Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1) 2009 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu ??????6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal ??BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

3) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 18 d).

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga 2020 m. spalio 31 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 13 d. Likusi neatlikta bausmės dalis yra 6 mėnesiai ir 2 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Bausmės atlikimo metu V. P. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl jam formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog V. P. atlieka subendrintą bausmę už dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas yra sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis), padarymą. Apart šių dviejų nusikaltimų prieš tai teistas 1 kartą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog visi V. P. įvykdyti nusikaltimai yra jam būdingo nusikaltimų modelio – turtiniai nusikaltimai, tačiau paskutinis iš jų sunkiausias. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, jog priešpaskutinį nusikaltimą V. P. padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, nepateisindamas teismo pasitikėjimo. Paminėtos aplinkybės V. P. charakterizuoja neigiamai, kaip nedarantį tinkamų išvadų ir linkusį nusikalsti asmenį, ignoruojantį visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl V. P. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų jo asmenybę laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius bei pažanga ją mažinant. Tuo tarpu V. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 68 balai, iš kurių 25 balai yra statiniai, kurie negali kisti, ir net ?????46 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nepaisant to, V. P. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik ??????3 balais, kas rodo nepakankamą jo motyvaciją ir pastangas keistis, todėl teismas neturi jokio pagrindo patikėti, jog V. P. elgesio korekcija pakankama ir bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, kas socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nusikaltimą už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę V. P. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Teigiamai vertinama jog nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų kursus, stengiasi šią problemą spręsti, teigia alkoholio nebevartosiąs, tačiau šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo laisvės apribotos ir galimybė vartoti alkoholį yra apsunkinta. Išėjus į laisvę šis žalingas įprotis gali atsinaujinti ir pastūmėti jį daryti naujus nusikaltimus, todėl nuteistasis turėtų tęsti šios problemos sprendimą, kuri, akivaizdu, dar nėra išspręsta, kadangi V. P. vis dar sunku pripažinti alkoholio vartojimo problemos buvimą.

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu ??BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju V. P. laisvėje yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, darbo patirties turi tik 3 mėnesius, dirbo įmonėje pagalbiniu darbuotoju. Bausmės atlikimo metu taip pat nedirba ir nesimoko. Nuteistojo teigimu, darbdaviai jo nenorėjo įdarbinti dėl turimo 50 procentų neįgalumo, įkalinimo įstaigoje nesimoko ir nedirba dėl paskelbto karantino. Paminėtos aplinkybės žmogiškos ir suprantamos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę dar prieš tai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, tačiau ir tuomet jis nesimokė ir nedirbo, todėl manytina, jog V. P. linkęs save pateisinti. Nagrinėjamu atveju V. P. yra jauno amžiaus, todėl jam reikėtų pasinaudoti galimybe mokytis, įgyta specialybė palengvintų jo integraciją į visuomenę išėjus į laisvę, kadangi suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti, priešingu atveju darbo ir specialybės neturėjimas būnant laisvėje gali pastūmėti V. P. pinigų prasimanyti nelegaliomis priemonėmis, juolab, kad visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra turtiniai, įvykdyti dėl siekio pasipelnyti, o išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti V. P. socialinio tyrimo išvadoje išlieka kriminogeniniu veiksniu.

V. P. gyvenimo stilius ir draugai socialinio tyrimo išvadoje taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Būdamas laisvėje jis jokių ypatingų pomėgių neturėjo, buvo linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Ši aplinkybė teismo vertintina neigiamai, kadangi V. P. nesistengiant atsiriboti nuo neigiamą poveikį jam darančių žmonių, išėjus į laisvę jis gali ir vėl nusikalsti.

V. P. mąstymas ir elgesys taip pat neduoda pagrindo spręsti apie teigiamą jo pokytį. Teigiamai vertinama tai, jog V. P. yra atviras, nevengia kalbėti apie nusikaltimo padarymui įtakos turėjusius veiksnius, neslepia reikšmingų faktų, nesistengia apie save dirbtinai sudaryti geresnės nuomonės. Jis visiškai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Remiantis bylos medžiaga ir socialinio tyrimo išvada pastebėtina, jog V. P. asmenybė nėra neigiama, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis turi psichikos sveikatos problemų – vidutinį protinį atsilikimą, jam sunku abstrakčiai mąstyti, todėl jis lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, yra įtaigus. Alkoholio vartojimas šį jo bruožą dar labiau sustiprina ir paskatina elgtis spontaniškai ir neapgalvotai. V. P. būdingi neapgalvoti spontaniški poelgiai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Jo įvykdytas nusikaltimas leidžia daryti prielaidas apie fragmentiškas agresyvaus elgesio apraiškas ir savitvardos stoką, dažniausiai susijusią su alkoholio vartojimu. V. P. sugebėjimas atpažinti problemas yra nepakankamas, jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problematiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai taip pat išvystyti nepakankamai, pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo įgūdžiai išugdyti vidutiniškai: nurodo, jog laisvėje nori susirasti darbą, rūpintis šeima, tačiau nesugeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų kaip tai padaryti, neplanuoja. Pripažįsta piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau to nesureikšmina, priklausomybę neigia ir negeba susieti alkoholio vartojimo su jo įvykdytu nusikaltimu. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teismo vertinimu dar per anksti spręsti apie teigiamą V. P. elgesio ir mąstymo pokytį, jam vis dar reikia išmokti save kontroliuoti ir vengti spontaniškų sprendimų, atsiriboti nuo neigiamą įtaką jam darančių žmonių, priešingu atveju, išėjus į laisvę šios aplinkybės gali paskatinti jį ir vėl nusikalsti.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog V. P. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tai teismui pateiktame skunde akcentuoja ir jis pats. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad bausmės atlikimo metu V. P. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo V. P. skundas dėl 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-87 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio ??1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, ???3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.