Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. ir asmens, kurio turto konfiskuotas – R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo

G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. J. skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skyrus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 24 d. 1.30 val. iki 2025 m. birželio 24 d. 12.12 val., t. y. 1 (viena) para ir nustatyta laikyti jį atlikus 1 (vieną) arešto parą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu 3 dalimi, 68 straipsniu, G. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 24 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, G. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, kurią jis įpareigotas atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, G. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 24 d., apie 1.30 val. kelyje A12, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu – ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046“ (patikros sertifikato Nr. 2266836, galioja iki 2025 m. spalio 15 d.) 1.33 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį sutuoktinės R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; nuteistasis G. J. ir asmuo, kurio turtas konfiskuotas, R. J. prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį dalyje dėl G. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir iš G. J. išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 220 Eur; atnaujinti byloje įrodymų tyrimą dalyje dėl pareikšto prašymo atleisti kaltininką G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, bei prašymo automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu.

Dėl laidavimo instituto taikymo byloje

2.1. Apelianto nuomone, byloje yra nustatytos visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas nepagrįstai netaikė laidavimo jo atžvilgiu. Nurodo, kad padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimu jokios turtinės ar neturtinės žalos nepadarė, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Akcentuoja, kad nusikalto pirmą kartą, yra neteistas, nes ankstesnis teistumas išnykęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl apelianto teistumo skundžiamame nuosprendyje pasisakė prieštaringai, t. y. įžanginėje dalyje nurodė, kad jis teistas, teistumas išnykęs, o skirdamas bausmę nurodė, kad jis neteistas, teistumas yra išnykęs. Byloje taip pat nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau skirtas baudas sumokėjo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Buvusios darbovietės UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo iki 2025 m. kovo 20 d., charakterizuojamas tik teigiamai. Darbo sutartį su šia bendrove nutraukė, nes toliau dirbti apsaugos darbuotoju negalėjo dėl sveikatos būklės, ką patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo 2025 m. birželio 23 d. išrašas. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2025 m. gruodžio 13 d. jam nustatytas neįgalumas, (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Nuo 2025 m. kovo 24 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Žmona R. J. pagal išduotą verslo liudijimą užsiima betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba ir pastatymu, akmens pjaustymu, formavimu ir apdaila, įskaitant įrašų iškalimą (išpjovimą) paminkliniuose akmenyse. Verslo liudijime jis nurodytas kaip šeimos narys, susijęs su sutuoktinės R. J. pagal verslo liudijimą vykdoma veikla, nes jai padėdavo ir padeda toje veikloje. Šios sąlygos, pasak apelianto, sudaro pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Pažymi, kad tiek atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek atsisakant atleisti teismo sprendimas turi būti motyvuotas, tačiau skundžiamas nuosprendis nėra nei tinkamai, nei teisingai motyvuotas, dalis nurodytų motyvų yra nepagrįsti, nekonkretūs, abstraktūs, prielaidų pobūdžio ir prieštaringi. O būtent, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad siūloma laiduotoja nėra verta teismo pasitikėjimo, nes įvertinus laiduotojos asmenines savybes, veiklos pobūdį, teismas sprendė nesant jokių galimybių jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Anot apelianto, teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokios būtent R. J. asmeninės savybės ar veiklos pobūdis neva neleistų jai daryti teigiamos įtakos jam. Apelianto vertinimu, tokių aplinkybių nėra. Priešingai, R. J. yra jo sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) t. y. santuokoje gyvena jau 29 metus, užaugino dvi dukras, santykiai glaudūs, artimi, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. R. J. neteista, charakterizuojama tik teigiamai. Jos veiklos pobūdis pagal verslo liudijimą, kurioje dalyvauja ir jis, priešingai nei teigiama, netrukdo daryti jam teigiamą įtaką, užtikrina judviejų nuolatinį bendravimą ir minėtos veiklos metu. R. J. yra jam autoritetas, turi galimybę daryti jam tik teigiamą įtaką. Tame pačiame nuosprendyje teismas nurodė ir tai, kad „laiduotoja yra siūloma kaltinamojo sutuoktinė, dėl kurios moralinių savybių ir noro pagelbėti vyrui teismas abejonių neturi”.

2.3. Nesutinka apeliantas su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dėl laiduotojos R. J. netinkamumo, t y.: “pirmiausiai matyti, jog ji nieko nežinojo apie sutuoktinio praeitį ir jo susidūrimus su teisėsauga bei baustumus administracine tvarka, kas rodo, jog santykiai tarp jų nėra pakankami artimi. Antra, ji nežinojo, kad sutuoktinis paima jai priklausantį automobilį, bei kur vyksta, ji tuo net nepasidomėjo. Trečia, kaltinamasis yra brandi asmenybė ((duomenys neskelbtini))”. Apelianto tvirtinimu, iš teismo posėdžio metu apklaustos galimos laiduotojos R. J. parodymų matyti, kad ji žinojo apie jo ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, po 2025 m. birželio 24 d. įvykio ji sužinojo ir apie šį įvykį, nežinojo tik to, kad jis dar buvo nubaustas 2024 m. gruodžio 25 d. už girto pasirodymą viešojoje vietoje. Vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad sutuoktinių santykiai nėra pakankamai artimi.

2.4. Nurodo, kad automobilis „Fiat Doblo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir įgytas bei registruotas sutuoktinės R. J. vardu, tačiau yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš esmės buvo naudodamas kaip darbo priemonė kapų paminklų gamybos ir įrengimo versle. Juo daugiausia naudojosi sutuoktinė R. J., tačiau naudodavosi ir pats, padėdamas žmonai versle, juo važinėjo tiek abu, tiek ir atskirai. Todėl sutuoktinės leidimas jam naudotis tuo automobiliu nebuvo būtinas ir reikalingas. Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja R. J. taip pat nurodė, kad 2025 m. birželio 24 d. jis alkoholio nevartojo, automobiliu iš namų išvažiavo blaivus, o jei būtų buvęs neblaivus, ji nebūtų leidusi važiuoti. Tuo tarpu teismo argumentas dėl apelianto amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)) vertintinas kaip diskriminacinis, nes jo amžius nei atskirai, nei kartu su kitomis aplinkybėmis taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad sutuoktinė R. J. realiai negalės jam padaryti jokios teigiamos įtakos.

2.5. Akcentuodamas teismo motyvus, jog „pateikta laiduotoja jokiomis priemonėmis negalėtų paveikti kaltinamojo, kad jis laikytųsi visuomenėje priimtinų normų ir nedarytų naujų nusikaltimų, nes jos įtaka ir autoritetas nebuvo pakankami jau anksčiau priimti atitinkamus sprendimus, nevartoti alkoholio vairuojant, apeliantas mano, kad šie yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Laiduotoja R. J. savo prašyme nurodė, kad dirba pakankamai atsakingą darbą pagal verslo liudijimą, mano, kad gali būti laikoma asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo ir laiduoti už nusikalstamą veiką padariusį asmenį, mano galėsianti asmeniškai daryti teigiamą įtaką kaltininkui, savo sutuoktinį pažįsta pakankamai gerai, yra ne tik jo žmona, bet ir gera draugė, mano, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra įsitikinusi, kad tiek ji asmeniškai, tiek ir jų dukros galės daryti jam teigiamą įtaką. Analogiškai ji patvirtino ir teisme. Jos artima draugė I. A. taip pat ją charakterizavo kaip galinčią pagal asmenines savybes ir veiklos pobūdį tinkamai vykdyti laiduotojo pareigas, užtikrinant jo elgesio kontrolę ir teigiamą poveikį ateityje. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad “pati R. J. teismui nurodė, jog gali savo vyrui daryti teigiamą įtaką, kad jau dabar jos vyras tikrai gailisi, tikrai padarė išvadas ir daugiau nusikaltimų nebedarys”, tačiau tik deklaratyviai pasisakė, kad “šiuos R. J. paaiškinimus vertina tik kaip formalius, siekiant padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės”.

2.6. Cituodamas bylos duomenis, apeliantas pažymi, kad viso proceso metu savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjimasis nebuvo formalus ir deklaratyvus, šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia pripažino ir teismas. Todėl šiame kontekste nesutinka su teismo išvada, kad „teismo manymu, kaltinamojo pozicija, kad jis norėjo pavažiuoti tik 800 metrus rodo, kad jis nevertina kritiškai savo poelgio, yra linkęs sumenkinti savo veikos pavojingumą ir ne visišką suvokimą apie galinčias kilti pasekmes“. Tikina, suprantantis savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, suvokiantis dėl to galėjusias kilti sunkias pasekmes. O tai, kad būdamas neblaivus svarstė, kiek metrų norėjo nuvažiuoti, nepaneigia jo visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nemotyvuotai ir prieštaringais motyvais remdamasis atsisakė jo atžvilgiu taikyti laidavimą. Tvirtina, kad pats baudžiamasis procesas jau turėjo jam pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Dėl turto konfiskavimo

2.7. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, konfiskuojant automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais: automobilis „Fiat Doblo”, nors įgytas ir registruotas sutuoktinės R. J. vardu, tačiau yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; R. J. nežinojo, kad šis turtas bus panaudotas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti; R. J. pagal verslo liudijimą užsiima kapų paminklų gamyba ir įrengimu ir šis automobilis yra jos darbo priemonė (lengvoji transporto priemonė, turinti integruotą vietą kroviniui), naudojama vežti darbo įrankius, medžiagas ir pan., šie darbai atliekami įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose, ant automobilio uždėtos atitinkamos verslo reklamos; verslo liudijime pats apeliantas nurodytas kaip šeimos narys, jai padedantis versle, todėl R. J. į verslo vykdymo vietą turi nuvežti ir jį, kadangi jam yra sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones, paimtas vairuotojo pažymėjimas. Dėl šių priežasčių, apelianto įsitikinimu, netikslinga konfiskuoti R. J. darbo (verslo) priemonę – automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3220 Eur. Apelianto teigimu, būtent automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra neproporcingas, nes iš esmės pažeidė kitos automobilio savininkės – R. J. teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai apsunkina ir net žlugdo jos verslą. Nekonfiskuoti automobilio prašo ir jo žmona.

2.8. Dėl jam taikytos administracinė atsakomybė nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 18 d. vairavo automobilį neblaivus, kai buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, už kurį jam skirta 800 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nuobaudą įvykdė, 6 mėnesius nevairavo transporto priemonių, vėliau vairavo su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, ką teisme patvirtino ir jo žmona, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis vairuos minėtą automobilį, jei šis nebūtų konfiskuotas. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis G. J. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Kliunka prašė nuteistojo ir asmens, kurio turtas konfiskuotas – R. J. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Ineta Žilinskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo G. J. ir asmens, kurio turto konfiskuotas – R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama G. J. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat G. J. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius bei dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje, kurią jis įpareigotas atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pagrįstumas ir proporcingumas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatų bei taikyti automobilio konfiskavimą. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

7. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, kad siūloma laiduotoja nėra verta teismo pasitikėjimo, nes įvertinus laiduotojos asmenines savybes, veiklos pobūdį, spręstina nesant jokios galimybės jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Siekiant tinkamai išnagrinėti nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistojo G. J. sutuoktinę R. J., kuri sutiko būti paskirta jo laiduotoja.

10. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas vertino, jog laiduotoja siūloma G. J. sutuoktinė, dėl kurios moralinių savybių ir noro pagelbėti vyrui teismas abejonių neturi, vis tik sprendė, kad ji realiai jokios įtakos sutuoktiniui padaryti negalės. Visų pirma, R. J. nieko nežinojo apie sutuoktinio praeitį ir jo susidūrimus su teisėsauga bei baustumus administracine tvarka, kas rodo, jog santykiai tarp jų nėra pakankamai artimi. Antra, ji nežinojo, kad sutuoktinis paima jai priklausantį automobilį bei kur vyksta, ji tuo net nepasidomėjo. Trečia, G. J. yra brandi asmenybė ((duomenys neskelbtini)). Pati R. J. teismui nurodė, kad gali savo vyrui daryti teigiamą įtaką, jau dabar jos vyras tikrai gailisi, tikrai padarė išvadas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, tačiau teismas šiuos R. J. paaiškinimus vertino tik kaip formalius, siekiant padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikta laiduotoja jokiomis priemonėmis neįstengtų paveikti G. J., kad šis laikytųsi visuomenėje priimtinų normų ir nedarytų naujų nusikaltimų, nes jos įtaka ir autoritetas nebuvo pakankami padėti nuteistajam jau anksčiau priimti atitinkamus sprendimus, nevartoti alkoholio vairuojant automobilį. Be to, G. J. pozicija, kad jis norėjo pavažiuoti tik apie 800 metrų rodo jį nevertinant kritiškai savo poelgio, polinkį sumenkinti savo veikos pavojingumą ir nevisišką galinčių kilti pasekmių suvokimą.

11. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą neatleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs nepagrįstą išvadą, jog R. J. nėra verta teismo pasitikėjimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistojo sutuoktinė R. J. nurodė, kad sutinka būti G. J. laiduotoja ir paaiškino, kad šiai dienai su vyru santykiai yra labai geri, nuo tos dienos vyras išvis nebevartoja alkoholio, atsiprašė ir jos, jiedu visai kitaip dabar gyvena. Nurodė žinojusi, kad vyras praeityje buvo baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, tačiau teisme galimai ne taip buvo supratusi klausimą. Nagrinėjamu atveju viskas atsitiko neplanuotai, sutuoktinis norėjo nuvairuoti mašiną apie 30 metrų nuo tos vietos iki kolegos dirbtuvių, kad nepaliktų įrankių, dėl ko dabar labai gailisi ir kenčia jau pusę metų. Užtikrina galinti daryti teigiamą įtaką vyrui. R. J. nuomone, jiedu su sutuoktiniu nebūtų tiek metų išgyvenę santuokoje, jei nebūtų vienas kito palaikę. Dėl naujų veikų darymo, tai sutuoktinis tikrai to nebedarys, nes jau ir amžius nebe tas, jis dabar tikrai tai suvokia, nes nuo pat tos dienos nevartoja, pats savanoriškai ieško pagalbos. Pati ji šiai dienai šiek tiek mažiau vykdo savo veiklą, daugiau ją vykdo žentas, nes ji neturi kuo važiuoti, o reikalingas toks pikapas, kuris buvo konfiskuotas.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad R. J. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir išreikštą tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

13. Teisėjų kolegija, vertindama R. J. asmenybę, atsižvelgia į tai, kad ji neteista (t. 1, b. l. 125), dirba pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 110–111), (duomenys neskelbtini) I. A., kaip šeimos draugės, charakterizuojama išskirtinai teigiamai (t. 1, b. l. 109), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta vos tris kartus, už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visais atvejais jai surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (t. 1, b. l. 126–127), su G. J. susituokę beveik 30 metų (t. 1, b. l. 112), šeimoje yra dvi dukros. Kaip matyti iš pateiktų duomenų ir R. J. bei G. J. parodymų, sutuoktinius sieja glaudus ir nuolatinis ryšys, tarpusavio supratimas ir pagarba, todėl konstatuotina, kad R. J. kaip laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Šiame kontekste pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

14. Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad laiduotojas taip pat turi turėti galimybę kaltininkui daryti teigiamą įtaką. Formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

15. G. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi jis yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuo 2025 m. kovo 24 d. yra bedarbis (t. 1, b. l. 115), iš dalies darbingas (darbingumas – (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 113), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo laikotarpiu jo žmonos R. J. įtaka jo elgesiui turėtų būti ganėtinai didelė, pats G. J. nurodė, kad paiso sutuoktinės nuomonės, vertina ją kaip autoritetą, bylos duomenys patvirtina, kad po šios nusikalstamos veikos G. J. alkoholio nebevartoja, daugiau nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė, kreipėsi pagalbos į medikus dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 170), nuosprendžiui neįsiteisėjus gavo privalomojo mokymo pažymėjimą pagal privalomojo mokymo apie alkoholio vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (t. 1, b. l. 169).

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog laiduotoja pageidaujanti tapti R. J. charakterizuojama teigiamai, dirba, neteista, su sutuoktiniu juodu sieja labai artimas ir ilgalaikis ryšys, ji gali būti laikoma vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad apeliantui labai svarbi R. J. nuomonė, jis į ją atsižvelgia ir laiko ją autoritetu, pagrįstai manytina, jog laiduotojos įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės, todėl konstatuotina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė teisės taikymo klaidą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

17. Apeliaciniu skundu G. J. ir R. J. taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti šio konfiskuotino turto vertę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, naudojamas šeimos verslui vykdyti ir jo konfiskavimas suvaržytų ne tik G. J., bet ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus, automobilio konfiskavimas nepagrįstai apsunkina ir net žlugdo R. J. vykdomą verslą, kadangi ši transporto priemonė betarpiškai naudojama jos darbe. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skundo aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti nesilaikoma nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią automobiliai, panaudoti darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra konfiskuojami kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme ir vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, jį konfiskavo. Apylinkės teismas konstatavo, kad automobilio konfiskavimas G. J. nesukels neproporcingai neigiamų pasekmių, palyginus su padaryta veika, kurios jo gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą. Pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

20. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. J. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas sutuoktinės R. J. vardu registruotą, abiem sutuoktiniams priklausantį automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas. Nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto argumentas, jog automobilis yra šeimos turtas, kadangi pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.). Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016 ir kt.).

21. Prašydami išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą G. J. ir R. J. nurodo ir tai, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga bei netikslinga priemonė, kuri sukeltų pasekmes jų vykdomam verslui, kuriam šis automobilis betarpiškai naudojamas, tačiau tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, kadangi į bylą nepateikta jokių konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš R. J. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jos veikla pagal verslo liudijimą vykdoma ir toliau, tik šiuo metu jai pagelbėja žentas, be to, darbų apimtys nedidelės, taipogi verslo poreikiams automobilius anksčiau ir nuomodavosi, o bendriems šeimos poreikiams patenkinti šeima turi ir kitą automobilį (t. 1, b. l. 182). Sutiktina, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek kaltininkui, tiek galimai ir jo šeimos nariams, tačiau, siekiant pagrįsti, kad nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, toks apsunkinimas ar trukdymas turi būti esminis. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apelianto ir jo šeimos interesai negali būti svarbesni už visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė, keisti šios poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. J. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas – R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalį, kuria G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, G. J., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. J., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.