Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-13 · Civilinė byla Nr. e2-3538-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
e2-3538-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20490-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
B. J. H.
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3538-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20490-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Rasai Rutienei, Ramunei Vonžodaitei,dalyvaujant ieškovui B. J. H., jo atstovui adv. Dariui Jurgučiui,atsakovei S. G., jos atstovui adv. Gintui Gustaičiui,

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Galinai Paciūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. J. H. ieškinį atsakovei S. G. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B. J. H. ieškiniu prašė: 1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. H. taikytą tėvo valdžios apribojimą jo dukters M. H. atžvilgiu; 2. Nustatyti tėvo B. J. H. ir jo dukters M. H. bendravimo tvarką sekančiai: 2.1. B. J. H. turi teisę bendrauti su dukterimi M. H. laikotarpyje iki ji pradės lankyti pradinę mokyklą pusę laiko, t.y. kas antrą savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos motinos S. G. sekmadienį ir grąžindamas jai po savaitės; 2.2. M. H. pradėjus lankyti pradinę mokyklą, B. J. H. su dukterimi bendrauja kas antrą savaitgalį, mokslo savaitės paskutinę dieną pasiimdamas ją iš mokyklos pasibaigus užsiėmimams ir nuvesdamas ją savaitės pradžioje iki prasidedant užsiėmimams; 2.3. B. J. H. su dukterimi M. H. poriniais metai praleidžia pirmąją pusę jos mokyklinių atostogų laiko, o neporiniais metais – antrąją pusę; B. J. H. su dukterimi M. H. poriniais metais praleidžia Šv. Kalėdas, neporiniais metais – Šv. Velykas, įskaitant nedarbo dienas prieš jas ar po jų.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimo 2.1. p.., ir pakeitė ieškinio reikalavimo 2.2. p., išdėstydamas jį taip: ieškovas turi teisę bendrauti su dukra jo atvykimo į Lietuvą laikotarpiu iki 3 val. per dieną, o jeigu buvimo laikas apima savaitgalį – tai bendrauja su dukra visą savaitgalį, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų ir nuvesdamas į ugdymo įstaigą savaitės pradžioje iki užsiėmimų; apie savo atvykimo laikotarpį ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip savaitę prieš planuojamą atvykimą.

Šalies argumentai

Ieškovas B. J. H. savo pateiktą ieškinį palaiko iš dalies. Nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo B. J. H. turi teisę bendrauti su dukterimi M. H. laikotarpyje iki ji pradės lankyti pradinę mokyklą pusę laiko, t.y. kas antrą savaitę, pasiimdamas dukterį iš jos motinos S. G. sekmadienį ir grąžindamas jai po savaitės“. Paaiškino, kad prašo panaikinti tėvo valdžios apribojimą. Jis mano, kad ir nebuvo priežasčių riboti jo tėvo valdžią. Viskas įvyko dėl pykčių. Visos priežastys dėl tėvo valdžios apribojimo išnykusios. Tėvo valdžios apribojimo terminas pasibaigęs. Jis per tą laiką bendravo su dukra, tačiau ne tiek kiek norėjo. Atsakovė trukdė bendrauti. Jis bandė įsikurti Lietuvoje vien dėl to, kad galėtų bendrauti su dukra. Jis narkotinių medžiagų nevartoja jau senai. Lietuvoje niekada ir nevartojo. Šiuo metu jis visiškai nevartoja ir alkoholio, nerūko. Šiuo metu gyvena Olandijoje. Grįžo prieš pusmetį. Per tą laiką į Lietuvą buvo atvykęs tris kartus. Visus kartus atvyko tik pasimatyti su dukra. Visus kartus su dukra matėsi. Per paskutinius metus su dukra praleido gal dvi – tris savaites. Kartais su dukra buvo ir mama. Vienas su dukra buvo dvi dienas be mamos su nakvyne. Tai buvo praeitą savaitgalį. Jo ir atsakovės santykiai konfliktiški. Kadangi pasikeitė situacija, jis gyvena Olandijoje, todėl jis norėtų, kad bendravimas vyktų kartą per mėnesį, po vieną savaitę. Jis galėtų pasirūpinti dukra, nes jo atvykimo tikslas yra tik būti su dukra, jis daugiau čia neturi ką veikti. Jis mano, kad bendravimas gali būti nustatytas tiek su nakvyne, tiek be nakvynės darbo dienomis. Jis su dukra gyventų pas savo draugus. Draugai turi namą, jam suteiktas kambarys. Jis turi kelias vietas, kur Kaune gali gyventi. Jis galės padėti dukrai pamokas paruošti. Daugiausiai su dukra bendrauja lietuviškai, tačiau moko ir olandų kalbos. Dukra, kai buvo maža, mokėjo olandų kalbą, tačiau dabar primiršusi. Jis Olandijoje samdomo darbo nedirba. Jis kuria verslą. Jis nuo 1998 m. nedirba samdomo darbo, uždirba iš savo veiklos. Pagal specialybę, jis yra laivo kapitonas. Taip pat nori, kad pusę dukters atostogų laiko jis galėtų praleisti su dukra. Jei atostogos yra daugiau nei savaitė, tai nori turėti galimybę keliauti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų. Jis sutiktų, kad būtų nustatytas terminas, per kurį jis turi informuoti atsakovę apie savo bendravimo su dukra laiką. Olandijoje nuomojasi namą. Jo tėvai turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis sutiktų, kad būtų nustatyta, kad jis su dukra Olandijoje turi gyventi jo tėvų gyvenamojoje vietoje. Jis mano, kad atsakovės buvimas kartu su juo ir dukra, kai jis su dukra bendrauja, nereikalingas, nes vaikas nežinos kaip elgtis, o tarp jų vyksta konfliktai. Jų požiūris į dukters auklėjimą skiriasi. Tarp jo ir atsakovės yra vykę daug konfliktų, įžeidinėjimų. Jis nelabai gerai moka lietuvių kalbą, todėl kartais jo išsireiškimai yra netikslūs. Jis nesilaikė teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, nes manė, kad tokia tvarka neduos rezultatų. (teismo posėdžio, vykusio 2016-12-08, garso įrašas, 24 m 12 s – 52 m 02 s).

Atsiliepimas

Atsakovė S. G. su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Dėl bendravimo tvarkos sutinka iš dalies. Ieškovui su dukra paskutiniu metu neblogai sekėsi bendrauti. Ji nepasitiki ieškovu, todėl išleisdama vaiką su nakvyne nori žinoti kur vaikas bus, su kokiais žmonėmis. Ji nežino ar ieškovas bus toje vietoje, kur ieškovas nurodo. Ji sutiktų, kad tą savaitę ieškovas su dukra gyventų vienu konkrečiu adresu, kurį ji žino. Ieškovas sugeba pasirūpinti dukters higienos poreikiais, tačiau ji norėtų, kad darbo dienomis dukra grįžtų nakvoti pas ją. Ji mano, kad dukra turėtų grįžti iki 21 val. Be to, ji nesutinka, kad ieškovas visą savaitgalį praleistų su dukra paimdamas penktadienį iš mokyklos ir pirmadienį ją ten nuvesdamas. Ji mano, kad kažkuriuo metu dukra turi grįžti namo, kad ji, esant poreikiui, dukrą galėtų paruošti mokyklai, perrengti ir pan. Todėl dukrą ji turėtų matyti arba dar penktadienį, arba ji turėtų grįžti sekmadienį. Ji nori, kad tik su raštišku jos sutikimu važiuotų į Olandiją. Bendravimas galėtų vykti pas dukters senelius. Tačiau ji norėtų, kad ji kol kas turėtų vykti su dukra kartu. Anksčiau ieškovas vartojo narkotikus. Tarp jų vykdavo konfliktai, jai grasindavo. Nuvykus į Olandiją, ji nebūtų toje pačioje aplinkoje. Mano, kad jos buvimas Olandijoje turėtų būti jos lėšomis. Šiuo metu ji nedirba, studijuoja, rašo magistrinį darbą. Baigusi studijas ieškos darbo. Galbūt kurs savo verslą. (teismo posėdžio, vykusio 2015-06-15, garso įrašas 52 m 34 s – 1 h 21 m 48 s).

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė Galina Paciūnienė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo tęsti tėvo valdžios apribojimą, nes ginčo nėra, terminas pasibaigęs, nėra nustatyta aplinkybių, kad tėvo elgesys prieštarautų vaiko interesus. Tėvas turi teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Ta vieta, kurią ieškovas nurodė kaip savo buvimo vietą Lietuvoje, yra tinkama vaikui būti. Ten gyvenanti šeima sutinka priimti ieškovą su dukra. Vaiko išvykimo į užsienį su tėvu teisės normos nedraudžia. Tėvai turėtų susitarti dėl vaiko išvežimo į užsienį atostogauti (teismo posėdžio, vykusio 2016-01-06, garso įrašas, II dokumentas, 7 m 27 s – 15 m 02 s).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė M. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą; terminuotai vienerių metų laikotarpiui apribojo atsakovo B. J. H., tėvo valdžią dukters M. H., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 28-32). S. G. yra (duomenys neskelbtini) magistratūros studijų studentė (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 121). Kauno apskrities VPK 2015-12-10 priėmė nutarimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą pagal R. L. pareiškimą dėl B. J. H. veiksmų (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 147-149). Iš 2016-07-27 – 2016-09-27 atlikto Teimso psichologinės ekspertizės akte pateiktos išvados matyti, kad tiriamoji M. H. yra per maža, jog galėtų išreikšti savarankišką nuomonę bylai svarbiais klausimais - dėl bendravimo su ieškovu tvarkos. Vaikas yra visapusiškai priklausomas nuo kartu gyvenančių suaugusiųjų, kurių sprendimų ji negali vertinti kritiškai, todėl į daugelį ją supančių situacijų reaguoja modeliuodama vyresniuosius. Tiriamosios šeimos modelyje dominuoja motinos figūra (vaikas tapatinasi su atsakove), tačiau artimųjų projekcijose taip pat ryškus tėvo vaizdinys. Ekspertizėje mergaitė ieškovui išreiškia meilę ir ilgesį. Tiek į motiną, tiek į tėvą tiriamoji projektuoja teigiamus emocinius išgyvenimus. Kalbėdama apie šeimą, ji kelis kartus pakartoja, jog tėtis nori ją atimti iš mamos. Ekspertei pateiktuose mergaitės paaiškinimuose stebimas netiesioginis atsakovės poveikis - moters nerimas ir baimė dėl praeityje įvykusio incidento, kada tiriamoji be motinos žinios buvo išvežta iš Lietuvos, persiduoda ir vaiko nuomonei/vertinimams. Tačiau svarbu pastebėti, jog minėtas poveikis nedaro esminės įtakos tiriamosios norui bendrauti su tėčiu. Ekspertizės metu buvo stebima žaidimų veikla tiesioginėse vaiko-tėčio ir vaiko-mamos sąveikose. Ieškovo ir tiriamosios tiesioginės sąveikos stebėjimas leidžia daryti išvadą apie saugiai prieraišų judviejų ryšį bei tėvo reikšmingumą mergaitės gyvenime. Nenustatytos priežastys, dėl kurių vaiko ir tėvo bendravimas negalėtų vykti be pašalinių asmenų. Ekspertizėje išryškėjo ieškovo ir atsakovės vaiko auklėjimo stilių skirtumai: tėvas yra liberalesnis, kuriantis dukteriai mažiau ribų ir daugiau jai leidžiantis; mamai yra svarbu, jog mergaitė būtų kuo saugesnėje aplinkoje, mokytųsi laikytis nustatytų taisyklių, o jos kasdienybė turėtų stabilų rėžimą. Abu auklėjimo stiliai patys savaime nėra blogi, ir juos galima sėkmingai derinti tarpusavyje. Pagirtina, jog abu tėvai supranta dukters poreikius ir vienas kito reikšmę vaiko gyvenime, tačiau jiems yra sunku būti vienas šalia kito - jie yra įsitempę, nepasitiki vienas kitu. Pagrindinis ieškovo noras šiuo metu yra bendrauti su vaiku atskirai nuo atsakovės. Jo požiūriu, mergaitė, būdama kartu su abiem tėvais, jaučia įtampa, nes myli abu gimdytojus ir nenori nė vieno iš jų liūdinti. Toks ieškovo pastebėjimas nėra klaidingas, nes įtemptoje tėvų tarpusavio situacijoje tiriamoji gali išgyventi lojalumo konfliktą, t. y. nerimą dėl to, jog, demonstruodama didesnį dėmesį vienam iš tėvų, gali nuvilti kitą tėvą. Ieškovui yra svarbu, jog jis turėtų „savo“ laiką su mergaite, o su atsakove bendrautų tiek, kiek reikėtų iš anksto planuoti judviejų su vaiku susitikimus. Savo ruožtu atsakovė ieškovo atžvilgiu išsako nesaugumo, baimės jausmus bei nepasitiki jo įgūdžiais rūpintis mergaite. Tai yra pagrindiniai jos nurodomi motyvai, dėl kurių ji siekia kontroliuoti tėvo ir dukters buvimą kartu, todėl dalyvauja bendruose ieškovo ir mergaitės susitikimuose. Moteris taip pat nerimauja, jog ieškovas, būdamas vienas su dukterimi, gali manipuliuoti vaiku, t. y. nuteikinėti ją prieš motiną. Įvertinus tai, jog praeityje ieškovas yra išsivežęs dukterį į užsienį be motinos leidimo, galima suprasti sustiprėjusius moters nerimą ir nepasitikėjimą vaiko tėvu. Tačiau būdas, kuriuo ji siekia suvaldyti savo nerimą, yra susijęs su padidėjusiu kontrolės poreikiu, kuris nepadeda bendros įtampos tarp vaiko tėvų malšinimui bei nebūtinai atitinka pačios mergaitės interesus. Atsakovė nori matyti realius ir nuoseklius ieškovo elgesio pokyčius: reguliarų išlaikymą, daugiau stabilumo jo gyvenime (pvz., pastovią gyvenamąją vietą) bei nuolatinį jų bendravimą dukters auklėjimo ir rūpinimosi ja klausimas. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės egzistuoja ryškesni asmenybiniai ir gyvenimo būdo skirtumai, yra sunku tikėtis, jog vienas iš jų elgsis taip, kaip nori kitas, tačiau teisminėje situacijoje kompromisas yra galimas, nes abu tėvai supranta, jog mergaitei yra svarbu jaustis mylimai abiejų gimdytojų. Bendro susitarimo galima siekti palaipsniui: iš pradžių tiriamoji su tėčiu, atskirai nuo mamos, gali bendrauti kelias valandas ar pilną dieną, atsakovė turėtų būti informuojama apie bendravimo vietą, taip pat jai turi būti suteikta galimybė bet kada susisiekti su dukterimi; vėliau galima apsvarstyti tėčio ir dukters savaitgalių su nakvyne galimybę, tačiau atsakovė privalo turėti galimybę bet kada susisiekti su ieškovu bei žinoti, kur jų bendravimas vyksta (tai yra svarbu turint omenyje ieškovo planus nebegyventi Lietuvoje, kurioje jis neturi pastovios gyvenamosios vietos). Kalbant apie atostogas, svarbu atsižvelgti į vaiko poreikį palaikyti ryšį su Olandijoje esančiais giminaičiais, pažinti tėvo kultūrą bei turėti galimybę kalbėti gimtąja jo kalba. Pasiekti susitarimą dėl atostogų gali būti sunkiau, nes kalbama apie vaiko išvažiavimą į kitą šalį, tačiau pradžioje šias keliones galima planuoti kartu su atsakove. Eksperto atsakymuose į užduotus klausimus nurodyta, kad: 1. M. H. yra per maža, jog galėtų išreikšti savarankišką nuomonę bylai svarbiais klausimais - dėl bendravimo su ieškovu tvarkos. 2. Žiūrėti atsakymus Nr. 1,4, 5. Individualiame pokalbyje su eksperte ieškovas teigia, jog prieš kelias savaitės nutarė grįžti gyventi į Olandiją. Klausiamas apie bendravimo su dukterimi galimybes, jam gyvenant ne Lietuvoje, pabrėžia, jog tai priklausytų nuo judviejų su atsakove susitarimo, tačiau galėtų į Lietuvą grįžti kas antrą savaitgalį, kurį norėtų praleisti su dukterimi M. H.. Toks ieškovo noras neprieštarautų M. H. interesams. Daugiau apie tai ekspertizės išvadose. 3. Žiūrėti atsakymą Nr. 1. 4. Nenustatytos priežastys, dėl kurių M. H. ir ieškovo bendravimas negalėtų vykti be pašalinių asmenų. Daugiau apie bendravimo tvarką ekspertizės išvadose. 5. M. H. šeimos narių projekcijose ryškus tėvo vaizdinys. Ieškovui M. H. išreiškia meilę ir ilgesį. Ieškovo ir M. H. tiesioginės sąveikos stebėjimas leidžia daryti išvadą apie saugiai prieraišų judviejų ryšį bei tėvo reikšmingumą mergaitės gyvenime. Daugiau apie tai psichologinio tyrimo dėstymo dalyje. 6. Ieškovas supranta M. H. poreikius; jo ir dukters tiesioginės sąveikos stebėjimas leidžia daryti išvada apie pakankamą jo gebėjimą sąveikauti su vaiku. Atsakovė taip pat neneigia, jog ieškovas turi ryšį su dukterimi, bei pripažįsta, jog jis M. H. žalos nedaro. 7. Nenustatyta, jog bendravimas su ieškovu darytų M. H. žalą. 8. Nenustatyta, jog ieškovas formuotų neigiamą M. H. požiūrį į atsakovę. 9. Ekspertei pateiktuose M. H. paaiškinimuose stebimas netiesioginis atsakovės poveikis - moters nerimas ir baimė dėl praeityje įvykusio incidento, kada mergaitė be motinos žinios buvo išvežta iš Lietuvos, persiduoda ir vaiko nuomonei/vertinimams. Tačiau svarbu pastebėti, jog minėtas poveikis nedaro esminės įtakos M. H. norui bendrauti su tėčiu. (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 42-52). Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad B. J. H. šioje įstaigoje neregistruotas, iš Narkotinių medžiagų ir alkoholio tyrimo Nr. 33/16 matyti, kad 2016-12-14 B. J. H. tyrimo rezultatai neigiami. Iš kartu su 2016-01-11 atsakovės S. G. pateiktu prašymu dėl įrodymų prijungimo, ekspertizės skyrimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų garso įrašų matyti, kad tarp šalių vyksta konfliktai dėl ieškovo bendravimo su dukra. Atsakovė, įspėdama ieškovą apie daromą garso įrašą, įrašinėja ieškovo skambučius telefonu. Ieškovas pokalbių metu kalba pakeltu tonu, vartoja necenzūrinius žodžius, reikalauja leisti pasimatyti su dukra. Ieškovo apsilankymų, kaip galima suprasti, atsakovės ir dukters, gyvenamojoje vietoje vyksta konfliktai, dukters akivaizdoje.

Teismas pažymi, kad kitų byloje esančių rašytinių įrodymų netyrė, nes sprendžia, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms jie nėra reikšmingi, dėl šių faktinių aplinkybių pasikeitimo ginčo nėra (J. B. H. turimo nekilnojamojo turto pardavimas, M. H. darželio lankymas).

Dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Tarp šalių ginčo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nėra. Institucija, byloje teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk., dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo neprieštarauja. Teismas pažymi, kad teismo sprendime nustatytas laikino tėvo valdžios apribojimo terminas pasibaigęs. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus tai, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, apie tai, kad ieškovas J. B. H. pažeidinėtų vaiko interesus, o jo valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas B. J. H. nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo būtų baustas administracine tvarka ar teistas, kad piktnaudžiautų alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu tėvas nuolat stengėsi palaikyti ryšį su dukra M. H., bendravo. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad tėvo ir vaiko ryšys nenutrūkęs. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, o tėvo valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo. Ieškovas siekia maksimalaus bendravimo, atsižvelgiant į tai, kad jis gyvena kitoje valstybėje, bendravimo su dukra. Atsakovė iš esmės neprieštarauja tėvo ir dukters bendravimui, tačiau ji siekia kontroliuoti ieškovą. Teismas sprendžia, kad toks atsakovės siekis, atsižvelgiant į ieškovo elgesį praeityje, suprantamas, tačiau vertintina ar toks atsakovės siekis pagrįstas ir neprieštaraujantis tiek vaiko, tiek ieškovo interesams. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ir atsakovas yra skirtingų tautybių asmenys, tačiau kalbos barjero tarp šalių ir vaiko nėra. Ieškovas kalba lietuviškai, be to, nurodo, kad dukra anksčiau mokėjo ir olandų kalbą, tačiau šiuo metu ją primiršusi.

Iš byloje esančio teismo psichologinės ekspertizės akto matyti, kad tarp B. J. H. ir jo dukters M. H. yra ryšys ir nėra nustatyta, kad B. J. H. vaikui darytų žalą. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo riboti tėvo bendravimo su dukra. Kartu pažymėtina, kad iki to periodo, kai ieškovas išvyko gyventi į Olandiją, tarp ieškovo ir atsakovės dėl bendravimo su dukra nuolat kildavo konfliktai, kuriuos matydavo ir dukra. Ieškovo elgesys tokių konfliktų metu būdavo priešingas vaiko interesams, tačiau būdavo nukreiptas ne į vaiką, o į vaiko motiną. Ieškovui išvykus gyventi į Olandiją, tarp šalių santykiai pagerėjo. Konfliktų nebekyla. Tačiau iš šalių elgesio matyti, kad toks pagerėjimas sąlygotas tik kontakto nebuvimo, t.y. negalėjimo kilti konfliktui.

Teismas pažymi, kad ieškovas teismo sprendimo priėmimo metu gyvena Olandijoje. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis galėtų kiekvieną mėnesį atvykti į Lietuvą bendrauti su dukra vieną savaitę. Jis nurodo, kad jo atvykimo į Lietuvą tikslas ir buvimas Lietuvoje yra išskirtinai susijęs tik bendravimo su dukra tikslu. Jis norėtų, kad visą savaitę dukra gyventų su juo, tačiau neprieštarautų, kad dukra darbo dienomis grįžtų miegoti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau visą savaitgalį praleistų su juo. Atsakovė tokiam ieškovo reikalavimui iš esmės neprieštarauja, tačiau ji nori žinoti kur ieškovas su dukra bus. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas sugebėtų pasirūpinti dukters higienos ar ugdymo poreikiais, tačiau ji norėtų, kad dukra darbo dienomis grįžtų nakvoti pas ją. Teismas pažymi, kad B. J. H. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jis nurodo, kad turi draugus, kurie jam buvimo Lietuvoje metu suteikia būstą, kuriame jis galės gyventi su dukra. Bylos nagrinėjimo metu buvo patikrintos ieškovo nurodytos jo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos ir nustatyta, kad atitinka vaiko poreikius. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo įpareigoti ieškovą su dukra nuolat būti tik vienoje vietoje Lietuvoje. Gali susidaryti situacijos, kada ieškovas su dukra savaitgalį norės išvykti į kitą miestą ar kaimą (pvz., į pajūrio kurortą ar kaimo turizmo sodybą), todėl, nesant duomenų apie tai, kad ieškovas darytų žalą dukrai, nėra pagrindo riboti jo bendravimo su dukra, nustatant tik vieną būstą, kuriame jis su dukra galėtų leisti laiką. Teismas atsižvelgdamas į šalių išreikštas pozicijas, siekdamas šalių interesų derinimo ir vaiko interesų užtikrinimo, sprendžia, kad dėl šio ieškovo reikalavimo tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. B. J. H. kiekvieno mėnesio vieną savaitę (septynias dienas) bendrauja su dukra M. H. Lietuvoje.

1.1. Darbo dienomis (išskyrus penktadienį) B. J. H. pasiima dukrą M. H. iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina M. H. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.30 val.

1.2. B. J. H. pasiima dukrą M. H. penktadienį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina M. H. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

1.3. B. J. H. kiekvieną dieną elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. buvimo vietą.

1.4. B. J. H. ne vėliau kaip prieš dvi dienas elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. nakvynės vietą savaitgalio metu.

1.5. B. J. H. ne vėliau kaip prieš 20 dienų informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute apie jo bendravimo su dukra laikotarpį.

1.6. B. J. H. ne vėliau kaip prieš 2 dienas informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute apie tai, kad jis negalės numatytu laikotarpiu bendrauti su dukra.

1.7. S. G. nedelsiant, po aplinkybių sužinojimo, informuoja B. J. H., apie tai, kad jis numatytu laikotarpiu negalės bendrauti su dukra dėl objektyvių priežasčių (dukters liga, nelaimingas atsitikimas ar pan.).

Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis galėtų dukters atostogų metu bendrauti su dukra jos atostogų metu, ir galėtų ją išsivežti į Olandiją. Ieškovas nurodo, kad siekia, jog dukra suprastų savo olandišką kilmę, galėtų bendrauti su Olandijoje gyvenančiais seneliais ir kitais giminaičiais, mokytis olandų kalbos. Ieškovas nurodo, kad pats gyvena nuomojamame name, tačiau žada keisti gyvenamąją vietą. Ieškovas taip pat nurodo, kad bendravimo su dukra metu galėtų su dukra gyventi jo tėvo gyvenamojoje vietoje, kuri pažįstama ir atsakovei. Ieškovo tėvas gyvena numojamame name, toje pačioje vietoje jau daugiau nei trisdešimt metų. Atsakovė S. G. nurodo, kad iš esmės neprieštarauja dėl ieškovo bendravimo su dukra Olandijoje, tačiau nurodo, kad norėtų su dukra vykti kartu, nes nepasitiki ieškovu. Taip pat nurodo, kad jai nekelia abejonių atsakovo tėvo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos, ji sutiktų, kad bendravimas Olandijoje vyktų ieškovo tėvo gyvenamojoje vietoje.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovo tėvo valdžia laikinai buvo apribota ir dėl ieškovo veiksmų, kai jis neteisėtai dukrą išsivežė į Olandiją, o vėliau į Maroką, kad dėl šių įvykių tarp ieškovo ir atsakovės buvo kilusi konfliktinė situacija. Iš byloje esančio teismo psichologinės ekspertizės akto matyti, kad „mergaitės paaiškinimuose stebimas netiesioginis atsakovės poveikis - moters nerimas ir baimė dėl praeityje įvykusio incidento“, kad vaikas nurodo, jog bijo, kad tėvas ją išsiveš. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovui pirmą kartą išvežant dukrą į Olandiją vaikas gali patirti stresą dėl blogos patirties praeityje. Atsižvelgdamas į šią situaciją, teismas sprendžia, kad tikslinga pirmam bendravimui Olandijoje nustatyti tokią tvarką, kad ieškovė su dukra būtų įpareigota nuvykti į Olandiją ir perduoti dukrą ieškovo tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dukters atostogų laikui, o ieškovas būtų įpareigotas leisti dukrai kiekvieną dieną vieną valandą pasimatyti su mama. Tokiu būdu vaikas pirmos išvykos metu jaustųsi saugus, nes netoliese būtų mama, o iki kitų atostogų susiformuotų „teigiamos patirties“ jausmas ir vaikui išvykstant su tėvu nesusidarytų stresinė situacija. Todėl teismas nustato tokią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką vaiko atostogų metu:

2. B. J. H. bendrauja su M. H. jos atostogų metu Lietuvoje arba Olandijoje:

2.1. neporiniais metais (2017 m., 2019 m. ir t.t.) per vaiko pavasario atostogas, rudens atostogas, o poriniais metais per žiemos atostogas. B. J. H. atostogų pirmą dieną 10 val. paima M. H. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, ir paskutinę atostogų dieną 18 val. grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.2. kiekvienais metais per vaiko vasaros atostogas 30 (trisdešimt dienų). B. J. H. pirmą bendravimo dieną 10 val. paima M. H. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, ir paskutinę bendravimo dieną 18 val. grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Kas antrus metus B. J. H. apie bendravimo su dukra M. H. laikotarpį vasaros metu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki laikotarpio pradžios informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute. Kas antrus metus S. G. apie B. J. H. bendravimo su dukra laikotarpį vasaros metu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki laikotarpio pradžios informuoja B. J. H. elektroniniu paštu ar SMS žinute.

2.3. S. G. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 dienos elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja B. J. H. apie einamų mokslo metų vaiko atostogų periodus.

2.4. Vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nedalyvaujant motinai.

2.5. 2017 m. vaiko pavasario atostogų metu S. G. pirmą arba antrą atostogų dieną pristato M. H. į B. J. H. tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą Olandijoje, o B. J. H. priešpaskutinę ar paskutinę atostogų dieną perduoda dukrą M. H. motinai S. G..

2.5.1. B. J. H. kiekvieną dieną 1 valandą šalių sutartu laiku leidžia dukrai M. H. betarpiškai bendrauti su motina S. G..

2.5.2. B. J. H. ne vėliau kaip per 14 dienų po atostogų pabaigos į S. G. sąskaitą perveda M. H. kelionės išlaidų sumą pagal pateiktus dokumentus.

2.6. S. G. dukters bendravimo su B. J. H. laikotarpiui jos atostogų metu kartu su dukra perduoda M. H. galiojantį asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. G., su kuria nuolat gyvena M. H., geriau žino vaiko nuolatinius poreikius ir sveikatos būklę, sprendžia, kad tikslinga įpareigoti tėvą jo bendravimo su dukra laikotarpiu sutrikus dukters sveikatai, apie tai nedelsiant informuoti motiną“

3. B. J. H. nedelsiant SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. sveikatos sutrikimus dukters buvimo su juo metu.

4. Nė vienas iš tėvu jo buvimo su dukra M. H. metu neriboja dukters bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų.

Šalims išaiškintina, kad be jų geranoriško bendradarbiavimo, kompromisų siekimo auklėjant vaikus nebus pasiektas rezultatas, t. y. ir toliau išliks konfliktas, kuris, tikėtina, pažeis vaiko interesus. Tuo tarpu teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje yra daugiau susijęs su priemonių, o ne rezultato klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad nuo ieškinio padavimo momento yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys neatitinka šiuo metu esamos situacijos, teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminis mokestis, 191,92 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą.

Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sk. 2016-04-27 sprendimu ji 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Duomenų apie kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas ieškiniu neprašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Teismas atsižvelgia į tai, kad teismas, skirdamas ekspertizę, už ją šalis įpareigojo sumokėti po lygiai, ieškovas sumokėjo 191,92 Eur, tačiau ekspertizės kaina iš viso buvo 176,78 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovo dalis už ekspertizės atlikimą turėjo būti 88,39 Eur. Be to, ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, tačiau, kadangi byla tvarkoma elektroniniu būdu, jis turėjo sumokėti 31 Eur žyminio mokesčio.

jo nurodytą sąskaitą teismo depozitinėje sąskaitoje esančią permoką už ekspertizės atlikimą – 103,53 Eur.

Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę prašyti grąžinti 10 Eur žyminio mokesčio permoką valstybei.

Byloje susidarė 4,06 Eur pašto išlaidos, kurios, ieškinį patenkinus iš dalies ir proporcingai paskirsčius tarp šalių, iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. H. taikytą tėvo valdžios apribojimą jo dukters M. H. atžvilgiu.

Nustatyti tokią B. J. H. ir M. H. bendravimo tvarką:

1. B. J. H. kiekvieno mėnesio vieną savaitę (septynias dienas) bendrauja su dukra M. H. Lietuvoje.

1.1. Darbo dienomis (išskyrus penktadienį) B. J. H. pasiima dukrą M. H. iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina M. H. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.30 val.

1.2. B. J. H. pasiima dukrą M. H. penktadienį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina M. H. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

1.3. B. J. H. kiekvieną dieną elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. buvimo vietą.

1.4. B. J. H. ne vėliau kaip prieš dvi dienas elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. nakvynės vietą savaitgalio metu.

1.5. B. J. H. ne vėliau kaip prieš 20 dienų informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute apie jo bendravimo su dukra laikotarpį.

1.6. B. J. H. ne vėliau kaip prieš 2 dienas informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute apie tai, kad jis negalės numatytu laikotarpiu bendrauti su dukra.

1.7. S. G. nedelsiant, po aplinkybių sužinojimo, informuoja B. J. H., apie tai, kad jis numatytu laikotarpiu negalės bendrauti su dukra dėl objektyvių priežasčių (dukters liga, nelaimingas atsitikimas ar pan.).

2. B. J. H. bendrauja su M. H. jos atostogų metu Lietuvoje arba Olandijoje:

2.1. neporiniais metais (2017 m., 2019 m. ir t.t.) per vaiko pavasario atostogas, rudens atostogas, o poriniais metais per žiemos atostogas. B. J. H. atostogų pirmą dieną 10 val. paima M. H. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, ir paskutinę atostogų dieną 18 val. grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.2. kiekvienais metais per vaiko vasaros atostogas 30 (trisdešimt dienų). B. J. H. pirmą bendravimo dieną 10 val. paima M. H. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, ir paskutinę bendravimo dieną 18 val. grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Kas antrus metus B. J. H. apie bendravimo su dukra M. H. laikotarpį vasaros metu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki laikotarpio pradžios informuoja S. G. elektroniniu paštu ar SMS žinute. Kas antrus metus S. G. apie B. J. H. bendravimo su dukra laikotarpį vasaros metu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki laikotarpio pradžios informuoja B. J. H. elektroniniu paštu ar SMS žinute.

2.3. S. G. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 dienos elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoja B. J. H. apie einamų mokslo metų vaiko atostogų periodus.

2.4. Vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nedalyvaujant motinai.

2.5. 2017 m. vaiko pavasario atostogų metu S. G. pirmą arba antrą atostogų dieną pristato M. H. į B. J. H. tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą Olandijoje, o B. J. H. priešpaskutinę ar paskutinę atostogų dieną perduoda dukrą M. H. motinai S. G..

2.5.1. B. J. H. kiekvieną dieną 1 valandą šalių sutartu laiku leidžia dukrai M. H. betarpiškai bendrauti su motina S. G..

2.5.2. B. J. H. ne vėliau kaip per 14 dienų po atostogų pabaigos į S. G. sąskaitą perveda M. H. kelionės išlaidų sumą pagal pateiktus dokumentus.

2.6. S. G. dukters bendravimo su B. J. H. laikotarpiui jos atostogų metu kartu su dukra perduoda M. H. galiojantį asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).

3. B. J. H. nedelsiant SMS žinute informuoja S. G. apie dukters M. H. sveikatos sutrikimus dukters buvimo su juo metu.

4. Nė vienas iš tėvu jo buvimo su dukra M. H. metu neriboja dukters bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika