Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2025 m. liepos 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 24 d., apie 01.30 val., kelyje A12, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu - ,,Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046“ (patikros sertifikato Nr. 2266836, galioja iki 2025-10-15) 01.33 val., pirmu pūtimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad išvažiavo su reikalais, pamatė, kad vyksta Joninės, susirado vairuotoją, kuris parveš, išgėrė. Vairuotojas kažkur dingo. Jam reikėjo į apačią nusileisti, kad mašiną paliktų pas draugą, apie 800 metrų. Sugalvojo nuvažiuoti ir pasistatyti automobilį, jį sustabdė policija. Viskas buvo Joninių naktį. Jis pasiėmė žmonos automobilį, ji net nežinojo, kad jis vairuos. Išvažiuodamas buvo blaivus. Išvažiavo apie 20 val., važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą dėl reikalų, buvo šventė. Draugas gyveno apie 800 metrų nuo vietos, kur vyko šventė. Į šventę vyko ir gerti negalvojo, bet vartojo alkoholį, tada pamiegojo. Išgėrė apie 0,5 litro viskio. Jis vairuoja tvirtai, nesijautė, kad negali vairuoti. Alkoholį nustojo gerti apie 00.30 val. Jį sustabdė po kokios valandos. Jis gal girtėjo, nes buvo išgėręs nealkoholinio alaus. Jis nerado telefono, nes grįžo be jo. Neturėjo pasiėmęs telefono. Tuo momentu negalvojo eiti pėsčiomis. Vairuoja 43 metus. Buvo baustas administracine tvarka būdamas neblaivus, bet tai senai. 2022 metais buvo baustas būdamas neblaivus. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam, labai gailisi. Automobilis registruotas žmonos vardu. Automobilis įgytas santuokoje. Jis turi darbinį automobilį. Namuose yra du automobiliai, abu žmonos. Automobiliais naudojasi abu. Žmona nežinojo, kad jis išvažiavo į šventę. Jis neturi atsiklausti išvažiuodamas, žino, kur rakteliai. Žmonai automobilis reikalingas verslui. Ji verčiasi paminklų verslu. Nori būti atleistas pagal laidavimą. Jis yra sergantis onkologine prostatos liga. Automobilį pirko už 4000 eurų, dabar automobilio vertė iki 2000 eurų. Ji naudojama verslo reikalais. Kitas automobilis yra visureigis, didelis, bet jis taip pat žmonos.

3. Galima laiduotoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimoje ši transporto priemonė yra pagrindinis įrankis, nes yra pusiau furgoniukas, daugiau į ją telpa. Šiuo automobiliu naudojasi abu, gal kiek daugiau ji, nes jos darbo reikalams ji reikalinga. Automobilių šeimoje neskirsto, tiki tiek, kad ši skirta darbui. Mato, kai jis išvažiuoja, jis neatsiklausia pasiimdamas. Darbo dienomis ji naudojasi šia transporto priemone. Buvo vakaras ir neklausė, ar gali pasiimti, ji net nesigilino, nebuvo jokių įtarimų. Dieną alkoholio vyras nenaudojo. Išvažiavo visiškai blaivus, jei būtų neblaivus, tai būtų neišleidusi. Abu automobiliai yra registruoti jos vardu. Sutiktų laiduoti už savo vyrą, nes jis labai pergyvena, reikia dažnai vykti pas gydytojus. Nori, kad vyras būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji gali daryti didelę įtaką savo vyrui ir jo sprendimams. Vyras į jos nuomonę priimdamas sprendimus atsižvelgia. Labai pabarė savo vyrą dėl padaryto, vyras verkė. Vyras ne abstinentas, bet kartais alkoholį vartoja. Žino, kad buvo nusižengimas prieš tris metus. Tada važiavo ne girtas, bet buvo 0,49 promilių, buvo įsirengęs alkobloką, su darbiniu nebevažiuodavo. Kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones jis nevairavo. Nežino, kad sutuoktinis buvo pasirodęs neblaivus 2024 m. gruodžio 25 d. Matyt reikėjo pasiekti dugną, kad atsispirtų, dabar yra prisiekęs, kad daugiau nebevartos. Mato, pagal paties vyro nuostatas, nes anksčiau jis taip nesigailėjo. Ji į darbą išvažiuoja įvairiai, būna, kad išvažiuoja kartu. Tą kartą kai išvažiavo buvo namuose, ji nefiksavo, kad kažkur išvažiuoja. Be mašinos būdavo, kad grįžta neblaivus, bet be mašinos. Šiuo metu vyras labai pergyvena, mato, kad nervuojasi, naktimis nemiega, vaikų prašė atleidimo. Dėl ligos, tai situacija yra stabilumo stadijoje, kas pusę metų važiuoja pas medikus. Automobilio prašo nekonfiskuoti, pamažinti vertę. Tai būtų labai blogai.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

5. Kaltinamojo G. J. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

5.1. liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad su G. J. yra susituokę nuo 1996 m., veda bendrą ūkį ir jų turtas yra bendras. Automobilį Fiat Doblo, valst. Nr. neatsimena, įsigijo maždaug prieš 5 metus. Vyras G. J. turi ir savo automobilį, tačiau jie naudojasi vienas kito automobiliu kada jiems reikia. Tiek ji, tiek vyras turi daug metų teises, todėl nekreipia dėmesio kada, kuris su kokia važiuoja. Jos automobilis yra pritaikytas jos darbui – uždėtos reklamos, telpa paminklas jei reikia pavežti – nuvežti, tikra darbinė mašina. Vyro mašina yra gražesnė, geresnė. Minėtas automobilis yra registruotas jos vardu. Nori pasakyti, kad jų automobiliai yra jų bendras turtas, kaip ir visa kita. Apie tai, kad 2025 m. birželio 24 d. vyras išvažiavo į Joninių šventę, vykusią (duomenys neskelbtini), nežinojo. Vyras, būdamas blaivus, jai pasakė, kad truputį važiuoja ir išvažiavo. Net neklausė – kur važiuos, nes tame nėra problemos. Pamanė, kad turi kokių reikalų ir tiek. Automobilių rakteliai yra jiems abiem prieinamoje vietoje, todėl pasiėmė ir išvažiavo. Tik vyras grįžęs namo papasakojo, kad vairavo jai priklausantį automobilį neblaivus, kad yra pradėta byla. Be to, kai jį sulaikė, tai ją informavo pareigūnai, kad vyras G. J. yra areštinėje, kad jis yra neblaivus ir automobilis taip pat policijoje (b. l. 38-41);

5.2. 2025 m. birželio 24 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 01:30 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini) \ numeriu, sustabdytas automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (2,26 prom.) G. J. gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos ir daikto (automobilio) apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis „Fiat Doblo“ su atrakinimo rakteliu, kuris transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: (duomenys neskelbtini). G. J. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (b. l. 5-8);

5.3. 2025 m. birželio 24 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 24d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistu D. Š., ekipaže „S 1831“, apie 01:33 val., vykdant policinę priemonę (Neblaivių vairuotojų kontrolė) (duomenys neskelbtini)., A12 kelyje, 67 kilometre, sustabdė automobilį, „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie sustabdytos transporto priemonės iš jos iš karto išlipo vairuotojas, pradėjus bendrauti su vairuotoju, G. J., gim. (duomenys neskelbtini), paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholio, jis teigė, kad alkoholio buvo vartojęs prieš 1 valandą. Vairuotojo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir prieiti prie tarnybinio automobilio, tačiau vairuotojas pasakė, kad neturi dokumentų. Prie tarnybinio automobilio vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti blaivumo patikrinimo testus (paliesti rodomuoju pirštu nosies galiuką, praeiti pėda už pėdos tiesia linija), vairuotojas testus atlikti sutiko, bet nesugebėjo jų atlikti. G. J. patikrinus alkotesteriu, „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046“, 2266836, galioja nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. spalio 15 d. paklaida 1,7% promilės, 01:33 val., pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,26 promilės neblaivumas. 01:53 val., antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,37 promilės neblaivumas. G. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BK 281 str. Automobilis priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę, esančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);

5.4. 2025 m. birželio 24 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pabaigus apžiūrą, paimtas automobilis „Fiat Doblo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris išgabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-22);

5.5. 2025 m. birželio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pabaigus apžiūra paimta: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-31);???

5.6. 2025 m. birželio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kelio A12 (duomenys neskelbtini) 67 km., nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 32);

5.7. 2025 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad G. J. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0046“, sertifikato numeris Nr. 2266836, galioja nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. spalio 15 d. Pirmasis tikrinimas atliktas 01:33 val., nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas atliktas 01:53 val., nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 35);

5.8. vairuotojų registro įrašu iš kurio matyti, kad G. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. sausio 19 d., galioja iki 2033 m. sausio 19 d. (b. l. 60);

5.9. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu iš kurio matyti, kad automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. J. (b. l. 33);

5.10. VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad automobilio „Fiat Doblo“, 2011 m., vidutinė vertė su PVM – 3 220,00 Eur (b. l. 34).

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad G. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Fiat Doblo“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

8. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo G. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

9. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad G. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Teisme gautas R. J. prašymas atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, G. J. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme R. J. nurodo, kad ji su kaltinamuoju gyvena kartu apie 30 metų, pažįsta savo sutuoktinį gana gerai, yra ne tik sutuoktinė, bet ir gera savo vyro draugė, žinanti jo charakterio ypatybes, gyvenimo vertybes, tikslus ir svajones. Mano, kad tiek ji, tiek jų dukros galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Prašo nustatyti laidavimą be užstato.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, todėl formaliai yra pagrindas svarstyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju tam pagrindo nėra. Teismo vertinimu siūloma laiduotoja nėra verta teismo pasitikėjimo, nes įvertinus laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį, spręstina, jog nėra jokios galimybės jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja yra siūloma kaltinamojo sutuoktinė, dėl kurios moralinių savybių ir noro pagelbėti vyrui teismas abejonių neturi. Vis tik, vertinant objektyviai, spręstina, kad ji realiai jokios įtakos sutuoktiniui padaryti negalės. Pirmiausiai matyti, jog ji nieko nežinojo apie sutuoktinio praeitį ir jo susidūrimus su teisėsauga bei baustumus administracine tvarka, kas rodo, jog santykiai tarp jų nėra pakankamai artimi. Antra, ji nežinojo, kad sutuoktinis paima jai priklausantį automobilį bei kur vyksta jos sutuoktinis, ji tuo net nepasidomėjo. Trečia, kaltinamasis yra brandi asmenybė (į septintą dešimtį įkopęs vyras). Pati R. J.teismui nurodė, kad gali savo vyrui daryti teigiamą įtaką, kad jau dabar jos vyras tikrai gailis, tikrai padarė išvadas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, tačiau teismas šiuos R. J. paaiškinimus vertina tik kaip formalius, siekiant padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Teismų praktikoje nurodoma, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.).

14. Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos, o net ir joms esant – pateikta laiduotoja jokiomis priemonėmis neįstengtų paveikti kaltinamojo, kad jis laikytųsi visuomenėje priimtinų normų ir nedarytų naujų nusikaltimų, nes jos įtaka ir autoritetas nebuvo pakankami padėti nuteistajam jau anksčiau priimti atitinkamus sprendimus, nevartoti alkoholio, esant su automobiliu. Be to, teismo manymu, kaltinamojo pozicija, kad jis norėjo pavažiuoti tik apie 800 metrų rodo, kad jis, nevertina kritiškai savo poelgio, yra linkęs sumenkinti savo veikos pavojingumą ir ne visišką suvokimą apie galinčias kilti pasekmes. Todėl laidavimas G. J.atžvilgiu netaikytinas.

15. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

16. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

18. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, teistumas yra išnykęs (b. l. 47-48), ne kartą baustas administracine tvarka, jam skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 50-54), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 56-59).

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo G. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 24 d., 01:30 val. iki 2025 m. birželio 24 d. 12:12 val., t. y. viena para (b. l. 65-67, 70-71).

22. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

23. G. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas G. J. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus G. J. be realaus arešto bausmės atlikimo.

24. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 7, 10 punktuose, 3 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nors ir pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, tačiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus, taip pat baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemų dėl ko kyla įvairios pasekmės. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose, kurią įpareigotinas įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

26. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

27. Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviejų su puse metų laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis G. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

28. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė kaltinamajam G. J. skirti specialiosios teisės atėmimą dvejų su puse metų laikotarpiui. Teismui sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad G. J. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas (teistumui išnykus), baustas administracine tvarka (jam skirtas nuobaudas yra sumokėjęs), teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam dvejų metų šešių mėnesių terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2025 m. birželio 24 d.

29. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 87-89) – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Dėl turto konfiskavimo

30. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

31. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

32. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

33. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas R. J. vardu. Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu R. J. nurodė, kad šeimoje yra du automobiliai. Nors šis automobilis yra skirtas jos verslui, tačiau juo kada nori gali naudotis ir sutuoktinis G. J., jam nereikia transporto savininkės leidimo paimti minėtą automobilį, rakteliai laikomi matomoje vietoje, juos bet kada gali paimti ir kaltinamasis. Teismas vertina, kad kaltinamasis, nors automobilis ir registruotas jo sutuoktinės vardu, tačiau minėta transporto priemone naudojasi kaip sava, šeimoje nėra skirstoma kam kuris automobilis priklauso, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

34. 2025 m. liepos 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. J. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo G. J. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Rita Roščenkovienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos G. J. sudaro 112,50 Eur.

35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

36. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), G. J. parinko gynėją advokatę Ritą Roščenkovienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. J. nepriteistinos.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu – saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini; automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuoti į voką, prisegti prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai; CD diskas su vaizdo įrašais supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos; G. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuoti į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai; draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuotas į voką, kuris prisegtas prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas R. J..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti G. J. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirti įpareigojimus – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 24 d., 01:30 val. iki 2025 m. birželio 24 d. 12:12 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) arešto para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu 3 dalimi, 68 straipsniu, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu skirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, kurią įpareigoti atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. J. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu – saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

- automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuotus į voką, prisegtus prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- CD diską su vaizdo įrašais supakuotus į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos;

- G. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai;

- draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuotą į voką, kuris prisegtas prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.