- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- AN2-195-531/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. Z. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 str. 1 d. 170 Eur bauda ir jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 2 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, lenkė kitą, lėčiau važiuojančią transporto priemonę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 p. Nesutikdamas su šiuo nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, P. Z. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, kuriuo, vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., prašė netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi P. Z. skundą atmetė ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. P. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį bei skirti jam švelnesnę nuobaudą už numatytą sankcijoje, t. y. baudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nesutinka su skundžiamos teismo nutarties argumentais ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. P. Z. dėl padaryto KET pažeidimo prisipažįsta, dėl jo padarymo gailisi ir teigia, kad yra nemažai aplinkybių, kurios lengvina jo atsakomybę, mažina padaryto pažeidimo pavojingumą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais jam skirtina švelnesnė nuobauda. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog jis sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Realus pavojus niekam iš eismo dalyvių kilęs nebuvo. Paaiškina, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini), prieš jį ta pačia kryptimi važiavo dar vienas automobilis. Pravažiavus degalinę matė, kad pakankamai didelis traktorius su stambių gabaritų priekaba važiuoja ta pačia kryptimi. Traktorius kirto dešiniajame kelio krašte esančią ištisinę liniją, pasuko į kelkraštį ir važiavo labai lėtai, P. Z. manymu, norėdamas sustoti. Priešais jį važiuojantis automobilis traktorių aplenkė. Tuo metu važiuojantis traktorius praktiškai sustojo. Jis neturėjo kitos išeities, todėl taip pat parodė posūkį ir pradėjo lenkimą. Tuo metu kai pradėjo lenkti ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, eismo juostas skyrė ne ištisinė, bet brūkšninė linija, tačiau pavažiavus toliau, pamatė, kad prasideda ištisinė. Nutraukti lenkimo manevrą nebuvo galimybės, kadangi, bet kokiu atveju, grįžtant į savo pusę būtų kirtęs ištisinę liniją. Prisipažįsta, kad neįvertino šios aplinkybės ir labai gailisi. Jei būtų matęs, kad nespės aplenkti traktoriaus ir grįžtant į savo eismo juostą teks kirsti ištisinę liniją, nebūtų pradėjęs lenkimo. Kai pradėjo lenkimą buvo įsitikinęs, kad jo manevras niekam pavojaus nesukels. Priešprieša atvažiuojančių automobilių nebuvo ir niekam pavojus kilęs nebuvo. Kad lenkia sankryžoje nesuprato, nes kelio ženklo, kad artėja prie sankryžos nebuvo matyti, nes kaip tik tuo metu, pro šį kelio ženklą važiavo traktorius ir jį užstojo. Kad važiuoja per sankryžą nepagalvojo, nes keliukas išvažiuoti iš sodų pakankamai mažas ir siauras, jis jį vertino kaip išvažiavimą iš kiemo ir neatkreipė į jį reikiamo dėmesio, nepamanė, kad jis gali būti pažymėtas kaip sankryža. Dėl neapdairumo nuoširdžiai gailisi. Tuo metu, kai lenkė traktorių, priešprieša važiuojančių automobilių nebuvo, todėl pavojaus tikrai niekam nesukėlė. Nurodo, kad jis yra ūkininkas, jo darbo vieta – ūkis, yra (duomenys neskelbtini), apie 20 km nuo (duomenys neskelbtini) miesto, o gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), taigi vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti į darbą. Be to, be jo ūkyje oficialiai dirba dar vienas darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis kiekvieną dieną jį veža į darbą ir iš jo. Visuomeniniu transportu to padaryti nėra galimybės, kadangi darbymečio metu darbo diena prasideda labai anksti ir baigiasi vėlai, kai visuomeninis transportas nevažinėja. Todėl nebeturint galimybės jo vežioti, jis bus priverstas atleisti darbininką iš darbo. P. Z. manymu teisės vairuoti atėmimas yra neadekvatus padarytam pažeidimui. Atėmus vairuotojo pažymėjimą jis nebeturės galimybės dirbti. Rasti darbininkų greitu metu nėra jokių galimybių, todėl tai sutrikdys viso ūkio veiklą, ji praktiškai sustos ir ūkis patirs tūkstančius eurų nuostolių, kurie viršys paskirtą baudą ir bus neadekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui. Tuo pačiu nukentės ir niekuo dėtas darbuotojas bei jo paties šeimos interesai. Nagrinėjamu atveju, nusižengimas buvo padarytas ne piktybiškai, bet per neatidumą, neįvertinus aplinkybių, niekam realaus pavojaus nesukėlė. Pažymi, kad praeityje už analogišką pažeidimą niekada baustas nebuvo.
Atsiliepimas
4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepime į P. Z. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant P. Z. skundą apylinkės teisme buvo įvertintos visos byloje esančios aplinkybės ir visi įrodymai, P. Z. skundas išnagrinėtas teisingai. Pažymi, kad P. Z. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kad būtų galima jo atžvilgiu švelninti administracinę atsakomybę. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma teisinga sankcija už nusižengimų įvykdymą, tuo yra siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą, norint išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. Z. neginčija savo kaltės dėl ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 170 Eur baudos, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas bei teisės vairuoti transporto priemones neatimti.
8. ANK 420 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. To paties straipsnio 5 d. įtvirtina, kad už 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
9. ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs P. Z. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas P. Z. skundo dėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo, įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, P. Z. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį bei pagrįstai nurodė, kad P. Z. už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, P. Z. skunde nurodomas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą P. Z. taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.
11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad P. Z. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, lenkė kitą, lėčiau važiuojančią transporto priemonę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Šis administracinis nusižengimas buvo padarytas darbo dieną, pietų metu, kuomet mieste automobilių ir pėsčiųjų srautas yra didesnis negu paprastai, o tai, kad eismo įvykis nebuvo sukeltas, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, nėra P. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors P. Z. apeliaciniame skunde prisipažįsta, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, t. y. nesuprato, kad lenkia sankryžoje, nes kelio ženklo, kad artėja prie sankryžos nebuvo matyti, kadangi jį užstojo traktorius, be to, nepagalvojo, kad važiuoja per sankryžą, nes keliukas išvažiuoti iš sodų pakankamai mažas ir siauras, jį įvertino kaip išvažiavimą iš kiemo, neatkreipė reikiamo dėmesio, nepamanė, kad jis gali būti pažymėtas kaip sankryža, bei pažymi, kad labai dėl to gailisi, tačiau šie jo argumentai niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės. Šios teismo išvados nekeičia ir tokie P. Z. argumentai, jog tuo metu kai pradėjo lenkti ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, eismo juostas skyrė ne ištisinė, bet brūkšninė linija. Pažymėtina, kad P. Z. kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad P. Z. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, o byloje nagrinėjamą nusižengimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą. Šios aplinkybės rodo, jog P. Z. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. P. Z. akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, yra ūkininkas, praeityje už analogišką administracinį nusižengimą baustas nebuvo, taip pat ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju tai nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 str. 5 d. pagrindu. Situacijos nekeičia ir tai, kad P. Z. pagal administracinio nusižengimo protokole pateiktą administracinį nurodymą sumokėjo pusė minimalios baudos, kadangi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nebuvo įgyvendinta kita šio nurodymo dalis – grąžinti specialią teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai.
12. Apeliaciniame skunde P. Z. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam, jo šeimai, ūkiui ir ūkio darbuotojui kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones, t. y., kad jo ūkis nuo jo gyvenamosios vietos yra 20 km atstumu, taigi vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas važiuoti į darbą ir iš jo, neturint vairuotojo pažymėjimo jis praras galimybę dirbti, o ūkis patirs didžiulius nuostolius, be to, jis į ūkį ir iš jo vežioja ir savo vienintelį darbuotoją, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, o viešasis transportas tokiu laiku, kada pradedamas ir baigiamas darbas, nevažinėja, todėl nesant galimybės darbuotojo nuvežti į ūkį, jis privalės jį atleisti, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankama priežastimi ir pagrindu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės P. Z. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus darbinius įsipareigojimus, tačiau, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl minėtų pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Sutiktina ir su skundžiamos nutarties išvada, kad šiuo atveju P. Z., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kad galėtų nuvykti į ūkį ir iš jo, bei į jį nuvežti ir iš jo parvežti savo darbuotoją, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai bus adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti P. Z. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes įvertino teisingai ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju P. Z. atžvilgiu pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatą nėra.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,
nutaria:
P. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.