- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-949-538/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01355-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl tėvo valdžios apribojimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama laikinai apriboti atsakovo A. G. tėvo valdžią į nepilnametį sūnų D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovas A. G. neturi teisės laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sūnumi D. G.; panaikinti 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatytą atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G. tvarką; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. (dabartinė pavardė M.) ieškinį atsakovui A. G. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2016-10-14 sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas A. G. bendrauja su sūnumi D. du kartus per mėnesį, t. y. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. atsakovui A. G. pasiimant sūnų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžinant jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovės nuomone, nuo 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kurioms esant egzistuoja objektyvus pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią. Teigė, kad atsakovas ne tik nesistengia atkurti artimą vaiko ir tėvo ryšį, bet savo elgesiu ir vedamu gyvenimo būdu nepilnamečio vaiko akivaizdoje demonstruojama nepagarba ieškovei, reiškiama ieškovę vadinant necenzūriniais žodžiais, toliau esmingai pažeidžia vaiko interesus. Pažymėjo, kad atsakovas vaiko interesus pažeidžia, jo negrąžindamas ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatytu laiku, gąsdindamas vaiką „vilkais, tamsa, policijos pareigūnais“. Dėl tokio atsakovo elgesio sūnus, grįžęs namo iš atsakovo, vengdavo mamos (ieškovės) ir jį supančių artimų žmonių. 2016-12-11 po vizito pas atsakovą ieškovei teko vežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį skyrių, nes šis elgėsi lyg būtų apsvaigintas. Taip pat nurodė, kad atsakovas ne tik daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir psichologinei būsenai, bet ir juo nesirūpina, nėra duomenų, kad atsakovas rodytų pastangas pasikeisti. Atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti tiek su Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek su Plungės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus turėti emociškai saugią, stabilią aplinką augti ir vystytis, nesiekia išspręsti netinkamo bendravimo problemą bei jos sukeliamus neigiamus, žalingus padarinius vaikui. Be to, atsakovas nevykdo savo tėvo pareigų, t. y. nesidomi vaiku, jo neprižiūri, neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-02-27 sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Laikinai apribota A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia į nepilnametį sūnų D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini). Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyta naują bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų D. G. (D. G.) iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamą vietą. Panaikintos Plungės apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymo dalyje dėl nustatyto atsakovo A. G. (A. G.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini), sustabdymo. Priteisė iš atsakovo A. G. 1675 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. M.. Kita ieškinio dalis atmesta. Teismo motyvai:
3.1. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės dėl pasikartojančio atsakovo elgesio ir žalingos įtakos nepilnamečio vaiko psichikai, emocinei raidai ir pasaulėžiūros formavimuisi, nesirūpinimo vaiku, jo poreikių neužtikrinimo, ilgalaikio išlaikymo neteikimo, sudaro pagrindą taikyti laikiną tėvo valdžios ribojimą.
3.2. Teismo vertinimu atsakovas, siekdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, turėtų: pripažinti savo, kaip tėvo problemas ir jas spręsti, domėtis vaiką supančia aplinka ir jo poreikiais, neprarasti su vaiku emocinio ryšio, gauti pastovias pajamas, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaiko išlaikymas, turėti tinkamą būstą.
3.3. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomonę, vaikų psichologo rekomendacijas nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku, sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nustatyta tvarka keistina į dar minimalesnę bendravimo tvarką, nustatant, jog atsakovas bendrauja su sūnumi mėnesio paskutinį šeštadienį nuo 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., atsakovui A. G. pasiimant sūnų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžinant jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
3.4. Teismas pažymėjo, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, svarbiau yra ne kiekybinis, bet kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė G. M. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-02-27 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą - visiškai patenkinti ieškovės G. M. ieškinį. Palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatydamas naują bendravimo tvarką (numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 vai. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų D. G. (D. G.) iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamą vietą), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos panašios kategorijos bylose.
4.2. Nors teismas pasisakė dėl būtinybės ir apriboti atsakovui tėvo valdžią, tačiau paliko tokią pačią, tačiau tik minimalesnę bendravimo tvarką.
4.3. Apeliantei neaišku, kokia laikino tėvo valdžios apribojimo prevencinė funkcija, jei atsakovui iš esmės palikta prieš tai buvusi bendravimo su vaiku tvarka.
4.4. Teismas turėjo įvertinti ir faktą, kad šioje byloje nuo 2017-07-07 Plungės apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymas dalyje dėl nustatyto atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, taigi nepilnametis vaikas nuo 2017-07-07 yra nebendravęs su atsakovu, nepilnametis vaikas aiškiai parodė, kad nenori likti nakvoti pas atsakovą, atsakovo ir nepilnamečio vaiko emocinis ryšys yra susilpnėjęs.
4.5. Pažymi, kad atsakovas yra susituokęs su S. P., kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
4.6. Nors teismas ir atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų nuomonę, vaikų psichologo L. S. rekomendacijas nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.
5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia į nepilnametį sūnų bei nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pakeista nustatytoji bendravimo tvarka ir nustatyta nauja bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 18 val.; atsakovas pasiima sūnų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamą vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką, nustatydamas, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų D. G. (D. G.) iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas apribojęs atsakovui valdžią į nepilnametį sūnų nepagrįstai paliko tokią pačią, tačiau tik minimalesnę bendravimo tvarką. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
11. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant nustatytai tėvų kaltei. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iš dalies bendrauti su vaiku. Tačiau CK 3.180 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad net ir apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Nurodytoje CK normoje yra nustatytos vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.
13. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, nustatydamas, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.) kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų D. G. (D. G.) iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tik minimalią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-07-07 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-14 sprendimo vykdymas dalyje dėl nustatyto atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Taigi nepilnametis vaikas nuo 2017-07-07 yra nebendravęs su atsakovu, kaip nurodė ir pati ieškovė, vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra susilpnėjęs, taigi akivaizdu, kad atsakovui ir toliau visiškai nebendraujant su vaiku šis ryšys bus negrįžtamai prarastas.
16. Pažymėtina, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą siekiant visų pirma užtikrinti vaiko interesus būti dorai išauklėtu ir prižiūrėtu, išlaikomu bei gyventi sąlygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi laikinas tėvo valdžios apribojimas neatima iš jo galimybės bendrauti su sūnumi, o tėvo valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių vaiko tėvas turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jis galėtų kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Taigi atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minimalų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, nes priešingu atveju, atsakovui visiškai nebendraujant su vaiku, atsakovas neturės galimybės įrodyti, kad jis, kaip vaiko tėvas, pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką.
17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (CPK 380 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) išaiškinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarpininkaujant psichologei, šalių nepilnametis sūnus D. buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu neišreiškė.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-18 nutartimi civilinėje byloje nutarė skirti ieškovei, atsakovui ir jų nepilnamečiam sūnui atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu, pavedė juos atlikti Klaipėdos apygardos teismo vyriausiajai specialistei (psichologei) A. A.. Individualių susitikimų tikslas buvo įvertinti vaiko psichologinę būseną, nustatyti, ar vaikas pagal savo amžių ir emocinę būklę gali tinkamai išreikšti savo nuomonę.
20. Iš 2016-10-04 psichologo išvados matyti, kad vaiko požiūrį į tėvą sunkina ilgalaikiai artimų žmonių konfliktai, mamos, kitų artimųjų neigiamos nuostatos bei tėvo vertinimai, nepastovus vaiko ir tėvo ryšys, ilgos pertraukos ir nesimatymas su juo. Pastebimas stiprus tėvų, kitų artimųjų konkuravimas dėl vaiko dėmesio, auklėjimo, vardo, laiko praleidimo, prioritetas šiuo metu teikiamas vaiko baziniams poreikiams, tačiau mažai domimasi tikraisiais vaiko emociniais, psichologiniais išgyvenimais, norais. Mažametis vaikas yra labai jautrus ir priklausomas nuo jam reikšmingų suaugusiųjų asmenų (šiuo atveju mamos, jos artimos aplinkos asmenų), todėl natūraliai pasiduoda jų įtakai, aplinkos poveikiui. Šiuo metu pastebimas stiprus vaiko tapatinimasis su mama, jos jausmais, vertinimais bei požiūriu. Vaiko pasisakymuose apie tėvą vyrauja suaugusiųjų vertinimai, žodžiai, kurių pats vaikas iki galo suvokti ir paaiškinti negali. Todėl natūralus vaiko noras šiuo metu yra bendrauti būti su mama ir „geru“ kitu tėčiu, nes tikrasis tėtis yra „blogas“. Dėl mažamečio vaiko amžiaus, susiklosčiusios konfliktinės situacijos, vaikas negali savarankiškai išsakyti savo nuomonės apie tėvą, nes aplinką jis suvokia per mamos, kitų artimųjų paaiškinimus, vertinimus, žodžius. Kaip pažymėjo psichologė, tai parodo mamos sąmoningą ar nesąmoningą norą apsaugoti vaiką, pamokyti tėvą, tačiau tuo pačiu yra formuojama neigiama įtaka ir vaiko požiūris į tėvą, daroma psichologinė žala, gilinamas užslėptas vidinis konfliktas, kai vaikas vienu metu negali mylėti (bendrauti) tiek su mama, tiek su tikruoju tėvu. Psichologės rekomendacijose dėl vaiko bendravimo su tėvu nurodyta, kad ilgi vaiko ir tėvo nesimatymo laikotarpiai formuoja vaiko nutolimą nuo tėvo, susikaustymą, dar didesnį nesaugumo jausmą. Po ilgesnio laiko tarpo vaikui ir tėvui atkurti saugų ryšį ir bendravimą bus žymiai sunkiau. Vaikas pokalbyje nurodo, kad norėtų susitikti, bendrauti su tėvu, jei tik jie su mama, kitais artimaisiais nesipyktų, todėl psichologė nurodė stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį, modeliuojant aiškias, nekonfliktiškas vaiko, tėvo susitikimo situacijas. Vaiko susitikimus su tėvu, jo artimaisiais palaipsniui rekomenduojama ilginti, pamažu pereinant prie galimų nakvynių su tėvu. Nerekomenduotina numatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietos formalioje, valstybinių institucijų aplinkoje, kurios pagal amžių vargina ir trikdo mažametį vaiką, o stebintys bendravimą pašaliniai ar artimi asmenys, gali tik papildomai provokuoti konfliktus, kelti kitas negatyvias emocijas, kurios neigiamai veikia ir traumuoja vaiką. Rekomenduotina ateityje tėvui ir vaikui bendrauti vaikui žinomoje tėvo ar/ir jo artimųjų (močiutės, vaiko tėvo mamos) namų aplinkoje.
21. Taigi iš minėtos psichologo išvados matyti, kad psichologė jau tuo metu nurodė, kad būtina stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį bei nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nutraukti vaiko bendravimą su tėvu, tokių priežasčių nenustatyta ir šioje nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad ieškovė siekia sukurti tvirtus šeiminius ryšius naujai sukurtoje šeimoje, siekia, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų ir būtų kuo artimesnis su dabartiniu jos vyru Š. M., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, artimus tėvo giminaičius ir palaikyti su jais ryšį, todėl apeliantė, atsižvelgdama į vaiko interesus, taip pat turėtų dėti pastangas stiprinti, o ne atvirkščiai – silpninti vaiko ryšį su tėvu, kad vaikas galėtų jaustis mylimas abiejų savo tėvų.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino vaikų psichologo L. S. rekomendacijų nustatyti apribojimus tėvui dėl pasimatymų su berniuku.
23. Psichologo L. S. rekomendacijose, be kita ko, nurodyta, kad rekomenduojama apriboti tėvo ir tėvo artimųjų bendravimą su vaiku, kadangi tėvas nesugeba laikytis nustatytos teismo tvarkos, o vaikas negali būti naudojamas savo interesų gynimui. Taip pat rekomenduojama tėvui nustatyti apribojimus dėl pasimatymų su berniuku, nustatant, kad nesant mamos, jis negalėtų artintis prie vaiko tam tikru atstumu, nes iš mamos pasakojimo ir vaiko pasisakymų, tėvas gali savavališkai pasiimti vaiką ir iš ugdymo institucijos.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, taigi byloje esant duomenims, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga nustatyti vaiko motinos dalyvavimą vaiko pasimatymuose su tėvu, nes tėvams konfliktuojant vaiko akivaizdoje vaikas bus dar labiau traumuojamas psichologiškai, nebus galimybės vertinti tėvo elgesį su vaiku objektyviai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad psichologo L. S. rekomendacijose taip pat buvo nurodyta, kad tikslinga apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, o ne visiškai jį nutraukti.
25. Taigi apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nutraukimo pripažintinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 27 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.