Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. T. ir T. M., tretieji asmenys L. K., A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Atsakovė J. T. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

19. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

21. Remiantis 2023 m. gruodžio 1 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktu, A. M. nuo 2023 m. gruodžio 1 d. taikoma laikinoji priežiūra močiutės L. K. šeimoje. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto įsakymo Nr. A1-794 dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo prižiūrinčio asmens ar vaiko ir jo tėvų gyvenamojoje vietoje 31.1 punktu Laikinoji priežiūra pratęsta 2024 m. sausio 1 d. Sprendimu Nr. 1LPP-5 bei nutraukta 2024 m. vasario 6 d. (2024 m. vasario 6 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas). 2024 m. vasario 6 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nepilnametė laikinai apgyvendinta pas L. K. nuo 2024 m. vasario 6 d.. Atsižvelgiant į esamą situaciją, į tai, kad nepilnametis vaikas liko be tėvų priežiūros, Skyrius, gindamas prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas leidimą išdavė 2024 m. vasario 15 d. nutartimi. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 29 d. potvarkiu Nr. M22-374 likusiai be tėvų globos A. M. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo 2024 m. vasario 23 d., vaiko laikinaisiais globėjais paskirti L. K. ir A. K.. Šeimai ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

23. 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai plane nurodyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu vykusio 2024 m. spalio 16 d. T. M. pasakojo, kad viską padarė, įsidarbino, rado pastovią gyvenamąją vietą. Teigė norintis, kad vaikas dar liktų gyventi su L., nes pats dar nespėjo pakankamai užsidirbti pinigų, kad galėtų viskuo aprūpinti vaiką. Pažymėjo, kad vaiko neatsisako, bet nori dar laiko užsidirbti, kad galėtų dukrai viską suteikti. Pasakojo, kad skambino J., dukters motinai, norėjo sužinoti ką ji galvoja apie vaiko situaciją. Pasak T., J. pasakė, kad ji nenori susigrąžinti vaiko, nes jis jai nereikalingas. Sutinka su posėdyje priimtais sprendimais. A. M. laikinoji globėja L. K. nurodė, kad galvojo, jog viskas pasikeis, bet niekas nesikeičia. Teigė, kad T. geria, vieną sako, o kitą daro. Nevykdo pasižadėjimų. Pastebi, kad nėra pastovumo T. santykiuose su moterimis. Pastebi, kad T. mėgsta kompanijas, jos būna pas jį namuose, išgėrinėja kartu. Nurodė, kad grąžinti vaiką T. yra nesaugu. Teigė, kad negali pasakyti ar T. pastoviai vartoja alkoholį, nes kuomet jis vartoja, neateina į svečius, bet teigė žinanti, kad jis vartoja dažnai. Nurodė, kad yra pasiruošusi toliau auginti A. pati. Pasakojo, kad T. kartais ateina pas vaiką, bet pabūna porą minučių ir išeina. Teigė, kad T. nebūna su A., pastebi, kad jam sunku sudominti vaiką. Buvo A. gimtadienis, tačiau T. neatvažiavo. Koordinatorė pastebėjo, kad reikšmingų pokyčių T. M. šeimoje neįvyko, pagalbos planas toliau nėra vykdomas, T. M. vengia alkoholio problemos sprendimo. Pastebi, kad faktų apie pastovų vyro alkoholio vartojimą nėra, nes T. M. retai yra randamas savo gyvenamojoje vietoje, tačiau tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu yra žinoma iš kitų šaltinių, taip pat paminėtina, kad yra užfiksuotas T. M. girtumas Probacijos skyriuje.

24. Socialinė darbuotoja dirbanti su T. M. šeima sakė, kad susiduria su sunkumais siekiant rasti paslaugų gavėją namuose. Pažymėjo, kad nebuvo sudaryta galimybė pamatyti kaip T. tvarkosi buityje, kaip bendrauja su dukryte. Informavo, kad darbo su šeima metu teko dažnai bendrauti su L. jos namuose ir gauti iš jos tikslingą informaciją, kuri nebuvo pateikta iš pačio T.. Iš suteiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad T. trūksta motyvacijos rūpintis ir auklėti dukrą. Pasak L., vaiko tėvas nebuvo nei vienos dienos, kad praleistų visą dieną su dukra turiningai, niekada dukros nenuveda į darželį ar iš jo, nepalydi iki gydymo įstaigos, užeina pas mergaitę trumpam, dažniausiai dėl savo reikalų. Vyrui labiau rūpi savo asmeninės problemos bei pasekmės dėl tėvo valdžios apribojimo. Pažymėjo, kad iki šiol T. nepateikė specialistams rekomendacijų iš RPLC, kaip yra nurodyta pagalbos plane. Pasak T., jis alkoholio nevartoja, tačiau yra informacijos iš jo artimos aplinkos apie piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais. Skyriaus specialistė posėdžio metu pastebėjo, kad T. užėmė gynybinę poziciją ir pateikia netikslias bei nepagrįstas priežastis, dėl ko negali auginti vaiko. Pastebi, kad vaikas neįdomus abiem tėvams. Yra pakankamai faktų, leidžiančių daryti išvadas apie jų nusišalinimą nuo mažametės A. M. auklėjimo ir išlaikymo.

25. J. T. 2024 m. lapkričio 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta 8 kartus, iš jų 3 kartus už vaiko teisių pažeidimus, 2024 m. kovo 29 d. bei 2024 m. rugsėjo 8 d. už vagystes iš parduotuvių. T. M. 2024 m. lapkričio 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas 13 kartų už su vaiko teisių pažeidimais nesusijusią veiką. Iš jų: 2024 m. kovo 19 d. už tai, kad būdamas neblaivus (1,95 prom. girtumas) parduotuvėje paėmęs brendžio butelį praėjo pro kasas nesusimokėjęs, 2024 m. sausio 25 d. parduotuvėje paėmęs prekių tame tarpe ir alkoholio praėjo pro kasas nesusimokėjęs, 2024 m. sausio 8 d. parduotuvėje paėmęs du degtinės butelius praėjo pro kasas nesusimokėjęs, 2023 m. gruodžio 6 d. parduotuvėje paėmęs degtinės butelį praėjo pro kasas nesusimokėjęs. 2025 m. sausio 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ir T. M., ir J. T. yra bausti po vieną kartą. J. T. nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atliko arešto bausmę Panevėžio kalėjime.

26. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-538/2018).

27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios ribojimo bylose, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reikalauja sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

28. Pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, nekyla abejonių, kad atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku nevykdo: jie nesugeba rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata, materialiai vaiko neišlaiko. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu bei gyvenimo būdu, atsakovai neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų. Atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovai gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvų globos. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje artimiausiu metu galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti pas tėvus, šiuo metu nėra.

29. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui, ar kad visiškai juo nesirūpintų. Yra duomenų apie tai, kad padėtis keičiasi į gerąją. Pirmojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nori pats auklėti vaiką, tačiau į paskutinį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Teismas pažymi, kad vien deklaratyvus pastangų dėjimas atgauti vaiką negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra pajėgus užtikrinti geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo dedamas pastangas susigrąžinti vaiką, duomenų apie tai, jog situacija šeimoje artimiausiu metu gali pasikeisti, todėl nėra pagrindo svarstyti terminuoto tėvo valdžios apribojimo galimybės. Be kita ko, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

30. Nepaisant to, kad atsakovas minimaliai bendrauja su vaiku, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad: „kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius... tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t., bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis iš esmės nepasikeitė.

31. Kadangi vaiko tėvai turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, vaikui atsakovų aplinka turėtų neigiamą, žalingą poveikį, formuotų netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeistų teisę į saugią vaikystę, neužtikrintų tinkamos vaiko raidos ir darytų jai žalą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo

33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

34. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti, ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

35. Iš 2025 m. sausio 10 d. Išrašų apie asmens darbovietę, gautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad atsakovai nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Į bylą pateikto 2025 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovo T. M. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas - Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas - Stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas - Sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas – Garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas - Kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

36. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad J. T. nedirba, nuo 2023 m. gruodžio 15 d. registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo draudimo išmoką. Nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. J. T. turi dar tris išlaikytinius, kuriems iš jos priteistas išlaikymas. T. M. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų apie jam nustatytą dalyvumo lygį. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas teismui jokių oficialių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo parodymus teismo posėdžio metu, apie jo gaunamas pajamas, apie jo įsidarbinimą, apie tai, kad jis lankė/lanko anoniminių alkoholikų kursus, apie šių kursų baigimą, nepateikė.

37. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičiavus mokesčius yra apie 777,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Atsižvelgiant į šalyje vyraujančius infliacijos rodiklius, į tai, kad vaikui iš abiejų atsakovų tenkantis išlaikymas sudarytų 550,00 Eur, kuris yra mažesnis nei šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje, teismo nuomone, ieškovo prašomas skirti išlaikymas vaikams gali tenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius ir yra proporcingas atsakovų turtinei padėčiai.

38. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

39. Atsakovai yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos problemų atsakovai negalėtų dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui po 250,00 Eur ir iš atsakovo po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).

40. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo

41. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. vasario 29 d. potvarkiu Nr. M22-374 A. M. laikinaisiais globėjais paskirti L. K. ir A. K.. Taigi, mažametė gyvena laikinų globėjų L. K. ir A. K. šeimoje, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga mažametės gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti L. K. ir A. K. šeimoje, jų gyvenamojoje vietoje, paskiriant juos mažametei priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimus Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10426, Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10425 yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, mokėjimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos) ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406-407, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią mažamečio vaiko A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui T. M. (T. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią mažamečio vaiko A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą mažamečiam vaikui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą mažamečiam vaikui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti mažamečio vaiko A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) šeimoje, jų gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.