Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, UAB „Butanas“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Sostinės verslo grupė“, E. R., E. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas D. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41). Santuokos metu šalys susilaukė vaiko L. J., gimusios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda nuo 2018 metų vasaros, nepilnametis vaikas L. J. nuo to laiko gyvena su motina J. J.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai faktiškai gyvena atskirai, jų santykiai yra nutrūkę, nei ieškovė, nei atsakovas nemato jokių perspektyvų santuokinius santykius atnaujinti ir yra tuo nesuinteresuoti. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas taip pat laikėsi pozicijos, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šeimoje prasidėjus nesutarimams ir nesutapus šalių interesams, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota.

15. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

16. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl prasidėjusių nesutarimų šeimoje, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, finansų tvarkymą, šeimines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas, taip pat abi šalys nedėjo pakankamų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Pažymėtina, jog atsakovas, kuris apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą buvo informuotas tinkamai, neneigė ieškovės išdėstytos pozicijos dėl santuokos iširimo priežasčių.

18. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

20. Ieškovės prašymu bei nesant atsakovo prieštaravimų po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – J., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

21. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

23. Bylos duomenimis ir iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Tarp šalių ginčo šioje bylos dalyje nėra.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto dalys, paveldėtos po ieškovės motinos mirties (1 t. b. l. 43–50). Ginčo tarp šalių dėl minėto turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t. b. l. 42). Šalys transporto priemonių neturi (1 t. b. l. 35–36). Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra, todėl teismas nesprendžia santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi (1 t., b. l. 69), tačiau atsakovas turi skolinius įsipareigojimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui, E. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, E. P., UAB „Butanas“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Sostinės verslo grupė“ (1 t., b. l. 53–54, 70–85).

26. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šia prievoles, kurias savo vardu prisiėmė atsakovas, pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Butanas“ pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo nurodytomis sąlygomis ir teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis (1 t., b. l. 117, 156).

27. Pažymėtina, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2018 m. gegužės 28 d. sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1-6172, kurios 2 punktas nustato, kad abiejų sutuoktinių susitarimu nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas, pagal kurį sutuoktinės J. J. ar sutuoktinio D. J. turtas, įsigyjamas nuo šios sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1 t., b. l. 31–34, 55–56). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog visi atsakovo kreditoriai yra susiję su jo darbine veikla.

29. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant jokių duomenų, jog pagal santuokos metu atsakovo įgytas prievoles gautos pinigų sumos buvo panaudotos bendriems ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, atsakovui bylos nagrinėjimo metu neginčijant aplinkybių dėl prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų pobūdžio, taip pat tretiesiems asmenims nepateikus prieštaravimų ieškovės siūlomam prievolių padalijimui po santuokos nutraukimo, atsakovo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui, E. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, E. P., UAB „Butanas“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir UAB „Sostinės verslo grupė“ po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. daugiau, nei ketverius metus, gyvena kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės L. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (1 t., b. l. 134–139, 150–153). Byloje duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepateikta. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma, prieštaravimų dėl to, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepateikė.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko geriausius interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

35. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

36. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė kaip nors ribotų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo galimybių neribotai bendrauti su nepilnamete dukra, jeigu jis išreiškia tokį norą.

37. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.). Minėta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti prielaidą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su dukra. Taip pat nustatyta, jog atsakovas savo valia nededa pakankamai pastangų bendrauti su savo nepilnamete dukra, dėl ko jų tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo su dukra tvarkos nepasiūlė, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas šioje dalyje, taip pat įvertinus šalių nepilnametės dukros amžių sprendimo priėmimo metu (16 metų), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi tokia tvarka būtų formali bei galimai neatitiktų tėvų galimybių ją įgyvendinti, t. y. esamos situacijos.

38. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

39. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo

40. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

41. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

42. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

43. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

44. Ieškovė nepilnametės dukters L. J. poreikių apskaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 23) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jo būtinuosius ir specialiuosius poreikius, vidutiniškai reikalinga 1 115,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui namuose – 146,00 Eur; maitinimui mokykloje – 80,00 Eur; aprangai ir avalynei – 78,00 Eur; už būstui teikiamas komunalines paslaugas – 54,00 Eur; medicinos paslaugoms ir priemonėms (vaistams) – 32,00 Eur; mokslo mokesčiui – 167,00 Eur; mokymosi priemonėms – 13,00 Eur; higienos prekėms ir kosmetikai – 18,00 Eur; mokyklos ekskursijoms, mokslo kelionėms ir projektams – 80,00 Eur; lietuvių ir anglų kalbų korepetitorių paslaugoms – 166,00 Eur; muzikos mokyklos mokesčiui – 19,00 Eur; sporto būrelio (anksčiau aerobikos, šiuo metu treniruoklių salės) mokesčiui – 50,00 Eur; atostogoms, hobiui, pramogoms – 57,00 Eur; akiniams ir jų priežiūrai – 25,00 Eur; mobiliajam ryšiui, įrangai, paslaugoms – 39,00 Eur; naminių gyvūnų išlaikymui – 17,00 Eur; transportui – 15,00 Eur; kitiems bendriems poreikiams – 59,00 Eur.

45. Ieškovė dukros poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia savo žodiniais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais: pažyma apie mokesčio už vaiko ugdymą (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje dydį (1 t., b. l. 24); vaiko medicininių dokumentų išrašais (1 t., b. l. 26–27, 169–172); Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma (1 t., b. l. 28); (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 27 d. pažymomis apie vaiko ugdymosi sunkumus, kurioje nurodomos rekomendacijos organizuoti vaikui papildomas anglų ir vokiečių kalbos pamokas su korepetitoriumi (1 t., b. l. 29–30); 2022 m. sausio 9 d. susitarimu su (duomenys neskelbtini) dėl 2022–2023 ugdymo mokesčio (1 t., b. l. 173); mokėjimo už ugdymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje nurodymo kopijomis (1 t., b. l. 174; 2 t., b. l. 31, 36); korepetitorių, psichologės paslaugų įkainiais (1 t., b. l. 175, 177); kompiuterio įsigijimo pasiūlymu (1 t., b. l. 176); pirkinių kvitais (čekiais) bei sąskaitomis už odontologo paslaugas (1 t., b. l. 178–181); mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais išlaidas gyvūnų prekėms, mokymosi priemonėms, telefono aparatui ir apsaugai, Spotify programėlei, akinių stiklams ir jų priežiūrai bei kitiems poreikiams (2 t., b. l. 12–30, 32–35).

46. Iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. PG-4976 matyti, jog šalių vaikui L. J. yra nustatytas kompleksinis sutrikimas: specifinis mokymosi (rašymo) sutrikimas, dėmesio sutrikimas, tuo pačiu vaikui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, skirta pritaikyti vaikui bendrąsias programas, išskyrus meninio, dorinio, technologinio ugdymo sričių dalykus, fizinį ugdymą, nustatytas poreikis logopedo, psichologo ir specialaus pedagogo pagalbai (1 t., b. l. 28). Iš ieškovės pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, jog vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini)-(1 t., b. l. 169), vaikui buvo skiriamos procedūros: kintamo magnetinio lauko terapija, kineziterapija, elektrostimuliacija, ergonomikos mokymas ir kt. (1 t., b. l. 170–172). Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog šalių vaikas be pagrindinių (būtinųjų) poreikių turi ir specifinių specialiųjų poreikių.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikti įrodymai, savaime neįrodo jos nurodomiems vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

48. Pažymėtina, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, buvo informuotas apie pareigą pateikti savo poziciją dėl byloje pareikštų reikalavimų, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, atsikirtimų (prieštaravimų) į ieškovės reikalavimus nepareiškė, taip pat nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo savo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų bei visiškai nedalyvauti teismo procese. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

49. Įvertinęs šio sprendimo 44 punkte nurodytas nepilnametės L. J. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, taip pat šio sprendimo 45–46 punktuose nurodytų įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodoma suma (1 115,00 Eur), reikalinga vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti iš esmės galėtų būti reali ir tikėtina atitinka vaiko realiuosius poreikius. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra pakankamai didelė, o tikrosios tėvų finansinės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą teismui nėra žinomos, nes motinos finansinės galimybės yra ribotos, o tiksli tėvo turtinė padėtis iš esmės nėra žinoma, atsižvelgtina į tai, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra išsamūs, t. y. pateikta tik dalis įrodymų patvirtinančių išlaidas vaikui. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, jos paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

50. Įvertinęs šio sprendimo 44 punkte nurodytas nepilnametės L. J. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų, nurodytų šio sprendimo 45 punkte, turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos (bendra suma 436,00 Eur), susijusios su būtinaisiais vaiko poreikiais, o būtent – išlaidos maistui namuose ir mokykloje (226,00 Eur), aprangai ir avalynei (78,00 Eur), higienos prekėms ir kosmetikai (18,00 Eur), mokymosi priemonėms (13,00 Eur), komunalinėms paslaugoms (54,00 Eur), medicinos paslaugoms ir priemonėms (vaistams) (32,00 Eur), transporto paslaugoms (15,00 Eur), įvertinus vaiko amžių ir sveikatą, iš esmės yra realaus ir protingo dydžio, iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl iš esmės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis (CPK 185 str.). Vis dėl to įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos visa apimtimi nėra pagrįstos detaliais rašytiniais įrodymais ir (ar) žodiniais paaiškinimais, vadovaudamasis šio sprendimo 16 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą suapvalinti iki 410,00 Eur sumos.

52. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikas periodiškai lanko lietuvių ir anglų kalbos korepetitorių pamokas. Ieškovės teigimu, vienos pamokos kaina sudaro 25,00 Eur, dukrai yra reikalinga lankyti korepetitorių pamokas kartą per savaitę, kas sudarytų viso apie 200,00 Eur išlaidų per mėnesį, tačiau pinigų trūkumo, ieškovė negali tokio užtikrinti dukrai ugdymo intensyvumo. Ieškovės skaičiavimu mažiausiai papildomam ugdymui (korepetitorių pamokoms) dukrai užtikrinti reikalinga bendra 166,00 Eur suma, t. y. 83,00 Eur už papildomas anglų kalbos pamokas ir 83,00 Eur už papildomas lietuvių kalbos pamokas. Ieškovė nurodė, jog su korepetitoriais visada atsiskaito grynais pinigais, todėl jokių rašytinių įrodymų šių išlaidų realumui pateikti negali. Grįsdama minėtą reikalavimą, ieškovė į bylą pateikė viešai skelbiamus korepetitorių paslaugų įkainius (1 t., b. l. 175). Byloje pateikta Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma iš kurios matyti, jog L. J. yra nustatytas kompleksinis sutrikimas: specifinis mokymosi (rašymo) sutrikimas, dėmesio sutrikimas, tuo pačiu vaikui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (1 t., b. l. 28). Iš (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, jog atsižvelgdama į mergaitės patiriamus sunkumus anglų ir vokiečių kalbos pamokose, mokykla rekomendavo organizuoti mergaitei papildomas anglų ir vokiečių kalbos pamokas su korepetitoriumi (1 t., b. l. 29–30). Minėtų įrodymų, taip pat ieškovės žodinių paaiškinimų pagrindu teismas sprendžia, jog byloje įrodytas mergaitės poreikis lankyti papildomas anglų ir vokiečių kalbos pamokas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė vaiko poreikį lankyti papildomas vokiečių ir anglų kalbos pamokas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų patyrimo realumą, taip pat nepateikė įrodymų dėl tokių papildomų pamokų poreikio intensyvumo, vadovaudamasis šio sprendimo 16 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad minėtų vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra 100,00 Eur suma per mėnesį (1 200,00 Eur per metus). Teismo vertinimu tokia vaiko papildomam ugdymui reikalinga suma yra realaus ir protingo dydžio, todėl pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

53. Ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į šalių dukros sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, dukrai būtina užsiimti sportu, t. y. lankyti sportinio pobūdžio būrelius. Nurodė, jog anksčiau dukra lankė aerobikos būrelį, už kurį mokėdavo 50,00 Eur per mėnesį, šiuo metu dukra lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini) už kurį moka 40,00–50,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog kiekvienas vaikas turi teisę, kad būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir jo specifiniai poreikiai, tame tarpe ir vaiko pomėgiai, poreikis neformaliajam ugdymui. Ieškovė nurodo, jog šalių dukra jaučia poreikį sportuoti. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad iš sporto klubo (duomenys neskelbtini) viešai skelbiamų įkainių matyti, jog sporto klubo lankymo mėnesiniai mokėjimų planai kainuoja nuo 22,90 Eur iki 33,90 Eur. Atsižvelgdamas į šalių dukros amžių (16 metų), tai jog vaiko pomėgiai ir poreikiai gali keistis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių dukros poreikis neformaliajam ugdymui (pomėgiui sportuoti) yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas. Vis dėl to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, ieškovės nurodoma suma reikalinga sporto būreliui, mažintina iki 40,00 Eur, kuri vertintina, kaip reali bei atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 185 str.).

54. Ieškovės skaičiavimu šalių vaiko akiniams ir jų priežiūrai per mėnesį reikalinga 25,00 Eur suma. Byloje nustatyta, kad šalių vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26). Byloje pateikti įrodymai, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pirko dukrai akinius už 249,50 Eur sumą, iš kurių 19,50 Eur kainavo akinių rėmelis ir 230,00 Eur akinių stiklai (2 t., b. l. 28). Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog periodiškai yra patiriamos akinių priežiūros išlaidos (2 t., b. l. 29). Ieškovės teigimu, šalių dukrai akinius reikia keisti maždaug kas du metus. Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, ieškovės paaiškinimus, vadovaudamasis šio sprendimo 16 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas pripažįsta minėtas ieškovės nurodytas išlaidas (25,00 Eur) reikalingas vaiko akinių įsigijimui ir priežiūrai pagrįstomis ir įrodytomis, atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 185 str.).

57. Ieškovė taip pat nurodo, kad išlaidos kitiems vaiko poreikiams, tokiems kaip: vaiko pramogoms (29,00 Eur), hobiams (3,00 Eur), atostogų kelionėms (25,00 Eur), kitiems bendriems šeimos poreikiams (59,00 Eur), reikalinga bendra 116,00 Eur suma. Teismas, įvertinęs tai, kad minėtos išlaidos yra apskaičiuotos abstrakčiai, ieškovė iš esmės į bylą minėtų išlaidų realumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), bei šio sprendimo 16 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad pagrįsta suma minėtiems vaiko poreikiams patenkinti yra ne didesnė nei 90,00 Eur per mėnesį (CPK 185 str.).

58. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 50–57 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad šalių dukros L. J. ne tik būtinųjų, bet ir specialiųjų poreikių patenkinimui reikalinga bendra 969,00 Eur (410,00 + 250,00 + 100,00 + 40,00 + 25,00 + 15,00 + 39,00 + 90,00) suma, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir VŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

60. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 880,00 Eur (969,00 - 85,75), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Minėta, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

61. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukros L. J. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 880,00 Eur per mėnesį.

62. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

63. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė verčiasi individualia veikla (1 t., b. l. 19), iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad ieškovės pajamos 2021 metais sudarė vidutiniškai apie 820,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir individualios veiklos išlaidų (1 t., b. l. 20–22). Ieškovė transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 35, 68), ieškovė turi nekilnojamojo turto, įgyto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu (1 t. b. l. 43–50), taip pat ieškovė yra (duomenys neskelbtini) dalininkė (1 t., b. l. 57). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog užsiima (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Byloje duomenų apie kitas ieškovės pajamas (papildomus pajamų šaltinius) ar turtą nepateikta.

64. Bylos duomenimis, atsakovas taip pat verčiasi individualia veikla (1 t., b. l. 110), ieškovės teigimu, statybų srityje, atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 36, 42, 67). Byloje duomenų apie atsakovo pajamas (jų dydį) ar kitą atsakovui priklausantį turtą nepateikta. Taigi, tikroji atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jis nėra finansiškai pajėgus teikti vaikui ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą.

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, ieškovės turtinė padėtis yra vidutiniškai gera, atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, tačiau taip pat nėra ir duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės.

66. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo teismas nenustatė. Todėl abu tėvai turėtų teikti išlaikymą savo vaikui lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 440,00 Eur (880,00 / 2).

67. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, prioritetiškai ginamais vaiko interesais, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. J., mokamą po 440,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

68. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, atitinka vaiko amžių ir sveikatą bei nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas L. J. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

69. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

70. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

71. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

72. Ieškovė be išlaikymo periodinėmis išmokomis taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 31 d.), t. y. už trijų metų iki kreipimosi į teismą dienos laikotarpį. Ieškovė nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, t. y. nuo 2018 m. vasaros, atsakovas prie vaiko išlaikymo beveik neprisidėdavo, iki 2019 m. atsakovas dar mokėdavo už šalių dukros mobilųjį ryšį, bet nereguliariai, o vėliau iš esmės nustojo prisidėti prie šalių dukros išlaikymo. Ieškovės teigimu, ginčo laikotarpiu yra kartą nupirkęs vaikui striukę, taip pat vieną kartą yra sumokėjęs už odontologo paslaugas. Ieškovės skaičiavimu, bylos nagrinėjimo metu sumažinus ieškinio reikalavimą šioje dalyje, atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas sudaro viso 14 400,00 Eur sumą (400,00 x 36 mėn.).

73. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

74. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

75. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ji iš esmės tenkindavo tuos pačius dukros poreikius, todėl ir atsakovo išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 500,00 Eur per mėnesį. Vis dėl to bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu ji galimai išleisdavo mažesnes sumas vaiko poreikiams, kadangi anksčiau mokesčiai už bendrojo ugdymo ir muzikos mokyklas buvo mažesni, taip pat ir kitos išlaidos galimai buvo šiek tiek mažesnės. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo rašytiniais įrodymais 2019–2021 m. konkrečias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, taip pat šių išlaidų realumą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ieškovės atstovas ieškovės reikalavimą šioje dalyje sumažino iki 400,00 Eur sumos per mėnesį. Paminėtina, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pastaruosius 3 metus iki kreipimosi į teismą jis iš esmės nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, taip pat neginčijo aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu ieškovė galėjo patirti jos nurodomo dydžio išlaidas išlaikant vaiką.

77. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 44–46, 50–57, 58, 61, 63–66 punktuose nustatytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais, tėvų turtine padėtimi ir iš tėvo priteistina vaiko išlaikymo dalimi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Vis dėl to įvertinus tai, jog pati ieškovė pripažino, kad 2019–2022 m. (iki kreipimosi į teismą) ekonominės sąlygos tenkinant vaiko poreikius buvo šiek tiek kitokios, t. y. daugelio prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės, ieškovė iš esmės neįrodinėjo išlaidų tenkinant vaiko poreikius patyrimo realumą (pagrįstumą), teismas sprendžia, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), yra pagrindas šio sprendimo 67 punkte iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą sumažinti 15 proc. (440,00 - 15 proc.)-(CPK 185 str.). Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui, sumą suapvalinus, 375,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, viso už ginčo laikotarpį 13 500,00 Eur (375,00 x 36 mėn.).

78. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 13 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

79. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (1 t., b. l. 111–114) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

81. Bylos duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 134,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 15), taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 835,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 38, 185–186; 2 t. b. l. 39–40). Ieškovė taip pat nurodo, kad siekdama su atsakovu nutraukti santuoką bendru sutarimu 2019 m. patyrė 520,00 Eur išlaidų už advokatų profesinės bendrijos „V. Žukienė“ ir partneriai“ suteiktas paslaugas, parengiant procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (1 t., b. l. 37).

82. Atsakovė pagrįsdama išlaidas už teisinę pagalbą ikiteisminėje stadijoje pateikė į bylą banko išrašo kopiją, iš kurios matyti, jog ieškovė 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. birželio 17 pavedimais į advokatų profesinės bendrijos „V. Žukienė“ ir partneriai“ sąskaitą pervedė viso 520,00 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog nei atstovavimo sutarties su minėta advokatų profesine bendrija, nei minėtos advokatų profesinės bendrijos ieškovei išrašytos ataskaitos ir (ar) sąskaitos už suteiktas paslaugas ieškovė į bylą nepateikė.

83. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiria išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėtos teisės nuostatos eksplicitiškai įtvirtina principą, jog priteisiamos tik tos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, kurios yra tiesiogiai susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu.

84. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomos 520,00 Eur išlaidos patirtos 2019 m. už advokatų profesinės bendrijos „V. Žukienė“ ir partneriai“ suteiktas paslaugas, parengiant procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, negali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi jos neturi jokio teisinio ryšio su šiuo teismo procesu. Todėl tokios išlaidos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti atlyginamos.

85. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 969,00 Eur (134,00 + 835,00) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

86. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių.

87. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 95,50 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo + 100 proc. – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 88 proc. – dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis + 94 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 4).

88. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 925,40 Eur (969,00 Eur x 0,955) bylinėjimosi išlaidų.

89. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 423,00 Eur (13 500,00 + (440,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

90. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 133,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, valstybės naudai iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 5,99 Eur (133,22 x 0,045) išlaidų, o iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 127,23 Eur (133,22 x 0,955) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 550,23 Eur (423,00 + 127,23) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo J. J. santuokinę pavardę „J.“, D. J. palikti pavardę „J.“.

Pripažinti po santuokos nutraukimo šias atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles tretiesiems asmenims asmeninėmis atsakovo D. J. prievolėmis iki visiško jų įvykdymo:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0028/22/01556, Nr. 0028/22/01515, Nr. 0128/20/00566, Nr. 0241/19/00526;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui vykdomosiose bylose Nr. 0028/22/00864, Nr. 0241/20/00155;

- E. R. vykdomojoje byloje Nr. 0028/22/00756;

- AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/21/00801;

- E. P. vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00726;

- UAB „Butanas“ vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/03363;

- PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui vykdomojoje byloje Nr.0171/15/00125;

- UAB „Sostinės verslo grupė“ vykdomojoje byloje Nr. 0028/22/01887.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 440,00 (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 13 500,00 (trylika tūkstančių penkis šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsuiskolinimo.

Paskirti ieškovę J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 925,40 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,99 Eur (penkių eurų 99 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 550,23 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų 23 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.