Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – galutine 10 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. 2017 m. birželio 27 d., tyrimo nenustatytu laiku, čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir neturėdamas tikslo platinti, laikė du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga - metadonu, kurio masė 0,002 g., ir karfentaniliu, kurio masė 0,0001 g., iki 2017 m. birželio 27 d., 14.40 val., kol Vilniuje, Iešmininkų g. 21, sulaikius policijos pareigūnams buvo rastos ir paimtos minėtos narkotinės medžiagos.

Taip J. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

J. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, kad pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, metadonas ir karfentanilis yra narkotinės medžiagos.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti minėtų narkotinių medžiagų kiekiai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą nedidelį kiekį (ne daugiau kaip) sudaro: metadono –0,2 g., karfentanilio – 0,0005 g. Taigi, nė viena iš kaltinamojo J. Z. disponuotų narkotinių medžiagų, atskirai paėmus, neviršija nurodytų kiekių, tačiau dar kartą pažymėtina, jog tai nereiškia, kad bendras šių medžiagų kiekis neviršija nedidelio kiekio. Sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažintas viršijantis nedidelį, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu nedideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio nedidelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja didesniu nei nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Šiuo konkrečiu atveju, apskaičiavus kiekvienos iš narkotinių medžiagų, kurias įgijo ir laikė kaltinamasis, nedidelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis matyti, kad jos sudaro: metadono – 1 proc., karfentanilio – 20 proc. Sudėjus visas nurodytų narkotinių medžiagų nedidelio kiekio procentines dalis gaunama 21 proc. santykinio nedidelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų nedidelio kiekio procentinių dalių suma neviršija 100 proc. santykinio nedidelio kiekio bei įvertinus, kad kaltinamasis disponavo 2 rūšių narkotinėmis medžiagomis, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas nedideliu, todėl specialisto išvadoje nurodyti minėtų narkotinių medžiagų kiekiai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo J. Z. tikslo platinti minėtas narkotines medžiagas. Pats J. Z. nurodė, jog narkotines medžiagas pirko sau, savo reikmėms, kadangi narkotikus vartoja jau 12 metų su pertraukomis, šiuo metu gydosi. Išvada, jog J. Z. turėjo tikslą platinti minėtas narkotines medžiagas, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastų kontroliuojamų medžiagų kiekį, kuris yra nedidelis. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis J. Z. narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, sustiprina ir duomenys, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1828/2017(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1113, iš kurių matyti, jog J. Z. buvo vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas (b. l. 20, 21).

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti atlikti bausmę dalimis, kadangi jis turi finansinių įsipareigojimų ir nori, kad nebūtų sutrukdytas jo darbas, be to, jis šiuo metu gydosi (b. l. 28, 49-50, 51).

Dėl J. Z. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. Z. – yra gana jauno amžiaus, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą (b. l. 36), teistas vieną kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (b. l. 42-48), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 38-41), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. Z. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, iš esmės už analogiškos veikos padarymą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jau antrą kartą, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmė – bauda jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, paties kaltinamojo teigimu, jis nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, jo nekritišką požiūrį į savo elgesį, teismas sprendžia, kad J. Z. parinktina su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės dydžiui parinkti reikšmingomis aplinkybėmis J. Z. nustatytina penkiolikos parų arešto bausmė. Įvertinus pirmiau aptartas kaltinamajam palankias aplinkybes, taip pat tai, kad jis vykdo individualią veiklą, paties teigimu šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, nenori netekti pajamų, be to, gydosi, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.

Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę objektai ir pakuotės, kurios supakuotos į voką ir saugomos byloje (b. l. 18), paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam penkiolikos (15) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Z. paskirti galutinę dešimties (10) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje ir nustatyti ją atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. po tyrimo likusius objektus ir pakuotes, kurios supakuotos į voką ir saugomos byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.