Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. spalio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 95-187 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 22 d.Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, likusią Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį palikdamas nepakeistą.2017 m. spalio 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-187 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. spalio 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-187 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumu ir didele likusios laisvės atėmimo bausmės dalimi, kas nelaikytina pagrindine priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Konstatuodamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas jau buvo įvertinti jam paskiriant griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl negali būti vertinami pakartotinai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Į šias aplinkybes, pasak nuteistojo, atsižvelgta ir nustatant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, todėl pakartotinis jų vertinimas skundžiama apylinkės teismo nutartimi nebuvo galimas. Analogiškai vertinami ir pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su A. K. praeityje buvusiais teistumais, jam nustatytais kriminogeniniais rizikos veiksniais, žalos atlyginimu ir neatlikta bausmės dalimi, pabrėžiant, kad šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos nustatant nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, todėl pakartotinai nevertintinos. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir nekintamus jam nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, kadangi šie duomenys visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nekinta, neišnyksta ir visiškai atlikus laisvės atėmimo bausmę.Skundu pabrėžiama, kad tiek Komisijos nutarime, tiek pataisos įstaigos socialinio tyrimo išvadoje bei psichologinės tarnybos išvadoje išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tik patikrina Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju, kai nenustatyta jokių procesinių pažeidimų priimant Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Komisijos nutarime išdėstytomis išvadomis ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, nukrito nuo 75 balų (laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje) iki 45 balų ir būtent ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, laikytina esmine, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Šiame kontekste akcentuojama ir tai, kad, nors jam yra nustatytas vos 30 procentų darbingumas, tačiau pataisos namuose jis dirba, už gerą elgesį ir stropų darbą buvo paskatintas šešis kartus, dėl jo darbo drausmės ar kokybės nusiskundimų negauta. Be to, bausmę šiuo metu jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atlikdamas jam paskirtą bausmę, nuteistasis aktyviai dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos ketinama paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, pakartotinai nei nuteistojo asmenybės, nei kitų jo lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių iš naujo nevertina – jos būna įvertintos tiek Komisijos nutarimu, tiek ir nustatant nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip nustatyta BPK 360 straipsnio 2 dalyje, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Iš komentuojamos teisės normos seka, kad net ir tvirtinant/atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuspręsta taikyti lygtinį nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos, teismui keliama imperatyvi pareiga patikrinti, ar priimant Komisijos nutarimą buvo tinkamai taikytos BVK, įskaitant ir aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies, nuostatos. Todėl nuteistojo asmenybės, jo elgesio pataisos namuose ir pan. įvertinimas, kiek jis susijęs su pagrįsto manymo, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis) konstatavimu, tuo pačiu ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo efektyvumu, šiuo atveju nekvestionuotinas, neabejotinai atsižvelgiant ir į Komisijos nutarime išdėstytą nuteistojo asmenybės įvertinimą, jo nesuabsoliutinant, t. y. vertinant ir kitus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, reikšmingus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Sutinkamai su 2017 m. rugsėjo 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – emocinė gerovė, nuteistojo mąstymas ir elgesys, bei vienas artimas kriminogeniniams veiksnys – jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Jie, priešingai nei tai traktuojama A. K. skundu, nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tuo tarpu būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu tai suvokia pats nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. K. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą (BK 235 straipsnio 1 dalis ir 236 straipsnio 1 dalis). Nors ši aplinkybė, kaip teisingai konstatuojama ir nuteistojo skundu, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, be jokios aiškios dingsties, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, pasižymėjo ypatingu ciniškumu – asmuo buvo sumuštas ir įmestas į Neries upę, kur paskendo, kas neabejotinai didina ne tik nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės iš tiesų buvo įvertintos nuosprendį priėmusio teismo, paskyrusio A. K. laisvės atėmimo bausmę, tačiau vertintina tai, kad net ir šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis vis dar neigia žuvusiojo atžvilgiu naudojęs smurtą, bando sumenkinti savo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tokiu būdu sumenkindamas ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, kas sprendžiant A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra itin aktualu. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, pats nuteistasis pripažįsta, jog nemėgsta planuoti bei dažniausiai elgiasi spontaniškai (jam inkriminuota nusikalstama veika, atsižvelgiant į jos įvykdymo aplinkybes, nebejotinai taip pat pasižymėjo spontaniškumu), jis negeba paaiškinti savo veiksmų, o neapsvarstydamas galimų savo veiksmų pasekmių, įsivelia į problemas. Net ir šiuo metu pasitaiko situacijų, kurių metu A. K. praranda savitvardą, nesprendžia savo problemų tiesiogiai arba vengia jų, neigdamas jų egzistavimą, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes, neturi jokių ateities planų, klaidingai interpretuoja tiek kitų žmonių ketinimus, tiek ir socialines situacijas, tam tikrose situacijose susiduria su sunkumais siekdamas pritaikyti įsisavintą informaciją, pasižymi savivokos stoka (nesuvokia savo pavojingumo lygio), kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio jis vis dar nedaro, o jo itin atsainus požiūris, buvęs nusikalstamos veikos padarymo metu, iš esmės nepakito.Sprendžiant A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintina ir tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir leidžia pagrįstai manyti, kad smurtinį nuteistojo elgesį lemia būtent jo alkoholio vartojimo problemos. Ir nors pats A. K. teigia, kad alkoholio vartojimo problemą jis jau yra išsprendęs, supranta neigiamą alkoholio poveikį ir jo vartojimo padarinius, tačiau manyti, jog šiuo metu komentuojama alkoholio vartojimo problema nėra aktuali, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad užsiėmimų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, būdamas pataisos namuose, A. K. nelanko, priešingai, nemano, jog jam tikslinga specialistų pagalba, pvz. Anoniminių alkoholikų susirinkimai, kas vis tik leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamų išvadų iš savo praeities klaidų (jam inkriminuotų nusikaltimų) A. K. nedaro ir šiuo metu vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir tai, kad pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis nebuvo baustas. Įvertinus A. K. asmenybę, jo požiūrį į save ir į aplinką, jokių ateities planų neturėjimą, jo emocinę būklę – nėra susijęs su kitais artimais ryšiais, yra bandęs nusižudyti bei žalojo save, pagrįstai manytina, kad išėjęs iš struktūruotos aplinkos jis vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema, kuri vis dar išlieka aktuali. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir finansinis A. K. nestabilumas. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. K. būdamas laisvėje pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, oficialiuose dokumentuose įvardijamas bedarbiu, tačiau, paties nuteistojo teigimu, uždarbiaudavo nelegaliai. Pataisos namuose A. K. turi vykdomųjų raštų 4562,26 eurų sumai, moka alimentus, dėl ko, remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis turi didelių skolų, kurias jam bus sunku atiduoti, ateityje jis gali neturėti nuolatinio pajamų šaltinio, todėl turimų lėšų jam gali nepakakti didesnėms išlaidoms padengti, su kuo iš esmės sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad turėdamas profesinį išsilavinimą ir staliaus specialybę, nuteistasis iš esmės jokios oficialios darbo patirties neturi, jokių pastangų susirasti darbą laisvėje A. K. nededa ir šiuo metu, teigdamas, jog lygtinio paleidimo atveju dėl įdarbinimo jis kreipsis į darbo biržą, ir nors pataisos namuose jis dirba, tačiau įdarbintas buvo tik 2014 m. kovo 3 d. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, nesudarančią teisinio pagrindo manyti, jog išėję į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir už gerą elgesį pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką jis buvo ne tik skatinamas – jis net keturis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą drausminėje komisijoje svarstytas 2016 m. liepos 19 d., po ko buvo paskatintas tris kartus, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2016 m. liepos 19 d. Ir nors A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su kiekvienu vertinimu vis mažėja, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų A. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nesuponuoja. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už gerą elgesį jis buvo skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepakanka daryti išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.