leido jam pakeisti pasiūlymą, šilumos įrangos vertė visoje Pirkimo dalyje neturi reikšmės nustatant jo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 nurodyta, kad pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Išplėstinės teisėjų kolegijos įsitikinimu, bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas leido Tiekėjui pasiūlyme nurodytą siurblį „GeoKat 25“ pakeisti į siurblį, atitinkantį Techninėje specifikacijoje nurodytą siurblį, todėl pripažinus Tiekėją laimėtoju, buvo pakeistas pasiūlymas. Tiekėjo pateiktas patvirtinimas, kad bus įgyvendinti minimalūs Pirkimo techniniai reikalavimai, neteikiant papildomų apskaičiavimų, nagrinėjamoje byloje nereiškia, kad buvo patikslintas pats pasiūlymas, kadangi pareiškėjas leido pakeisti siurblį, kuris neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, į tokius reikalavimus atitinkantį siurblį. Nustatyta, kad pasiūlytas siurblys „GeoKat 25“ negalėjo tinkamai funkcionuoti be papildomos įrangos, kuri nebuvo įtraukta į pasiūlymą, todėl paties siurblio pakeitimas į Techninę specifikaciją atitinkantį siurblį ir šį Tiekėją pripažinus laimėtoju, reiškia, kad buvo pakeistas pasiūlymas, todėl pagrįstai priimtas pareiškėjo ginčijamas Sprendimas. Šiuo atveju nebuvo ištaisoma neesminė klaida, o pakeistas pats pasiūlymas, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo pateiktas naujas pasiūlymas. Minėtos LAT nutarties išaiškinimai niekaip nekeičia ginčijamame Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas atliko pažeidimą, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

30. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad, CPVA nekonstatavus pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme ir pareiškėjo veiksmuose nesant visų teisinei atsakomybei būtinų elementų, Sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas, t. y. tariamas pareiškėjo pažeidimas konstatuotas neteisėtai, pažymėtina, jog Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas yra (1) bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas (2) dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai (3) nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 straipsnio 1 ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymą, todėl jis tapo atitinkančiu Pirkimo sąlygas. Nors poveikis ES biudžetui nėra tiesioginis, tačiau pareiškėjo pažeidimas nustatytas, jam taikyta finansinė korekcija, pažeidimas nėra mažareikšmis, todėl pripažintinas ir Reglamento 2 straipsnio 36 punkto trečiasis pažeidimo sudėties požymis. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytas pažeistas teisės aktas (VPĮ), nustatyta, kad pažeidimas atliktas dėl pareiškėjo veiksmų (leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymą) ir nors tiesioginis poveikis ES biudžetui nenustatytas, tačiau tai nereiškia, kad negali daryti įtakos finansiniams interesams. Nustačius Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatytus elementus, pažeidimas konstatuotas teisėtai bei pagrįstai.

31. Pabrėžtina, kad atsakovas vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atrankos kriterijai (arba techninė specifikacija) buvo pakeisti vykdant atranką arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Kaip jau minėta, Sprendime pagrįsta, kad Tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažintas laimėtoju, todėl atsakovas pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, kurios mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Pabrėžtina, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net jei jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Taigi, CPVA konstatuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.

33. Atsakovas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį, pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, CPVA Sprendime priimtų išvadų pagrįstumas buvo patvirtintas remiantis Pirkimo dokumentais ir pareiškėjo parengtomis pirkimo sąlygomis. Atsakovas tiek Sprendime Nr. 1, tiek atsiliepime į skundą pagrindė, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjui, vadovaujantis 2019 m. gairėmis, buvo pritaikyta būtent 25 proc. (ne mažesnė) finansinė korekcija. Taikydamas būtent tokio dydžio korekciją atsakovas individualizavo padarytą pažeidimą bei atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusių aplinkybių vertinimą, t. y. nustatė, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, laimėtoju buvo pripažintas Tiekėjas, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, Pirkimo laimėtoju galėjo būti pripažintas kitas tiekėjas, kurio pasiūlymas, atmetus Tiekėjo pasiūlymą, būtų buvęs ekonomiškai naudingiausias. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pareiškėjui skirtą finansinę korekciją vertinti kaip neproporcingą jo padarytam pažeidimui ir panaikinti Sprendimą, kuriuo ši korekcija buvo pritaikyta, arba finansinę korekciją sumažinti, tuo labiau kad aplinkybių, kaip svarių, sudarančių pagrindą finansinę korekciją sumažinti, nenurodė ir pareiškėjas. Taip pat pabrėžtina, kad pačios 2013 m. gairės jau suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

34. Byloje nėra pateikta jokių svarių įrodymų, argumentų, paneigiančių atsakovo įvertintas aplinkybes, turėjusias reikšmės sankcijos dydžiui, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad yra pagrindas pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją sumažinti. Kitų aplinkybių, kodėl pritaikyta finansinė korekcija turėtų būti sumažinta ar apskritai netaikoma, nenustatyta.

35. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, todėl jie paliekami nepakeisti, pareiškėjo reikalavimų patenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

37. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. skundą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

38. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

38.1 Pareiškėjas neturėjo pagrindo atmesti Tiekėjo pateiktą pasiūlymą, kadangi techniniame projekte įvardinti reikalavimai šilumos siurbliui yra sutarties vykdymo sąlyga. Techniniame projekte numatyti reikalavimai yra preliminarūs ir gali būti keičiami vykdant Pirkimo sutartį. Tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus ir ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas pagrįstai, be kita ko, neegzistavo nė vienas pagrindas, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas būtų turėjęs teisę ir pareigą Tiekėjo pateiktą pasiūlymą atmesti. Techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtinas Pirkimo sutarties vykdymo etapui ir dėl to negali būti pagrindu pašalinti Pirkimo dalyvius iš Pirkimo procedūrų, taigi ir riboti jų tarpusavio konkurencijos. Teisiškai nepagrįstą CPVA Sprendimą (ir teismo sprendimą) lėmė netinkamas Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto turinio vertinimas, dėl kurio CPVA neatliko išsamaus vertinimo ir Sprendime Nr. 1 nepasisakė.

38.2 Techninio projekto rengimo, keitimo ir atsakomybės reikalavimai nepatenka į VPĮ 25 straipsnį, Pirkimo metu reglamentavusio technines specifikacijas, taikymo sritį, o atitinkami tiekėjai turi teisę keisti atitinkamame pirkime naudotą techninį projektą statybą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

38.3 Tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus ir ekonomiškai naudingiausiu buvo pripažintas pagrįstai.

38.4 Pirkimo procedūrų vykdymo metu neegzistavo nė vienas Pirkimo sąlygose nustatytas pasiūlymų atmetimo pagrindas.

38.5 Teismas neteisėtai „perkvalifikavo“ pareiškėjui taikytinos atsakomybės pagrindą; nepaisant to, nei 2019 m. gairių 2.2 lentelės 14, nei 16 punktų nustatyti pažeidimai nebuvo atlikti. CPVA sprendime išdėstyta motyvacija neatitinka CPVA sprendime nurodyto finansinės korekcijos taikymo pagrindo sudėties. Vien dėl šios aplinkybės CPVA sprendimas yra laikytinas nemotyvuotu, nepagrįstu, o dėl to – neteisėtu ir naikintinu.

38.6 Teismas netinkamai įvertino 2013 m. gairių netaikymo nagrinėjamu atveju svarbą ir pasekmes CPVA sprendimo teisėtumui. Teismas, motyvuodamas atsikirtimą į vieną iš esminių skundo argumentų – pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta vadovaujantis netinkamu pagrindu ir pažeidimo kvalifikavimą atliekant neaktualiomis taisyklėmis, – pasisakė deklaratyviai ir visiškai neįvertindamas pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.

38.7 Priimant CPVA sprendimą, buvo vadovautasi netaikytinu teisės aktu ir neatsižvelgta į galimo pareiškėjo pažeidimo mažareikšmiškumą. CPVA, priimdama sprendimą, vadovavosi 2019 m. gairėmis, nors PAFT 7 priedo 6 punkte aiškiai nurodyta, kad reikia vadovautis būtent 2013 m. gairėmis.

38.8 Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėjas vis dėlto atliko pažeidimą, nurodytą CVPA Sprendime Nr. 1, pažeidimas privalėtų būti laikytinas mažareikšmiu, o taikyta finansinė korekcija – neproporcinga.

38.9 CPVA Sprendime Nr. 1 aiškiai nurodė, kad pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, kad gavo VK išvadą. Vadovaujantis aplinkybe, jog CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o CPVA sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, konstatuotina, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai arba jo išvis neatliko, pakartodama VK išvadoje pateiktas prielaidas. CPVA savarankiško ir objektyvaus pažeidimo tyrimo neatliko, ir todėl pažeidė VAĮ 3 straipsnyje numatytą objektyvumo principą.

39. Atsakovas CPVA, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

40. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

40.1 Priešingai nei teigia pareiškėjas, techninis projektas buvo sudedamoji techninės specifikacijos dalis, kurioje buvo aiškiai apibrėžti šilumos atgavimo siurblio parametrai, kurių Tiekėjo pasiūlytas siurblys neatitiko ir negalėjo būti laikomas lygiaverčiam nurodytam techniniame projekte. Atitinkamai, Tiekėjui negalėjo būti suteikta teisė tikslinti savo Pasiūlymą ir jis turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Tiekėjas negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju.

40.2 Pareiškėjas savo poziciją, kad techninis projektas yra sutarties vykdymo dokumentas, o ne techninė specifikacija, grindžia subjektyvia nuomone, nepateikiant jokios konkrečios viešųjų pirkimų teisės normos, teismų praktikos arba kompetentingos institucijos nuomonės, kad tokius teiginius patvirtintų. Techninis projektas yra neatsiejama techninės specifikacijos dalis, apibūdinanti Pirkimo objektą, kurį siekė įsigyti pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija. Tą patvirtina teisinis reguliavimas, Pirkimo sąlygos ir pareiškėjo, kaip Perkančiosios organizacijos, Pirkimo metu pateikti paaiškinimai.

40.3 Atsakovas finansinę korekciją taikė vadovaudamasis 2013 m. gairėmis, todėl visi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų gairių taikymo yra visiškai nepagrįsti ir iš esmės nesusiję su ginču. Be to, neatsižvelgiant į tai, kokios finansinių korekcijų gairės būtų taikomos, pareiškėjo pažeidimo sunkumas lemia tai, kad bet kuriuo atveju būtų taikoma 25 proc. dydžio finansinė korekcija, todėl teismo atliktas pažeidimo kvalifikavimas pagal 2019 m. gairių 2.1 lentelės 14 p. įtakos teismo sprendimo teisėtumui nedaro. Tokio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, nes buvo padarytas sunkus viešųjų pirkimų pažeidimas, todėl Sprendimu Nr. 1, atlikus objektyvų teisinių ir faktinių aplinkybių tyrimą, buvo pritaikyta finansinė korekcija, kuri yra proporcinga tokio pobūdžio pažeidimui.

40.4 Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami, kad jis galėtų tinkamai atstovauti save teisminiame procese.

41. Atsakovas su atsiliepimu teikia prašymą dėl naujo įrodymo, t. y. Perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 12 d. rašto Nr. (14.20.)-VP3-51, prijungimo prie nagrinėjamos bylos, kuris grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, jame nurodė naują argumentą, kad Techninis projektas nėra Techninės specifikacijos dalis, kuris nebuvo teikiamas atliekant pažeidimo tyrimą ir pirmosios instancijos teismo procese. CPVA, siekdama tinkamai atskirsti į šį naują argumentą, atsiliepime pateikė savo kontrargumentus, kurių dalį grindžia Perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. (14.20.)-VP3-51, t. y. nauju įrodymu, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismo procese. Pažymėtina, kad šio įrodymo pateikimo poreikis atsirado tik pareiškėjui pateikus visiškai naujus argumentus apeliaciniame procese. Anksčiau šis įrodymas CPVA nebuvo teikiamas, nes jis nei patvirtino, nei paneigė jokios bylos nagrinėjimui svarbios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, CPVA, prašo priimti ir prijungti prie bylos dokumentų Perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 12 d. raštą Nr. (14.20.)-VP3-51.

42. Pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti pareiškėjui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, priimti šiuos rašytinius paaiškinimus ir prijungti prie administracinės bylos, kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų:

42.1 Ar 2004/18/EB direktyvos VII priedo 1 punkte pateikta techninės specifikacijos samprata turi būti aiškinama taip, jog techninė specifikacija apima ir statinio techninį projektą, kuriame yra pateikiami perkančiosios organizacijos siekiamam įsigyti objektui nustatyti indikatyvūs reikalavimai, kurie vykdant pirkimo sutartį gali būti keičiami vadovaujantis nacionaliniu statybos teisiniu reguliavimu?

42.2 Ar 2004/18/EB direktyvos 44 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad savarankišku tiekėjo pateikto pasiūlymo atmetimo pagrindu negali būti indikatyvūs reikalavimai, kurie nors ir apibūdina perkančiosios organizacijos pirkimu siekiamą rezultatą, tačiau nėra numatyti pirkimo techninėje specifikacijoje ar kitur pirkimo sąlygose?

42.3 Ar 2004/18/EB direktyvos 44 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, jog perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus pagrindu, nustačiusi, jog atitinkamo tiekėjo pasiūlymas neatitinka konkretaus pasiūlymų vertinimo kriterijaus turi pareigą neskirti ekonominio naudingumo balų tiekėjo pateiktam pasiūlymui atitinkamo kriterijaus apimtyje ir neturi teisės atmesti tiekėjo pateikto pasiūlymo, jeigu pirkimo sąlygų reikalavimuose nėra aiškiai nustatyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjo pateiktas pasiūlymas neatitiks atitinkamo pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, šis bus atmestas?

43. Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad Tiekėjo pasiūlymo neatitiktis techninio projekto indikaciniams reikalavimams nebuvo ir negalėjo būti pagrindas pareiškėjui atmesti Tiekėjo pasiūlymą. CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl techninio projekto „tapatinimo“ su techninės specifikacijos reikalavimais yra nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties absurdiškais bei prieštaraujančiais Pirkimo sąlygų nuostatoms ir statybos rangos darbų rinkos praktikai laikytini ir CPVA argumentai dėl menamos Tiekėjo pateikto pasiūlymo neatitikties techninio projekto reikalavimams, kurie neva turėjo nulemti Tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Pareiškėjas nesutinka su CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija dėl neva eksperto nepakankamos kvalifikacijos atlikti baseine montuotino šilumos siurblio atitikties tam tikriems parametrams vertinimą. Pareiškėjas daro išvadą, jog jis negalėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymo dėl šio menamos neatitikties Techninio projekto reikalavimams, kadangi jis yra laikytinas Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga, kuri nėra kvalifikuotina Techninės specifikacijos reikalavimu, o neatitiktis šiai – savarankišku tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindu nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal VPĮ, nei pagal 2004/18/EB direktyvą. CPVA argumentai, kuriais šis bando teigti, jog pareiškėjas neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš CPVA priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti.

44. CVPA atsikirtimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 13 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašo priimti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos šiuos rašytinius paaiškinimus; sprendimą dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus argumentus; nepriteisti pareiškėjui (apeliantui) bylinėjimosi išlaidų.

45. CVPA nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog techninis projektas nėra techninės specifikacijos dalis buvo pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl bet kokie argumentai, kad teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes yra visiškai nepagrįsti. Bet kuriuo atveju, apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pozicija yra nepagrįsta ir ydinga, nes: i) tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta jokiu teisiniu reguliavimu, teismų ir kompetentingų institucijų praktika, o tik subjektyviu Pirkimo sąlygų vertinimu; ii) jeigu vadovautis pareiškėjo formuojama pozicija susidaro situacija, kad rangos darbų pirkimo atvejais tiekėjai gali teikti pasiūlymus, siūlydami visiškai kitą pirkimo objektą, nei siekia įsigyti perkančioji organizacija, tai motyvuojant tuo, jog vis tiek techniniame projekte nurodyti rangos darbai gali keistis vykdant sutartį. CPVA nurodė du eksperto 2022 m. lapkričio 17 d. išvados esminius trūkumus: i) joje nėra pasisakyta, ar pastato šildymo sistema veiks tinkamai, sumontavus tiekėjo nurodytą šilumos atgavimo siurblį, o pasisakoma tik dėl siurblio, kaip savarankiško įrenginio; ii) eksperto kvalifikacija, vadovaujantis statybos procesą reguliuojančiais teisės aktais, nėra pakankama, kad jis būtų galėjęs pasisakyti dėl pastato šildymo sistemos tinkamo veikimo, nes neturi atitinkamo atestato, suteikiančio teisės vadovauti konkrečiai projekto daliai, specialiesiems statybos darbams arba prižiūrėti specialiųjų statybos darbų vykdymą, kurie yra susiję su pastato šildymo sistemos įrengimu. Šių aspektų rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas nepaneigė, nes dėl pirmo trūkumo nebuvo pateikta jokių argumentų, o dėl antro trūkumo buvo pasisakyta tik dėl vadovų atestavimo, tačiau ne dėl specialiųjų darbų vadovų atestavimo, kurie būtent ir yra atestuojami pastato šildymo sistemų projektavimo / vykdymo ar priežiūros srityse. Priimdama 2022 m. birželio 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei taikydama finansinę korekciją, CPVA pritaikė tinkamos redakcijos teisės aktą bei tinkamą punktą. Bet kuriuo atveju, apeliantas padarė sunkų pažeidimą, kuris turėjo įtakos tiekėjų sąžiningai konkurencijai, todėl už tokį pažeidimą turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija. CPVA mano, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kurie grindžiami civilinėse bylose suformuota teismų praktika, nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nepateikė jokios informacijos, jog šiame ginče nebuvo pajėgus atstovauti pats save, o byla teisiškai sudėtinga. Atsakovas, taip pat pažymi, kad nemato objektyvaus poreikio kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes tai užvilkins bylos nagrinėjimą, patys klausimai suformuluoti ydingai, o teisinis reguliavimas bei teisminė praktika šiuo klausimu yra aiški bei leidžia išspręsti ginčą iš esmės be kreipimosi į ESTT.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA Sprendimo Nr. 1, kuriuo pripažintos netinkamomis finansuoti su nustatytu pažeidimu susijusios Projekto išlaidos ir pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. 3 943 234,90 Eur, bei Sprendimo Nr. 2, kuriame nurodyta 3 943 234,90 Eur grąžintinų lėšų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, nustatė Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatytų elementų pažeidimą, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, kurie atitinka teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasiūlęs Tiekėjui pakeisti siurblį iš techninės specifikacijos neatitinkančio į atitinkantį ir pripažindamas Tiekėją laimėtoju, leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymą, o tai sudarė pagrindą Pirkimo neatitinkančiam pasiūlymui tapti atitinkančiu, pažeidimas negali būti laikomas formaliu, neesminiu ar mažareikšmiu, tiek 2013 m. gairėse, tiek 2019 m. gairėse už pareiškėjo padarytą pažeidimą numatytas vienoda 25 proc. finansinė korekcija, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, argumentų, leidžiančių pareiškėjui skirtą finansinę korekciją vertinti kaip neproporcingą jo padarytam pažeidimui.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo pagrindo atmesti Tiekėjo pasiūlymą, techniniame projekte įvardinti reikalavimai šilumos siurbliui yra Sutarties vykdymo sąlyga, jie yra preliminarūs ir gali būti keičiami, Tiekėjo pasiūlymas atitiko visus reikalavimus, teismas nepagrįstai perkvalifikavo pareiškėjo atsakomybės taikymo pagrindą, be to, pareiškėjas neatliko nei Sprendime nurodyto, nei teismo perkvalifikuoto pažeidimo, teismas netinkamai įvertino 2013 m. gairių netaikymo svarbą ir pasekmes Sprendimo teisėtumui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pažeidimas buvo padarytas, pareiškėjas mano, kad pažeidimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu, o taikyta finansinė sankcija neproporcinga. Pareiškėjas pabrėžia, kad CPVA pažeidė objektyvumo principą.

49. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

50. Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teikė apeliaciniame skunde. Šis prašymas buvo netenkintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi. Pakartotinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas grindžia argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodiniuose teismo posėdžiuose, posėdžio garso įrašai yra byloje. Vadovaudamasi ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

51. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto naujus argumentus, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (dėl netinkamo Pirkimo sąlygų ir Techninio projekto vertinimo, CPVA aplaidaus / neatlikto pažeidimo tyrimo, Valstybės kontrolės išvadų perrašymo). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nauji argumentai ir naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

52. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.

53. Pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, atsakovas CPVA 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atsikirtimus į rašytinius paaiškinimus, prie atsiliepimo pridėjo 2016 m. sausio 12 d. Administracijos Viešųjų pirkimų komisijos raštą Nr. (14.20.)-VP3-51, kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 140 str.). Viena iš ribotos apeliacijos administraciniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad ši nuostata užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019). Draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, tačiau sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, aiškinamasi, ar šiuos įrodymus proceso šalis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami po to, byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, ir dėl to, kad juose dėstomi nauji argumentai, dėl kurių nenagrinėjimo pasisakyta šios nutarties 51 punkte.

54. CPVA 2022 m. birželio 20 d. sprendime Nr. IT01 nurodyta, kad pareiškėjas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo pricipus, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes Tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų.

55. VPĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

56. VPĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose (1 dalis). Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

57. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

58. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, leidęs Tiekėjui pakeisti pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas.

59.1 2015 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-1999 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbų pirkimo riboto konkurso būdu sąlygų aprašą su priedais (4 priedas – Techninė specifikacija), kuriame nurodyta, kad Pirkimo objektas – Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai su darbo projekto parengimu, pagal parengtą techninį projektą (11 punktas). Išsamesnė informacija ir reikalavimai darbų atlikimui pateikiami techninėje specifikacijoje (šio aprašo 4 priede). Techninėje specifikacijoje ar kituose pridedamuose dokumentuose gali būti nurodyti medžiagų ar įrangos gamintojai, prekės ženklai, kurie yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas gali siūlyti bei naudoti kitų gamintojų lygiavertę produkciją ar įrangą (12 punktas). Perkamų darbų ir susijusių paslaugų apimtis – perkamų statybos darbų apimtys pagal parengtą techninį projektą (rengėjai Slangen + Koenis – Architekten ir Cloud Architektai). <...> Pateikiamo techninio projekto sprendiniai gali keistis po projekto ekspertizės ir statybą leidžiančio dokumento gavimo <...> (4 priedo Techninės specifikacijos 2.1 papunktis).

59.2 Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2015 m. liepos 8 d. „Valstybės žinių“ Nr. 53 priede „Informaciniai pranešimai“ ir CVP IS, skelbimo Nr. 165357.

59.3 2016 m. sausio 20 d. Tiekėjas pateikė pasiūlymą „Dėl Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbų pirkimo riboto konkurso būdu A dalį, techninę informaciją Nr. 10.1-SD-75, kuriame nurodė, kad siūlomo šilumos siurblio GeoKat 25 metinis naudingumo koeficientas ne mažesnis kaip 4,28.

59.4 2016 m. sausio 28 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisija raštu „Dėl pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. (14.20.)-VP3-118 prašė Tiekėją paaiškinti, ar pasiūlytas šilumos siurblys GeoKat 25 yra lygiavertis (arba geresnis) įrenginiui, kuris specifikuotas techniniame projekte, paaiškinti, ar pasiūlytas šilumos siurblys yra pritaikytas eksploatacijai su nešvariu vandeniu, ar užtikrina savaiminį išsivalymą ir atitinka kitus techniniame projekte nurodytus parametrus bei užtikrina pilną funkcionalumą, taikomą šiam įrenginiui.

59.5 2016 m. vasario 2 d. Tiekėjas raštu „Dėl pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. 10.1-SD-134 paaiškino, kad pasiūlytas įrenginys atitinka techninio projekto reikalavimus ir atskirais parametrais yra efektyvesnis negu specifikuotas Techniniame projekte, pritaikytas eksploatacijai su nešvariu vandeniu ir kt.

59.6 2016 m. vasario 10 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisija raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. (14.20.)-VP3-141 prašė Tiekėją papildomai paaiškinti dėl siūlomo šilumos siurblio.

59.7 2016 m. vasario 15 d. Tiekėjas raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. 10.1-SD-200 pateikė papildomus paaiškinimus.

59.8 2016 m. vasario 15 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisija raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. (14.20.)-VP3-151 prašė Tiekėją papildomai paaiškinti dėl siūlomo šilumos siurblio, informavo, kad nustačius, kad įrenginys nėra lygiavertis ir tinkamas pagal techninį projektą, bus skaičiuojamas koeficientas 4, jei įrenginys nėra lygiavertis, prašė Tiekėją patvirtinti, kad laimėjimo atveju atliekant darbus būtų panaudoti techniniame projekte numatyti šilumos siurbliai.

59.9 2016 m. vasario 19 d. Tiekėjas raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. 10.1-SD-220 pateikė papildomus paaiškinimus dėl siūlomo šilumos siurblio, pažymėjo, kad siūlomas įrenginys yra lygiavertis bei tinkamas pagal techninį projektą.

59.10 2016 m. vasario 24 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisija raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. (14.20.)-VP3-169 informavo, kad, išnagrinėjusi Tiekėjo paaiškinimus, Perkančioji organizacija padarė išvadą, kad siūlomas šilumos siurblys GeoKat 25, kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atlikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. Atsižvelgdama į tai, Perkančioji organizacija prašė Tiekėjo patvirtinti, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys.

59.11 2016 m. vasario 29 d. Tiekėjas raštu „Dėl pakartotinio pasiūlymo paaiškinimo“ Nr. 10.1-SD-278 patvirtino, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys.

59.12 2016 m. kovo 3 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisijos protokole Nr. ADM-111 nustatyta, kad Tiekėjo pasiūlymas (A dalis) atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

59.13 2016 m. gegužės 9 d. Administracijos Viešųjų pirkimo komisijos protokole Nr. ADM-291 nutarta pripažinti laimėjusiu Tiekėjo Pasiūlymą ir kviesti Tiekėją sudaryti pirkimo sutartį.

59.14 2016 m. rugsėjo 9 d. Administracija ir Tiekėjas sudarė rangos sutartį, kurios objektas – Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai su darbo projekto parengimu, pagal parengtą techninį projektą (1 punktas). Išsamesnė informacija ir reikalavimai darbų atlikimui pateikiami techninėje specifikacijoje (sutarties priedas).

59.15 2017 m. kovo 30 d. CPVA ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-906-01-0002 „Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro statyba“ sutartį (su vėlesniais pakeitimais), kurioje nustatyta Projekto finansavimo tvarka ir sąlygos.

60. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad Perkančioji organizacija pasiūlė / paprašė, kad Tiekėjas pakeistų pasiūlymą (vietoje iš pradžių siūlyto šilumos atgavimo siurblio GeoKat 25 pasiūlyti techniniame projekte numatytą nuotekų šilumos atgavimo įrenginį), Tiekėjas sutiko, patvirtino / pasiūlė (Tiekėjas 2016 m. sausio 20 d. pasiūlyme siūlė siurblį GeoKat, o 2016 m. vasario 29 d. raštu pakeitė Pasiūlymą ir patvirtino, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys) ir Administracija Tiekėjo pasiūlymą pripažino atitinkančiu reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad šilumos atgavimo siurblys GeoKat 25 yra lygiavertis ir tinkamas pagal techninį projektą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, susipažinusi su šios nutarties 59.4–59.11 papunkčiuose nurodytais dokumentais ir jų turiniu, Administracijos viešųjų pirkimų komisijos protokolais, kuriuose nurodyta, kad šilumos atgavimo siurblys GeoKat 25, kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atlikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. Pažymėtina, kad apeliantas niekaip nepaaiškino ir nepaneigė eksperto išvados trūkumų, todėl ja pagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teismas. Taip pat eksperto išvadoje („Vertinant parametrus, kuriuos praėjus reikšmingam laikui nuo Pirkimo galima palyginti (šilumos siurblio galia ir maksimali įrenginio elektros įvado galia) Aquacond ir GeoCat įrenginiai gali būti laikomi lygiaverčiais“) nėra atsakyta, ar reikalinga papildoma įranga, montuojant šilumos atgavimo siurblį GeoKat 25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

61. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatyto pažeidimo sudėtis (pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (toliau – ir ESI) fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui). Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pažeidimo sudėties buvimo (pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 puslapis), todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

62. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino tam tikrų bylos aplinkybių ar nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.), aiškinant ABTĮ normas, ne kartą pažymėta, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių kiekvieno argumento; įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl pažeidimų buvimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

63. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi vadovaujamasi tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia subjektyvią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 interpretaciją, kuri nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nors abiejose bylose vertinamas tiekėjo pasiūlymas, tačiau nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi nustatytos faktinės aplinkybės (įskaitant, bet neapsiribojant, pasiūlymo ir jo modifikacijos turinį, pasiūlymo modifikavimo momentą pasiūlymų vertinimo metu (2016 m. sausio 22 d. Administracijos Klaipėdos miesto baseino (50 m.) su sveikatingumo centru statybos darbų pirkimo riboto konkurso būdu komisijos posėdžio protokole Nr. ADM-35 nurodyta, kad gauti 7 elektroninėmis priemonėmis pateikti pasiūlymai (nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 20 d.), vienas iš kurių buvo 2016 m. sausio 20 d. Tiekėjo Pasiūlymas, siūlantis sumontuoti šilumos atgavimo siurblį GeoKat 25. Po susirašinėjimo su Perkančiąja organizacija Tiekėjas 2016 m. vasario 29 d. raštu pakeitė Pasiūlymą ir patvirtino, kad laimėjimo atveju atliekant darbus bus panaudotas techniniame projekte numatytas nuotekų šilumos atgavimo įrenginys) ir kt.

64. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Sprendime Nr. 1 nurodytos santrumpos ir tekstinė išraiška akivaizdžiai patvirtina, kad nors nurodoma, kad buvo vadovautasi ir 2019 m. gairėmis, tačiau pareiškėjui nurodomas 2013 m. gairių 2.2 lentelės 16 punkto pažeidimas („pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, siūlant taikyti 25 proc. pataisos normą“). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nebeliko ginčo tarp šalių dėl taikytinų gairių, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl CPVA pareigos motyvuoti konkretaus korekcijos dydžio taikymą atmetami, nes skundžiamame Sprendime Nr. 1 motyvai yra pateikti. Be kita ko nurodyta, kad „CVPA <...> atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris sukėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, laimėtoju buvo pripažintas Tiekėjas, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, Pirkimo laimėtoju galėjo būti pripažintas kitas tiekėjas, kurio pasiūlymas, atmetus Tiekėjo pasiūlymą, būtų buvęs ekonomiškai naudingiausias, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįstama 25 proc. (4 144 890,63 Eur) nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui (galutinė sutarties vertė po pasirašytų papildomų susitarimų – 16 579 562,52 Eur su PVM)“. Pirmosios instancijos teismo motyvų netikslumai šiuo aspektu nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

65. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pažeidimas formalus ir mažareikšmis. Šioje byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar mažareikšmiais, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ginčo atveju nenustatytas pagrindas pareiškėjui už netinkamą tiekėjo pasiūlymo vertinimą taikyti mažesnį nei 25 procentų finansinės korekcijos dydis, todėl nėra pagrindo mažinti pareiškėjui taikytą finansinę korekciją.

66. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl CPVA Sprendimas Nr. 1 dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atitinkamai apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ir CVPA Sprendimą Nr. 2.

67. Nors pareiškėjas prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nesuformulavo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija dėl šio prašymo pasisakys, nes teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio). Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

68. Vis dėlto galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti – viena iš įtvirtintų išimčių yra ta, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi prerogatyvą patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikia atsakyti į ES teisės klausimą siekiant išspręsti bylą. Taigi, jie nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei (šalių) keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT išaiškinimo (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81, 10 punktas).

69. Nagrinėjamos bylos ribos ir faktinės aplinkybės lemia, kad šiai bylai teisingai išspręsti pareiškėjo prašyme kreiptis į ESTT keliami klausimai neturi reikšmės (byloje faktinės aplinkybės nustatytos teisingai ir teisinis reguliavimas aiškus) bei peržengia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas (žr. nutarties 51 punktą). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

70. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

72. Netenkinus apeliacinio skundo, nepriteistinos ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies ­ 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.