Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios UAB „Melsta“ bankroto administratoriaus L. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2718-488/2015 pagal ieškovo BUAB „Melsta“ patikslintą ieškinį atsakovams S. Z., A. Z., trečiajam asmeniui bankrutavusiai S. Z. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Melsta“ patikslintu 2013-01-09 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų A. Z. ir S. Z. BUAB „Melsta“ naudai 28000 Lt ( t. 1, b.l. 99-102). Nurodė, kad ieškovė 2007-08-20 sudarė statybos rangos sutartį su S. Z. statybine firma, 2007-08-20 mokėjimo pavedimu Nr. 777 buvo pervedė S. Z. įmonei 28000 Lt avansinį mokėjimą pagal sutartį, tačiau įmonė darbų neatliko.

Panevėžio apygardos teismo 2014-01-20 nutartimi S. Z. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.To paties teismo 2014-05-15 nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir BUAB „Melsta“ reikalavimas 38360 Lt sumai ( t. 2, b.l. 188), o 2014-08-12 nutartimi S. Z. statybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

2014-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2041-28/2014 priteista iš S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 76699,50 Lt, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-2718-488/2015, tenkintas atsakovo S. Z. atstovės advokatės prašymas nutraukti civilinę bylą pagal BUAB „Melsta“ patikslintą ieškinį atsakovams S. Z., A. Z., trečiajam asmeniui bankrutavusi S. Z. „(duomenys neskelbtini)“ statybinė firma dėl piniginių sumų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovų tą pačią 8109,36 Eur (28 000 Lt) sumą, kuri jau yra priteista iš atsakovo įsiteisėjusiu 2014-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2041-28/2014. Teismas padarė išvadą, kad 2014-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2041-28/2014 jau yra priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. teismas yra priteisęs iš ieškovo 8109,36 Eur kreditorinį reikalavimą, S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra patenkintas, o šios bylos nutraukimas neapribotų ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas S. Z. statybinės firmos kreditorių susirinkime balsavo už debitorinės skolos pardavimą bei pritarė kreipimuisi į teismą dėl įmonės bankroto pabaigos. Teismas laikė, kad ieškovas S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui pretenzijų dėl ieškinio nepareiškimo A. Z. nekėlė ir pripažino, kad už įmonės skolas turi atsakyti tik S. Z..

Atskiruoju skundu BUAB „Melsta“ administratorius skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą nutraukti civilinę bylą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad į S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą jis kaip pagrindinis kreditorius kviestas nebuvo ir be jo pritarimo buvo nuspręsta likviduoti S. Z. įmonę, dėl šios įmonės likvidavimo nebalsavo. Ieškovas pažymi, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas atsakovams S. Z. ir A. Z. pagal savo esmę yra netiesioginis ieškinys, nes pagrindiniam skolininkui S. Z. firmai yra iškelta bankroto byla. Pažymi, kad ieškinį pareiškė iki S. Z. firmai iškelta bankroto byla. Patenkinus S. Z. firmos bankroto administratoriaus reikalavimą, apimantį ir ieškovo reikalavimą, teigia, kad byla prieš atsakovą turėjo būti nutraukta teismo nurodytu pagrindu. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ir kitam atsakovui – A. Z., kuri kaip firmos savininkė irgi yra atsakinga kreditoriams savo turtu. Kadangi S. Z. firmos administratorius nurodė, kad ieškinys A. Z. nebuvo pareikštas, civilinė byla tapačiu pagrindu dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių nebuvo nagrinėta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo pareikšto ieškinio pagrindą atsakovei A. Z.. Jai ieškinys pareikštas CK 2.50 str. 4 d. pagrindu, kaip ir S. Z.. Šiuo pagrindu pareikšti civilinį ieškinį gali tiek bankrutuojanti įmonė, tiek jos kreditoriai. Pažymi, kad Utenos rajono apylinkės teismo įsakymas yra priimtas tik S. Z. atžvilgiu. Patenkinus reikalavimą pareikštą A. Z., bus galima atsiskaityti su S. Z. individualios įmonės kreditoriais pagal Įmonių bankroto įstatymo ( toliau tekste –ĮBĮ) nuostatas. Mano, kad gali didinti pareikštą reikalavimą A. Z. iki pareikštų kreditorių reikalavimo dydžio. S. Z. individualiai įmonei neturint turto, ieškovas įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į abu įmonės savininkus, todėl A. Z. yra subsidiariai atsakinga už individualios įmonės, kurios savininkė ji yra, skolas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų S. ir A. Z. atstovė prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad S. Z. statybinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas 38360 Lt ieškovo kreditorinis reikalavimas. Bankrutuojančios S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 76699, 50 Lt sumos priteisimo, kurią sudaro S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Panevėžio apygardos teismo 2014-05-15 nutartimi patvirtinti visų kreditorių (tame tarpe ir ieškovo) kreditoriniai reikalavimai, iš įmonės savininko S. Z.. Pažymi, kad teismo posėdžio metu bankrutuojančios S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovas paaiškino, jog prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo A. Z. traukti atsakove, kadangi ji nedalyvavo sutuoktinio S. Z. individualios įmonės veikloje, o dirbo ir gavo darbo užmokestį kitoje įmonėje. Todėl, teigia, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad bankroto byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės skolą prisiteisti iš A. Z.. Nurodo, kad 2015-01-29 S. Z. statybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime, kuriame balsavo ir ieškovas BUAB „Melsta“, buvo priimtas nutarimas parduoti 22 213,17 Eur (76 699,50 Lt) debitorinę skolą, 2015-02-20 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bankrutavusi S. Z. statybinė įmonė perleido 22213,17 Eur reikalavimo teisę į S Z. Iš gautų pinigų buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Teigia, kad priteisimas skolos iš A. Z. reikštų dvigubą išieškojimą, kadangi atsakomybės klausimas dėl subsidiariai už individualios įmonės prievoles atsakingų asmenų jau yra išspręstas bankroto byloje, priteista skola (debitorinis reikalavimas) realizuotas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atskirasis skundas tenkinamas dalinai .

Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pasisako dėl teisiškai reikšmingų atskirojo skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra dalinai pagrįstas, o apskųsta teismo nutartis keistina ( CPK 337str.1 d. 4 p.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-2718-488/2015 pagal BUAB „Melsta“ patikslintą ieškinį atsakovams S. Z., A. Z., trečiajam asmeniui bankrutavusiai S. Z. „(duomenys neskelbtini)“ statybinei firmai dėl piniginių sumų priteisimo nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovas BUAB „Melsta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. Z. ir S. Z. BUAB „Melsta“ naudai 28000 Lt, kurie buvo sumokėti S. Z. statybinei firmai kaip avansinis mokėjimas pagal statybos rangos sutartį, tačiau įmonė darbų neatliko, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė nustatęs, jog egzistuoja CPK 293 str. 3 p. numatytas pagrindas bylai nutraukti - yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o būtent iš atsakovo S. Z. bankroto byloje 2014-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2041-28/2014 teismas jau yra priteisęs ieškovo 8109,36 Eur kreditorinį reikalavimą.

CPK 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais, o kai tai paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą - teismas nutraukia bylą CPK 293 str. numatytais pagrindais arba ieškinį palieka nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. numatytais pagrindais. Civilinės bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia, kad kai viena byla yra užbaigta, tai tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.

Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ (UAB „Mediresta“) v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010;kt.).

Kaip matyti iš teismo nutarties, teismas padarė išvadą, kad 2014-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau apygardos teismui pateikta medžiaga tik dalinai patvirtina tokias apylinkės teismo išvadas.

Iš byloje esančio 2014-10-22 teismo įsakymo matyti, kad civilinė byla Nr. L2-2041-228/2014 buvo išnagrinėta pagal kreditoriaus bankrutavusios individualios S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl 76699,5 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš skolininko S. Z. kaip juridinio asmens dalyvio ( CK 2.50 str. 4 d.). Nėra ginčo, jog į priteistą 76699,5 Lt sumą buvo įtrauktas ir ieškovo BUAB “Melsta“ 8109,36 Eur kreditorinis reikalavimas.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-2718-488/2015 į teismą su patikslintu 2013-01-09 ieškiniu kreipėsi BUAB „Melsta“ reikalavimą pareikšdama atsakovams A. Z. ir S. Z. priteisti iš jų 28000 Lt (8109 Eur) solidariai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškinį šiuo atveju pateikė BUAB “Melsta“ , o byloje dėl teismo įsakymo pareiškėju( šalimi) buvo individualios S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, tai neduoda pagrindo išvadai, kad tai skirtingos proceso šalys. Pagal ĮBĮ 11 str.14 .bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Taigi, administratorius bankroto byloje veikia ir kaip kreditorių atstovas pagal įstatymą. Tokiu jis yra ir kreditorių interesais reikšdamas reikalavimus (ieškinius, pareiškimus ir pan.). Apeliantas bankroto byloje iškeltoje po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo teikė prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, t.y. pasirinko tokį procesinį elgesį, jog siekė reikalavimo patenkinimo ir bankroto byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia procesinė situacija , kai BUAB “Melsta“ per bankroto administratorių kaip kreditoriaus atstovą pasiekė reikalaujamos sumos priteisimo, vertintina kaip veikimas per atstovą , kuris atlieka visus procesinius veiksmus, išskyrus įstatymais nustatytas išimtis, o tai prilyginama, kad bylą veda pats juridinis asmuo ( CPK 54 , 55 str.).

Taigi, pagrįsta teismo išvada, jog abiejų bylų atžvilgiu galima konstatuoti šalies (ieškovo) tapatumą. Reikalavimų pagrindas abiejose bylose yra tapatūs ( S. Z. jie reiškiami kaip įmonės savininkui ar vienam iš jų), dalykas – taip pat ( turtinis reikalavimas). Nors formaliai žiūrint teiginiai apie atsakovams priklausančią kaip bendras turtas individualią įmonę, apie atsakovės atsakomybę už šios įmonės prievoles byloje dėl teismo įsakymo išdavimo tikėtina nebuvo svarstyti, bet S. Z. atžvilgiu jie iš esmės yra tik motyvacijos dėl pastarojo turtinės atsakomybes papildymu. Aukščiau paminėta teisminė praktika tokių patikslinimų, papildymų kitu ( nauju) ieškinio pagrindu nepripažįsta. Pastebima, jog ir atskirojo skundo aprašomojoje dalyje apeliantas sutinka, kad, bankroto administratoriui prisiteisus ieškovo kreditorinį reikalavimą iš S. Z., byla jo atžvilgiu teismo nurodytu pagrindu turėtų būti nutraukta.

Apibendrintai sprendžiama ,jog S. Z. atžvilgiu civilinę bylą CPK 293 str. 3 p. teismas nutraukė pagrįstai.

A. Z. atžvilgiu analogiška teismo išvada nepagrįsta.

Įvertinus 2014-01-22 teismo įsakymą, akivaizdu, skiriasi nagrinėjamos civilinės bylos šalys. A. Z. šiame procese nedalyvavo, nėra duomenų, jog teismas kokia nors forma būtų pasisakęs dėl jos turtinės atsakomybės pagal individualios S. Z. statybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ skolas galimybės ar įmonės priklausomybės ir jai kaip sutuoktinei. Taigi, šiame procese dalyvauja kita šalis - atsakovė.

Kaip matyti 2013-01-09 patikslintu ieškiniu dėl piniginių sumų priteisimo iš A. Z., ieškovas savo reikalavimą priteisti grindžia teiginiais, kad nagrinėjamu atveju individuali įmonė yra bendrąja jungtine sutuoktinių Z. nuosavybe, sutuoktinių prievolė yra solidari įmonės atžvilgiu dar ir todėl, kad A. Z. dalyvavo įmonės veikloje. Iš 2014-01-22 teismo įsakymo matyti, kad skola priteista tik iš S. Z..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.313 straipsnis) galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas (LAT civilinė byla Nr. 3K-7-242/209).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, esant vienos iš šalių netapatumui su civilinės bylos Nr. L2-2041-228/2014 šalimis ir pareikšto reikalavimo toje byloje pagrindui, analogiško ieškinio nagrinėjimą A. Z. atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje konstatavo nepagrįstai. Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 str. 3 p. nuostatas, dėl ko dalinai be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis civilinę bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti, todėl priimta teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d.4 p.).

Sprendžiant A. Z. civilinės atsakomybės klausimą, teismas turėtų vertinti ieškovo teikiamus įrodymus ir argumentus dėl individualios įmonės priklausomybės, sutuoktinės atsakomybės pagal individualios įmones prievolės galimybės ir pobūdžio.

Atskiruoju skundu prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį pakeisti, nutarties dalį dėl civilinės bylos prieš A. Z. nutraukimo panaikinti, o prašymą dėl bylos nutraukimo prieš ją atmesti, perduoti bylą pirmos instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės. Kitą nutarties dalį palikti nepakeista.