- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1775-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20490-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- B. J. H.
- Ieškovas
- S. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. J. H. (B. J. H.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3435-896/2017 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui B. J. H. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti atsakovo mokėtiną išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai M. H. iki jos pilnametystės nuo 145 Eur iki 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės.
2. Nurodė, kad 500 Lt išlaikymas priteistas 2013 m., kai dukrai buvo dveji metai. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Dukrai šiuo metu šešeri metai, ji lanko gimnazijos priešmokyklinę grupę. Ugdymas nekainuoja, nes mokykla valstybinė. Kainuoja ugdymo priemonės, įvairios išvykos (ekskursijos), muziejus. Maistas mokykloje kainuoja 10,10 Eur per savaitę. Lanko šokius už 5 Eur per savaitę. Kainuoja gimtadieniai, šventės ir pan. Dukra specialiųjų poreikių neturi. Kiek kainuoja būsto išlaikymas, nežino. Butas priklauso ieškovės draugui, jis ją remia finansiškai. Ji pati neturi jokių pajamų, studijuoja universitete magistratūroje, paskutiniame kurse, dėl studijų nedirba. Draugo pajamos apie 1000 Eur. Atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Anksčiau jis turėjo 5 kg investicinio aukso. Turi Vokietijoje Riugano saloje apie 1,5 ha žemės sklypą su pastatu, sodybą Lietuvoje, kurią perregistravo draugo vardu. Tai žino nuo tada, kai šalys buvo kartu. Dabartinės padėties tiksliai nežino, atsakovas nuolat imdavosi įvairių verslų. Šiuo metu atsakovas su kitais asmenimis kuria verslą, susijusį su automobiliais, gyvena Olandijoje, pagal specialybę yra laivų inžinierius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7586-451/2013 priteistą iš atsakovo dukters M. H., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisė po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Sprendė, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu. Išlaikymo priteisimo metu šalių dukra buvo trejų metų amžiaus, šiuo metu yra septynerių metų amžiaus, eina į mokyklos paruošiamąją grupę. Vaiko poreikiai pasikeitė augant, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui. Išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje. Ieškovė neįrodė vaiko poreikiams reikalingos 557,68 Eur sumos. Tokio amžiaus vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, gyvenančio ieškovės socialinėje aplinkoje, lankančio mokyklą, poreikiams patenkinti pakanka 400 Eur.
5. Ieškovė neįrodė atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, tačiau išlaikymas priteistas teismui nevertinus atsakovo turtinės padėties. Sprendė, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, išsilavinęs Olandijos pilietis, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Olandijoje, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas Olandijoje neturi nekilnojamojo turto, tačiau tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas turėjo nekilnojamojo turto Vokietijoje, investicinio aukso. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šį turtą yra perleidęs, todėl visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertintino vaiko naudai.
6. Nustatė, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu nedirba, studijuoja, tačiau jos galimybės gauti didesnes pajamas mažesnės, nes rūpinimasis vaiku apriboja galimybes dirbti papildomą darbą. Didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo turėtų tėvas, su kuriuo vaikas gyvena skyrium. Atsižvelgė į tai, kad pagal atsakovo bendravimo su dukra tvarką vieną savaitę per mėnesį atsakovas faktiškai rūpinasi vaiku, tos savaitės metu užtikrina vaiko poreikius, todėl ieškovės išlaidos sumažėja. Išlaikymo dydį pakeitė atsižvelgdamas į pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo galimybes teikti išlaikymą, bendravimo intensyvumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad padidėjo dukros poreikiai lyginant su 2013 m., netyrė dukros poreikių 2013 m. Nuo ankstesnio teismo sprendimo praėję 4 metai, dukra vis dar yra ikimokyklinio amžiaus. Ieškovė neįrodė dukros poreikių, pateikė prieštaringus ir nerealius duomenis. Priteista 144,81 Eur suma yra visiškai pakankama jos poreikiams kompensuoti. Teismas pakankamai neįvertino aplinkybės, kad dukra su atsakovu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką praleis ketvirtadalį laiko, kai atsakovas savo sąskaita rūpinsis ne tik dukros poreikiais, bet ir judviejų kelionių išlaidomis. Neaišku, pagal kokius kriterijus teismas nustatė dukros poreikių sumą 400 Eur. Ši suma aiškiai nepagrįsta atsižvelgiant į dukros amžių, specialių poreikių neturėjimą, ieškovės nurodymą, kad ji nepatiria papildomų dukros ugdymo išlaidų. Minėta suma viršija šalies minimalią mėnesinę algą, kuri preziumuojama pakankama suaugusiam asmeniui išsilaikyti. Ji taip pat neproporcinga ir šalių turtinei padėčiai.
1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaikymo padidėjimui turėjo įtakos pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje. Iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymas indeksuojamas, todėl turėtų būti preziumuojama, kad kainų padidėjimas išlaikymo indeksavimu yra kompensuojamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo aprašo patvirtinimo).
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino vaiko poreikių 2013 m. Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl teismo įsakymo, todėl sutiko, kad 2013 m. jo dukters poreikiai siekė ne mažiau kaip 144,81 Eur (500 Lt). Nors teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikiams skirianti 557, 68 Eur, tačiau tai nereiškia, kad teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti. Teismas turėjo diskrecijos teisę padidinti vaiko išlaikymą remdamasis aplinkybėmis, kurios gali būti laikomos visuotinai pripažintomis. Teismas pagrįstai sprendė, jog, šalių vaikui sulaukus 6 su puse metų, jo poreikiai išaugo. Dukra nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą, todėl jos poreikiai neabejotinai papildomai išaugs. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad kainų augimą kompensuoja išlaikymo indeksavimas. 2014-2017 m. priteistas periodinis išlaikymas nebuvo indeksuojamas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į kainų pokytį kaip į pagrindą išlaikymo padidinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
10. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7586-451/2013 priteisė iš atsakovo dukters M. H. išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 900 Lt (260,66 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja ieškovę.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, įtvirtinančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą.
12. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.
14. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteistas išlaikymo dydis neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Apeliantas neįrodinėja pablogėjusios savo turtinės padėties, reikalavimą grindžia išimtinai nepasikeitusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pakeitimo, svarbu yra nustatyti, ar iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis po to, kai sprendimu buvo priteistas išlaikymas, todėl svarbus atsakovo turtinės padėties nustatymas.
15. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo iki 2013 m. turėtą, tačiau, atsakovo teigimu, šiuo metu parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat investicinį auksą, tai kad atsakovas pajamų negauna, nedarbingumas nenustatytas, kitų išlaikytinių neturi (CPK 185 straipsnis). Iš Nyderlandų kadastro, žemės registravimo ir kartografavimo agentūros rašto matyti, kad 2017 m. sausio 16 d. atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto Nyderlanduose. Iš Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas – 23/100 buto Kaune – 2016 m. kovo 15 d. parduotas iš varžytynių. Atsakovas nurodė, jog pardavė visą turėtą turtą Lietuvoje (sodybą) ir Vokietijoje Riugano saloje (žemės sklypą), tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė (valstybinės institucijos duomenų, pirkimą pardavimą patvirtinančių duomenų). Taip pat atsakovas nurodė, kad 2007 m. pirko investicinio aukso 2,5 kg, auksą nedideliais kiekiais išpardavė, tačiau tai patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teisingai vertino vaiko naudai. Iš VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietes matyti, kad 2010 m. liepos 1 d. – 2016 m. lapkričio 28 d. atsakovas buvo individualios įmonės „B.-J. H. TŪB „B.-J. Global Import“ savininku. Duomenų apie atsakovo iš individualios įmonės gautas pajamas nėra. Iš Nyderlandų mokesčių tarnybos pažymos matyti, kad mokesčių tarnyboje 2015 m. nėra registruota jokių duomenų apie atsakovo pajamas. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad 2007 m. nusprendė gyventi savarankiškai, pajamų negauna 10 metų; savarankiškai gyventi nepavyko, todėl viską pradeda iš naujo, šiuo metu padeda Lietuvos piliečiui kurti verslą Olandijoje, už tai gauna apgyvendinimą, apmokamos atsakovo išlaidos (2017 m. vasario 22 d. garso įrašo 56:45–58:40 min.). Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinės padėties lygmuo yra jo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia nuo pareigos teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, pasikeitus pastarojo poreikiams.
16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė dukters poreikių pasikeitimo. Jis patvirtino nežinantis, kiek išlaidų reikia vaiko poreikiams patenkinti (ikimokyklinėje grupėje, kanceliarinėms prekėms, būreliams, maistui) (2017 m. vasario 22 d. garso įrašo 52:00-55:40 min.). Teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, nes 2013 m. kovo 20 d. teismo įsakymo priėmimo metu šalių dukters poreikiai nebuvo analizuojami, tačiau jai augant ir keičiantis jos poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi privalomosios galios.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuo priteisto išlaikymo pradėjo neilgas laiko tarpas (keturi metai), 2013 m. vaikui buvo 2 metai, ieškovei pateikus priešieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje – 6 metai, t. y. vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai kardinaliai dar nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikiams išleidžianti 557,68 Eur mėnesio išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau užaukštintos šešerių metų vaiko 30-80 Eur išlaidos aprangai, 20-40 Eur higienos prekėms. Ieškovė nepagrindė kas mėnesį išleidžianti vaiko ugdymui 50-70 Eur. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vitaminams, maisto papildams išleidžiama po 10-30 Eur (vartojant vitaminus, pakuotės paprastai užtenka ilgiau negu vieną mėnesį). Ieškovė nurodė, kad, kai vaikas serga, sveikatos priežiūrai patiria 30-100 Eur, tačiau vaikas nėra nuolatinis ligonis, neserga konkrečiomis ligomis, todėl nurodytos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos yra per didelės.
19. Kita vertus, nors nurodyti tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, pačios išlaidos nėra nereikalingos. Apeliantas neteisingai teigia apie prezumpciją, jog minimali mėnesinė alga yra pakankama suaugusiam asmeniui išlaikyti. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (380 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaiko poreikio fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. rugsėjo mėn. dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl to protinga manyti, kad šiuo metu vaiko išlaikymo našta išaugusi (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
20. Atsakovas neįrodė, kad kainų padidėjimas buvo kompensuotas išlaikymo indeksavimu. Pagal Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, 9 punktą, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Atsakovas išlaikymą moka savo noru, tačiau nenurodė, kad moka daugiau nei 144,81 Eur išlaikymo dydžio. Atsakovui neteikiant dukrai pakankamo išlaikymo dydžio, ieškovė turėjo teisę paduoti teisme ieškinį dėl išlaikymo padidinimo.
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3538-896/2017 nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Pagal minėtą sprendimą atsakovas kiekvieno mėnesio vieną savaitę bendrauja su dukra Lietuvoje; darbo dienomis (išskyrus penktadienį) pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; atsakovas pasiima dukrą penktadienį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Atsakovas nedetalizavo, kokias dukra patirs kelionės išlaidas pagal nustatytą atsakovo bendravimo tvarką, kadangi atsakovas su ja bendrauja Lietuvoje. Taip pat nenurodė, kokias konkrečias papildomas dukros priežiūros išlaidas patirtų bendravimo su ja metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui patiriant papildomas vaiko priežiūrai išlaidas, jos vertintinos kaip epizodiškos, nereguliarios, neskirtos kasdieniams (būtiniesiems) vaiko poreikiams užtikrinti. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tuo remiantis, nėra pagrindo mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo sumą.
22. Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Iš VSDFV duomenų apie ieškovės darbovietes matyti, kad nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. ieškovė augino vaiką iki trijų metų, mėnesines pajamas sudarė 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), išskyrus laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. liepos 5 d. gautą 566,13–614,15 Lt nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. birželio 13 d. dirbo VšĮ „Draugaukime“, darbo užmokestis sudarė nuo 520 Lt iki 346,64 Lt (neatskaičius mokesčių). 2015 m. rugsėjo 1 d. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto magistrantūros studijų studente pagal nuolatinių studijų formos valstybės finansuojamą studijų programą, numatoma studijų baigimo data 2017 m. birželio 30 d. VSDFV duomenimis, 2017 m. rugsėjo 12–16 d. ieškovė įgijo verslo liudiją, pagal kurį deklaruotas pajamas sudarė 63,33 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovei finansiškai padeda jos draugas. Šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė jo auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias ieškovė privalo padengti, ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė padidinti šalių dukters išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalių dukra lanko mokyklą, ieškovei neįrodžius, jog ji išleidžia 557,68 Eur išlaikymo sumą vaiko poreikiams. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo priteisti jos patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio – 2016 IV – ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 822,8 Eur), tačiau atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų dokumentų analize, iš apelianto ieškovei priteistina 100 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo B. J. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.