Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. C. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. C. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje - V. C., D. J., ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. J., V. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), byloje sprendžiamo ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiami palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, klausimai. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė R. C. (b.l. 8). R. C. testamento nepaliko (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad R. C. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas (b. l. 13). Iš byloje pateikto VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo (b. l. 12) matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų R. C. sudarytų testamentų, nurodytos palikėjos palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Mirusioji R. C. turėjo tris sūnus A. A. C., V. C., D. J. (b. l. 9, 14, 24, 25). Pareiškėjas A. A. C. 2016-05-09 kreipėsi su pareiškimu į Šakių rajono apylinkės teismą, pareiškime suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti po jo motinos R. C., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 2). Pareiškėjas D. J. 2016-06-06 kreipėsi su pareiškimu į Šakių rajono apylinkės teismą, pareiškime suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. priėmė po motinos R. C. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti (b. l. 17).Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. A. C. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkino visiškai: atnaujino pareiškėjui A. A. C. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos R. C., mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti; nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. J. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo motinos R. C., mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), faktą nustatė turto paveldėjimo klausimu 9b. l. 80).Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia A. A. C. (b. l. 94), esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl ginčą byloje išsprendė neteisingai. Apeliantas nurodo, kad suinteresuotas asmuo D. J. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis vykdė ar bent jau dėjo pastangas vykdyti prievoles, susijusias su gyvenamuoju namu, nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog jis išreiškė valią priimti palikimą ir naudotis juo kaip savu. D. J. nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų šiam palikimui priimti vienu iš CK 5.50 straipsnyje nustatytų būdų - paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, teigia, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. D. J. priėmė tik labai nedidelės vertės daiktus, dėl kurių paėmimo ginčo nebuvo, kas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis yra priėmęs faktiškai valdyti likusį palikimą. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas D. J. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teisingai vertino pretendento D. J. atliktus faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo. Pareiškėjas reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos mirties atsiradusį palikimą - palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė po savo motinos mirties atliktais aktyviais ir viešais veiksmais – jis asmeniškai rūpinosi motinos laidotuvėmis, po jos mirties pasiėmė jos asmeninių daiktų: laikrodį, nuotraukas, drabužius, kuriuos atidavė į „Caritą“, ėmėsi veiksmų sutvarkyti likusio nekilnojamojo turto paveldėjimo reikalus – pradėjo ieškoti ir surado kitą pretendentą į likusį palikimą - brolį A. A. C. (b. l. 56 – 59), inicijavo teisminį procesą, kad visi įstatyminiai įpėdinai nustatyta tvarka įgytų teisinę galimybę priimti likusį palikimą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pats apeliantas teikdamas pareiškimą teismui, pripažino faktą, jog D. J. jį informavo apie motinos mirtį 2016 metų vasario pabaigoje, bei apie atsiradusį motinos vardu palikimą, kai apeliantas kreiptis priimti palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu buvo praleidęs beveik dvejus metus. D. J. aktyvūs veiksmai ir apeliantui suteikta informacija apie palikimą sudarė prielaidas ir pačiam apeliantui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip įgyvendinti įstatymo nustatytas turtines teises (b. l. 3, antra pastraipa). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto A. A. C. pasirinkta pozicija nagrinėjamoje byloje, siekiant eliminuoti iš likusio palikimo paveldėtojų tarpo D. J. formaliais pagrindais, yra socialiai nepagrįsta ir neteisinga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apie tai, kad po mamos mirties yra likę dar ir kito turto ir turtinių teisių, D. J. sužinojo tik vėliau, jau atlikęs šios nutarties 23 punkte nurodytus turto faktinio likusio turto valdymo veiksmus, taip pat neginčijamai įrodyta, kad jis apie palikimą sužinojo iki CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto trijų mėnesių termino pasibaigimo likus kelioms dienoms. Aplinkybes, kad nesibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui D. J. buvo pranešta apie likusį motinos vardu gyvenamąjį namą, patvirtino 2016 m. lapkričio 29 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S., taip pat liudytoja S. L.. Todėl visiškai pateisinama, kad per likusį laiką iki termino pasibaigimo D. J. nespėjo pateikti įstatymo nustatyta tvarka notarui pareiškimo dėl atsiradusio palikimo priėmimo. Byloje tačiau nustatyta, kad nepasibaigus CK 5.50 str. 3 d. nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti, D. J. 2014 m. balandžio 30 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. 34-2014 su advokatu M. S. (b. l. 19, 57), kuriam pavedė tvarkyti paveldėjimo priėmimo klausimus ir surasti kitus savo brolius turto paveldėjimo reikalu. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog D. J. dėl nepateisinamų priežasčių praleido nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų priimant turtą valdyti per įstatymo nustatytą terminą neatliko.Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir į tas byloje nustatytas aplinkybes, jog motinos R. C. ir D. J. bei kitų brolių ilgą laiką nesiejo jokie tarpusavio ryšiai, motinai buvo atimtos motinystės teisės jos trijų vaikų atžvilgiu (b. l. 11), visi šie nurodomi asmenys ilgą laiką nebendravo, R. C. vaikai buvo auginami atskirai, D. J. turėjo globėją D. D., jis gyveno kitoje gyvenamojoje vietovėje nei motina ((duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad pati palikėja R. C. gyveno asocialų gyvenimą, paskutiniu metu ji negyveno jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini) šiame name pagal R. C. rašytinį leidimą (b. l. 61) nuo 2004 metų gyveno J. S. šeima. Tai, kad R. C. prieš mirtį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyveno, patvirtino ir Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. posėdyje apklausta liudytoja S. L., bei liudytoja J. S. (b. l. 75). Todėl D. J. neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei apsigyventi likusiame po motinos mirties name, nei mokėti už jį mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodomų motyvų pagrindu atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog D. J. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.). Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog D. J. atlikti veiksmai po motinos mirties per trijų mėnesių terminą kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, jog likusiu palikimu D. J. rūpinosi kaip savo turtu, laikė save likusio palikimo savininku. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys)Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą D. J. sumokėjo 300 Eur sumą (b. l. 107). Turėtas bylinėjimosi išlaidas jis prašo priteisti iš apelianto. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 98 str.)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.