Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 29 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. sausio 3 d., pabaiga – 2020 m. spalio 31 d.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad visapusiškai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisija, neturėjo pagrindo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. P. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nuteistasis V. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. P. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylą, skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam V. P. šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistojo V. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 68 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti; piktnaudžiavimas alkoholiu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 68 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balai), bet ir dinaminiai (43 balai) veiksniai, kuriuos nuteistasis V. P., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Išvadą, kad nuteistajam taikoma priežiūra reikšmingos įtakos jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimui vis tik neturi, patvirtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio jos vertinimo, esant reikšminam dinaminių balų skaičiui, yra sumažėjusi tik 3 balais. Tad akivaizdu, kad jokios pažangos, o juolab akivaizdžios, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką V. P. nedaro.

12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. P. turi psichikos sveikatos problemų – vidutinį protinį atsilikimą, jam sunku abstrakčiai mąstyti, todėl jis lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, yra įtaigus. Alkoholio vartojimas šį jo bruožą dar labiau sustiprina ir paskatina elgtis spontaniškai ir neapgalvotai. V. P. būdingi neapgalvoti spontaniški poelgiai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Jo įvykdytas nusikaltimas leidžia daryti prielaidas apie fragmentiškas agresyvaus elgesio apraiškas ir savitvardos stoką, dažniausiai susijusią su alkoholio vartojimu. V. P. sugebėjimas atpažinti problemas yra nepakankamas, jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problematiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai taip pat išvystyti nepakankamai, pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo įgūdžiai išugdyti vidutiniškai: nurodo, jog laisvėje nori susirasti darbą, rūpintis šeima, tačiau nesugeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų, kaip tai padaryti, neplanuoja. Turi mažametį vaiką, bet net nežino jo gimimo datos. Pripažįsta piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau to nesureikšmina, priklausomybę neigia ir negeba susieti alkoholio vartojimo su jo įvykdytu nusikaltimu. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, dalyvavo AA grupėse bei stengiasi keisti mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio, juolab, kad nors ir lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau nesureikšmina šio savo žalingo įpročio, nesugeba įvertinti, kad tai turi neigiamos įtakos jo elgesiui.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių (nebaustas drausmine tvarka, lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, yra kreipęsis dėl įdarbinimo, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais) nepakanka daryti išvadai, kad V. P., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.

14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo V. P. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas V. P. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. (V. P.) skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.