Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 95-187 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-187 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą – atliko įstatyme numatytą privalomą bausmės dalį – 1/2.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 1715, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 1 kartą baustas drausmine tvarka; 6 kartus skatintas; nuteistasis turi 30 proc. darbingumą, tačiau pataisos namuose dirba; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (45 balai pagal „OASys“ metodiką), vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 75 balų iki 45 balų; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 20 MGL dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 22 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 17 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.).

Nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas trečią kartą. Paskutinį kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 95-93 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (45 balai) ir jis daro pažangą ją mažinant, tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, po paskutinio pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo skatintas – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas iš chuliganiškų paskatų). Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistoji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl darytina išvada, jog nuteistasis neprisiima atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nuteistasis nesprendžia savo problemų tiesiogiai arba vengia jų neigdamas jų egzistavimą, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes arba apie jas susimąsto per vėlai. Vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: emocinė gerovė (nėra susijęs su kitais artimais ryšiais, yra bandęs nusižudyti bei žalojęs save), mąstymas ir elgesys (apsvarsto tik kai kurias savo elgesio pasekmes, nėra linkęs planuoti bei elgiasi spontaniškai, vengia spręsti turimas problemas, neturi susiformavęs ateities tikslų, susiduria su sunkumais suvokdamas aplinkinių jausmus bei siekdamas pritaikyti įsisavintą informaciją bendresnėms situacijoms, stebimi riboti tarpasmeniniai įgūdžiai). Artimas kriminogeniniams veiksniams veiksnys – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: sunkaus nusikaltimo įvykdymas gana jauname amžiuje (nusikaltimo įvykdymo metu nuteistajam buvo 27 m.), asmeniui diagnozuotos psichikos sveikatos ligos, psichoaktyvių medžiagų vartojimas (apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos metu, taip pat buvo atleistas iš paskutinės darbovietės dėl alkoholio vartojimo), savivokos stoka (nesuvokia savo pavojingumo lygio), planų realumo stoka (šiuo metu neturi susiformavęs ateities tikslų), nesutikimas su siūlomomis paslaugomis (nemano, kad jam tikslinga specialistų pagalba). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teigiami nuteistojo pokyčiai buvo įvertinti – 2017 m. balandžio 25 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. K. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-187 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-187 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.