Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-6-531/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
AN2-6-531/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-6-531/2019
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00137-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. R. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 190 Eur bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimas 3 mėn., už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 8 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 91,60 km kelio sankryžoje su šalutiniu keliu vairuotojui iš dešinės lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį kitą automobilį, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 p. ir 3 priedo 1.3 p. Nesutikdamas su šiuo nutarimu K. R. jį apskundė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi K. R. skundą atmetė ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

3. K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šį reikalavimą bei nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams ir, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d., jam jos neskirti.

Šalies argumentai

3.1. Paaiškina, kad šiuo atveju nėra įrodyta, kad jis 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 91,60 km kelio sankryžoje su šalutiniu keliu vairuotojui iš dešinės, lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį kitą automobilį, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET. Mano, kad garso įrašas neįrodo, kad jo vairuojama transporto priemonė ginčytino manevro metu kirto dvigubą ištisinę liniją. Kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai jis buvo susijaudinęs tiek dėl susiklosčiusios situacijos, kurią sukėlė priekyje važiavusi transporto priemonė, tiek dėl pareigūnų sustabdymo ir nepamena ką jiems pasakė. Vien tik jo pasakyti žodžiai iš karto po susiklosčiusios situacijos neturėtų būti vertinami, kaip vienintelis ir pagrindinis įrodymas. Pažymi, kad asmuo kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

3.2. Atkreipia dėmesį, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) 91,60 km priešais jį važiavo transporto priemonė, kurios vairuotoja pamačiusi šalikelėje stovintį policijos pareigūnų ekipažą staigiai pradėjo stabdyti ir pradėjo rikiuotis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kaip suprato vėliau, toks vairuotojos elgesys buvo be jokios priežasties, tiesiog ji galimai išsigando šalikelėje stovėjusių policijos pareigūnų ekipažo. Dėl šios vairuotojos veiksmų, bandydamas išvengti susidūrimo, jis pasuko vairuojamo automobilio vairą šiek tiek kairiau ir ją, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir nekirsdamas dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos, apvažiavo, neatlikdamas lenkimo manevro. Teigia, kad policijos pareigūnai, fiksavę galimą nusižengimą, sėdėjo savo tarnybinio automobilio viduje. Todėl jam apvažiuojant minėtą transporto priemonę, jie negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Juolab reiktų atsižvelgti ir į kelio reljefą bei pareigūnų transporto priemonės stovėjimo lokalizaciją. Todėl institucijai buvo pateikęs paaiškinimą, kuriame prašė įvertinti policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis ir juos pridėti kaip įrodymą prie administracinio nusižengimo bylos. Tačiau šis jo prašymas nebuvo išnagrinėtas ir įvertintas. Apylinkės teismas į šį jo prašymą taip pat neįsigilino ir jo niekaip nevertino. Tik įvertinus šiuos duomenis, būtų galima nustatyti, kad pareigūnai fiksavę galimą nusižengimą sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnai iš esamos padėties negalėjo tinkamai apžvelgti ir užfiksuoti nusižengimui nustatyti būtinų duomenų, t. y. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę liniją. Tiesioginių įrodymų, išskyrus pareigūnų matymą iš šono, nėra. Todėl pagrindo teigti, kad administracinio nusižengimo byloje yra nenuginčijamų įrodymų nėra ir negali būti. Teigia, kad jo atliktas manevras buvo neišvengiamas ir jį padaryti buvo priverstas dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. ne tyčia. Neatlikęs šio veiksmo, jis būtų atsitrenkęs į priekyje važiuojančią ir staigiai pradėjusią stabdyti transporto priemonę. Taigi jis yra apkaltintas nepagrįstai.

3.3. Neneigia, kad pareigūnams galimai pasakė, jog sutinka su veiksmu ir atliktu manevru, kadangi tik grįžus namo pradėjo gilintis į lenkimo sąvoką. Pažymi, kad viena iš lenkimo sąvokoje būtinų sąlygų yra įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, o būtent šio veiksmo jis neatliko. Iki tol, dėl savo teisinio neišprusimo, jis apvažiavimo veiksmą laikė lenkimu.

3.4. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į policiją su prašymu pateikti susipažinti su nagrinėjamo administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopija visa apimtimi, tačiau jam buvo nurodyta, kad įrašai nėra išlikę. Jam buvo pateiktos tik administracinio nusižengimo protokolo bei policijos pareigūno surašyto tarnybinio pranešimo skenuotos kopijos. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeistas rungimosi principas, o tuo pačiu ir konstitucinė teisė į sąžiningą bei teisingą procesą. Atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje kyla ne dėl jo pasakytų žodžių, o dėl galimo nusižengimo fakto fiksavimo, kurio byloje nėra.

3.5. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę nesukėlė pavojingos situacijos, aplenkdamas (apvažiuodamas) transporto priemonę neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, bei į tai, kad lenkiama (apvažiuojama) transporto priemonė visiškai sulėtino greitį ir rikiavosi link dešiniojo kelio krašto. Dėl susiklosčiusios situacijos nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, turi ilgametį vairavimo stažą, o tai rodo, kad yra atsakingas, KET neignoruojantis vairuotojas. Šiuo atveju galimai padaryto administracinio nusižengimo pobūdis nėra ypatingai šiurkštus. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino jo įsipareigojimus mamai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad turi 4 metų amžiaus vaiką, kurį dažnai reikia vežioti pas šeimos gydytoją. Iš banko jis yra pasiėmęs paskolą būstui įsigyti. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Jo tiesioginės darbinės funkcijos yra susijusios su vairavimu ir praradęs teisę vairuoti transporto priemones, prarastų darbą ir tuo pačiu pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį.

Atsiliepimas

4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas atsiliepime į K. R. skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo įvertintos visos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo K. R. skunde nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, kurioms esant K. R. prašė netaikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės. Mano, kad K. R. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kad būtų galima švelninti administracinę atsakomybę jo atžvilgiu, o apelianto, kaip transporto priemonės vairuotojo veiksmai situacijoje, kurią nurodo jis pats, yra nepriimtini ir padaryti pažeidžiant KET reikalavimus. Tiek skundžiama apylinkės teismo nutartis, tiek policijos komisariato nutarimas yra priimti tinkamai. Pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma teisinga sankcija už nusižengimų įvykdymą, tuo yra siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą, norint išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju K. R. nuobauda buvo skirta už ANK 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Pagal ANK 420 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. O pagal ANK 417 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.

8. KET 140.1 p. įtvirtina, kad lenkti yra draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal KET 3 priedo 1.3 p. nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

9. K. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju nėra įrodyta, kad jis 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 91,60 km kelio sankryžoje su šalutiniu keliu vairuotojui iš dešinės, lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį kitą automobilį, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET. Šie apelianto skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs K. R. apeliacinio skundo teiginius, skundžiamą nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl ANK 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas K. R. kaltu pagal ANK 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d., vadovavosi K. R. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato surašytame administracinio nusižengimo protokole esančiu K. R. paaiškinimu, administracinio nusižengimo protokolą surašiusio policijos pareigūno N. Č. 2018 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniu pranešimu bei garso įrašu.

10.1. K. R. 2018 m. rugpjūčio 17 d. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad priekyje važiuojanti mašina stipriai sumažino greitį ir jis neišvengiamai turėjo ją aplenkti.

10.2. N. Č. 2018 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., vykdant tarnybines pareigas kartu su KPS KPB vyriausiuoju patruliu E. N. apie 8.35 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 90,60 km pastebėjo važiuojantį automobilį(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi išvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) „sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad šį automobilį vairavo K. R., kuris su minėtu KET pažeidimu sutiko, labai gailėjosi bei paaiškino, kad skubėjo į darbą. Vairuotojas pažadėjo paskirtą baudą iki 2018 m. rugsėjo 1 d. sumokėti bei pristatyti vairuotojo pažymėjimą.

10.3. Perklausius byloje esantį garso įrašą girdėti, jog sustabdžius K. R. ir prie jo priėjus policijos pareigūnams, jis nurodė, kad suprato savo padarytus veiksmus ir teisintis nėra pagrindo.

10.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti įrodymai yra pakankami išvadai, jog K. R. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie juos paneigtų. Ginčydamas savo kaltę K. R. nurodo, kad lenkimo manevro jis neatliko, priešais važiuojančią transporto priemonę tik apvažiavo, o savo kaltę jį sustabdžius policijos pareigūnams pripažino tik dėl susijaudinimo ir nežinojimo tikslios lenkimo sąvokos reikšmės, bei pabrėžia, kad policijos pareigūnai sėdėdami automobilyje negalėjo matyti jo atliekamo veiksmo. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atmeta šiuos K. R. skundo teiginius bei vertina juos tik kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje nėra jokių juos pagrindžiančių duomenų. Be to, pažymėtina, kad K. R., kaip asmeniui, jau ilgą laiką turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, yra keliami aukštesni KET ir jose įtvirtintų sąvokų, tame tarpe ir lenkimo, žinojimo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju, K. R. yra teisus teigdamas, kad nei dėl jo padaryto administracinio nusižengimo priimtame nutarime nei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nebuvo vertinti policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad įvertinus šiuos duomenis būtų nustatyta naujų, reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Pagal minėtos sistemos duomenis nagrinėjamu atveju būtų galima nustatyti tik policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stovėjimo vietą, dėl ko byloje ginčas nėra keliamas, tačiau ne tai, ar jame sėdintys pareigūnai matė K. R. atliekamus veiksmus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, K. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su privalomumu įvertinti policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti aplinkybe, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti K. R. atliekamų veiksmų, neturi, kadangi iš minėto garso įrašo girdėti, kad būtent lenkimas neleistinoje vietoje kertant dvigubą ištisinę liniją buvo K. R. vairuojamo automobilio sustabdymo priežastimi, jokių kitų priežasčių dėl ko jis buvo stabdomas nurodyta nebuvo.

10.5. Atkreiptinas dėmesys, kad K. R. nagrinėjamoje jam nenaudingoje situacijoje, kaltę stengiasi paneigti perkeldamas ją kitiems asmenims, t. y. vairuotojai važiavusiai priešais jį ir pradėjusiai stabdyti ir trauktis į dešinį važiuojamosios kelio dalies kraštą, tačiau K. R., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis matydamas, jog priešais jį važiuoja kita transporto priemonė privalėjo pasirinkti tiek saugų važiavimo greitį, tiek atstumą nuo jos, kad esant reikalui galėtų laiku sustoti ar bent jau saugiai sumažinti važiavimo greitį, ir nepažeisti KET reikalavimų. Taigi ir šie K. R. skundo argumentai yra atmetami. Be to, tai jog iki šio nusižengimo padarymo K. R. administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebuvo baustas, nepanaikina jo kaltės ir nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.

10.6. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas rungimosi, sąžiningo bei teisingo proceso principai, kadangi K. R. su visa byloje esančia medžiaga, įskaitant ir garso įrašą, buvo leistą susipažinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei teikti dėl to paaiškinimus ir užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams.

10.7. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad K. R. dėl ANK 420 str. 1 d. ir 417 str. 1 d. įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo kaltu buvo pripažintas pagrįstai.

11. Už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 170 iki 230 Eur bauda, o už ANK 417 str. 1 d. – nuo 30 iki 90 Eur. Pagal 420 str. 5 d. už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėn. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimo matyti, kad K. R. už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo padarymą buvo paskirta 190 Eur dydžio bauda, kuri artima sankcijoje numatytai minimaliai, ir minimalus - 3 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o už ANK 417 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą – 50 Eur bauda, kuri taip pat artima sankcijoje numatytai minimaliai. Vadovaujantis ANK 38 str. skirtos nuobaudos buvo subendrintos ir K. R. paskirta galutinė nuobauda – 190 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimas 3 mėn.

11.1. ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs K. R. skundo argumentus, jo padarytus administracinius nusižengimus, kurie, priešingai nei teigia pažeidėjas, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jam parinktos ir paskirtos teisingai, o išimtinių aplinkybių sudarančių pagrindą K. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas nėra.

11.3. Apeliaciniame skunde K. R. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam ir jo šeimai kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. tai, kad jis turi įsipareigojimų savo mamai, kuriai kaip matyti iš byloje esančių duomenų nustatytas didelių specialių poreikių lygis ir neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, turi 4 metų amžiaus vaiką, kurį vežioja pas šeimos gydytoją, jo tiesioginės darbinės funkcijos yra susijusios su vairavimu ir praradęs teisę vairuoti transporto priemones, prarastų darbą, kuris yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, o jis su šeima yra pasiėmę paskolą būstui įgyti, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Akivaizdu, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės K. R. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl minėtų pareigų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju K. R., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, vaikui nuvežti pas gydytoją bei tinkamai rūpintis mama, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikyti asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti K. R. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi šiuo atveju K. R. skunde dėstomi neigiami padariniai nėra pakankami ANK 34 str. 5 d. taikymui.

11.4. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad K. R. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų KET pažeidimą, nėra nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, jis yra anksčiau baustas administracine tvarka už KET taisyklių nesilaikymą, konstatuoja, kad tiek už atskirtus padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos, tiek galutinė subendrinta nuobauda nelaikytinos per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Kokių nors išimtinių aplinkybių dėl kurių K. R. turėtų būti skiriama švelnesnė nuobaudos rūšis ar paskirtoji nuobauda švelninama, byloje nenustatyta.

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

K. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas