Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 23 000 Eur žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašo tenkinti. Jų nuomone atsakovas aplaidžiai vykdė savo pareigas – netinkamai supažindino nukentėjusį darbuotoją su saugos darbe instrukcijomis, neužtikrino, kad teisingai būtų dėvima darbo apranga, sužinojęs apie nelaimingą atsitikimą neiškvietė priešgaisrinės apsaugos tarnybos, greitosios medicininės pagalbos, nepranešė valstybinei darbo inspekcijai, todėl privalo atlyginti visą darbdavio patirtą žalą. Nesutinka su atsakovo turėtų advokato ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydžiu.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nukentėjusysis darbuotojas buvo išsamiai supažindintas saugos darbe instrukcijomis. Baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu nutraukta nenustačius jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis, atsakovo, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog W. M. Ž. ieškovės įmonėje nuo 2018 m. sausio 22 d. buvo įdarbintas laivų korpuso surinkėju. Nelaimingas atsitikimas darbo metu įvyko 2018 m. kovo 8 d., t. y. rangos sutarties pagrindu atsakovo įmonės darbuotojams dirbant UAB “(duomenys neskelbitni) ” teritorijoje. Įvykio dieną W. M. Ž. darbus atliko tanke IV20.

Įvykus nelaimingam atsitikimui Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba nebuvo iškviesti. W. M. Ž. įmonės automobiliu trečiojo asmens buvo negabentas į ligoninę.

2018 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam 2018 m. kovo 8 d., tirti. 2018 m. balandžio 18 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2018/2, kuris vėliau buvo panaikintas. Atlikus papildomą tyrimą 2020 m. gruodžio 14 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2020/1. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nebuvo nustatytos.

2020 m. gegužės 25 d. priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų, jog A. F. (šioje byloje atsakovas) bei M. M. (šioje byloje trečiasis asmuo) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kilusio gaisro W. M. Ž. patyrė sužalojimus (galvos, kaklo, kojos nudegimus) ir jam nustatytas 50 proc. darbingumas. W. M. Ž. kreipėsi į teismą dėl žalos atlygimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-321-1048/2022 W. M. Ž. ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 667,56 Eur turtinės žalos ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl W. M. Ž. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeitė ir W. M. Ž. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2018 m. kovo 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteistą neturtinės žalos dydį padidino iki 13 000 Eur. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos priteistą sumą iš vis 23 667,56 Eur W. M. Ž. sumokėjo 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimais.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendime konstatuota, kad W. M. Ž. darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“) neįvykdė pareigos W. M. Ž. tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iškviesti greitosios medicinos pagalbos, neįvykdė pareigos iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, dėl ko nebuvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be to, neužtikrino darbo saugos dirbant laivo uždarose patalpose (civilinė byla Nr. e2-321-1048/2022).

Šioje byloje kilo ginčas, ar būtent atsakovas yra atsakingas už minėtų pareigų netinkamą atlikimą ir privalo atlyginti ieškovei (darbdaviui) jos patirtą žalą.

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Sumokėta nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą. Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtą žalą, kuri susijusi su darbinių pareigu atlikimu. DK 153 straipsnis numato darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribas. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Vienas iš tokių atvejų – kuomet žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas).

Atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje – turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023). Materialinės atsakomybės taikymo atveju kaltės forma lemia galimos priteisti iš darbuotojo žalos dydį – esant tyčiai darbuotojas privalo visiškai atlyginti darbdaviui padarytą žalą (DK 154 straipsnio 1 punktas), esant neatsargumui galimos priteisti žalos dydis yra ribojamas trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžiu, esant dideliam neatsargumui – šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti. Darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma nustačius neteisėtos darbuotojo veikos ir atsiradusios žalos tiek tiesioginį priežastinį ryšį, tiek netiesioginį priežastinį ryšį – kai darbuotojo veiksmai (neveikimas) tiesiogiai nesukelia žalos, tačiau reikšmingai prisideda prie jos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta DSSĮ 11 ir kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje) (DSSĮ 32 straipsnio 1 dalis).

Remiantis DSSĮ 2 straipsnio 3 dalimi darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje.

DSSĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą.

Pagal DSSĮ 19 straipsnio 2 dalį darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę dirbo pagal 2014 m. balandžio 30 d. darbo sutartį Nr.81 su pakeitimais nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. technikos direktoriaus pareigose. Minėta, kad 2018 m. kovo 8 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu kilo gaisras ir buvo sužalotas darbuotojas W. M. Z..

Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas turtinę žalą darbdaviui padarė tyčia, nes nukentėjęs darbuotojas W. M. Z. priimant į darbą nebuvo tinkamai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje, atsakovas apie 2018 m. kovo 8 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą neinformavo ir neiškvietė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų, kad būtų nustatytos gaisro priežasties aplinkybės, būdamas atsakingu saugos ir sveikatos klausimais neužtikrino, jog nukentėjusiajam būtų iškviesta greitoji pagalba ir nesiėmė priemonių, jog nukentėjęs darbuotojas darbo vietoje tinkamai dėvėtų darbo rūbus.

Technikos direktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 2-PI, su kuria atsakovas buvo supažindintas 2014 m. liepos 7 d., 20 punkte numatyta, jog atsakovas privalo kontroliuoti darbų ir priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, reglamentuotų atitinkamų valstybinių institucijų norminiais aktais, įmonių, kurių teritorijoje vykdomi darbai vidiniais dokumentais, bendrovės procedūromis vykdymą, bendrovės gamybinėse patalpose ir darbo vietose. Pareiginės instrukcijos 38 punkte įtvirtinta technikos direktoriaus teisė sustabdyti vykdomus darbus, jeigu pažeidžiamos įrengimų eksploatavimo taisyklės, darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimai. Pareiginės instrukcijos 44 punkte nurodyta, kad technikos direktorius atsako už darbų ir priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, kokybės ir aplinkosaugos reikalavimų vykdymą gamybinėse patalpose ir darbo vietose.

2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DS-3 atsakovas buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais. 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1MOK atsakovas buvo įpareigotas organizuoti darbuotojų mokymus saugos ir sveikatos klausimais ir pildyti apmokytų darbuotojų registrą. 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DS-14 atsakovas paskirtas atsakingas už gaisrinę saugą įmonėje. Atsakovas su įsakymais supažindintas pasirašytinai.

2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DS-13 ieškovės įmonėje buvo įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kurios funkcijas pavesta vykdyti atsakovui.

Iš byloje pateiktos Darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo ir pasirengimo vykdyti projektą formos (išrašas Nr. 149) matyti, kad vykdant projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimą projekte buvo paskirtas atsakovas (Formos 3.8 punktas).

Bylos duomenimis W. M. Ž. prieš pradedant dirbti pas ieškovę buvo formaliai vienu metu supažindintas saugos ir sveikatos įvadine instrukcija bei kitomis instrukcijomis, kurios yra didelės apimties ir surašytos lietuvių kalba. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2018 m. sausio 19 d. W. M. Ž. pasirašė už 6 instrukcijas (Nr. 7, 11, 16, 19, 21, 22). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis instrukcijas W. M. Ž. išvertė žodžiu į rusų kalbą, kurią pastarasis suprato. W. M. Ž. yra kitatautis (lenkas), lietuvių kalbos nemoka, jam nebuvo pateikti susipažinimui instrukcijų vertimai surašyti į jam suprantamą kalbą. Duomenų, kad W. M. Ž. būtų pakartotinai instruktuotas, nėra. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog W. M. Ž. atsakovo buvo nepilnai ir neišsamiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje, t. y. atsakovas neįvykdė pareigos darbuotoją tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, jog W. M. Ž. prieš pradedant darbą kitos įmonės - UAB "(duomenys neskelbtini)" teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), būtų atsakovo instruktuotas dirbti kitoje įmonėje, tinkamai informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius kitoje įmonėje.

Atsakovas teigia, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiojo W. M. Ž. tiesioginis vadovas buvo meistro pareigas ėjęs M. M., kuris paskirstė užduotis darbuotojams ir kontroliavo jų atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad M. M. buvo vamzdininkas ir tik laikinai įsakymu Nr. 2018/03-1 buvo paskirtas pavaduoti meistrą A. V.. Duomenų, kad M. M. prieš pradedant atlikti meistro funkcijas buvo tinkamai instruktuotas, supažindintas su meistro pareigybės aprašymu nėra.

Kaip minėta, už įmonės darbuotojų instruktavimą, taip pat ir už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimą projekte buvo atsakingas būtent atsakovas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatyta, jog darbuotojas W. M. Z. darbo metu netinkamai dėvėjo įmonės išduotus darbo rūbus, ant darbinio švarko buvo užsivilkęs darbdavio išduotą sintetinio audinio ir poliesterinio vidinio pamušalo pasiūtą liemenę, kuri linkusi į smilkimą ir šilumos akumuliavimą, todėl netinkama ugnies darbams atlikti. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nors įtariamasis A. F. nurodė, jog nukentėjusiojo naudota liemenė turėjo būti dėvima po darbo rūbais (darbiniu švarku), nukentėjusysis buvo įspėtas ir puikiai kaip buvęs gaisrininkas žinojo šį reikalavimą, tačiau visą dieną atlikęs analogiškus ugnies darbus, negavo nei vienos pastabos apie netinkamai dėvimą aprangą. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną ryte buvo atvykęs į teritoriją. Tačiau atsakovas neužtikrino, kad nukentėjęs darbuotojas darbo vietoje tinkamai dėvėtų darbo rūbus. Todėl sutiktina su ieškove, jog atsakovas šiame kontekste netinkamai vykdė priskirtas funkcijas už saugų darbą ir priešgaisrinę apsaugą.

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas į įvykio vietą atvyko likvidavus gaisro židinį, apžiūrėjo vietą, rado apdegusius drabužius, bet Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų neiškvietė. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad atsakovas nebuvo teritorijoje, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nematė kilusio gaisro, o kai atvyko, gaisras jau buvo užgesintas, tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui turėjo pareigą iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų gaisro priežasčiai nustatyti. Tai, kad pagal lokalinius įmonės teisės aktus, kilus gaisrui, priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus buvo numatyta pareiga iškviesti bet kuriam įmonės darbuotojui, nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti. Minėta, kad būtent atsakovas ieškovės įmonėje buvo paskirtas atsakingu už gaisrinę saugą (ieškovės direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. DS-14), be kita ko, atsakovas buvo atsakingas už darbuotojų saugos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų tinkamą užtikrinimą ir vykdymą projekte (Formos 3.8, 3.9 punktai). Kita vertus, nors nukentėjęs darbuotojas ugnies darbų neatliko, tačiau įvertinama ir tai, jog Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcijos 57.1 punkte, kurią parengė atsakovas, aiškiai numatyta vadovaujančio darbuotojo pareiga, atvykus į gaisro vietą, įsitikinti ar iškviesta Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju atvykęs į įvykio vietą, atsakovas privalėjo įsitikinti, ar yra pranešta Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnams. Tačiau tokių veiksmų neatliko.

Ieškovė teigia, kad atsakovas yra atsakingas ir už tai, jog nukentėjusiam darbuotojui nebuvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Atsakovo nelaimingo atsitikimo metu teritorijoje nebuvo, nukentėjusiojo nematė. Kai atvyko į teritoriją, nukentėjęs darbuotojas įmonės automobiliu trečiojo asmens jau buvo išgabentas į gydymo įstaigą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

Nagrinėjamu atveju susipažinus su byloje surinktų įrodymų visetu, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdant jam priskirtas funkcijas darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos srityje, tinkamai nukentėjusio asmens neinstruktavo, nesupažindino su rizikos veiksniais dirbant kitos įmonės teritorijoje, neužtikrino, jog darbo metu darbuotojas tinkamai dėvėtų darbo rūbus, įvykus nelaimingam atsitikimui, neiškvietė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų gaisro priežasčiai nustatyti. Šių pareigų netinkamas vykdymas laikytinas atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), kurių pagrindu kyla atsakovo atsakomybė. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas veikė tyčia ir sąmoningai siekė padaryti žalą ar veikė itin nerūpestingai ar aplaidžiai. Tarp atsakovo atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl patirti nuostoliai turi būti atlyginti. Tačiau nustačius, jog atsakovo veiksmai pasireiškė paprastu nerūpestingumu, atsakovas, kaip buvęs įmonės darbuotojas, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, atsižvelgiant į DK numatytas atlyginamos turtinės žalos ribas. Pagal 20214 m. balandžio 30 d. darbo sutartį su pakeitimais atsakovui buvo nustatytas 1 200 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 783,47 Eur. Todėl atsakovo vidutinis trijų mėnesinių darbo užmokesčio dydis būtų apie 2 350,41 Eur (atskaičius mokesčius).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į atsakovo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydį, taip pat į darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas ir atlygintinos turtinės žalos dydžio sumažinimo sąlygas, į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis, įvertinus, kad ieškovės įmonės vadovas, kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, taip pat turėjo įstatymo nustatytą pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 2 000 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai (DK 151-153 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 518 Eur žyminį mokestį, patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 4 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas. Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Ieškovės pateiktos išlaidos, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, pripažintinos būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo išlaidos už teisines paslaugas yra per didelės. Tuo tarpu atsakovo atstovas teigia, kad išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dydžių.

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi vadovautis ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekdamas, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-464/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovavo advokatas, kuris parengė atsiliepimą į ieškinį, ir advokato padėjėjas, kuris rengė atsiliepimo projektą ir atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose. Iš pateiktos detalizacijos matyti, kad be atsiliepimo į ieškinį parengimo 1 200 Eur, atskirai yra įtraukta pradinė kliento konsultacija - 50 Eur ir 200 Eur, atsiliepimo projekto parengimas - 300 Eur, konsultacija ir teismų praktikos paieška - 300 Eur. Pradinės kliento konsultacijos, atsiliepimo projekto rengimas ir teismų praktikos paieška laikytini sudėtiniai atsiliepimo į ieškinį elementai, todėl darytina išvada, kad už atsiliepimo parengimą bendra išlaidų suma sudaro 2 050 Eur (1200+50+200+300+300). Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieškinį parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas).

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas (advokato padėjėjas) atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Byloje vyko 6 posėdžiai (2023 m. spalio 3 d., 2023 m. lapkričio 14 d., 2024 m. gegužės 21 d., 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. spalio 29 d.), kurių bendra trukmė apie 3,38 val. Už dalyvavimus teismo posėdžiuose išlaidų detalizacijoje nurodyta iš viso 350 Eur (100+100+150) ir 550 Eur (250+300) už pasiruošimą teismo posėdžiams. Remiantis jau nurodyta teismų praktika, išlaidos už pasiruošimą teismo posėdžiams atskirai neapmokestinamos pagal Rekomendacijose numatytus maksimalius įkainius, patenka į atstovavimo išlaidas. Kadangi posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, šiuo atveju apskaičiuojant maksimalią sumą už atstovavimą Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų II ketvirčio (2 000,10 Eur), 2023 metų IV ketvirčio (2 110,30 Eur) ir 2024 m. II ketvirčio (2 196,40 Eur) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis, t.y. 2 102,27 Eur. Todėl už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimali galima priteisti suma sudarytų 672,73 Eur (0,1 x 2 102,27 x 4 x 80 proc. = 672,73) (Rekomendacijos 5 punktas, 8.19 papunktis, 9 punktas, 10 punktas).

Be to, nustatyta, kad į išlaidas yra įtraukta po 300 Eur už pasiruošimą 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. kovo 26 d. posėdžiams, kurie apskritai nevyko; taip pat 2023 m. gruodžio 8 d. 300 Eur papildoma kliento konsultacija ir 2024 m. gegužės 20 d. 150 Eur papildoma kliento konsultacija; 450 Eur susipažinimas su papildomai pateiktais dokumentais ir jų analizė. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams ir susitikimus su klientais, už susipažinimą su bylos medžiaga ir dokumentų analizę pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to minėtos išlaidos šiuo atveju atskirai nevertintinos ir laikytinos nepagrįstomis.

Teismas įvertinęs prašomų priteisti atsakovo išlaidų dydį, pateiktą išlaidų detalizaciją, atstovų nurodytas patirtas laiko sąnaudas, teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliama sudėtingų teisės taikymo klausimų, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 2 722 Eur.

Visumoje vertinant patenkinta 8,70 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos 219 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, iš ieškovės atsakovui priteistina 2 485,19 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.) 2 000 Eur žalos atlyginimo ir 219 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 485,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. F. (A. F.).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.