Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

19. Apelianto naujai pateikti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti aplinkybes dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumo, todėl pateikti medicininiai duomenys priimtini ir vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017 vykdymo tvarką – sustabdyti sprendimo vykdymą iki jo „gyvos galvos“. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo principo reikalavimų ir nepagrįstai jo prašymo netenkino.

21. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 str. 1 d.). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

23. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2017).

24. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017, kuris buvo patikslintas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, įpareigojo atsakovą V. K. vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 25 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120625-00044, t. y. nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, kurio išorės matmenys apie 12,15 m x 12,50 m, aukštis iki kraigo apie 8,20 m, su priestatu, kurio išorės matmenys apie 3,20 m x 2,50 m, aukštis iki kraigo apie 4,65 m, bei terasą su balkonu, kurios išorės matmenys apie 11,35 m x 3,50 m, aukštis iki kraigo apie 7 m ir ūkio paskirties pastatą, kurio išorės matmenys apie 14,00 x 6,00 m, aukštis iki karnizo apie 2,30 m esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo; atsakovui V. K. šio teismo įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leisti ieškovui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, kurio išorės matmenys apie 12,15 m x 12,50 m, aukštis iki kraigo apie 8,20 m, su priestatu, kurio išorės matmenys apie 3,20 m x 2,50 m, aukštis iki kraigo apie 4,65 m, bei terasą su balkonu, kurios išorės matmenys apie 11, 35 x 3,50 m, aukštis iki kraigo apie 7 m ir ūkio paskirties pastatą, kurio išorės matmenys apie 14,00 m x 6,00 m, aukštis iki karnizo apie 2,30 m esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. K.. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-333-896/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, nagrinėdami bylą dėl ginčo esmės, teismai išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą.

26. Pagal Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje ir miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, o visų kitų statinių statyba draudžiama, todėl teisė į gyvenamojo pastato bei ūkinio pastato statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota (CPK 182 str. 2 p.). Minėtame teismo sprendime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad savavališkos statybos padarinius privaloma pašalinti, statinius nugriaunant.

27. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d., o terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius V. K. suėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovui 2017 m. spalio 18 d. sprendimo nevykdant, Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstolio Mareko Petrovskio kontorai vykdyti priverstinai (vykdomoji byla Nr. 0123/18/01363).

28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25695-1088/2020 už 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2017 nevykdymą apeliantui buvo paskirta bauda. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-395-945/2021, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju, būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos, griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, be kita ko, sietina su teismo alternatyvaus sprendimo sprendimo egzistavimu (CPK 273 str.). Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tenkinus atsakovo prašymą sprendimo vykdymas būtų ne pakeistas, o tiesiog sustabdytas neapibrėžtam terminui ir atsakovui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas, realiai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu būtų paneigtas esminis CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, prioritetas nepagrįstai suteiktas tik atsakovo interesams. Atsakovo prašomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būdas negali būti pripažįstamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu CPK 284 straipsnio prasme.

30. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo ir sutuoktinės mažų pajamų, blogos sveikatos būklės, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu.

31. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju procesiniuose dokumentuose yra aiškiai išreikšta ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valia tiek dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tiek dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Ieškovė yra aiškiai nurodžiusi, jog neketina sudaryti taikos sutartį, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl galimybės ginčą užbaigti taikiai.

32. Skolininko teisės ir pareigos numatytos CPK 643-644 straipsniuose. Privalomuosius vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 626 straipsnio nuostatos, o antstolio teisės sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus atvejus – 627 straipsnio nuostatos. Esant pradėtam vykdymo procesui, dėl vykdomosios bylos sustabdymo atsakovas turi teisę kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį, o antstolio veiksmai skundžiami CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka. Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 2 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 17,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,43 Eur (septyniolika eurų ir 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.