- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-891-1032/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- N. S., Z. T., N. J. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys N. S., Z. T., N. J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu antstolės vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0005/03/05540, 0005/12/00434, 0005/12/00436, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. B-19-5-48, kuriu, pareiškėjo teigimu, antstolė netenkino skolininko prašymo nustatyti pareiškėjo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį laisvai disponuojamą lėšų sumą - 380 Eur. Nurodo, kad antstolė skundžiamame patvarkyme klaidingai nustatė, jog pareiškėjas prašė naikinti visus apribojimus skolininko vardu atidarytoms banko sąskaitoms. Pareiškėjas teigia, jog prašė jo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kas mėnesį laisvai disponuojamą sumą, kurią butų leista nuimti (išgryninti) iš pareiškėjo sąskaitos pragyvenimui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), t. y. - 380 Eur. Be to, nurodo, jog antstolė leido pareiškėjui uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pamiršo nusiųsti nurodymą akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, kad pareiškėjui bankas leistų nuimti sąskaitoje likusią 1,70 Eur sumą, uždarant minėtą sąskaitą. Taip pat teigia, kad yra grėsmė, jog pareiškėjo darbdaviui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) saugos tarnybai „Argus“ pervedus į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jam išmokamą darbo užmokestį jis iš karto bus inkasuojamas į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjui reikės rašyti skundus antstolei ir laukti pinigų gražinimo į pareiškėjo sąskaitą, o pareiškėjas negalės laiku atsiskaityti už komunalinius mokesčius, kitas paslaugas, įsigyti vaistų. Pareiškėjo nuomone, antstolė neturi teisė nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą 1 MMA - 380 Eur ir turi leisti ja laisvai kas mėnesį disponuoti, o likusias sumas, kurios bus išmokėtos pareiškėjui kaip viršvalandžiai, premijos bei papildomos sumos ir bus inkasuojamos į antstolės depozitinę sąskaitą, turi suderinti atskirai. Teigia, jog, priešingai nei nurodo antstolė, jo darbo sutarties pateikimas antstolei neišspręs klausimo dėl pareiškėjo gaunamo atlyginimo dydžio, nes atlyginimo dydis priklauso nuo dirbtų dienų bei valandų skaičiaus, be to mano, jog šią informaciją antstolei gali suteikti darbdavys, o antstolė taip pat ir pati turi galimybes atlikti reikiamus užklausimus tam, kad išsiaiškintų reikiamą informaciją.
Antstolė 2019 d. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-5-37037 pareiškėjo 2019 m. lapkričio 19 d. skundo netenkino ir nenustatė 380 Eur laisvai disponuojamos sumos pareiškėjo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi skundžiamu antstolės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nustatytinos laisvai disponuojamos sumos lygios 1 MMA pareiškėjo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 29 d. prašymu prašė leisti uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukreipti skolos išieškojimą pagal CPK 733, 734, 735 736 straipsnius pareiškėjo darbdaviui UAB saugos tarnybai „Argus“. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48, antstolė ne tik neprieštaravo skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos uždarymui bei informavo, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į skolininko gautiną darbo užmokestį įmonėje UAB saugos tarnyba „Argus“, bet taip pat nurodė, jog skolininkui pateikus įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį, bei į kurią banko sąskaitą bus išmokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolė teigia, kad pareiškėjas vengia bendradarbiauti vykdymo procese, nepateikia antstolei dokumentų (pavyzdžiui, darbo sutarties, pažymos iš darbdavio ar kt.), kurių pagrindu antstolė galėtų nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą banko sąskaitai.
Pažymi, kad antstolė 2019 m. lapkričio 21 d. pateikusi užklausą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui nustatė, jog pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dirba įmonėje UAB saugos tarnyba „Argus“, kadangi jam dar nebuvo išmokėtas darbo užmokestis - informacija apie gautino darbo užmokesčio dydį antstolei nebuvo žinoma. Antstolė nedisponuoja informacija apie darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką, ji yra žinoma pareiškėjui. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, pareiškėjas žinodamas pasekmes, kilsiančias antstolei nenustačius laisvai disponuojamos sumos areštuotoje banko sąskaitoje, vengia bendradarbiauti su antstole vykdymo procese, delsia pateikti prašomą informaciją, neatlieka jokių aktyvių veiksmų, padėsiančių užkirsti kelią neigiamų pasekmių atsiradimui. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nukreipti prieš operatyvų, ekonomišką ir konstruktyvų vykdomųjų bylų vykdymą. O tai tik patvirtina pareiškėjo akivaizdų piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis vykdymo procese.
Pasisakydama dėl pareiškėjo banko sąskaitos uždarymo antstolė nurodė, jog ji neturi duomenų apie skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų likučius, jų nenurodė ir pareiškėjas. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48 antstolė nurodė, jog neprieštarauja, kad skolininko V. D. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) būtų uždaryta ir leidžia atlikti šios banko sąskaitos uždarymo procedūras. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. spalio 17 d. patikslintu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-5-31393, banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 445,97 Eur dydžio laisvai disponuojama suma. Informacija apie šiai banko sąskaitai nustatytą laisvai disponuojamų lėšų sumą pareiškėjui V. D. yra žinoma, kadangi 2019 m. spalio 17 d. patikslintas nurodymas Nr. S-19-5- 31393 pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. spalio 22 d.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolės vykdomos bylos yra pradėtos 2003 m. bei 2012 m. rugsėjo 25 d., o CPK 668 straipsnyje įtvirtintas apribojamas yra vienkartinio pobūdžio ir taikomas tik pradėjus išieškojimo veiksmus skolininko atžvilgiu. Šia teisės norma įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, kad pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus nebūtų areštuotos visos skolininko turimos lėšos, užtikrinant skolininkui minimalių poreikių patenkinimo galimybę iki kol skolininkas gaus pajamas, iš kurių bus atliekami atskaitymai CPK LI skyriuje nustatyta tvarka. Pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų - vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų), išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Tačiau CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas nėra taikomas išieškant sumas iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skundo padavimo termino
CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, t. y. antstolės Brigitos Tamkevičienės 2019 m. lapkričio 8 d. priimto patvarkymo Nr. B-19-5-48 2019 m. lapkričio 21 d. (vykdomosios bylos (toliau – vykd. b.) Nr.0005/03/05540 bylos lapas (toliau – (b. l. 85), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo tris vykdomąsias bylas pradėtas pareiškėjo atžvilgiu:
1) vykdomąją bylą Nr. 0005/03/05540, pradėtą pagal 2003 m. rugpjūčio 8 d. (ar 2003 m. rugsėjo 9 d.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3765-14 dėl 1844,88 Eur (6370 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo N. S. naudai;
Žemesnės instancijos teismas
2) vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00434, pradėtą pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos N. J. J. naudai;
3) vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00436, pradėtą pagal 2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-485-549/2011 dėl 1592,91 Eur (5500 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos Z. T. naudai.
2019 m. spalio 31 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d. prašymas dėl sąskaitos uždarymo ir dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio. Pateiktu prašymu skolininkas prašė leisti uždaryti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukreipti skolos išieškojimą pagal CPK 733, 734, 735, 736 straipsnius pareiškėjo darbdaviui UAB saugos tarnybai „Argus“ (vykd. b. Nr. 0005/03/05540 IV t. b. l. 38).
Šis skolininko prašymas išnagrinėtas antstolei priimant skundžiamą 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48 dėl skolininko V. D. 2019 m. spalio 29 d. prašymo. Nurodytu patvarkymu skolininkas informuotas, jog antstolė neprieštarauja, kad skolininko V. D. vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) būtų uždaryta ir leidžia atlikti šios banko sąskaitos uždarymo procedūras. Antstolė taip pat nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas atskiru patvarkymu nukreiptinas į skolininko V. D. gautiną darbo užmokestį įmonėje UAB saugos tarnyba „Argus“. Taip pat informavo skolininką, kad pateikus įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį, bei į kurią banko sąskaitą bus išmokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį (vykd. b. Nr. 0005/03/05540, IV t. b. l. 54-55).
Dėl pareiškėjo reikalavimo
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.
Skundu pareiškėjas nesutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. B-19-5-48, teigdamas, kad kreipdamasis į antstolę jis prašė, kad sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta laisvai kas mėnesį laisvai disponuojamų lėšų suma, kurią pareiškėjas galėtų nuimti, taip pat nurodo CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą draudžiančią nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, viršijančias 1 MMA. Tačiau, susipažinus su teismui kartu su pareiškėjo skundu pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga, teismas sutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkyme Nr. S-19-5-37037 padaryta išvada, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nesprendė pareiškėjo prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo, tačiau sprendė pareiškėjo prašymą dėl banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) uždarymo taip pat pasisakė dėl skolos iš pareiškėjo išieškojimo nukreipimo pareiškėjo darbdaviui UAB saugos tarnybai „Argus“ bei papildomai informavo pareiškėją, kad pareiškėjui pateikus antstolei įrodymus, patvirtinančius gautino darbo užmokesčio dydį bei į kurią banko sąskaitą jam yra mokamas darbo užmokestis, areštuotai banko sąskaitai bus nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma per 1 mėnesį.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniuose) nustatyta išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarka. Šio skyriaus nuostatos taikomos išieškojimams iš vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 736 straipsnyje reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydis. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (736 straipsnio 2 dalis). Piniginės lėšos iš kurių negalima išieškoti skolos nurodytos CPK 739 straipsnyje.
Pažymėtina, kad laisvai disponuojama suma, tai piniginių lėšų suma, kurią antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitą, leidžia skolininkui išsigryninti ir ta pinigų suma laisvai disponuoti. Antstolis laisvai disponuojamą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Tais atvejais kuomet skolininkas į savo banko sąskaitą gauna įvairias tikslines išmokas, pašalpas, darbo užmokestį ar kitas įstatyme nustatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas, skolininkas privalo pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2019 m. spalio 29 d. prašyme antstolei, kurį antstolė išnagrinėjo priimdama pareiškėjo skundžiamą patvarkymą, pareiškėjas nebuvo suformavęs prašymo dėl laisvai disponuojamos pinigų sumos pareiškėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo, todėl teismo vertinimu, antstolė neturėjo pareigos šią sumą nustatyti.
Dėl skolininko pareigų išieškojimo procese
Skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog antstolė nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus susijusius su jo darbo užmokesčiu jo išmokėjimo tvarka, nurodydamas, kad šią informaciją antstolė gali gauti pati.
Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad vykdymo procese tiek skolininkui ir išieškotojui yra numatytos ne tik teisės, bet ir atitinkamos pareigos. Skolininko pareigos yra numatytos CPK 644 straipsnyje, remiantis kuriuo skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 7) vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas.
Vadovaujantis CPK 734 straipsnio pirma dalimi, įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į šią teisės normą sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, jog antstolė gali gauti informaciją apie apreiškėjui mokamą darbo užmokestį, jo dydį ir mokėjimo tvarką iš pareiškėjo darbdavio. Nepaisant šios aplinkybės pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese svarbus kooperacijos principas, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Todėl, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkyme Nr. S-19-5-37037 padaryta išvada, kad pareiškėjas neatsižvelgė į antstolės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkyme Nr. B-19-5-48 nurodytas aplinkybes, jog antstolė galės nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą gavusi iš pareiškėjo jai reikiamus duomenis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas antstolės prašymu nepateikia antstolei prašomų dokumentų bei duomenų, sutiktina su antstolės argumentu, kad tokiu būdu pareiškėjas netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti su antstole bei galimai vilkina išieškojimo procesą.
Dėl išieškojimo iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio tvarkos
Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo reikalavimus susijusius su skolos išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA.
Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktą).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolė vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/05540, Nr. 0005/12/00434, Nr. 0005/12/00436 ir priimdama pareiškėjo skundžiamą 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48 laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, o tai, kad antstolė skundžiamame patvarkyme nenustatė laisvai disponuojamos pinigų sumos areštuotoje skolininko sąskaitoje, dėl ko nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. B-19-5-48, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/05540, Nr. 0005/12/00434, Nr. 0005/12/00436 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.