Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulėlydžio namai“, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“, ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusi ieškovė, atstovaujama nemokumo (bankroto) administratorės (toliau – ieškovė), prašė teismo priteisti 27 663,65 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.4. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme

10. Bankrutavusi ieškovė (toliau – ieškovė) įsteigta 2016 m. kovo 16 d. Ieškovės pagrindinė veiklos rūšis – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Kitos veiklos rūšys – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; laidotuvių ir su jomis susijusi veikla. Nuo jos įsteigimo iki apeliantei (atsakovei) pradėjus eiti vadovės ir akcininkės pareigas, prieš tai jas vykdė kitas vadovas ir kita akcininkė. Apeliantė (atsakovė) ieškovės vadovės pareigas pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini), o akcininkės – (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1. l. 27–30).

11. Pagal ieškovės balansą už 2017 m. ji turėjo turto už 37 251,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 80 866,00 Eur ir buvo patirtas 46 615,00 Eur nuostolis (e. b. t. 1. l. 8). Pagal ieškovės balansą už 2018 m. ji turėjo turto už 17 327,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 76 466,00 Eur ir buvo patirtas 62 139,00 Eur nuostolis (e. b. t. 1. l. 9).

12. Ieškovei nesumokėjus gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių VMI nuo 2018 m. sausio mėn. susidarė mokestinė nepriemoka ir 2018 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 12 557,71 Eur sumą (e. b. t. 1. l. 35–39). VMI skola 2019 m. birželio 30 d. padidėjo iki 12 907,24 Eur (e. b. t. 1. l. 32–33). VMI 2022 m. kovo 9 d. pareiškimu inicijavo bankroto (nemokumo) bylos ieškovei iškėlimą, kai skolos dydis 2022 m. kovo 8 d. buvo 27 661,66 Eur (e. b. t. 1. l. 35–39).

13. Apeliantės (atsakovės) įgaliojimų pabaiga ieškovės įmonėje buvo 2022 m. balandžio 21 d., kai įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-138-886/2024 (Nr. eB2-900-886/2022) ieškovei iškelta bankroto (nemokumo) byla (e. b. t. 1. l. 68–71). Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis atitiko Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes jos 96 493,00 Eur įsipareigojimai viršijo 14 055,00 Eur turto vertę.

14. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) už 3 472,54 Eur sumą ir VMI už 27 661,66 Eur sumą (e. b. t. 1. l. 72–73). 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi šių kreditorių finansiniai reikalavimai patikslinti, padidinant VSDFV finansinį reikalavimą iki 11 058,12 Eur, t. y. ieškovės darbuotojams išmokėta garantinio fondo išmokų suma, ir padidinant VMI finansinį reikalavimą iki 27 183,56 Eur (e. b. t. 1. l. 62–64).

15. Ieškovė, atstovaujama bankroto (nemokumo) administratorės, kreipėsi į teismą dėl apeliantės (atsakovės) kaip ieškovės vadovės civilinės atsakomybės pažeidus įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos ieškovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs civilinei atsakomybei kilti būtiną įstatyme nustatytų sąlygų visumą, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių bei žalą (nuostolius), o kaltę preziumavęs, konstatuodamas, kad apeliantė (atsakovė) prezumpcijos nepaneigė (CK 6.246–6.249 straipsniai), priteisė iš apeliantės (atsakovės) ieškovei 27 663,65 Eur (14 276,32 Eur suma padidėjusi skola VMI + 13 387,33 Eur suma padidėjusi skola VSDFV) žalos atlyginimą. Apeliantės (atsakovės) teigimu, jai yra suprantama jos, kaip buvusios bankrutavusios ieškovės vadovės, civilinė atsakomybė tiek ieškovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Tačiau vien tokie faktai, kaip atsakovės buvimas ieškovės vadove ir bankroto bylos iškėlimo neinicijavimas, negali būti šiuo konkrečiu atveju vertinami kaip kaltė. Be to, prašomas priteisti žalos dydis turi būti mažinamas iš garantinio fondo ieškovės darbuotojų reikalavimams patenkinti išmokėtų išmokų 11 058,12 Eur suma, kuri susidarė po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Be to, žalos dydis turėtų būti mažinamas apeliantei (atsakovei) neišmokėto 2 334,80 Eur atlyginimo suma. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinio skundo argumentų pagrindu, t. y. dėl dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip antai, kaltės ir žalos dydžio.

Dėl apeliacinio skundo

16. Teismui nustačius, kad apeliantė (atsakovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, apeliantė (atsakovė), kaip ieškovės vadovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasi kaltės nebuvimu, gali paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties 33 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties 33, 58 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-311-934/2024).

17. Byloje nekilo ginčo, kad apeliantė (ieškovė) dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo turėjo kreiptis 2019 m. birželio mėn., kai 2019 m. gegužės mėn. įvertino už 2018 m. sudarytą balansą. Tačiau apeliantė (atsakovė) nesutinka, kad išimtinai balanso duomenys įpareigojo ją inicijuoti bankroto bylos ieškovei iškėlimą, nes pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių įtakoti ar jas pakeisti apeliantė (atsakovė) neturėjo galimybės. Kaip antai, apeliantė (atsakovė) ieškovei pradėjo vadovauti, kai ieškovė jau turėjo 46 615,00 Eur finansinį nuostolį, kas sunkino tolesnę ieškovės veiklą ir nesudarė galimybių plėsti ieškovės veiklos kitose srityse. Apeliantei (atsakovei) 2018 m. sausio 22 d. pradėjus eiti ieškovės vadovės pareigas ieškovė neturėjo tinkamų patalpų laidojimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti. Radus tinkamas patalpas buvo būtina jas remontuoti ir pritaikyti veiklai. Paruošus patalpas buvo reikalingas laikas gauti leidimus paslaugoms teikti iš įvairių institucijų. Todėl ieškovės pajamos buvo minimalios. 2019 m. pradžioje prasidėjo Covid-19 pandemija ir nustačius reikalavimus laidojimo paslaugų teikimui turėjo neigiamų pasekmių ieškovės finansiniai būklei. Galimybės gauti pajamas per 2020–2021 m. praktiškai nebuvo. Be to, VMI prieš inicijuodama ieškovės bankroto (nemokumo) bylą apie du mėnesius atlikinėjo ieškovės mokestinį patikrinimą ir buvo paėmusi ieškovės dokumentus, kas lėmė trukdžius tai padaryti pačiai apeliantei (atsakovei), nors šiuo aspektu ji buvo pradėjusi konsultacijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visiems šiems teiginiams pagrįsti apeliantė (atsakovė) duomenų nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas juos pateikti siūlė (CPK 178 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (atsakovė) klaidingai nurodo, kad Covid-19 pandemija prasidėjo 2019 m. pradžioje. Būtent 2020 m. sausio mėn. kvėpavimo takų ligos infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija. Pagal Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui 2020 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-2861 1 straipsnį šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (toliau – karantinas). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo (bankroto) procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir tris mėnesius nuo jo atšaukimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties 34 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-260-912/2024). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad laiko momentas, nuo kada apeliantė (atsakovė) pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo – 2019 m. birželio mėn. Vadinasi, iki karantino paskelbimo (2020 m. kovo 16 d.) ginčo pareigai įvykdyti apeliantė (atsakovė) turėjo aštuonis mėnesius, tačiau jos neįgyvendino.

19. Kiti apeliantės (atsakovės) argumentai, kad ji elgėsi sąžiningai, o verslo galima sėkmė buvo įtakojama ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių ir faktų, kaip antai, patalpų neturėjimas, t. y. dėl buvusio vadovo kaltės jų praradimas, ieškovės turėtų nuostolių dydis iki apeliantės (atsakovės) pradėjimo vadovauti ieškovei, kad ji siekė gauti kuo daugiau pajamų ir pelno bei mažinti įsiskolinimus ir kt., nepaneigia jos kaltės. Imperatyvių įstatymo nuostatų nepaisymas, negali būti vertinamas rūpestingu ir protingu įmonės vadovo elgesiu ir jokiais kitais objektyviais verslo ar ekonomikos logikos dėsniais neparemtas delsimas vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas, neeliminuoja ir negali eliminuoti įmonių vadovų kaltės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties 62 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-311-934/2024).

20. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad ji siekė išsaugoti įmonę, kad ji neatliko tyčinių veiksmų ir pan., todėl tai nepatvirtina jos kaltės, nepaneigia nei byloje nustatyto nemokumo momento, nei pareigos laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą privalomumo. Juo labiau kad apeliantė (atsakovė) neabejotinai žinojo ieškovės sunkią finansinę būklę, kai vadovavimą ieškovei perėmė su dideliu nuostoliu ir neturinčią patalpų veiklai vykdyti, tačiau tęsė nuostolingą veiklą, didino įsipareigojimus kreditoriams. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) argumentais, kad nėra jos kaltės dėl kilusių pasekmių ir atleisti ją nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties 63 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-311-934/2024).

21. Pažymėtina, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą pažeidimą, t. y. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (aktuali redakcija nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nevykdymą, vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Pažymėtina ir tai, kad civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos aptariamos imperatyvios teisės normos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutarties 45 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2020 m. birželio 10 d. nutarties 28 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

22. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartis 29. civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

23. Be to, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės (atsakovės) teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas įsiskolinimą VSDFV nepagrįstai vertino kaip nesikreipimo dėl bankroto (nemokumo) iškėlimo ieškovei pasekmę. Jos nuomone, ginčo skola nuo 1 143,33 Eur iki 11 058,12 Eur padidėjo po bankroto bylos iškėlimo, kai savalaikiai nebuvo bankroto (nemokumo) administratorės atleisti darbuotojai ir buvo atlikti mokėjimai iš garantinio fondo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčo 11 058,12 Eur lėšos iš garantinio fondo darbuotojų reikalavimams patenkinti buvo išmokėtos dėl to, kad apeliantė (atsakovė) įstatyme nustatytais terminais nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos ieškovei iškėlimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė (atsakovė) neginčija, kad šis iš garantinio fondo patenkintas darbuotojų kreditorinis reikalavimas (neišmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos) atsirado (susikaupė) per laikotarpį nuo atsakovės (apeliantės) pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos ieškovei iškėlimo atsiradimo iki faktinio nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, t. y. yra minėtos atsakovės (apeliantės) pareigos savalaikio neįvykdymo pasekmė. Pažymėtina, kad kreditoriams padaryta žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, kaip antai, ir ginčo 11 058,12 Eur sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Todėl apeliantės (atsakovės) argumentas dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo laikytinas nepagrįstu.

24. Be to, apeliantės (atsakovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė nėra išmokėjusi apeliantei (atsakovei) 2 334,80 Eur atlyginimo ir šia suma žala turėtų būti sumažinta. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog bankroto byloje yra patvirtintas apeliantės (atsakovės) 2 334,80 Eur finansinis reikalavimas (e. b. t. 1. l. 62–64) nėra reikšminga. Vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu draudžiama įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, jei jie netenkina abiejų sąlygų: „atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas“. Nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas nenumato, kad sprendžiant įmonės vadovų civilinės atsakomybės klausimą dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto (nemokumo) bylos įmonei iškėlimo, nesumokėto atlyginimo ar pan. suma būtų mažinamas priteisiamos žalos dydis. Priešingai, JANĮ numatyta finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka, kai su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai tenkinami pirmąja eile (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1b) punktas), ir tokie finansiniai reikalavimai tenkinami bankroto byloje, tačiau ne atliekant įskaitymą su priteistina žala.

25. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantė (atsakovė) nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos nemokiai ieškovei iškėlimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi apeliantės (atsakovės) kaltės prezumpcija, pripažindamas, kad jos teiginiai kaltės nepaneigia, be to, nėra pagrindo žalos dydžio sumažinimui.

26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Iš bylą pralaimėjusio apeliantės (atsakovės) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (atsakovės) L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Saulėlydžio namai“ (juridinio asmens kodas 304210675), atstovaujamai mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ (juridinio asmens kodas 305990235), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.