Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Marcinkėnaitei - Venskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Lauros Laurinavičiūtės 2019 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-655-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu S. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170,00 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn. atėmimu už tai, kad 2019 m. gegužės 9 d. 18 val. 05 min., magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 114,00 km., vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu 110 (šalutinis kelias iš kairės).

2019 m. liepos 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gautas S. S. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Lauros Laurinavičiūtės 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-655-2019 dalyje, kurioje paskirtas specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad 2019-05-09 pavakare vyko į Uteną traktoriaus detalių. Pakeliui priekyje sutiko važiuojantį patrulių automobilį, pastarieji važiavo žymiai mažesniu greičiu nei leistina, t. y. maždaug 50 km/h. Pavažiavęs keletą kilometrų jiems iš paskos, nutarė atlikti lenkimo manevrą. Toje atkarpoje kelias nebuvo ženklintas ištisine linija. Prieš pradėdamas lenkti, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvertino matomumą, įsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio. Tačiau kadangi važiavo su prikabinta priekaba ir kartas nuo karto vis pažiūrėdavo į ją, tai tiesiog žmogiškai nespėjo pastebėti, jog yra ženklas, rodantis šalutinį kelią kairės. Todėl susiklostė situacija, kad lenkimas buvo atliktas pagrindinio ir šalutinio kelio sankryžoje, kur yra kelio žymėjimas ištisine linija. Dėl tokio savo neapdairaus elgesio labai gailisi, paskirtą baudą jau sumokėjo. Pažymi, kad jo padarytas pažeidimas šiuo atveju jokio realaus pavojaus eismo ar jo dalyvių saugumui nepadarė, dėl lenkimo jokia žala niekam nebuvo padaryta (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). Per 14 metų vairavimo stažą tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, administracine ar baudžiamąją tvarka apskritai nėra baustas, kas rodo nepriekaištingą KET reikalavimų laikymąsi. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jokio piktybiškumo ar chuliganizmo jo veiksmuose nebuvo, viskas pasireiškė neatsargia kaltės forma. Mano, kad institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai neįvertino visų jo dėstomų aplinkybių ir nepagrįstai nepanaikino administracinio poveikio priemonės. Jis verčiasi individualia veikla, kurioje nuolatos naudoja automobilį. Netekus vairuotojo pažymėjimo, jis finansiškai nebus pajėgus samdyti vairuotoją, privalės registruotis Užimtumo tarnyboje, dėl ko kelis mėnesius bus valstybės išlaikomas. Jis yra medžio drožėjas, dažnai dalyvauja įvairiose mugėse, į jas produkciją veža nuosavu automobiliu. Taujėnų seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, paslaugus asmuo. Jis turi senyvus tėvus, pastarieji turi sveikatos problemų. Jam teisė vairuoti yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga tiek darbinėje veikloje, kuri yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, tiek tenkinant šeimos poreikius. Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai.

Teismo posėdyje S. S. paaiškino, kad nori, kad būtų palikta teisė vairuoti, nes nebus galimybės dirbti. Jis vykdo individualią veiklą ir atėmus teises jis neturės pajamų. Jis turi sergantį tėvą, kurį reikia vežioti pas daktarus. Dėl pažeidimo labai gailisi, pripažįsta, kad suklydo, kaltę dėl pažeidimo pripažįsta pilnai. Jis dalyvauja mugėse, tai jo hobis, per vasarą kokius 4 - 5 kartus vyksta mugės. Be transporto priemonės individualios veiklos vystyti jis negali, nes užsiima statyba. Dėl nusižengimo gailisi.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, kad 2019 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta byla dėl KET pažeidimo, kurioje S. S. buvo paskirta nuobauda piniginė bauda su teisės vairuoti 3 mėnesiams atėmimu, už tai kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjime dalyvavo pats S. S., nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas, kuriuo jis prašė jo atžvilgiu netaikyti poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Šis jo prašymas buvo išnagrinėtas ir nebuvo patenkintas, nes prašyme buvo išdėstytos tik asmeninio pobūdžio aplinkybės ir nebuvo nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių. Mano, kad skundas neturėtų būti tenkinamas, nes nėra jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo poveikio priemonės, mano kad nutarimas turi būti paliktas nepakeistas.

Pareiškėjo S. S. atstovė advokato padėjėja Sandra Marcinkėnaitė -Venskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. S. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. S. S. gailisi padaręs šį nusižengimą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyti įvairūs alternatyvūs nusižengimai ir jie labai skiriasi savo pavojingumu. Todėl tokiu atveju žmogui parenkant nuobaudą, labai turėtų būti vertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės. Šioje byloje yra sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį dėl keleto aplinkybių. Visų pirma tai S. S. darbinė veikla, nes ji yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis ir transporto priemonė šioje veikloje jam yra būtina. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad jis pirmą kartą padarė pažeidimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Vertinant jo padarytą nusižengimą, jis nėra pats pavojingiausias iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų, pažeidimas padarytas netyčia, žalingos pasekmės nekilo. Yra ir specifinės aplinkybės, nes S. S. turi senyvus tėvus, tėvas ypač prastos sveikatos būklės. S. S. vienintelis rūpinasi savo senais tėvais. Palikus pilnai galioti paskirtą nuobaudą būtų pažeisti administracinės atsakomybės taikymo principai, tokie kaip proporcingumas, teisingumas ir pan., todėl prašo taikyti S. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. S. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti pažeidimą numatyta ANK 420 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimu konstatuota, kad S. S. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu 110 (šalutinis kelias iš kairės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui.

Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiškėjas S. S. skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl jis prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

S. S., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, kad jis užsiima individualia veikla ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinei veiklai; netekęs teisės vairuoti, jis faktiškai negalės atlikti savo darbo, kas sąlygos, jog jis neteks pajamų, jam teks registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, pareiškėjas pažymėjo savo šeiminę padėtį, nurodydamas, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, kurie gyvena kaime ir kuriuos reikia nuvežti pas gydytojus. Pats jis yra išsiskyręs, turi draugę, vaikai pilnamečiai.

Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-6-531/2019, Nr. AN2-98-581/2019, Nr. AN2-195-531/2018, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-504-327/2018 ir kt.). Apie tai, kad S. S. darbinė veikla ir jo šeiminė padėtis nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti pareiškėjo teisinę padėtį, konstatuota ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarime, kuriame išsamiai yra pasisakyta, kodėl nebuvo tenkinamas pareiškėjo S. S. prašymas netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismui pateiktame skunde dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-655-2019 pareiškėjas iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. darbinio ir šeiminio pobūdžio aplinkybėmis, ir kurios jau buvo įvertintos kaip nepakankamos tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės.

Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti S. S. nurodytas aplinkybes, nei kad jos buvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą, nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant S. S. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas S. S. nurodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas jo atžvilgiu yra neadekvatus ir neatitinkantis proporcingumo reikalavimų, nes jis kaltę dėl nusižengimo pripažino, suprato savo veiksmų neigiamą esmę, jo padarytas nusižengimas savo pobūdžiu jokios grėsmės eismo saugumui nesukėlė, nebuvo pavojingas ar chuliganiškas, jis pats charakterizuojamas teigiamai, praeityje jokių administracinių pažeidimų nėra padaręs, kas privalo būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, S. S. veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti S. S. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą.

Nagrinėjamu atveju S. S. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ pažymėtoje sankryžoje. Minėtas kelio ženklas, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. S. S. skunde nurodo, kad kadangi važiavo su prikabinta priekaba ir kartas nuo karto vis pažiūrėdavo į ją, tai tiesiog žmogiškai nespėjo pastebėti, jog yra ženklas, rodantis šalutinį kelią kairės. Todėl susiklostė situacija, kad lenkimas buvo atliktas pagrindinio ir šalutinio kelio sankryžoje, kur yra kelio žymėjimas ištisine linija. Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės lenkimas yra ypatingo atidumo reikalaujantis manevras, nes jį atliekant paprastai nukrypstama nuo pagrindinės taisyklės – laikytis kiek galima arčiau dešinio kelio krašto. Lenkimo metu išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą ir tuo ribojamos priešpriešinio eismo galimybės, todėl šis manevras turi vykti atsakingai, atsižvelgiant į visą eismą ir vertinant, ar saugu jį atlikti, o ypač važiuojant su prikabinta priekaba. Vieni iš saugumo vertinimo kriterijų yra galimybė didinti greitį, kad manevras būtų atliktas per kiek galima trumpesnį laiką, kelio matomumas ir situacija, atstumas iki kitų eismo dalyvių. S. S. nurodytos aplinkybės tik patvirtina jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį, nes jis atliko lenkimo manevrą neįvertinęs visų svarbių tam sąlygų. Taigi, S. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jis pradėjo lenkimo manevrą, tinkamai neįvertinęs kelio ženklų ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Byloje nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės S. S. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, yra vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, 2019 m. birželio 11 d. nutarimu S. S. skiriant minimalaus dydžio ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti S. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda – 170 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2019 m. birželio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-655-2019 yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Lauros Laurinavičiūtės 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-655-2019, kuriuo S. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu trims mėnesiams, palikti nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).