Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-371-460/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: e2A-371-460/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Maškevičienė
Atsakovas: K. S.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“

Kategorijos

2.6.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-371-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00171-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. S. (toliau – ir atsakovas) 882,85 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn., 17,86 Eur delspinigių, iš viso 900,71 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė:

1.1. Atsakovui nuosavybės teise nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) d. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai paskirstomi kiekvienam vartotojui.

1.2. Atsakovas nemoka už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. yra 882,85 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 32 punktą, buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalį šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre. To paties įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

1.4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai atsakovas yra skolingas 17,86 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų.

1.5. Iš viso atsakovas yra skolingas 900,71 Eur ir šios skolos geruoju nemoka.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimo į ieškinį byloje neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 882,85 Eur skolos, 17,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 900,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2022 m. balandžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai:

3.1. Atsakovui nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teise priklauso 76,89 m² bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją nurodytam butui. Atsakovas už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. neatsiskaitė.

3.2. Tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

3.3. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

3.4. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė atsakovui suteikė paslaugas – tiekė šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui, už kurias atsakovas nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Atsakovui siųstuose ir teismui pateiktose sąskaitose nurodyti duomenys, kaip to reikalauja 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedas, ką nurodė ir liudytojas – ieškovės Šilumos apskaitos grupės vadovas V. V.

3.5. Mėnesio eigoje sunaudotos šilumos kiekis sąskaitose nurodomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, tačiau ne visas šis kiekis apmokestintas pagal atsakovui išrašytas sąskaitas, kas matyti iš sąskaitų (apmokestinamos šilumos kiekis skiriasi nuo įvadinio skaitiklio nurodyto kiekio) ir kas paneigia atsakovo manymą, jog galimai jam skaičiuotas sunaudotas šilumos kiekis nuo viso bendrai trims namams patiekto šilumos kiekio.

3.6. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės reikalavimus neteikė, bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieškovė jam suteikė paslaugas, tik abejojo dėl butui tiektos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo. Be subjektyvių pamąstymų ir deklaratyvių teiginių, atsakovas įrodymų, kad ieškovė neteisingai ir/ar apgaulingai skaičiuoja tiektos šilumos kiekį, į bylą nepateikė. Teismas nenustatė, kad atsakovui susidariusios skolos paskaičiavimas prieštarautų objektyviems duomenims ir teisės aktų reikalavimams.

3.7. Buitinių šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo teisiniai santykiai turi tam tikrą specifiką. Šiuos santykius reguliuoja specialūs įstatymai, kuriais remiantis ieškovė apskaito suvartotą šilumos kiekį, apskaičiuoja kainą už paslaugas bei išrašo sąskaitas paslaugos gavėjams. Įstatymai numato vartotojų ginčų nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kuria turėjo teisę, nesutikdamas su sąskaitomis už šilumos energiją, pasinaudoti ir atsakovas, kas atsakovui buvo žinoma iš analogiško proceso, vykusio tarp jo ir ieškovės dėl skolos už tiektą šilumos energiją ankstesniu periodu (nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.) civilinėje byloje Nr. e2-769-1068/2022 (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų tai daręs, byloje nėra. Vien atsakovo iškeltos abejonės dėl šilumos apskaitos kiekio, nesat savarankiškai pareikšto reikalavimo dėl perskaičiavimo, negali būti pagrindas nepriteisti susidariusios skolos ieškovei.

3.8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui buvo tiekiama šilumos energija, už kurią buvo išrašomos sąskaitos, kurios neapmokėtos (CPK 178 straipsnis). Atsakovas yra neatsiskaitęs už jam priklausančiame bute nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. sunaudotą šilumos energiją. Iš teismui pateiktų duomenų apie faktiškai visam daugiabučiui gyvenamajam namui suteiktą šilumos energijos kiekį, kuriam apskaičiuoti naudoti patikrinti apskaitos skaitiklis (patikrų sertifikatai pateikti į bylą), atsakovui išrašytų sąskaitų, mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už šį laikotarpį susidarė 882,85 Eur skola. Atsakovo išsakytos abejonės dėl tiektos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo vertintinos kritiškai, nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovui byloje buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau jis čia galimybe nesinaudojo, apsiribodamas tik reikalavimu ieškovei įrodyti sąskaitų pagrįstumą, ką teismo nuomone, ieškovė įrodė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 882,85 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

3.9. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties šalys yra siejamos ne šalių sudaryta rašytine energijos tiekimo sutartimi, tačiau jų valia teikti ir gauti šiluminę energiją yra išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše. Minėto aprašo 37¹ punkte nurodyta kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė ieškinyje nurodė delspinigių apskaičiavimo formulę, taikomą delspinigių normą, laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai (delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį (nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. sausio mėn.)). Atsakovas praleido atsiskaitymo už šilumos energiją terminus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 17,86 Eur.

3.10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų suteikta galimybė iš ieškovo išreikalauti sistemos pavadinimą, gamintoją, patikrą, kontrolę ir duomenis iš jos, kuriuos būtų galima sulyginti su sąskaitose faktūrose pateikiamais duomenimis ir perskaičiuoti šilumos kiekį ir sumą už šilumos energiją. Apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Teismo posėdžio metu, skirtingai nei ieškovo atstovas, liudytojai paaiškino, kad įvadinis namo šilumos kiekio skaitiklis nėra fiziškai nurašomas, skaitiklio duomenys yra gaunami nuotoliniu būdu per kažkokią sistemą, kuri yra ieškovės akcinės bendrovės nuosavybė ir komercinė paslaptis ar nacionalinio saugumo klausimas. Liudytojai buvo paklausti, kas tai per sistema, kas ją sukūrė, ar ji turi patikras, kas ją kontroliuoja. Liudytojai kategoriškai atsisakė pateikti duomenis apie minėtą sistemą ir duomenis iš jos. Tačiau šioje byloje tarp realių skaitiklių duomenų ir duomenų sąskaitose, už kurias ieškovas reikalauja sumokėti dideles sumas, yra minėta sistema. Taigi teismas nesigilino į tai, kad ieškovas kategoriškai atsisako pateikti duomenis, kurie yra esminiai šioje byloje. Minėta sistema ir duomenys joje iš esmės leistų patikrinti, ar skaitiklio nuorašai, informacija sistemoje ir šilumos kiekiai sutampa. Tokie liudytojų paaiškinimai ir situacija iš esmės teismui nesukėlė jokių abejonių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo sutikrinti atitinkamų šilumos skaitiklių nuorašai su sąskaitose faktūrose nurodytais šilumos kiekiais, už kuriuos ieškovas reikalauja atsakovą sumokėti.

4.2. Galimai minėtoje sistemoje yra klaidų, kurių, kaip minėjo liudytojai, tikimybė yra, bet ji maža, taip pat sistemoje gali būti visai kitokie skaičiai ir šilumos negu nurodyta sąskaitose faktūrose. Atsakovas paskutinio teismo posėdžio metu, apklausinėdamas liudytojus, prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti visą informaciją apie minėtą sistemą ir jos duomenis, tačiau teismas į ieškovo prašymą nereagavo.

4.3. Liudytojai iš ieškovo pusės gaudami atlyginimus yra suinteresuoti taip teigti, kad būtų pagrįstas ieškinio reikalavimas, o ne tiksliai ir aiškiai perskaičiuotas šilumos kiekis pagal aktualius laikotarpius ir datas. Ieškovės pareiga įrodyti ir pagrįsti ieškinio reikalavimą, atsakovas neturi galimybės prieiti prie minėtų duomenų, tai gali padaryti išimtinai tik ieškovė, ką patvirtino ir ieškovės pakviesti liudytojai. Be to, atsakovas prašė teismo ir liudytojų į bylą pateikti minėtus duomenis, kurie ir būtų buvę įrodymai byloje, pagrindžiantys atsakovo abejones dėl faktinio patiekto šilumos kiekio.

4.4. Byloje nebuvo įvertinta programa, jos duomenys, papildomai rankiniu būdu atilikti skaičiavimai. Jeigu sistema nuotoliniu būdu gauna duomenis, juos kaupia ir automatiškai skaičiuoja, vadinasi sistema turi būti sertifikuota, tikrinama, kontroliuojama trečiosios nepriklausomos šalies, kaip ir apskaitos prietaisai.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo šiuos argumentus:

5.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų apie skaitiklių patikrą. Teismui buvo pateikti AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikatai su išvada, jog atitinkami šilumos ir vandens skaitikliai tinkami naudoti šilumos apskaitai. Periodinės skaitiklio patikros atliekamos kas du metus, vėliausia patikra galioja iki 2023 m. liepos 24 d.

5.2. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, jog į bylą nepateikti skaičiuko duomenys. Byloje pateiktos sąskaitos, kuriose užfiksuoti visi duomenų pasikeitimai. Taip pat byloje apklausti liudytojai paaiškino, kokiu metodu apskaičiuojami patiekti šilumos kiekiai atsakovo gyvenamajam namui ir butui.

5.3. Atsakovas nepagrįstai abejoja skaitliukų duomenimis, kadangi skaitliukų duomenys namo gyventojams perduodami kiekvieną mėnesį su pateiktomis sąskaitomis. Tokiu būdu atsakovas, abejojantis duomenų tikslumu, gali kiekvieną mėnesį savarankiškai pasitikrinti ar sąskaitose nurodyti rodmenys atitinka skaitliuko duomenis. Be to, pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.

5.4. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Taigi, įstatymai numato vartotojų ginčų nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kuria atsakovas nesinaudojo nors jam tai buvo žinoma iš analogiško proceso, vykusio tarp jo ir ieškovės dėl skolos už tiektą šilumos energiją ankstesniu periodu (civilinė byla Nr. e2-769-1068/2022).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

8. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola ieškovei už šilumos energiją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

9. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, jog ieškovas kategoriškai atsisako pateikti duomenis, kurie yra esminiai šioje byloje, kurie būtų buvę įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo abejones dėl faktinio patiekto šilumos energijos kiekio. Atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

10. Iš atsakovo apeliacinio skundo samprotavimų ir prašymo (panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų suteikta galimybė iš ieškovo išreikalauti sistemos pavadinimą, gamintoją, patikrą, kontrolę ir duomenis iš jos, kuriuos būtų galima sulyginti su sąskaitose faktūrose pateikiamais duomenimis ir perskaičiuoti šilumos kiekį ir sumą už šilumos energiją) galima daryti išvadą, kad atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

12. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, Nr. 3K-3-569/2002). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

13. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

14. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui. Tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai), ginčo tarp šalių dėl to nėra, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu atsakovo suvartotu šilumos energijos kiekiu (ir atitinkamai pagal jį už paslaugas apskaičiuota mokėtina pinigų suma).

15. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamą vertinimą, tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktais bei bylos duomenimis padarė pagrįstas išvadas dėl skolos priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui suteikė paslaugas – tiekė šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui, už kurias atsakovas nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Už atsakovui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. buvo išrašytos šios sąskaitos: 2021 m. sausio 31 d. – 111,72 Eur sumai; 2021 m. vasario 28 d. – 130,58 Eur sumai; 2021 m. kovo 31 d. – 32,94 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 0,69 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 65,90 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 1,45 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – 25,41 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,07 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 11,01 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,41 Eur; 2021 m. liepos 31 d. – 9,73 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,64 Eur; 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 9,79 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,71 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 11,91 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,69 Eur; 2021 m. spalio 31 d. – 32,94 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,83 Eur, teismo išlaidos 111 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 98,61 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 2,82 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. – 126,79 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 3,10 Eur; 2022 m. sausio 31 d. – 155,80 Eur sumai, priskaičiuoti delspinigiai – 3,71 Eur. Atsakovas pagal minėtas sąskaitas laiku neatsiskaitė.

17. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė, kad atsakovui siųstuose ir teismui pateiktose sąskaitose nurodyti duomenys, kaip to reikalauja 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priedas, ką nurodė ir liudytojas – ieškovės Šilumos apskaitos grupės vadovas. Atsakovo butas yra name, kuriame yra vienas įvadinis skaitiklis, apskaitantis šilumos kiekį patalpų šildymui ir karštam vandeniui trims gyvenamiesiems namams. Šio prietaiso rodmenys nurodomi sąskaitose kas mėnesį nuosekliai didėjant, rugpjūčio mėnesį galimai jis buvo pakeistas, nes vėl pradėta skaičiuoti nuo 0. Mėnesio eigoje sunaudotos šilumos kiekis sąskaitose nurodomas pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, tačiau ne visas šis kiekis apmokestintas pagal atsakovui išrašytas sąskaitas, kas matyti iš sąskaitų (apmokestinamos šilumos kiekis skiriasi nuo įvadinio skaitiklio nurodyto kiekio) ir kas paneigia atsakovo manymą, jog galimai jam skaičiuotas sunaudotas šilumos kiekis nuo viso bendrai trims namams patiekto šilumos kiekio.

18. Kaip paaiškino ieškovės darbuotojai, apklausti byloje liudytojais, tokia sistema susidaro dėl namo grupinės šilumos kiekio apskaitos sistemos, nes visą šilumą, skirtą patalpų šildymui ir karštam vandeniui pašildyti, apskaito vienas įvadinis apskaitos prietaisas, o toliau šiluma skirstoma į tris gyvenamuosius namus, iš kurių dviem namams, įskaitant ir atsakovo namą, šiluma patalpų šildymui apskaitoma vienu prietaisu (skaitikliu), trečiam namui – atskiru prietaisu (skaitikliu). Nurodyti sunaudotos šilumos kiekį pagal skaitiklį, kuris apskaito tik ir atsakovo namui tiekiamą šilumą patalpų šildymui, ieškovė negali, nes šiluma atsakovui tiekiama ir karštam vandeniui pašildyti, o visą bendrai tiekiamą šilumą (patalpų šildymui ir karštam vandeniui) apskaito tik vienas bendras įvadinis skaitiklis. Mokėtina suma už pateiktą šilumos energiją skaičiuojama programiškai, pagal nuskaitytus apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenis ir vartotojų valdomą nekilnojamojo turto plotą, kuris nurodytas valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, taikant valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą. Ieškovės darbuotojai patikino, kad papildomai patikrino atsakovui išrašytas sąskaitas ir jokių skaičiavimo ir/ar nurodytų duomenų klaidų, netikslumų jose nenustatė.

19. Pagal ieškovės atstovo pateiktus rašytinius ir liudytojų teisme duotus žodinius paaiškinimus teismas nustatė, kad atsakovo namo adresu įrengtas grupinis šilumos mazgas, iš kurio šilumos energija tiekiama pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šilumos mazge įrengti trys skaitikliai ir skaitiklis prieš karšto vandens šildytuvą: bendras šilumos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apskaito visų pastatų šilumos energijos kiekį šildymui ir karštam vandeniui ruošti; šilumos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apskaito (duomenys neskelbtini) šilumos kiekį šildymui ir šilumos skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apskaito (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šilumos kiekį šildymui; vandens skaitiklis prieš karšto vandens šildytuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2021 m. liepos 20 d. ir galioja iki 2023 m. liepos 21 d.; iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2021 m. liepos 23 d. ir galioja iki 2023 m. liepos 24 d.; iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šilumos skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2021 m. gruodžio 7 d. ir galioja iki 2023 m. gruodžio 8 d.

20. Įvertinus šių pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, darytina išvada, kad teismas pagrįstai nenustatė, jog atsakovui susidariusios skolos paskaičiavimas prieštarautų objektyviems duomenims ir teisės aktų reikalavimams, ir iš teismui pateiktų duomenų apie faktiškai visam daugiabučiui gyvenamajam namui suteiktą šilumos energijos kiekį, kuriam apskaičiuoti naudoti patikrinti apskaitos skaitiklis (kurio patikrų sertifikatai pateikti į bylą), atsakovui išrašytų sąskaitų, mokesčių paskaičiavimo pažymos, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog už šį laikotarpį (nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. sausio mėn.) susidarė 882,85 Eur skola už atsakovui suteiktas ieškovės paslaugas, bei pagrįstai kritiškai vertino atsakovo abejones dėl tiektos šilumos energijos kiekio apskaičiavimo, nes jos nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad, be kita ko, nagrinėjamoje byloje, kaip atkreipė dėmesį ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, yra pateikti AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikatai su išvada, jog atitinkami šilumos ir vandens skaitikliai tinkami naudoti šilumos apskaitai, taip pat pateiktos sąskaitos, kuriose užfiksuoti duomenų pasikeitimai, byloje apklausti liudytojai, kurie paaiškino, kokiu metodu apskaičiuojami patiekti šilumos kiekiai atsakovo gyvenamajam namui ir butui. Tokie duomenys iš esmės paneigia atsakovo apeliacinio skundo samprotavimus esą ieškovas kategoriškai atsisako pateikti duomenis, kurie būtų buvę įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo abejones dėl faktinio patiekto šilumos energijos kiekio. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti ir laikytini deklaratyviais.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės pateikti įrodymai ir jos atstovų, darbuotojų paaiškinimai yra objektyvūs, patikimi, nes yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat teisės aktų reikalavimais, tokie yra įrodymai yra leistini, tarp byloje esančių įrodymų nėra esminių prieštaravimų, taigi tokie duomenys laikytini pakankamais ieškovės reikalavimui pagrįsti. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, savaime nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

23. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, jog skaitliukų duomenys namo gyventojams perduodami kiekvieną mėnesį su pateiktomis sąskaitomis. Taigi tokiu būdu atsakovas, abejojantis duomenų tikslumu, gali kiekvieną mėnesį savarankiškai pasitikrinti ar sąskaitose nurodyti rodmenys atitinka skaitliuko duomenis, ir nustatęs neatitikimus reikšti pretenzijas ieškovei bei kreiptis į atitinkamas ikiteismines institucijas, o ne deklaratyviai reikalauti tokį duomenų tikrinimą atlikti teisme.

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog buitinius šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo teisinius santykius reguliuoja specialūs įstatymai, kuriais remiantis ieškovė apskaito suvartotą šilumos kiekį, apskaičiuoja kainą už paslaugas bei išrašo sąskaitas paslaugos gavėjams. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

25. Taigi, įstatymai numato vartotojų ginčų nagrinėjimo ikiteisminę tvarką, kuria turėjo teisę, nesutikdamas su sąskaitomis už šilumos energiją, pasinaudoti ir atsakovas, ką bylos nagrinėjimo metu pastebėjo ir ieškovės atstovas bei kas atsakovui buvo žinoma iš analogiško proceso, vykusio tarp jo ir ieškovės dėl skolos už tiektą šilumos energiją ankstesniu periodu (nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.) civilinėje byloje Nr. e2-769-1068/2022 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų tai daręs, byloje nėra. Vien atsakovo iškeltos abejonės dėl šilumos apskaitos kiekio, nesat savarankiškai pareikšto reikalavimo dėl perskaičiavimo, negali būti pagrindas nepriteisti susidariusios skolos ieškovei.

26. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei siekia atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

27. Kadangi į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgiant išdėstytų argumentų visumą, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas. Patikrinus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuojama, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

30. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovei priteistinos jos patirtos 121 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2023 m. vasario 23 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo K. S. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė