Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė L. P. paaiškino, kad jai tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonė pirmiausia ieškojosi patalpų, o jas suradusi turėjo pakeisti jų paskirtį, jas remontuoti, gauti leidimus veiklai. Veiklą įmonė pradėjo 2019 m., tačiau ji buvo sudėtinga, nes trūko klientų. Stengėsi, kiek įmanoma mokėjo mokesčius, tačiau trūko pinigų. Ieškojo visokių sprendimų, o kai suprato, kad nepavyks įmonės išlaikyti, kreipėsi į advokatą, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmiau kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. 2018 m. balansą ji matė, tačiau manė, kad pavyks atsiskaityti. Yra baigusi profesinį rengimo centrą, anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vedė apskaitą, yra baigusi buhalterinės apskaitos kursus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Sigitas Štaraitis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant buvusiam vadovui A. prarado patalpas, dėl ko buvo pakeisti ir direktoriai. Buvo surastos patalpos įmonės veiklai, dėl to sutarta žodžiu, jos buvo įrenginėjamos. Reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo Sodrai, turėtų būti atmestas, nes 2022 m. kovo mėn. įsiskolinimas Sodrai buvo 1 143,33 Eur, o už vėlesnį skolos padidėjimą atsakovė nėra atsakinga. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei taip pat liko skolinga 2 334,80 Eur sumą, todėl šis įsiskolinimas turėtų būtų išskaitytas. Pažymėjo, kad iš Garantinio fondo gautos ir buvusiems darbuotojams išmokėtos piniginės lėšos, susijusios su jų darbo užmokesčiu, taip pat nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad atsakovė L. P. 2018 m. sausio 17 d. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, įgaliojimų pabaigos data 2022 m. balandžio 21 d.; nuo 2019 m. balandžio 11 d. ji yra šios įmonės akcininkė (b. l. 27-30). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 9 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (b. l. 35-39). Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsiteisėjo 2022 m. balandžio 21 d. (LITEKO duomenys) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 68-71). 2022 m. birželio 15 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir pirmos eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimas – 3 472,54 Eur sumai (pirmuoju etapu tenkinama dalis – 3 367,38 Eur, antruoju etapu – 105,06 Eur); antros eilės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas – 27 661,66 Eur sumai (pirmuoju etapu tenkinama – 26 961,45 Eur, antruoju etapu – 700,21 Eur) (b. l. 72-73). Vėlesnėmis teismo nutartimis šių kreditorių reikalavimai buvo tikslinami – 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 62-64) buvo patvirtintas papildomas antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 11 058,12 Eur reikalavimas (išmokėta Garantinio fondo išmokų suma); patvirtintas antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintas 27 183,56 Eur reikalavimas (tenkinamas I etapu – 26 461,45 Eur, II etapu – 722,11 Eur).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta nemokia 2022 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. balandžio 21 d. Kadangi ieškovė savo reikalavimus kildina iš to, kad atsakovė ne vėliau kaip 2019 m. birželio mėnesį turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jos vadovautai įmonei iškėlimo, todėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą galimas pažeidimas vertintinas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau ĮBĮ) normas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą atsakomybė pirmiausiai kyla vadovui. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įstaigos finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, vertinant įmonės faktinį nemokumą svarbus yra juridinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto santykio vertinimas. Kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertės, atsiranda teisinis pagrindas konstatuoti juridinio asmens nemokumą. Tai, kad įmonė vykdo veiklą ir kreditoriai neinicijuoja teisminių ginčų dėl skolų išieškojimo, savaime nepatvirtina įmonės mokumo. Svarbu tai, ar įmonė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, tęsdama veiklą turi realių galimybių per protingą laiką išspręsti finansines problemas, ar dėl tęsiamos veiklos nedidėja senosios prievolės, ar nesikaupia naujų pradelstų įsipareigojimų.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2018 m. sausio mėnesio (nesumokėti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokestis). 2018 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 12557,71 Eur mokestinę neprimoką (b. l. 35-39). 2019 m. birželio 30 d. BUAB “ (duomenys neskelbtini)” nepatenkintų mokestinių prievolių šiam kreditoriui padidėjo iki 12 907,24 Eur (b. l. 32-33). Taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei būnant jos vadove, ilgą laiką, nuo 2018 m. sausio mėn., nevykdė prievolės mokėti paskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetą. Be to BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio mėn. taip pat turėjo ilgą laiką nevykdomų finansinių prievolių ir kitiems kreditoriams – VšĮ (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44, 47-61). Iš į bylą pateikto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2018 metus (b. l. 9) nustatytina, kad įmonė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo turto už 17 327 Eur sumą, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 76 466 Eur, įmonė patyrė 62 139 Eur nuostolį. Situacija, palyginus su balansu už 2017 m. (b. l. 8, 9) negerėjanti (šio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turėjo turto už 37 251 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 80 866 Eur, įmonė patyrė 46 615 Eur nuostolį). Taip pat atsakovė patvirtino, kad jai tapus UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonė net neturėjo patalpų įmonės veiklai, o pradėjus veiklą 2019 m., trūko klientų. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovei L. P., esamoje situacijoje, 2019 m. gegužės mėn. susipažinus su įmonės finansiniais dokumentais (balansu už 2018 m., kuris viešais duomenimis sudarytas 2019 m. gegužės 20 d.) buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, neturi realių galimybių išspręsti finansines problemas, todėl faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), bei turėjo pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais imtis priemonių įmonės mokumui atkurti, o nepavykus – įstatymo numatytais terminais kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas priteisti žalos dydis turi būti mažinamas iš Garantinio fondo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų reikalavimams patenkinti išmokėtų išmokų suma (11 058,12 Eur). Bylos duomenimis (b. l. 62-64) nustatyta, kad tokio dydžio kreditorinis reikalavimas VSDFV yra susidaręs ir patvirtintas bankroto byloje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtų išmokų iš Garantinio fondo po bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kadangi šios lėšos iš Garantinio fondo darbuotojų reikalavimams patenkinti buvo išmokėtos dėl to, kad atsakovė įstatyme nustatytais terminais nekreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o kreditoriams padaryta žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015), t. y. ir ginčijama 11 058,12 Eur suma, atsakovės atstovo argumentai dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad bankroto byloje yra patvirtintas ir atsakovės L. P. reikalavimas, 2 334,80 Eur sumai (b. l. 62-64), taip nėra reikšminga – vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu draudžiama įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, jei jie netenkina abiejų sąlygų: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Bylos duomenimis 2019 m. birželio 30 d. BUAB “ (duomenys neskelbtini)” nepatenkintų mokestinių reikalavimų suma Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 12 907,24 Eur (b. l. 32-33), o patvirtintas patikslintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra 27 183,56 Eur (b. l. 62-64). Taigi skirtumas tarp šių sumų (padidėjusi skola) yra 14 276,32 Eur. 2022 m. kovo 4 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VSDFV buvo 1 143,33 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 197 straipsnio 2 dalis; b. l. 34). Atsakovė neįrodinėjo, kad įsiskolinimas VSDFV tuo metu, kai ji įstatymo numatytais terminais turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo didesnis nei 1 143,33 Eur, t. y. išaugęs skolos šiam kreditoriui dydis, atitinkamai ir prašoma priteisti suma, dėl būtų mažesnė; to nepatvirtina ir viešai prieinami duomenys. 2022 m. birželio 15 d. nutartimi (b. l. 72-73) buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas VSDFV 3 472,54 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 62-64), iš Garantinio fondo lėšų išmokėjus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokas, t. y. sumažėjusių darbuotojų finansinių reikalavimų dydžiu buvo papildomai patvirtintas VSDFV kreditorinis reikalavimas 11 058,12 Eur sumai. Taigi bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma VSDFV yra 14 530,66 Eur (3 472,54 Eur + 11 058,12 Eur), padidėjęs įsiskolinimas yra 13 387,33 Eur (14 530,66 Eur – 1 143,33 Eur). Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB “(duomenys neskelbtini)” nebūtų įgijusi įsipareigojimų kreditoriams.

Atsižvelgus į tai laikytina, kad bendra išaugusių kreditorinių reikalavimų suma yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios direktorės, atsakovės L. P. neteisėtais veiksmais padaryta žala, kylanti dėl jos nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Atsakovės kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos ji nepaneigė (CK 6.248 straipsnis). Esant visoms būtinosioms sąlygoms taikyti atsakovei civilinė atsakomybę, iš jos, kaip įmonės vadovės, nevykdžiusios įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, priteistina 27 663,65 Eur žala (14 276,32 Eur + 13 387,33 Eur) suma (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 622,00 Eur (27 663,65 Eur * 3 proc. * 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Priteisus žyminį mokestį, iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos pašto išlaidos, 6,64 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) ir laikytina, kad iš atsakovės priteista bendra 628,64 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos 1 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti – CPK 93, 98 straipsnis (b. l. 179-180, 189-190).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27 663,65 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 65 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27 663,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 628,64 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 64 eurų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.