Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės - Granskienės (kolegijos pirmininkės), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo K. R. gynėjo advokato Algirdo Gurausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o K. R. išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos. Jo nuomone, K. R. nusikaltimo nepadarė, nepagrįstai buvo apkalbėtas kito nuteistojo V. P.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomais argumentais iš esmės siekiama paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tuo pačiu įrodyti, kad ne K. R. apiplėšė R. Š. Savo poziciją kasatorius grindžia bylos įrodymų vertinimu ir tvirtina, kad K. R. nepagrįstai nuteistas kriminaline bausme.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie argumentai nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Be to, kasatoriaus prašymas išteisinti K. R. neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos, nustatytos BPK 382 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nuteistojo gynėjo kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. R. gynėjo advokato Algirdo Gurausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.