Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui J. Z. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai ieškovė paaiškino, kad apie tai, kad vyras pradėjo vartoti narkotines medžiagas, sužinojo nuo skyrybų proceso. Būdamas su vaiku atsakovas niekada nevartojo jokių svaigalų, bet vieną kartą 2018-08-11 ji gavo pranešimą, kad jos nepilnametis vaikas yra čigonų tabore, o šalia esantis vyras yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Reikėjo skubiai važiuoti pasiimti vaiką. Atsiimdama vaiką pasirašė pasižadėjimą, kad kreipsis į teismą dėl pasekmių tėvui sukėlimo. Vaikas vis dar atsimena šį įvykį. Nuo to laiko nebuvo didelio atsakovo bendravimo su vaiku, vaikas taip pat nerodė didelio noro bendrauti. Be to, atsakovas nemoka vaikui išlaikymo. Būna, kad vaikas pats pasiilgsta tėvo ir prašo pas jį nuvežti. Su atsakovu išsiskyrė 2014 metais, po skyrybų atsakovas su vaiku susitikdavo retai, kartą per pusmetį ar kas tris mėnesius, kai būdavo Anglijoje – skambindavo per Skype kartą per mėnesį. Išlaikymo tinkamai praktiškai niekada neteikė. Kai buvo iškelta ši byla, tai su vaiku gal du ar tris kartus matėsi apie pusvalandį, valandą, pusantros. Vieną kartą ryte buvo pavežęs vaiką iki darželio, bet vargu, ar žino darželio pavadinimą. Pas daktarus vaiką veda ji. Kai vaikas gulėjo ligoninėje – lankė. Vaiko silpni dantukai, reikia dažnai taisyti, tai brangiai kainuoja, bet atsakovas net ir šių išlaidų neapmoka. Anksčiau ji nejautė baimės vaiko palikti su atsakovu, bet po to įvykio su narkotinių medžiagų vartojimu esant vaikui šalia, tokia baimė atsirado. Drausti matytis atsakovui su vaiku ji neketina, nes vaikas labai nori bendrauti su tėčiu. Prašo vakarais paskambinti tėčiui pakalbėti, kai atsakovas susitinka su vaiku, tai vaikas labai džiaugiasi.

Ieškovės atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė baigiamosiose kalbose ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Situacija nepasikeitė net ir nuo tada, kai buvo paduotas ieškinys ir iškelta ši byla, todėl tikėti, kad situacija pasikeis ateityje, nėra pagrindo. Kadangi vaikas pradės lankyti mokyklą, išlaikymo išlaidos tik didės, prašoma suma nėra didelė, todėl ir šioje dalyje ieškinys turi būti tenkinamas pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė laikinai apriboti jam tėvo valdžią, o dėl alimentų didinimo – tai kai tik turi lėšų, tai viską iki paskutinio euro atiduoda vaikui. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nežinojo, kad jis vartoja narkotikus, jis jai to nesakė. Vaiką jis paliko su savo tėčiu, nes jautė abstinenciją ir išėjo išgerti, bet jam tas nepadėjo. Grįžęs namo sugalvojo važiuoti traukiniu į taborą dozės, bet vaikas pradėjo labai verkti ir prašyti jo nepalikti, todėl jis pasiėmė vaiką kartu, nesusimąstęs, kad gali kažkas negero atsitikti. Alimentų nemokėjo tada, kai vartojo narkotikus, o kai gydėsi ir dirbo, tai dalimis dengdavo įsiskolinimą ir mokėdavo, kiek išgalėdavo. Turi daug skolų, bet stengiasi „atsistoti ant kojų“. Stengsis neatkristi ir nebevartoti narkotikų, susirasti geriau apmokamą darbo ir jei tik jo pajamos bus didesnės tai jis sutinka nors ir 300 Eur mokėti. Prie vaiko net cigarečių stengiasi nerūkyti. Vaikui nesirodydavo, kad nematytų jo apsvaigusio, o kai būdavo blaivus ir neapsvaigęs tai visada stengdavosi susitikti su vaiku ir lankyti. Po 2018-08-11 įvykio pasidarė sau išvadas ir daugiau to niekada neketina daryti, nes suprato, kokias tai dideles pasekmes gali sukelti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeimai yra paskirta atvejo vadyba, yra teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnamečiui vaikui augant, didėja jo poreikiai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimu nustatytas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad yra pagrindų riboti atsakovui tėvo valdžią: 2018-08-11 įvykis, ne taip dažnai bendrauja su vaiku, neteikia išlaikymo, labai didelis įsiskolinimas, nedalyvauja vaiko auklėjime, nesidomi ir nesirūpina vaiko sveikata, kasdieniniais poreikiais. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateikti duomenys, kad atsakovas gailisi dėl 2018-08-11 įvykio, ėmėsi priemonių, dalyvauja Minesotos programoje ir pan., mano, kad yra pagrindo manyti, kad aplinkybės gali pasikeisti, todėl pakaktų riboti laikinai tėvo valdžią. Dėl išlaikymo padidinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. Z. ir atsakovas J. Z. turi nepilnametį sūnų A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. Z. atžvilgiu dėl to, kad atsakovas neteikia priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, dėl ko yra susidaręs didesnis nei 6410,62 Eur išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas vartoja narkotines medžiagas, taip kelia grėsmę sūnaus A. Z. sveikatai ir gerovei. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, sutinka, kad jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia ir su sūnumi leidžiama bendrauti dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-27746-967/2014, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečio vaiko A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt (144,81 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-27746-967/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, nurodo, kad jis nevengia išlaikyti nepilnamečio vaiko, tačiau šiuo metu sunkiai gali mokėti jau priteistą išlaikymą.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tinkamai nesirūpina sūnumi. Į bylą pateikti duomenys, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas J. Z. buvo sulaikytas Vilniuje ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, su atsakovu buvo jo nepilnametis vaikas, kuris perduotas vaiko teisių apsaugos darbuotojams, vėliau grąžintas motinai A. Š.. Ieškovės teigimu, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas ji sužinojo santuokos nutraukimo proceso metu, t.y. nuo 2014 metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.1.-12497-806/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.1.-14598-8870/2015, 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.1.-6048-873/2016 buvo paskirta bauda už buvimą apsvaigusiu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias vartoja be gydytojo paskyrimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2296-716/2016 J. Z. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2868-957/2017 J. Z. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-711-576/2018 J. Z. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-276/2019 J. Z. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Ieškovės teigimu atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. matydamasis su nepilnamečiu vaiku buvo blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu jų nebevartoja, gydosi ir yra blaivus. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. baigė Minesotos programą (b.l. 3), lanko grupes “Erdvė”, “Čia ir dabar” (b.l. 4). Byloje nėra duomenų, kad visų susitikimų su nepilnamečiu vaiku metu atsakovas buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar kaip nors kitaip jo elgesys buvo žalingas vaikui, tą patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo sūnui geranoriškai neteikia. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta antstolio Rimanto Vižainiškio pažyma dėl informacijos pateikimo, kuria remiantis nustatyta, kad pažymos išdavimo dieną (2018 m. spalio 31 d.) išlaikymo įsiskolinimas sudarė 6410,62 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pervedęs 2017 m. gruodžio mėnesį 170 Eur, 2018 m. sausio 15 d. 130 Eur, 2018 m. kovo 16 d. 115 Eur. Daugiau pavedimų nėra atlikęs. Atsakovas nurodė, kad išlaikymą sūnui jis iš dalies teikia, tačiau turi daug įsiskolinimų, finansinė padėtis tik dabar pradėjo tvarkytis, tačiau kai tik turi pinigų jis stengiasi juos skirti sūnui. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. spalio 1 d, atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis apie 380 Eur. Nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, darbo užmokestis apie 518 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, vidutinės pajamos nėra žinomos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas dirbtų pastoviai, o nepilnamečiui sūnui nepertraukiamai teiktų bent kokio dydžio išlaikymą savo noru ir iniciatyva, dėl ko yra pagrindo teigti, jog atsakovas savo sūnų išlaikyti vengia.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo, tačiau sprendžia, kad jam turi būti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra abejingas nepilnamečio sūnaus likimui, dėl savo nerūpestingo elgesio gailisi, savo veiksmais rodo norą keistis, iš ieškovės bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad nepilnametis sūnus nori bendrauti su tėvu, galima tikėti, kad padėtis gali keistis. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu apriboti neterminuotai. Teismas sutinka, kad tėvas turėtų dėti visas įmanomas pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, susirasti nuolatinį darbą su nuolatinėmis pajamomis, teikti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą savo noru ir užtikrinti saugų ir vaiko sveikatai nekenksmingą bendravimo būdą. Atsakovas turėtų siekti sukurti kiek įmanoma glaudesnį ryšį su sūnumi, kuris likdamas su tėvu galėtų jaustis saugiai ir užtikrintai ir tik tuomet atsakovas galės kreiptis į teismą dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo, pateikdamas teismui įrodymus apie tai, kad šiame sprendime konstatuotos aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinai apriboti tėvo valdžią, išnyko. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisėjų kolegija suformulavo aktualią teismų praktikai teisės taikymo taisyklę, pagal kurią: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir nusprendžia laikinai – iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės – apriboti atsakovui J. Z. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. Z. atžvilgiu.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. Z. ir atsakovas J. Z. yra nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo (civ. byla Nr. N2-27746-967/2014) 4 p. J. Z. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (144,81 Eur) iki jo pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina A. Z..

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. Z. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Savo prašymą ieškovė grindžia tuo, jog kai buvo pasirašoma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikui buvo septyni mėnesiai, o šiandien vaikui yra penki metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį, jo poreikiai padidėjo.

Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, privalo nustatyti, ar po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Ieškovė nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 1116 Eur. Byloje nėra duomenų apie ieškovės netekto darbingumo lygį, kreditorinius įsipareigojimus, turimus kitus išlaikytinius ir pan. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Atsakovas J. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. spalio 1 d, atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė apie 380 Eur, nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)”, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė apie 518 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, vidutinės pajamos nėra žinomos. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams nurodė, kad šiuo metu dirba pavežėju, vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Atsakovui nenustatytas netekto darbingumo lygis. Daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Atsakovo vardu nėra registruota nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, nedarbingumo lygis nei ieškovei nei atsakovui nenustatytas, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką ir prisidėti prie vieno pilnamečio vaiko išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo pakito. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis po 2014 m. liepos 16 d. sprendimo būtų ženkliai pablogėjusi ar pagerėjusi. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apsprendžiančius šalių turtinę padėtį ir turimus kreditorinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog šalių turtinė padėtis nuo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. Z., iš esmės liko nepakitusi.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovė prašo padidinti išlaikymą sūnui nurodydama, jog sūnaus išlaikymui skiria apie 430 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, mėnesio išlaidos berniuko poreikiams tenkinti sudaro: maistui - 130 Eur, vitaminams, vaistams – 40 Eur, drabužiams, avalynei – 30 Eur, darželiui, ugdymosi priemonėms – 40 Eur, šokių būreliui – 20 Eur, odontologo paslaugoms – 30 Eur, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms – 100 Eur, pramogoms, knygoms, žaislams – 40 Eur. Ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė į bylą pateikė sąskaitos išrašus, pagrindžiančius mokestį už darželį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūrą už nepilnamečiui vaikui teikiamas odontologijos paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesį iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečio vaiko odontologinėms paslaugoms vertintinos kaip padidintos, kadangi dalis odontologinių paslaugų nepilnamečiams vaikams valstybės yra kompensuojamos ir viešose gydymosi įstaigose yra atliekamos nemokamai, o pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nėra aišku kokios paslaugos buvo teikiamos nepilnamečiui vaikui. Duomenų pagrindžiančių buto nuomos išlaidas ieškovė teismui nepateikė, tačiau pagal 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Šeimos aplankymo aktą matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, todėl nepilnamečiui vaikui tenkanti nuomos ir komunalinių paslaugų dalis vertintina kaip padidinta.

Civiliniame kodekse nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui ieškovė patiria 430 Eur išlaidų. Šalių vaikas specialių poreikių neturi, o sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad po priimto teismo sprendimo praėjo penkeri metai, nepilnametis vaikas per tą laiką paaugo, pradėjo lankyti darželį, poreikiai maistui bei drabužiams ir avalynei pasikeitė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo ir šiuo metu 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktiną išlaikymo dydį 144,81 Eur (500 Lt), teismas vertina, jog ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydį yra iš dalies pagrįstas. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, kartu įvertina vaiko amžių ir jo realius poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalių pakankamai jauną ir darbingą amžių. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymui priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2018 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.), pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo 4 p. dėl nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio (CK 3.201 str. 2 d.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. Z. (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (66 proc.). Ieškovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant ieškovę 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 223,21 Eur valstybei priteistinos sumos už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo J. Z. priteisia valstybės naudai 147,32 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei A. Š. ( CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, o pagal CPK 83 straipsnio 1 d. 2 punktą, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė šioje byloje 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 12,20 Eur ((45,19*12)*3proc.)*75 proc.)) žyminio mokesčio.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią išlaidų sumą priteisia iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, apriboti tėvo valdžią J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-27746-967/2014 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir priteisti iš J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 Eur (šimtas devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2018 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į A. Š. asmeninę sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,47 Eur (tris eurus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,20 Eur (dvylika eurų, 20 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 147,32 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 32 ct) sumą už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.