Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 34 MGL, t. y. 1 700 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į R. J. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 19 d. 23.10 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 15.35 val. (1 diena).

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo R. J. civilinės ieškovės UAB „M. LT“ naudai priteista 16,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam R. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, R. J. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dali, 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas šešis kartus, iš jų du kartus teistas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat teistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, nusikalto neišnykus teistumui, nepraėjus nė septyniems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 157–164), šiuo metu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. J. kaltinamas 2022 m. birželio 19 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad R. J. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 166–167), nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 148–150), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus R. J. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais penkiais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, vienu nuosprendžiu – švelnesnė bausmė negu terminuotas laisvės atėmimas (bauda), tačiau akivaizdu, kad R. J. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių, sprendžiama, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra per griežta, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, R. J. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjęs šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos), teismas R. J. nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, taip pat nėra per griežta. R. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis ieškosi darbo, būdamas laisvėje galėtų sumokėti 1 700 Eur baudą, rūpintųsi savo mažamečiu vaiku, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus R. J. net ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad nuteistojo pažadai ateityje gyventi dorai yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis rūpinasi savo mažamečiu veiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Iš R. J. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis, prašydamas skirti jam prokurorės pasiūlytas „sąlygas“, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nes prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti BK 75 straipsnį ir R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2 t., b. l. 44–45).

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

12. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

13. R. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už pasikėsinimą padaryti vieną apysunkį nusikaltimą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 34 MGL dydžio bauda, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, R. J. naują nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas šešis kartus, iš jų du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, nusikalto neišnykus teistumui, nepraėjus nė septyniems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, svarbu yra ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje R. J. kaltinamas 2022 m. birželio 19 d. padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis pasislėpė nuo teismo, todėl teismas paskelbė R. J. paiešką ir jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė suėmimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Visa tai neabejotinai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, kritiškai savo elgesio nevertina, stengiasi išvengti atsakomybės, savo elgesiu nesiekia įrodyti, jog ateityje jis nebedarys kitų veikų.

14. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. J. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo deklaratyvūs pažadai ateityje gyventi dorai, įsidarbinti, sumokėti teismo paskirtą baudą. Pastebėtina, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo galimybę nebenusikalsti, gyventi dorai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, vėl padarė nusikalstamą veiką.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų R. J. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Todėl apelianto atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam R. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. balandžio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-05924, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 86,67 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad R. J. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. J. valstybės naudai 86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.