- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-109-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01244-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- P. P., A. P., A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1177-619/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ ieškinį atsakovams P. P., A. P. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M. ir V. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Reklamos vilkai“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) Nemokumo centras, ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. P., A. P. ir A. K. 144 148 Eur dydžio nuotolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Reklamos vilkai“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB Nemokumo centras. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavo šie asmenys: P. P., A. P., A. K., V. M. ir V. M.. 2020 m. birželio 29 d. įsakymu buvo nurodyta kokius bendrovės dokumentus ir turtą atsakovas V. M. (paskutinis bendrovės vadovas) privalo pateikti nemokumo administratorei. V. M. 2020 m. liepos 8 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nedisponuoja ir niekada nedisponavo bendrovės dokumentais ir turtu, nes buvęs bendrovės vadovas V. M. jų jam neperdavė, kadangi pastarajam šių dokumentų ir turto neperdavė A. K.. Buvę įmonės vadovai P. P. ir A. P. nurodė, kad visus dokumentus paliko bendrovėje, tačiau įrodymų, jog dokumentai buvo perduoti naujiems vadovams, nepateikė. V. M. paaiškino, kad ne kartą tiek telefonu, tiek el. paštu kreipėsi į buvusį įmonės vadovą A. K. dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau jokie dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vienintelis dokumentas, iš kurio galima nustatyti bendrovei priklausantį turtą, yra paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas įmonės balansas už 2016 metus, pasirašytas A. K., iš kurio matyti, kad tuo metu bendrovei priklausė 144 148 Eur dydžio vertės turtas. Nemokumo administratorės teigimu, atsakovai, paeiliui būdami vadovais, nevykdė savo pareigos tinkamai perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, o šios aplinkybės lėmė tai, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jokie bendrovės dokumentai ir turtas jai nebuvo perduoti, todėl dėl neteisėtų atsakovų bendrų veiksmų bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 144 148 Eur nuostolių, kurie iš atsakovų P. P., A. P. ir A. K. priteistini solidariai. Kadangi buvę bendrovės vadovai V. M. ir V. M. vadovavimo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad bendrovės turtas ir dokumentai jiems būtų perduoti, jie neprisidėjo prie bendrovės turto ir dokumentų neišsaugojimo bei praradimo, todėl reikalauti priteisti žalos atlyginimą ir iš jų nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. sprendimu priteisė ieškovei BUAB „Reklamos vilkai“ iš atsakovo A. K. 144 148 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (144 148 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė valstybei iš atsakovo A. K. 2 056 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atsakovų P. P. ir A. P. atžvilgiu atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Reklamos vilkai“ atsakovams P. P. ir A. P. po 2 288,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas nustatė ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra įvykdyta iki šiol.
6. Ištyręs į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas vertino kaip pagrįstus atsakovų P. P. ir A. P. argumentus, kad, pasibaigus jų vadovavimo laikotarpiui, jie visus dokumentus paliko bendrovėje, o jų vadovavimo laikotarpiu dokumentai ir bendrovės apskaita buvo tvarkoma tinkamai, t. y. buvo paskelbta finansinė ataskaita už jų vadovavimo metus, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrui centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai bei aiškinamieji raštai.
7. Teismas pažymėjo, kad paskutiniai įmonės vadovai V. M. ir V. M. aktyviais veiksmais (el. laiškais, pranešimu dėl nusikalstamos veikos padarymo) siekė išsireikalauti bendrovės dokumentus ir turtą iš A. K., vadovavusio bendrovei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau jis į jų reikalavimus nereagavo. Be to, atsakovas A. K. nepateikė jokio atsakymo ir į ieškovės nemokumo administratorės 2020 m. liepos 15 d. bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo.
8. Į bylą buvo pateikti UAB „Reklamos vilkai“ 2012–2015 metų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamieji raštai. 2013–2015 metų aiškinamieji raštai / apskaitos politika yra patvirtinti einamųjų metų protokolais, pasirašyti įmonės vadovo A. P.. 2012–2015 metų balansų ir aiškinamųjų raštų duomenys nėra identiški, jie atspindi einamųjų metų įmonės veiklą ir būklę. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai P. P. ir A. P. tinkamai vykdė savo, kaip vadovų, pareigas – teikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. P. P. perdavus dokumentus ir turtą A. P., pastarasis vykdė savo pareigą organizuoti bendrovės apskaitą.
9. Teismas pažymėjo, kad į bylą buvo pateiktas ir bendrovės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita už 2016 metus, kuriuos yra pasirašęs atsakovas A. K.. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas A. K. pasirašė 2016 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtina faktą, jog jis disponavo bendrovės dokumentais ir turtu, o tai atitinkamai patvirtina atsakovo A. P. teiginius, kad jis dokumentus paliko bendrovėje.
Atsiliepimas
10. Atsakovo A. P. teiginius, kad jis tinkamai perdavė atsakovui A. K. bendrovės dokumentus ir turtą, teismo vertinimu, patvirtina ir UAB „Apskaitos grupė“ buhalterės I. A. 2020 m. lapkričio 5 d. el. žinutė, kurioje ji nurodė, jog pirminių dokumentų neturi, kadangi juos pasiėmė A. K..
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. K. teismui nepateikė jokių įrodymų, jog, perėmus vadovavimą bendrovei 2017 m. sausio 13 d. ir vadovavus iki 2018 m. lapkričio 14 d., jam nebuvo perduotas bendrovės turtas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, sudarinėjo sandorius.
12. Vien faktas, kad atsakovai P. P. ir A. P. nepateikė nemokumo administratorei dokumentų priėmimo–perdavimo aktų, kuriais buvo perduotas turtas ir dokumentai naujai išrinktam vadovui (pradžioje A. P., vėliau A. K.), teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog tai faktiškai nebuvo atlikta ir kad šių dokumentų neišsaugojimas lėmė žalos padarymo bendrovei faktą.
13. Pagal 2016 metų balansą, sudarytą pagal 2016 m. gruodžio 31 d. duomenis, bendrovės turtą sudarė 144 148 Eur, duomenų apie tai, kad bendrovė turėjo kito turto, nėra, todėl teismas sprendė, jog atsakovui A. K. kyla pareiga atlyginti apskaityto ir neperduoto turto vertės, t. y. 144 148 Eur, nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Reklamos vilkai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti žalą solidariai iš atsakovų P. P. bei A. P., ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Atsakovas P. P. neperdavė dokumentų ir turto atsakovui A. P., o A. P. neperdavė bendrovės dokumentų ir turto atsakovui A. K.. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai P. P. ir A. P. tinkamai vykdė savo, kaip vadovų, pareigas, teikdami bendrovės finansinės apskaitos dokumentus Juridinių asmenų registrui, neeliminuoja neteisėtų jų veiksmų, neišsaugojant bendrovės dokumentų bei turto ir neperduodant jų naujam bendrovės vadovui.
14.2. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad, keičiantis bendrovės vadovams, buvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai naujajam vadovui, tenka tam asmeniui, kuris turėjo organizuoti dokumentų ir turto perdavimą. Atsakovas P. P. nepateikė jokių turto bei dokumentų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą ir perdavė bendrovės turtą ir dokumentus A. P., o A. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis įvykdė savo pareigą ir perdavė bendrovės dokumentus ir turtą A. K..
14.3. UAB „Apskaitos grupė“ el. laiškas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, t. y. nėra pateikti nei dokumentų priėmimo–perdavimo aktai, nei kiti dokumentai, galintys pagrįsti visų dokumentų ar jų dalies perėmimo faktą, todėl jis neturi jokios įrodomosios galios.
14.4. Aplinkybė, kad A. K. nepateikė teismui jokių paaiškinimų ir nepatvirtino, jog jam dokumentai ir turtas perduoti nebuvo, neeliminuoja A. P. pareigos įrodyti pastarąsias aplinkybes, nes būtent jis turėjo organizuoti bendrovės dokumentų ir turto perdavimą A. K..
14.5. Pasikeitus vadovams, bendrovė galėjo sudaryti naujus sandorius ir vykyti veiklą net ir neperdavus bendrovės dokumentų atsakovui A. K., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog bendrovė A. K. vadovavimo laikotarpiu vykdė veiką, patvirtina dokumentų perdavimo faktą.
14.6. Aplinkybė, kad atsakovas A. K. parengė įmonės balansą už 2016 metus ir jį pateikė Juridinių asmenų registrui, taip pat savaime nepagrindžia, jog atsakovas A. P. perdavė visus bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2017 m. sausio 2 d. atsakovui A. K.. 2016 metų balansas galėjo būti sudarytas išimtinai 2015 metų balanso duomenų bei pavienių dokumentų už 2016 metus, o ne pirminių dokumentų, sudarytų 2016 metais, pagrindu.
14.7. Kiekvienas iš vadovų savo vadovavimo laikotarpiu sudarydavo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus išimtinai pagal savo turimus dokumentus ir žinioje esantį turtą. Dėl to duomenys, esantys skirtingų metų finansinės atskaitomybės dokumentuose, parengtuose skirtingų vadovų, skiriasi. Pastarieji ir negali būti identiški, nes, vykdant veiklą, kiekvienais metais keičiasi bendrovės būklė. Vis dėlto duomenys, esantys skirtingų metų finansinės atskaitomybės dokumentuose, jokiu būdu neįrodo, kad kiekvieno vadovo vadovavimo laikotarpiu sudaryti dokumentai bei įgytas turtas buvo perduoti naujajam vadovui. Tam, kad būtų galima sudaryti balansą, priešingai nei nurodė teismas, nėra būtina disponuoti absoliučiai visais bendrovės dokumentais ir turtu.
14.8. Atsakovai, paeiliui būdami vadovais, netinkamai vykdė / nevykdė savo pareigą perduoti bendrovės dokumentus ir turtą. Atsakovams neįrodžius, kad bendrovei priklausantis turtas ir dokumentai nebuvo perduoti ne dėl jų kaltės, darytina išvada, jog atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma prievolės solidarumo prezumpcija.
Atsiliepimas
15. Atsakovai P. P. ir A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Vien tas faktas, kad atsakovai negali pateikti priėmimo–perdavimų aktų, kuriais buvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai kitam vadovui, savaime nepreziumuoja, jog turtas ir dokumentai nebuvo perduoti.
15.2. Tai, kad atsakovas A. K. disponavo dokumentais ir turtu, pagrindžia šios aplinkybės: pirma, buhalterinės apskaitos bendrovės UAB „Apskaitos grupė“ vadovė I. A. patvirtino, jog dokumentai yra pas atsakovą A. K.; antra, atsakovas A. K. buvo parengęs, pasirašęs ir pateikęs Juridinių asmenų registrui bendrovės balansą už 2016 metus, taip pat duomenis apie pateiktą finansinę ataskaitą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; trečia, neturėdamas bendrovės turto ir dokumentų, atsakovas A. K. nebūtų galėjęs vesti apskaitos ir pateikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų.
15.3. Paskutinė bendrovės finansinė atskaitomybė už 2016 metus, kuri buvo pateikta Juridinių asmenų registrui, yra pasirašyta atsakovo A. K.. 2015 ir 2016 metų balanso ir pelno ataskaitų duomenys yra skirtingi, o tai patvirtina faktą, kad atsakovas A. K., rengdamas balansą ir pelno (nuostolių ataskaitą), disponavo bendrovės turtu ir dokumentais.
15.4. Atsakovas A. K. neabejotinai turėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį (esamą turtą, vykdytinas sutartis ir t. t.), kadangi jis toliau organizavo ir vykdė veiklą. Jei dokumentų bendrovėje nebūtų buvę po atsakovų P. P. ir A. P. vadovavimo laikotarpio, akivaizdu, kad bendrovės veikla negalėtų būti vykdoma dar daugiau nei trejus metus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3349-653/2020, UAB „Reklamos vilkai“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB Nemokumo centras. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d.
18. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuria UAB „Reklamos vilkai“ buvo iškelta bankroto byla, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo bendrovės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus ir bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.
19. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria bedrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra įvykdyta iki šiol.
20. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2013 m. kovo 26 d. bendrovės vadovas buvo P. P., laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2017 m. sausio 2 d. – A. P., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. –A. K., laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. – V. M., o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos – V. M..
21. 2020 m. birželio 29 d. nemokumo administratorė priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir turtą V. M. (paskutinis bendrovės vadovas) privalo jai pateikti. 2020 m. liepos 8 d. raštu V. M. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nedisponuoja ir niekada nedisponavo bendrovės dokumentais ir turtu, nes trečiasis asmuo V. M. neperdavė jam bendrovės dokumentų, o pastarajam dokumentų neperdavė atsakovas A. K.. Atsakovai P. P. ir A. P. bankroto administratoriui nurodė, kad negali pateikti bendrovės dokumentų, nes jie, pasibaigus jų vadovavimo laikotarpiui, buvo palikti bendrovėje. V. M. paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į A. K. dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau nei dokumentai, nei turtas nebuvo perduoti.
22. Paskutinis bendrovės balansas, kurį pasirašė A. K., Juridinių asmenų registrui pateiktas už 2016 metus. Iš minėto balanso matyti, kad bendrovei priklausė 144 148 Eur dydžio vertės turtas, kurį sudaro 505 Eur dydžio ilgalaikis turtas ir 143 643 Eur dydžio trumpalaikis turtas.
23. Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs bendrovės kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 251 465,07 Eur, sąrašą.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl solidariosios civilinės atsakomybės atsakovams P. P., A. P. kartu su A. K. taikymo už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą ieškovės nemokumo administratorei. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiuo aspektu.
25. Ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, neįvykdyta iki šiol, nėra.
26. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
27. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik nurodytų JANĮ nuostatų pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat gali būti kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei iš specialiųjų įstatymų: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų atitinkamų nuostatų.
28. Šiuo atveju bendrovės nemokumo administratorė atsakovų atsakomybę grindžia JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei) bei CK 2.87 straipsnio nuostatomis – bendrosiomis juridinio asmens valdymo organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
29. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai P. P. ir A. P. įrodė, jog jie tinkamai atliko savo, kaip bendrovės vadovų, pareigas, todėl žalos atlyginimą bendrovei priteisė tik iš atsakovo A. K.. Tuo tarpu ieškovės nemokumo administratorė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad atsakovai P. P. ir A. P. neįrodė, jog bendrovei priklausantį turtą ir dokumentus jie perdavė vienas kitam, o vėliau atsakovui A. K., todėl visų trijų atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma prievolės atlyginti žalą solidarumo prezumpcija.
30. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
31. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir / arba tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 34 punktas).
33. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.
34. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovai nagrinėjamu atveju atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – kiekvienas atskirai netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, tinkamai neperdavė dokumentų bei turto, šie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – bendrovės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Šiuo atveju būtent atsakovai P. P. ir A. P., siekdami išvengti atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti, jog jie neprisidėjo prie žalos bendrovei kilimo dėl dokumentų ir turto neišsaugojimo ir neperdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
36. Įvertinusi į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas atsakovų P. P. ir A. P. veiksmų neteisėtumas.
37. Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Atsakovai P. P. ir A. P. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jų vadovavimo laikotarpiu bendrovės dokumentai buvo tvarkomi tinkamai, taip pat tinkamai buvo organizuojama bendrovės apskaita (Juridinių asmenų registrui buvo teikiamos finansinės ataskaitos ir aiškinamieji raštai). Į bylą buvo pateikti BUAB „Reklamos vilkai“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamieji raštai už 2012–2015 metus, kurie buvo patvirtinti einamųjų metų protokolais, pasirašytais bendrovės vadovo A. P., nors ir neeliminuoja jų atsakomybės už dokumentų perdavimo naujam vadovui, tačiau patvirtina minėtus atsakovų teiginius dėl tinkamo bendrovės dokumentų ir apskaitos tvarkymo.
38. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, o to paties straipsnio 12 dalyje pateiktas įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos apibrėžimas, pagal kurį įmonės pelno (nuostolių) ataskaita yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai. Į bylą pateikti bendrovės finansiniai dokumentai už 2012–2015 metus patvirtina, kad bendrovė niekada neturėjo nekilnojamojo turto, jos turtą visą laiką sudarė įranga, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos bei pinigai ir jų ekvivalentai, o tokio pobūdžio turtas, bendrovei vykdant veiklą, nuolat kinta. Kadangi bendrovės finansiniuose dokumentuose turi būti pateikti aktualūs duomenys apie realų bendrovės turtą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą galėjo parengti tik tas asmuo, kurio žinioje buvo bendrovės turtas ir dokumentai. Atsižvelgiant į tai, faktas, kad atsakovas A. K. pasirašė 2016 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir savo parašu patvirtino, jog 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas yra bendrovėje, suponuoja išvadą, kad jis disponavo bendrovės dokumentais ir turtu (priešingu atveju, tinkamai nebūtų galėjęs parengti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus), o tai atitinkamai patvirtina atsakovo A. P. poziciją, jog jis, pasibaigus jo vadovavimo laikotarpiui, dokumentus paliko bendrovėje.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo A. P. poziciją, kad jis bendrovės turtą ir dokumentus perdavė atsakovui A. K. patvirtina ir UAB „Apskaitos grupė“, kuri tvarkė bendrovės apskaitą, vadovės I. A. 2020 m. lapkričio 5 d. el. laiškas, kuriame ji aiškiai nurodė, jog bendrovės pirminių dokumentų neturi, kadangi juos pasiėmė A. K., ir siūlė dėl dokumentų kreiptis tiesiogiai būtent į jį. Tai, kad dalį bendrovės dokumentų pasiėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, o likusi dalis dokumentų yra pas A. K., UAB „Apskaitos grupė“ vadovė I. A. buvo nurodžiusi ir ankstesniame 2020 m. spalio 2 d. el. laiške, atsakydama į nemokumo administratorės paklausimus (ieškinio priedas Nr. 18). Pačios nemokumo administratorės su dubliku pateiktas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 21 d. „Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas“ patvirtina, kad iš tikrųjų dalis bendrovės dokumentų buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Nors kiti UAB „Apskaitos grupė“ vadovės I. A. el. laiškuose nurodyti teiginiai ir nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau, nesant jokio objektyvaus pagrindo abejoti jų teisingumu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai į juos atsižvelgė.
40. Iš pačios ieškovės nemokumo administratorės su 2021 m. vasario 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos bendrovės buhalterinės programos išrašo matyti, kad bendrovė atsakovo A. K. vadovavimo bendrovei metu vykdė veiklą ir sudarinėjo sandorius iki 2018 m. sausio 31 d. (atsakovas A. K. bendrovei vadovavo nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.). Nors vien aplinkybė, kad bendrovė vykdė veiklą, negali reikšti, jog jos tuometinis vadovas A. K. disponavo jos turtu ir dokumentais, tačiau, šią aplinkybę vertinant visų į bylą pateiktų duomenų kontekste, darytina išvada, kad neturint duomenų apie bendrovės finansinę padėtį, vis dėlto būtų sudėtinga bendrovei kelerius metus vykdyti veiklą.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl atsakovų P. P. ir A. P. atsakomybės, šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovas A. K. nepateikė jokio atsakymo į ieškovės nemokumo administratorės 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo bei visiškai nebendradarbiavo su nemokumo administratore, be to, nereagavo ir į trečiojo asmens V. M. prašymus perduoti jam bendrovės dokumentus ir turtą. Atsakovas A. K. teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, 2017 m. sausio 13 d. perėmus bendrovės vadovo pareigas ir bendrovei vadovavus iki 2018 m. lapkričio 14 d., jam per visą šį laikotarpį nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai. Maža to, atsakovas, nors ir buvo informuotas apie bylą, nepateikė teismui net atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų galėjęs pateikti paaiškinimus dėl susidariusios situacijos. Toks atsakovo A. K. itin pasyvus elgesys kelia abejonių dėl jo sąžiningumo, taip pat, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, sudaro pagrindą spręsti, kad būtent jis paskutinis disponavo bendrovės turtu ir dokumentais.
42. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, jog visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Taigi išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.).
44. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, jog atsakovas P. P. bendrovės dokumentus ir turtą perdavė atsakovui A. P., o pastarasis juos perdavė atsakovui A. K.. Vien tai, kad atsakovai P. P. ir A. P. nepateikė į bylą bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju savaime negali suponuoti išvados, jog jie šios savo pareigos neįvykdė. Be to, dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktų neišsaugojimas bet kuriuo atveju pats savaime negali lemti žalos bendrovei atsiradimo.
45. Nors bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai P. P. ir A. P. nėra solidariai atsakingi su atsakovu A. K. už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, tinkamai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovės nemokumo administratorės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
49. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovai P. P. ir A. P., teikę atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovų atstovė iki bylos nagrinėjimo pradžios teismui pateikė prašymą atsakovams iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų priteisti po 841,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2021 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. TGSLT2101392, 2021 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2101393, 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 1 d. AB SEB banko mokėjimų nurodymai) patvirtina, kad atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu teismo sprendimu yra atmetamas, parengimą patyrė 1 683 Eur (be PVM) teisinės pagalbos išlaidų.
50. Kadangi teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovų prašymas jiems priteisti po 841,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų tenkinamas.
51. Pažymėtina, kad atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš ieškovės BUAB „Reklamos vilkai“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos vilkai“ (juridinio asmens kodas 302900617) administravimo išlaidoms skirtų lėšų kiekvienam po 841,50 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.